- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-978-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01542-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė, Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- S. J.
- Ieškovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- I. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Albinos Rimdeikaitės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui S. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo I. J.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. J. (toliau – ir ieškovė) 2021 m. birželio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. J. (toliau – ir atsakovas), prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo materialinį išlaikymą kaip materialinę paramą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki ieškovė taps darbinga / iš dalies darbinga.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jai sukako 18 metų, t. y., ji tapo pilnametė. Šiuo metu yra moksleivė ir mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos III klasėje. Gimnaziją baigs 2022 m. Nuo gimimo turi sveikatos sutrikimų. (duomenys neskelbtini). Dažnai privalo vykti pas gydytojus konsultacijoms ir tyrimų atlikimui. Gydytojai paskyrė vartoti vaistus, iš kurių daugelis yra nekompensuojami. 2021 m. kovo 31 d. dėl pablogėjusios ieškovės fizinės būklės jai nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2023 m. kovo 14 d. buvo nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis bei nuo 2021 m. kovo 11 d. iki 2023 m. kovo 10 d. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9361-652/2018 santuoka tarp ieškovės tėvų S. J. ir I. J. buvo nutraukta, iš S. J. ieškovei priteistas 200 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki pilnametystės. Po santuokos nutraukimo ieškovės mamai asmeninės nuosavybės teise atiteko dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) mieste. Neįvykdyta prievolė bankui už suteiktą kreditą, kuris buvo panaudotas nurodyto buto įsigijimui, tėvų atžvilgiu liko solidari. Santuokos nutraukimo metu tėvas įsipareigojo vienas asmeninėmis lėšomis grąžinti skolą bankui, tačiau įsipareigojimų nevykdė. Nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. skolos grąžinimą vykdo viena ieškovės motina I. J. Po tėvų santuokos nutraukimo ieškovė gyvena su motina, kuri viena ja rūpinasi. Atsakovas savo pareigą išlaikyti ieškovę vykdė iki jos pilnametystės, tačiau, ieškovei tapus pilnamete, išlaikymo jai neteikia, nors šiuo metu ieškovė yra moksleivė ir mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, yra neįgali ir ne vyresnė nei 24 m. Jei atsakovas ir toliau neteiks jai materialinės paramos, kuri jai šiuo metu būtina, ieškovė praras galimybę mokytis, o vėliau įgyti profesiją, nes iš gaunamos 204 Eur pašalpos per mėnesį, kuri yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis, kitų pajamų ji neturi, jai vienai save išlaikyti faktiškai nėra galimybės. Dėl sveikatos sutrikimų ieškovė negali dirbti net pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje, nes jai būtina speciali pagalba. Laikotarpiu iki kol mokysis ir bus neįgali, ieškovei reikalinga materialinė parama, kadangi turto, kurį galėtų parduoti, kad gautų lėšas savo minimalių poreikių patenkinimui, neturi. Nekilnojamojo turto, transporto priemonės ieškovė neturi. Ieškovė gyvena dviejų kambarių bute kartu su mama ir jaunesne seserimi, kuri yra nepilnametė ir neįgali. Gyvenamojo būsto ir komunalinių paslaugų išlaidos per mėnesį sudaro apie 250 Eur plius paskolos grąžinimas bankui 80 Eur per mėnesį. Ieškovė prie šių išlaidų turėtų prisidėti apie 80 Eur. Per mėnesį ieškovės maistui išleidžiama apie 350 Eur, kadangi dėl susirgimų jai reikalinga speciali dieta, kai kuriems maisto produktams yra alergiška, vaistams – apie 250 Eur, higienos prekėms – 40 Eur, kirpyklai – 20 Eur, vykimui pas gydytojus konsultacijoms apie 100 Eur, drabužiams bei avalynei – apie 50 Eur, kitiems aksesuarams – apie 20 Eur, kitoms išlaidoms – apie 50 Eur, telefono papildymui – 20 Eur. Kitais metais privalės laikyti valstybinius ir stojamuosius egzaminus, todėl, norint gerai pasiruošti egzaminams, ieškovei būtina lankyti konsultacijas, kurios yra mokamos, reikalinga skaityti papildomą literatūrą, kuriai įsigyti ieškovė neturi lėšų, todėl daugumą jų kopijuoja ir dėl to patiria išlaidų. Poreikių, susijusių su išsilavinimo siekimu, tenkinimui ieškovei reikalinga per mėnesį apie 100 Eur, maisto papildams apie 50 Eur, iš viso reikalinga 1 090 Eur, t.y. 642 Eur būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui ir apie 450 Eur specialiųjų poreikių tenkinimui. Visą laiką ją materialiai rėmė ir remia motina bei seneliai iš motinos pusės, tačiau jie to daryti neprivalo, o pasunkėjus šalyje ekonominei padėčiai, jiems patiems pradėjo trūkti lėšų. Tėvas turi pastovias pajamas, yra sveikas ir darbingas, dirba (duomenys neskelbtini) šaltkalviu-remontininku.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį teismui nepateikė, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog su ieškovės ieškiniu nesutinka, kadangi šiuo metu neturi lėšų, kad galėtų prisidėti prie dukros išlaikymo. Jis šiuo metu yra nedarbingas, gyvena iš nedarbingumo pašalpos. Iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dviem dukroms iki jų pilnametystės, vienai dukrai jis vis dar teikia 200 Eur išlaikymą. Atsakovo pajamos, atskaičius mokesčius, nesiekia 800 Eur. Atsakovas yra paėmęs greitąjį kreditą, nes neturėjo iš ko mokėti išlaikymo, moka kas mėnesį po 50 Eur. Atsakovas nuosavo būsto neturi. Už komunalinius mokesčius vasaros metu moka apie 70 Eur. Anksčiau dirbo Švedijoje, turėjo daugiau pajamų, galėjo mokėti abiem dukroms po 200 Eur, tačiau šiuo metu negali mokėti nei kiek. Turi sveikatos problemų, lankosi pas gydytojus ir nėra aišku, ar išvis galės dirbti. Atsakovas gyvena su sugyventine A. B., su kuria turi dukrą M. J., gim. (duomenys neskelbtini).
4. Trečiasis asmuo I. J. atsiliepimo į ieškovės ieškinį teismui nepateikė, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog nori, kad atsakovas prisidėtų prie dukros išlaikymo, kuri ne tik mokosi, bet ir yra neįgali dėl savo sveikatos būklės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą 2021 m. birželio 28 d. iki kol ieškovė taps darbinga ar iš dalies darbinga, 234,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą bei valstybei 72 Eur žyminį mokestį ir 14,89 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė yra nedarbinga dėl (duomenys neskelbtini) ligos, kad jai nustatytas 40 proc. darbingumas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra pilnametė, mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą gimnazijoje, iš dalies neįgali, teismas konstatavo, jog ieškovė negali pilnai savimi pasirūpinti, kadangi jai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, todėl ji turi būti remiama.
7. Teismas, įvertinęs šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, pateiktus rašytinius įrodomus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra neįgali nuo vaikystės, kad mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą gimnazijoje, kad jos gaunamų pajamų nepakanka jos būtinųjų poreikių patenkinimui, padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą neįgaliam savo vaikui. Tačiau teismas nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti 300 Eur išlaikymo suma šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingai didelė atsakovo atžvilgiu ir iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, nes jis turi dar du išlaikytinius, nekilnojamojo turto neturi, pajamos yra nepastovios ir nedidelės. Todėl, įvertinęs ieškovės ir jos tėvų turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra iš dalies darbinga, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti pilnametei dukrai ieškovei kas mėnesį 200 Eur dydžio materialinį išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki ji taps darbinga ar iš dalies darbinga.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, išspręsti bylą iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai įvertino atsakovo galimybes teikti išlaikymą ieškovei. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovo (6 mėnesių) atlyginimo vidurkis yra 476 Eur. Jis šiuo metu privalo išlaikyti dar du savo nepilnamečius vaikus, t. y. E. J. ir M. J. Atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams, t. y. pagal Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą atsakovas yra įsipareigojęs iš savo asmeninių lėšų padengti ir I. J. prievolę kreditoriui „Swedbank“ AB bankui pagal 2007 m. sausio 17 d. būsto paskolos sutartį Nr. 07-004538, jis kreditoriui privalo mokėti 85 Eur per mėnesį. Taip pat atsakovas turi įsipareigojimų ir Bigbank AS filialui pagal vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC- 21020005, šiam kreditoriui privalo mokėti 50 Eur kas mėnesį iki 2026 m. birželio mėn. Atsakovas kreditą iš Bigbank AS filialo paėmė, kadangi pagal gaunamas pajamas neišgalėjo teikti išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Atsakovas jokio nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise neturi. Jo įsipareigojimai viršija pajamas, todėl šiuo metu jis neturi objektyvios galimybės teikti išlaikymą (paramą) savo pilnametei dukrai. Skundžiamas sprendimas iš esmės pablogina ir taip sunkią atsakovo turtinę padėtį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų galima spręsti, kad šiuo metu ieškovės motinos turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, todėl ji galėtų ieškovei teikti didesnę paramą. Be to, atsakovas skyrybų metu su ieškovės motina, atsižvelgdamas į ieškovės ir jos sesers turtinius interesus, įsipareigojo vienas įvykdyti prievolę kreditoriui „Swedbank“ AB bankui (už būsto paskolą pagal 2007 m. sausio 17 d. būsto paskolos sutartį Nr. 07-004538), nereikalaudamas iš ieškovės motinos jos prievolės dalies, kas tuo metu sudarė 8 457 Eur. Atsakovas šią prievolę vykdo ir įvykdys.
1.2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovė yra nedarbinga. Byloje esančioje 2021 m. kovo 31 d. darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 781 yra nurodyta, kad ieškovei yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, o tai reiškia, kad ji yra dalinai darbinga. Nedarbingas asmuo yra toks, kuriam yra nustatytas nuo 0 iki 25 procentų darbingumas. Be to, pagal skundžiamą teismo sprendimą atsakovas yra įpareigotas ieškovei teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą 2021 m. birželio 28 d. iki kol ieškovė taps darbinga ar iš dalies darbinga. Ieškovei darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr.781, kurioje jai nustatytas dalinis darbingumas, buvo išduota 2021 m. kovo 31 d., t. y., iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl paramos priteisimo iki kol taps darbinga ar iš dalies darbinga. Tai reiškia, kad pagal skundžiamą sprendimą atsakovas neprivalo teikti ieškovei jokio išlaikymo, kadangi jai dar prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu buvo nustatytas dalinis darbingumas, kuris yra ir šiuo metu, o teismo sprendimu atsakovas yra įpareigotas teikti išlaikymą ieškovei iki to momento, kada ji taps iš dalies darbinga.
1.3. Teismas nepagrįstai nustatė išlaikymo teikimo pabaigos momentą, t. y. kad atsakovas ieškovei išlaikymą turi teikti iki ieškovė taps darbinga ar iš dalies darbinga, nes tokio termino nėra numatyta įstatyme. Įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad išlaikymo teikimo pabaigos momentas yra siejamas su mokslų pabaiga, bet ne vėliau iki kaip 24 metų amžiaus. Todėl teismas nepagrįstai nustatė išlaikymo teikimo pabaigos momentą. Ši sprendimo dalis nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, nustatant išlaikymo teikimo pabaigos momentą, susijusį su ieškovės mokslų pabaiga.
1.4. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė neatskleidęs bylos esmės, neteisingai vertindamas įrodymus, jų visumą. Nors skundžiamas sprendimas yra motyvuotas, tačiau, įvertinus patį sprendimą ir bylos medžiagą, yra pagrindas teigti, kad skundžiamo sprendimo motyvai nėra pakankami ir yra prieštaringi.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašo teismo priimti į bylą naujus rašytinius įrodymus, kurių pateikimo būtinybė atsirado po skundžiamo sprendimo priėmimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas tinkamai motyvavo sprendimą, atskleidė bylos esmę, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus kaip visumą, išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
2.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo galimybes teikti išlaikymą ieškovei. Atsakovas teikė teismui įrodymus apie savo turtinę padėtį, kuriuos teismas tinkamai ištyrė, įvertino, atsižvelgdamas į išlaikytinių skaičių, gaunamas pajamas, turimą turtą, kreditorinius įsipareigojimus ir kt.
2.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas dėl sunkios turtinės padėties bei kitų išlaikytinių, neturi galimybės teikti išlaikymo ieškovei. Ieškovė, tapusi pilnamete, ir toliau yra neįgali, mokosi gimnazijoje ir jos poreikiai nesumažėjo. Be to, atsakovas dirba, jo darbinės pajamos per mėnesį (per du 2021 metų mėnesius, t. y. gegužės ir birželio) sudarė vidutiniškai 1 127 Eur. Kiti keturi mėnesiai atsakovo pateiktoje pažymoje įrašyti, kuomet jis gavo ligos pašalpą, būdamas laikinai nedarbingas, ir paskaičiuotos vidutinės mėnesinės pajamos. Nėra aišku, kokio dydžio pajamas atsakovas gavo už paskutinius 2022 m. penkis mėnesius. Manytina, kad jos sudaro per 1 000 Eur. Šiuos duomenis atsakovas nuo teismo nuslėpė ir sąmoningai nepateikė šių duomenų, kas turėtų būti vertinama ieškovės naudai. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas šiuo metu yra neįgalus, nedarbingas ar dalinai darbingas, dėl ko negalėtų dirbti, gauti didesnį atlygį bei teikti materialinį išlaikymą pilnametei ieškovei.
2.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl turimų įsipareigojimų kreditoriams. Nors atsakovas teismo sprendimu įsipareigojo iš asmeninių lėšų vykdyti I. J. prievolę (jos dalį) kreditoriui Swedbank AB bankui, tačiau šio įsipareigojimo visiškai nevykdė. Susidarius įsiskolinimui, kad dvi neįgalios nepilnametės dukros neliktų be pastogės, mama viena sumokėjo pradelstą skolą kreditoriui savo asmeninėmis lėšomis, ji viena moka skolą bankui ir šiuo metu. Manytina, kad atsakovas vartojimo kredito sutartį su Bigbank AS filialu sudarė sąmoningai, siekdamas pabloginti savo materialinę padėtį, nes sutartis dėl kredito gavimo su Bigbank AS filialu buvo sudaryta kitą dieną po ieškovės ieškinio pateikimo teismui, t. y. 2021 m. birželio 28 d. Atsakovo nurodytos 2 000 Eur sumos išlaikymui nei ieškovė, nei jos sesuo iš atsakovo negavo. Manytina, kad jis šią pinigų sumą panaudojo savo asmeniniams arba jo šeimos poreikiams.
2.5. Teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir sprendimą priėmė, atsižvelgdamas į tai, kad nebūtų pabloginta atsakovo turtinė padėtis, t. y. teismas sumažino ieškovės ieškiniu prašytą priteisti iš atsakovo jai išlaikymo dydį, priteisė tokio dydžio išlaikymą, koks buvo priteistas ieškovei iš atsakovo jai esant nepilnamete.
2.6. Teismas tinkamai įvertino atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą pilnametei dukrai, įvertindamas atsakovo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Atsakovas turėjo įvertinti savo turtinę padėtį ir pasirengimą pasirūpinti vaikais, todėl jam tenka atsakomybė už prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis pajamomis. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas ir pilnamečiui vaikui.
2.7. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė yra visiškai darbinga. Ieškovei yra nustatytas ne tik 40 procentų darbingumo lygis, bet ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2021 m. kovo 15 d. pagal specialiųjų poreikių pažymą Nr. SP-789. Ieškovė atitinka visas įstatymo sąlygas dėl materialinės paramos iš atsakovo priteisimo: yra gimnazistė, sulaukusi pilnametystės mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, yra ne vyresnė nei 24 m. amžiaus, neįgali iš vaikystės (gimė fiziškai neįgali), neįgalumas nustatytas 2008 metais dar jai būnant nepilnamete, dalinai darbinga ir dėl nustatyto specialaus nuolatinės priežiūros poreikio ji negali dirbti be nuolatinės kito asmens atliekamos priežiūros (pagalbos) ir dėl to ji negali turėti savo pajamų, dėl ko jai reikalinga atsakovo materialinė parama. Dėl to nepagrįstas skundo argumentas, kad atsakovas neturi pareigos teikti ieškovei materialinio išlaikymo, nes jai buvo nustatytas dalinis darbingumas tapus pilnamete.
2.8. Ieškovė siekia įgyti pagrindinį išsilavinimą, todėl neturi galimybės dirbti ir savarankiškai pati save išsilaikyti, nes didžiąją savo laisvalaikio dalį privalo skirti pamokų lankymui, mokymuisi, baigiamųjų egzaminų pasiruošimui, namų darbų ruošai, vykti pas gydytojus konsultacijoms, tyrimų atlikimui. Visi tyrimai yra mokami, ieškovei reikalingos lėšos kelionėms į Kauną.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas iki jis taps darbingas ar iš dalies darbingas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – gimnazijos pažymą, keturis mokėjimo pavedimus (kredito grąžinimas), UAB (duomenys neskelbtini) pažymą, registracijos pas gydytojus kompiuterinius duomenis ir kvitą, kuriuos prašo teismo priimti į bylą ir vertinti nagrinėjant atsakovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, po teismo sprendimo priėmimo, kaip atsikirtimai į apeliacinį skundą ir turės įtakos sprendžiant apeliacinį skundą, bei neužvilkins jo išnagrinėjimo.
13. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, ieškovės pateiktus naujus įrodymus priima. Taip pat į nagrinėjamą bylą priimami apeliacinės instancijos teismo gauti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos apie atsakovo gautas pajamas nuo 2021 m. spalio mėnesio iki 2022 m. birželio mėnesio.
Dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti jai išlaikymą dviem – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 192¹ straipsnio 1 dalies ir 3.194 straipsnio 3 dalies – pagrindais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė yra pilnametė, mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą gimnazijoje, iš dalies neįgali, taigi, negalinti pilnai savimi pasirūpinti, jai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, todėl ji turi būti remiama ir priteisė iš atsakovo 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis iki kol ieškovė taps darbinga ar iš dalies darbinga.
16. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus apie ieškovės darbingumo lygį, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, nes ieškovė yra iš dalies darbinga. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutinka.
17. CK 3.194 straipsnio 3 dalis numato, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas.
18. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016 yra suformulavęs CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo taisyklę: priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas; jeigu toks vaikas pripažintas iš dalies darbingu, išlaikymo priteisimas prieštarautų šioje teisės normoje nurodytai – vaiko buvimo nedarbingu – sąlygai.
19. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 2 straipsnis numato, kad nedarbingi ar iš dalies darbingi asmenys – tai asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 punktas numato, kad darbingumas įvertinamas procentais, jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.: jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu (2018 m. birželio 14 d. įstatymas Nr. XIII-1261).
20. Nagrinėjamoje byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad ieškovei nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 27). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotoje darbingumo lygio pažymoje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatytas iki 2023 m. kovo 10 d. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad ieškovė gali dirbti atitinkamo pobūdžio darbą pagal savo negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje ir atitinkamomis sąlygomis. Pagal pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ieškovė priskirtina ne nedarbingų, o iš dalies darbingų asmenų kategorijai.
21. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi kasacinio teismo CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino šią teisės normą, todėl nepagrįstai priteisė ieškovei išlaikymą šio straipsnio pagrindu.
22. Pažymėtina, kad ieškovė išlaikymą prašė priteisti ir CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl išlaikymo priteisimo šiuo teisiniu pagrindu. Pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiui vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020), t. y. priteisiant išlaikymą (paramą) besimokančiam pilnamečiam vaikui turi būti įvertinta vaiko turtinė padėtis bei jo poreikiai, taip pat turi būti atsižvelgiama į jo tėvų turtinę padėtį bei galimybes teikti pilnamečiam vaikui reikalingo dydžio paramą, o taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
23. Byloje nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete, tačiau ieškinio padavimo metu buvo moksleivė, mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijos III klasėję, gimnaziją baigs 2022 metais. Ieškovė gauna 204,49 Eur pašalpą, tačiau jos skaičiavimu minimalių poreikių tenkinimui, įskaitant išlaidas, susijusias su specialiaisiais sveikatos poreikiais, kas mėnesį reikia apie 1 090 Eur. Prie jos išlaikymo prisideda motina ir seneliai, tačiau pablogėjus ekonominei situacijai, ieškovės motina šiuo metu viena nebeišgali teikti reikiamą paramą dukrai, kuri galėtų kompensuoti šios gaunamų pajamų ir būtinų materialių poreikių skirtumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra neįgali nuo vaikystės, kad mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą gimnazijoje, kad jos gaunamų pajamų nepakanka jos būtinų poreikių patenkinimui, padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą, tačiau ieškovės prašoma priteisti 300 Eur išlaikymo suma šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingai per didelė atsakovo atžvilgiu ir iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, nes jis turi dar du išlaikytinius, nekilnojamojo turto neturi, pajamos yra nepastovios ir nedidelės. Todėl sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti pilnametei dukrai (ieškovei) kas mėnesį 200 Eur dydžio materialinį išlaikymą.
24. Apeliantas ieškovės poreikių dydžio neginčija, tačiau nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo galimybes teikti išlaikymą ieškovei: jo paskutinių 6 mėnesių atlyginimo vidurkis yra 476 Eur, jis privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, turi įsipareigojimų dviem kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti paramą ieškovei, tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį.
25. Apeliantui argumentuojant, kad jis turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat turi teikti išlaikymą, teisėjų kolegija pažymi, jog šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei iš atsakovo teiktinos paramos dydį, įvertino. Pažymėtina, kad kitų išlaikytinių turėjimas nesudaro teisinio pagrindo padaryti išvadą, jog parama ieškovei neturėtų būti teikiama. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Ši nuostata taikytina ir nagrinėjamoje byloje, nes nustatyta, jog pilnamečiui vaikui parama yra reikalinga.
26. Atsakovas nurodo, kad jo paskutinių 6 mėnesių atlyginimo vidurkis yra 476 Eur, todėl jis neturi finansinių galimybių teikti 200 Eur paramą ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ir šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas vertino, mažindamas prašomą priteisti paramos dydį. Nagrinėjamu atveju atsakovas nuo bylos užvedimo (2021 m. liepos 8 d.) turėjo nedarbingumo laikotarpių, todėl jo gaunamų pajamų dydis laikinai buvo sumažėjęs, tačiau remiantis apeliacinės instancijos teismo gautais duomenimis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos apie atsakovo pajamas nuo 2021 m. spalio mėnesio iki 2022 m. birželio mėnesio matyti, kad 2022 m. balandžio mėnesį atsakovas jau gavo 1 853,31 Eur, gegužės mėnesį – 883,09 Eur, birželio mėnesį – 2 163,81 Eur atlyginimą, todėl darytina išvada, kad atsakovo materialinė padėtis leidžia ieškovei teikti CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies pagrindu 200 Eur paramą iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista paramos suma ieškovei nepablogins paramą teikiančio atsakovo turtinės padėties, išlaikymo priteisimas nedaro esminės žalos ją teiksiančiam tėvui, juo labiau, kad pilnametei ieškovei išlaikymas priteistas trumpam laikotarpiui, t .y. iki mokyklos baigimo, ir tokio dydžio, kokį atsakovas mokėjo iki ieškovės pilnametystės. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nuo ieškovės pilnametystės atsakovo turtinė padėtis būtų iš esmės pablogėjusi.
27. Tai, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, taip pat nereiškia, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti išlaikymo ieškovei. Išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro jų turimos finansinės prievolės, tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį. Apeliantas nurodo, jog jis pagal Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą yra įsipareigojęs iš savo asmeninių lėšų padengti ir I. J. prievolę kreditoriui „Swedbank“ AB bankui pagal būsto paskolos sutartį, tačiau ieškovė nurodo, jog nors toks atsakovo įsipareigojimas ir buvo, tačiau jis jo nevykdė, susidarius įsiskolinimui, trečiasis asmuo I. J. viena sumokėjo pradelstą skolą kreditoriui savo asmeninėmis lėšomis ir viena toliau moka skolą bankui. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėnesio iki 2022 m. balandžio mėnesio trečiasis asmuo I. J. mokėjo šios paskolos įmokas. Atsakovas šios faktinės aplinkybės nepaneigė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ši prievolė apsunkina atsakovo finansines galimybes teikti paramą ieškovei. Atsakovas turi įsipareigojimų ir kitam kreditoriui – Bigbank AS filialui. Atsakovas nurodo, kad šį vartojimo kreditą paėmė todėl, kad neišgalėjo teikti išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, o kaip minėta aukščiau, aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
28. Apeliantas tvirtina, kad ieškovės motinos finansinė padėtis yra žymiai geresnė ir ji prie dukters išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu taip pat nesutinka.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo abiejų ieškovo tėvų turtinę padėtį, todėl darytina pagrįsta išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo. Tai, kad atsakovo gaunamos oficialios mėnesinės pajamos laikinai buvo mažesnės nei trečiojo asmens, savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo. Su trečiuoju asmeniu kartu gyvena ieškovė ir dar kita šalių dukra, kurios abi yra neįgalios, todėl būtent trečiajam asmeniui tenka didesnė priežiūros ir rūpinimosi ieškove našta; gyvenant atsiranda ir papildomų nenumatytų pilnametės dukters išlaidų, kurias trečiasis asmuo privalo padengti, ir prie kurių skyrium gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda. Taigi, didesnės dalies ieškovės patiriamų išlaidų priskyrimas trečiajam asmeniui neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
30. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalį, todėl nepagrįstai šio straipsnio pagrindu iš atsakovo ieškovei priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis iki kol ieškovė taps darbinga ar iš dalies darbinga. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo pilnamečiui vaikui priteistinas pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymas iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
31. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
32. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pakeistina tik nedidelė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, šalims neperskirstytinos.
33. Apeliantas pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 82,75 Eur žyminį mokestį. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą sumokėjo 400 Eur.
34. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 50 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo dydžio atmestas, reikalavimas dėl termino, iki kada priteistas išlaikymas, patenkintas 100 proc.) iš ieškovės atsakovui priteistina 41,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, jo turėtų apeliacinės instancijos teisme. Iš atsakovo ieškovei priteistinos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos. Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, galutinai ieškovei iš atsakovo priteistina 158,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, jos patirtų apeliacinės instancijos teisme.
35. Apeliacinės instancijos teisme susidarė 5,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir šias išlaidas padalijus proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui, jos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti ir antrą rezoliucinės dalies pastraipą išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametei dukrai ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą 2021 m. birželio 28 d. iki kol ieškovė A. J. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą“.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 158,62 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.