Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas tvirtina, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2020 metais, iš karto po neteisėtų (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų, nes jis niekada nepritarė (duomenys neskelbtini) režimui ir vykdomai agresyviai užsienio politikai, todėl kai suprato, kad šalį neteisėtai ir toliau valdys (duomenys neskelbtini), jis nusprendė visam laikui išvykti iš kilmės valstybės ir kurti savo gyvenimą ir šeimą nepriklausomoje demokratinėje valstybėje, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės.

Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas nepagrįstai sprendė, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi ginčijamus sprendimus iš esmės grindė tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateikta išvada bei vieninteliu A. H. biografijos faktu – 2013-2015 m. darbu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo vertinimu, trumpalaikis 2 metų darbas (duomenys neskelbtini) gamykloje (duomenys neskelbtini) ir tai, kad šis filialas negamino jokios įrangos ir/ar detalių, skirtų karinei pramonei, o gamino visokią įrangą ir detales, skirtas buitiniam naudojimui (metalines konstrukcijas šiltnamiams, dujų apskaitos prietaisus, sulčiaspaudes ir pan.), savaime niekaip neįrodo jo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai.

Migracijos departamentas nepagrįstai nevertino to fakto, kad jis, pildydamas klausimyną, aiškiai nurodė, kad nepritaria R. F. vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje bei, kad Krymas priklauso Ukrainai. Ši aplinkybė patvirtina, kad jis nebuvo ir nėra lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai ir jos nepalaiko. Šiuo aspektu Migracijos departamento pozicija yra dviprasmiška ir prieštaringa bei leidžia piktnaudžiauti suteikta diskrecijos teise dėl grėsmės nustatymo. Priešingai, nei teigia atsakovas, pareiškėjo pateikti atsakymai į klausimyno 10 ir 11 punktus, o ypač per vykusią apklausą išsakyta pozicija yra svarbūs ir privalo būti vertinami kartu su kitų aplinkybių visuma, kadangi jie patvirtina tikrąją jo poziciją ir patvirtina, kad jis kaip tik nėra lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai ir nepalaiko jos agresyvios užsienio politikos.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad atsakovas neatliko išsamaus jo individualios situacijos vertinimo ir nepagrįstai vertino, kad šiuo atveju šeimos ir ką tik gimusio vaiko interesai, šeimos išskyrimas yra mažiau svarbūs nei išgalvota nei laike, nei erdvėje neegzistuojanti grėsmė valstybės saugumui. Nuo pareiškėjo teisinės padėties Lietuvoje tiesiogiai priklauso mažo, ką tik gimusio sūnaus teisinės padėties pokyčiai ir jo keliamos grėsmės (faktiškai neegzistuojančios) rizikos pasireiškimo tikimybė yra kur kas mažesnė nei vaiko teisinei padėčiai kylantys neigiami padariniai.

Anot pareiškėjo, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie jo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamus sprendimus. Nenustačius konkrečių veiksmų praeityje ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie jo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, kuri grindžiama tik ankstesniu darbu, prieštarauja aktualiausiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs požymiai, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Atsakovas pabrėžia, kad remiantis pareiškėjo darbo knygelės duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2013-2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini) gamykloje („(duomenys neskelbtini)“), tačiau šią aplinkybę 2025 m. vasario 3 d. pildydamas klausimyną nuslėpė.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo ryšys su kilmės valstybe nėra nutrūkęs, jį su kilmės valstybe sieja glaudūs šeiminiai ryšiai.

Atsakovas, remdamasis LVAT praktika, tvirtina, jog lojalumo (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo atsakymus į klausimyne pateiktus klausimus ir nurodė, kad šie atsakymai nedaro įtakos ir nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

Atsakovas pažymi, kad tiek pareiškėjo, tiek jo sutuoktinės, tiek ir jų vaiko kilmės valstybė yra (duomenys neskelbtini). Nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė su kilmės valstybe ryšių nėra nutraukę, į (duomenys neskelbtini) periodiškai vyko visą leidimų laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo laikotarpį, todėl pareiškėjo teiginiai apie šeimos išskyrimą yra deklaratyvaus pobūdžio. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Migracijos departamento manymu, valstybės saugumas yra aukštesnė vertybė nei pavienių trečiųjų šalių piliečių noras gyventi konkrečioje teritorijoje.

vertinimas.

Atsakovas pareiškėjo išvykimus į (duomenys neskelbtini) vertina kaip pareiškėjo pažeidžiamumo veiksnį. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjas ginčijamais sprendimais bus išskirtas su šeima. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) išvyksta su sutuoktine.

VSD paaiškina, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis 2013–2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini) gamykloje („(duomenys neskelbtini)“), tačiau, 2025 m. vasario 3 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, šio laikotarpio darbovietės nenurodė.

VSD nurodo, kad viešųjų šaltinių duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra valstybinė įmonė, veikianti (duomenys neskelbtini) gynybos sektoriuje, gaminanti ir parduodanti optinius taikiklius šaulių ginklams. (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“) yra (duomenys neskelbtini) įmonė, kuri specializuojasi karinės paskirties optinės įrangos gamybos srityje. Ji surinko (duomenys neskelbtini), kuris naudojamas pažangiuose šiuolaikinių tankų modeliuose. Produktas tiekiamas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuriai taikomos sankcijos ir kuri tiekia karinius taikiklius tankų gamyklai „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra dar viena (duomenys neskelbtini) įmonė, kuri specializuojasi karinės paskirties optinės įrangos gamybos srityje. Ji gamina karinius taikiklius, įskaitant minosvaidžių taikiklius, granatsvaidžio ir snaiperių optinius taikiklius. Šie produktai yra plačiai naudojami ir suderinami su Rusijos naudojama karine ginkluote. (duomenys neskelbtini) taip pat yra (duomenys neskelbtini) dalis. Jos specializacija – optoelektroninių ir lazerinių prietaisų bepiločiams orlaiviams, lazerinių-optinių sistemų oro gynybos sistemoms ir integruotų sienų apsaugos sistemų tyrimai, kūrimas, gamyba ir modernizavimas. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat gamina optinius taikiklius ir sistemas lengvajai ginkluotei ir lazerinės ugnies valdymo sistemas, įskaitant specialiai Rusijos ginklams skirtas sistemas. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat eksportuoja į Rusiją ir kartu su Rusija kuria naujus lazerinius ginklus.

VSD vertinimu, pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Pareiškėjas privalėjo (ir privalo) būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. (duomenys neskelbtini) valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

VSD teigimu, pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia pareiškėjo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai, ypač įvertinus jo darbą „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, kuri specializuojasi karinės paskirties optinės įrangos gamybos srityje.

VSD nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad Sprendimas dėl leidimo iš esmės grindžiamas tik VSD išvada ir vieninteliu pareiškėjo biografiniu faktu – darbu „(duomenys neskelbtini)“ . Pažymi, kad VSD vertino pareiškėjo socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuva, kiek tai susiję su jo kaip užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliama grėsme valstybės saugumui.

VSD tvirtinimu, byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu periodiškai grįždavo į (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės, anot VSD, patvirtina, kad, nepaisant deklaruojamo nepritarimo (duomenys neskelbtini) valdžiai, pareiškėjui saugu grįžti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo dažnas vykimas į (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo skunde nurodomų vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su juo kontaktus, o ryšių su artimaisiais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini), palaikymas suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

VSD nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad Sprendimas dėl leidimo ir VSD išvada grindžiami bendro pobūdžio informacija, prielaidomis, spėjimais. Sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, VSD išvadoje, kuria grindžiamas Sprendimas dėl leidimo, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie (duomenys neskelbtini) valdžios ir jos institucijų veiklą ir pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis.

VSD vertinimu, priimant Sprendimą dėl leidimo, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu dėl leidimo nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

Anot VSD, Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo individualią situaciją ir nustatė, kad taikomi apribojimai nepažeis proporcingumo principo, leidžiančio užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos ir pareiškėjo teisės atvykti į Lietuvos Respubliką.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 25S197411 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 25S209127 uždrausti pareiškėjui nuo 2025 m. rugsėjo 24 d. iki 2028 m. kovo 23 d. atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, 2025 m. vasario 3 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, t. y. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2025 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą Nr. 25S197411 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Be to, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 15 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punktu, 38.3 punktu, 39 punktu ir 5 punktu, 2025 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą Nr. 25S209127 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų).

Įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, o 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024, 2024 m. birželio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Migracijos departamentas Sprendimą dėl leidimo priėmė vadovaudamasis VSD išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Kaip matyti iš VSD 2025 m. rugpjūčio 7 d. rašto „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“, VSD pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atliko, įvertinęs užsieniečio pateiktos darbo knygelės duomenis, užpildytą Migracijos departamento klausimyną bei viešų šaltinių duomenis.

Migracijos departamento ir VSD išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, paremta tuo, kad pareiškėjas 2013–2015 m. dirbdamas (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje – „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“), galimai turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

Tokią išvadą VSD grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) optikos ir mechanikos asociacija „(duomenys neskelbtini)“ yra valstybinė įmonė, veikianti (duomenys neskelbtini) gynybos sektoriuje, gaminanti ir parduodanti optinius taikiklius šaulių ginklams. (duomenys neskelbtini) vardu („(duomenys neskelbtini)“) yra „(duomenys neskelbtini)“ įmonė, kuri specializuojasi karinės paskirties optinės įrangos gamybos srityje. Ji surinko (duomenys neskelbtini), kuris naudojamas pažangiuose šiuolaikinių tankų modeliuose. Produktas tiekiamas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuriai taikomos sankcijos ir kuri tiekia karinius taikiklius tankų gamyklai „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė „ (duomenys neskelbtini)“ yra dar viena „(duomenys neskelbtini)“ holdingo įmonė, kuri specializuojasi karinės paskirties optinės įrangos gamybos srityje. Ji gamina karinius taikiklius, įskaitant minosvaidžių taikiklius, granatsvaidžio ir snaiperių optinius taikiklius. Šie produktai yra plačiai naudojami ir suderinami su Rusijos naudojama karine ginkluote. AB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat yra „(duomenys neskelbtini)“ holdingo dalis. Jos specializacija – optoelektroninių ir lazerinių prietaisų bepiločiams orlaiviams, lazerinių-optinių sistemų oro gynybos sistemoms ir integruotų sienų apsaugos sistemų tyrimai, kūrimas, gamyba ir modernizavimas. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat gamina optinius taikiklius ir sistemas lengvajai ginkluotei ir lazerinės ugnies valdymo sistemas, įskaitant specialiai Rusijos ginklams skirtas sistemas. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat eksportuoja į Rusiją ir kartu su Rusija kuria naujus lazerinius ginklus.

VSD, remdamasis viešai prieinamais duomenimis, taip pat nurodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už materialinę ar finansinę paramą veiksmams, kurie kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba kelia jiems grėsmę. Dėl šios priežasties holdingui „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. yra taikomos Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių sankcijos.

Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo dėl leidimo ir VSD rašto, būtent su šia faktine aplinkybe ir yra siejama rizika, kad pareiškėjas galimai praeityje turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis, kurios vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą, gali ateityje pasinaudoti pareiškėju. Šią riziką patvirtina VSD rašte nurodyta informacija, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose (įstaigose, įmonėse, organizacijose, strateginiuose objektuose). VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose (įstaigose, įmonėse, organizacijose), strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

VSD rašte taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose (įstaigose, įmonėse, organizacijose), teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose (įstaigose, įmonėse, organizacijose) ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

VSD, remdamasis kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija, rašte nurodo, kad VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl R. F. ir (duomenys neskelbtini) Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė R. F. ir (duomenys neskelbtini) Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Pareiškėjas, 2025 m. rugpjūčio 14 d. apklausos metu atsakydamas į Migracijos departamento pareigūno klausimą, kur jis dirbo 2013–2015 metais, nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybę, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas pripažino tik tuomet, kai šią aplinkybę jam nurodė Migracijos departamento pareigūnas. Pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 14 d. apklausos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas apie darbą (duomenys neskelbtini) strateginės reikšmės sektoriuje – „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinti vengė. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, tiek teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir atsakydamas į klausimus, tiek 2025 m. rugpjūčio 14 d. apklausos metu, nesuprato jam pateiktų ir užduodamų klausimų esmės, nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pareiškėjas išsamiai papasakojo apie savo studijas ir darbą (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, iš esmės ignoruodamas savo darbinės biografijos faktą 2013–2015 metais.