Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-01-15 · Administracinė byla Nr. eI2-2924-484/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-01-15
Bylos Nr.
eI2-2924-484/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05077-2025-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
A. H.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2924-484/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05077-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 15 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant V. V.,dalyvaujant pareiškėjui A. H., pareiškėjo atstovui advokatui R. R.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams D. G., D. J.,

vertėjams T. T., D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. H. (toliau – ir pareiškėjas, ar užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, ar Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 25S197411 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 25S209127 uždrausti pareiškėjui nuo 2025 m. rugsėjo 24 d. iki 2028 m. kovo 23 d. atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Sprendimas dėl draudimo atvykti) (toliau kartu – ir ginčijami sprendimai). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė K. H., gim. (duomenys neskelbtini) d., kuri teisėtai gyvena Lietuvoje nuo 2016 metų ir šiuo metu turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas ir K. H. susituokė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) d., o (duomenys neskelbtini) d. jiems gimė sūnus M. H.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad jis Lietuvoje gyvena nuo 2020 metų vizų pagrindu, o nuo 2021 metų – turėdamas leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus darbo pagrindu.

Pareiškėjas tvirtina, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2020 metais, iš karto po neteisėtų (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų, nes jis niekada nepritarė (duomenys neskelbtini) režimui ir vykdomai agresyviai užsienio politikai, todėl kai suprato, kad šalį neteisėtai ir toliau valdys (duomenys neskelbtini), jis nusprendė visam laikui išvykti iš kilmės valstybės ir kurti savo gyvenimą ir šeimą nepriklausomoje demokratinėje valstybėje, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad jis per visą gyvenimo Lietuvoje laikotarpį buvo lojalus Lietuvos Respublikos interesams, nepažeidinėjo ir nepriekaištingai laikėsi Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų, buvo sąžiningas, dirbo ir mokėjo mokesčius bei neatliko jokių veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos valstybę.

Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas nepagrįstai sprendė, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi ginčijamus sprendimus iš esmės grindė tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateikta išvada bei vieninteliu A. H. biografijos faktu – 2013-2015 m. darbu (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad dėl ginčijamų sprendimų jo šeima pateko į beviltišką padėtį, kadangi sutuoktinė jokiais būdais nenori grįžti į kilmės valstybę, nes ji nepritaria neteisėtai išrinktai valdžiai ir nenori, kad jos vaikas augtų tokioje valstybėje ir aplinkoje, kurioje negerbiamos nei žmogaus teisės, nei kitų valstybių nepriklausomumas ir demokratinės vertybės. Pareiškėjo šeima negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes ten jie neturi nei darbo, nei būsto, nei jokio kito turto, todėl jiems net nebūtų kur gyventi, visi šeimos ekonominiai ir socialiniai ryšiai su (duomenys neskelbtini) faktiškai yra nutrūkę. Pareiškėjo išvykos į (duomenys neskelbtini) buvo būtinos ir neišvengiamos, susijusios su artimųjų laidotuvėmis, tėvų lankymu, dokumentų tvarkymu.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis nutraukė visus ryšius su kilmės valstybe, yra išregistruotas iš visų valstybės registrų, iš kariuomenės, iš mokesčių mokėtojų registro. Šis statusas reiškia, kad jis nėra (duomenys neskelbtini) gyventojas, todėl negali naudotis medicininėmis paslaugomis, prisiregistruoti poliklinikoje, negali dirbti, jo negali šaukti į privalomąją karinę tarnybą ir kt. Pareiškėją su kilmės valstybe sieja tik pilietybė, kurios jis su mielu noru atsisakytų, jei turėtų galimybę gauti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pareiškėjo vertinimu, trumpalaikis 2 metų darbas (duomenys neskelbtini) gamykloje (duomenys neskelbtini) ir tai, kad šis filialas negamino jokios įrangos ir/ar detalių, skirtų karinei pramonei, o gamino visokią įrangą ir detales, skirtas buitiniam naudojimui (metalines konstrukcijas šiltnamiams, dujų apskaitos prietaisus, sulčiaspaudes ir pan.), savaime niekaip neįrodo jo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad Migracijos departamentas neatliko išsamios individualios pareiškėjo situacijos vertinimo ir neįvertino visumos su pareiškėju susijusių aplinkybių, dėl ko priėmė neproporcingus ginčijamus sprendimus. Migracijos departamentas pernelyg formaliai vertina grėsmės valstybės saugumui realumą bei akivaizdumą. Atsakovas, net neįsigilinęs į pareiškėjo individualią situaciją bei neišsiaiškinęs visų faktinių aplinkybių, remdamasis vien buvusiu darbu, t. y. jo formaliu biografijos faktu, buvusiu prieš 10 metų, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokia atsakovo pozicija yra visiškai niekuo nepagrįsta bei neįrodyta ir prieštarauja tikrosioms faktinėms aplinkybėms.

Pareiškėjas pažymi, kad nuotolinės apklausos metu jis aiškiai nurodė, kad privalomosios karinės tarnybos neatliko dėl sveikatos būklės, o dirbti (duomenys neskelbtini) pradėjo baigęs mokslus – (duomenys neskelbtini). Darbo nurodytoje gamykloje pasirinkimą lėmė galimybė įsidarbinti pagal specialybę ir didelis darbo užmokestis. Būdamas jauno amžiaus ir tik baigęs mokslus privalėjo dirbti. Pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jis pavaldžių asmenų ir teisės susipažinti su slapta informacija neturėjo. Vėliau dėl iš esmės pablogėjusios įmonės finansinės situacijos nusprendė išeiti iš darbo ir nuo 2015 m. nepalaiko jokių ryšių su buvusiais bendradarbiais.

Migracijos departamentas nepagrįstai nevertino to fakto, kad jis, pildydamas klausimyną, aiškiai nurodė, kad nepritaria R. F. vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje bei, kad Krymas priklauso Ukrainai. Ši aplinkybė patvirtina, kad jis nebuvo ir nėra lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai ir jos nepalaiko. Šiuo aspektu Migracijos departamento pozicija yra dviprasmiška ir prieštaringa bei leidžia piktnaudžiauti suteikta diskrecijos teise dėl grėsmės nustatymo. Priešingai, nei teigia atsakovas, pareiškėjo pateikti atsakymai į klausimyno 10 ir 11 punktus, o ypač per vykusią apklausą išsakyta pozicija yra svarbūs ir privalo būti vertinami kartu su kitų aplinkybių visuma, kadangi jie patvirtina tikrąją jo poziciją ir patvirtina, kad jis kaip tik nėra lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai ir nepalaiko jos agresyvios užsienio politikos.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad atsakovas neatliko išsamaus jo individualios situacijos vertinimo ir nepagrįstai vertino, kad šiuo atveju šeimos ir ką tik gimusio vaiko interesai, šeimos išskyrimas yra mažiau svarbūs nei išgalvota nei laike, nei erdvėje neegzistuojanti grėsmė valstybės saugumui. Nuo pareiškėjo teisinės padėties Lietuvoje tiesiogiai priklauso mažo, ką tik gimusio sūnaus teisinės padėties pokyčiai ir jo keliamos grėsmės (faktiškai neegzistuojančios) rizikos pasireiškimo tikimybė yra kur kas mažesnė nei vaiko teisinei padėčiai kylantys neigiami padariniai.

Anot pareiškėjo, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie jo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamus sprendimus. Nenustačius konkrečių veiksmų praeityje ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie jo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, kuri grindžiama tik ankstesniu darbu, prieštarauja aktualiausiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs požymiai, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas atsiliepimuose nurodo, kad priimdamas pareiškėjo ginčijamus sprendimus, Migracijos departamentas vadovavosi ne tik kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) išvadomis, bet ir savo paties atlikto tyrimo duomenimis: pareiškėjo apklausų duomenimis, paaiškinimais, klausimyne nurodyta informacija, duomenimis apie pareiškėjo ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius su Lietuva.

Atsakovas pabrėžia, kad remiantis pareiškėjo darbo knygelės duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2013-2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini) gamykloje („(duomenys neskelbtini)“), tačiau šią aplinkybę 2025 m. vasario 3 d. pildydamas klausimyną nuslėpė.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškina, kad VSD vertinimu, pareiškėjas turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Valstybės saugumo departamento turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Migracijos departamentas atsiliepime pažymi, kad jis nėra žvalgybą vykdanti institucija ir neturi galimybės nustatyti aplinkybių bei padaryti išvados dėl užsieniečio keliamos/nekeliamos grėsmės valstybės saugumui. Išvadą dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui teikia VSD.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo lūkesčiai turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos institucijos neprivalo išduoti leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kai užsienietis potencialiai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, nepaisant to, kad užsienietis čia nuomojasi būstą, dirba ir gyvena.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo ryšys su kilmės valstybe nėra nutrūkęs, jį su kilmės valstybe sieja glaudūs šeiminiai ryšiai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo sutuoktinė be sunkumų išvyksta į (duomenys neskelbtini) ir iš jos grįžta, todėl nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog sutuoktinės kelionės į (duomenys neskelbtini) bus apsunkintos, ir juos vertina kaip deklaratyvius.

Atsakovas, remdamasis LVAT praktika, tvirtina, jog lojalumo (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo nurodyta įmonės veikla prieštarauja viešai prieinamai informacijai ir VSD surinktiems duomenims. Migracijos departamento nuomone, suformuota LVAT praktika su (duomenys neskelbtini) valstybinėmis įstaigomis pagal analogiją turėtų būti taikoma ir (duomenys neskelbtini) valstybinėms įmonėms, ypač strateginės svarbos įmonėms. Pareiškėjas dirbo valstybės įmonėje, kuri yra tiesiogiai susijusi su karo pramone, yra strateginės svarbos, įmonėje išdirbo 2 metus, iš darbo nebuvo atleistas dėl įsitikinimų/nepatikimumo. Pareiškėjo darbo trukmė, atliktos pareigos nesudaro pagrindo abejoti jo lojalumu (duomenys neskelbtini) valdžiai.

Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo atsakymus į klausimyne pateiktus klausimus ir nurodė, kad šie atsakymai nedaro įtakos ir nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

Atsakovas pažymi, kad tiek pareiškėjo, tiek jo sutuoktinės, tiek ir jų vaiko kilmės valstybė yra (duomenys neskelbtini). Nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė su kilmės valstybe ryšių nėra nutraukę, į (duomenys neskelbtini) periodiškai vyko visą leidimų laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo laikotarpį, todėl pareiškėjo teiginiai apie šeimos išskyrimą yra deklaratyvaus pobūdžio. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Migracijos departamento manymu, valstybės saugumas yra aukštesnė vertybė nei pavienių trečiųjų šalių piliečių noras gyventi konkrečioje teritorijoje.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti aukštesnį tikslą. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas darbo santykių (duomenys neskelbtini) gamykloje nenutraukė dėl politinių priežasčių. Pareiškėjo darbo laikotarpis ir pobūdis (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų kontroliuojamoje įstaigoje neturi įtakos vertinant pareiškėjo dabartinę grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo užimtos pareigos nepaneigia galimybės pareiškėjui rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus (tokios užduotys nereikalauja specialių pareigų užėmimo ar specialaus parengimo).

Atsakovo teigimu, reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius nusikalstamus veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas)

vertinimas.

Atsakovas pareiškėjo išvykimus į (duomenys neskelbtini) vertina kaip pareiškėjo pažeidžiamumo veiksnį. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjas ginčijamais sprendimais bus išskirtas su šeima. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) išvyksta su sutuoktine.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

VSD atsiliepime nurodo, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalimi, 2025 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 18-8770 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

VSD paaiškina, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis 2013–2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini) gamykloje („(duomenys neskelbtini)“), tačiau, 2025 m. vasario 3 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, šio laikotarpio darbovietės nenurodė.

VSD nurodo, kad viešųjų šaltinių duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra valstybinė įmonė, veikianti (duomenys neskelbtini) gynybos sektoriuje, gaminanti ir parduodanti optinius taikiklius šaulių ginklams. (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“) yra (duomenys neskelbtini) įmonė, kuri specializuojasi karinės paskirties optinės įrangos gamybos srityje. Ji surinko (duomenys neskelbtini), kuris naudojamas pažangiuose šiuolaikinių tankų modeliuose. Produktas tiekiamas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuriai taikomos sankcijos ir kuri tiekia karinius taikiklius tankų gamyklai „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra dar viena (duomenys neskelbtini) įmonė, kuri specializuojasi karinės paskirties optinės įrangos gamybos srityje. Ji gamina karinius taikiklius, įskaitant minosvaidžių taikiklius, granatsvaidžio ir snaiperių optinius taikiklius. Šie produktai yra plačiai naudojami ir suderinami su Rusijos naudojama karine ginkluote. (duomenys neskelbtini) taip pat yra (duomenys neskelbtini) dalis. Jos specializacija – optoelektroninių ir lazerinių prietaisų bepiločiams orlaiviams, lazerinių-optinių sistemų oro gynybos sistemoms ir integruotų sienų apsaugos sistemų tyrimai, kūrimas, gamyba ir modernizavimas. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat gamina optinius taikiklius ir sistemas lengvajai ginkluotei ir lazerinės ugnies valdymo sistemas, įskaitant specialiai Rusijos ginklams skirtas sistemas. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat eksportuoja į Rusiją ir kartu su Rusija kuria naujus lazerinius ginklus.

Atsiliepimas

VSD atsiliepime taip pat nurodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už materialinę ar finansinę paramą veiksmams, kurie kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba kelia jiems grėsmę. Dėl šios priežasties „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. yra taikomos Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių sankcijos.

VSD vertinimu, pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Pareiškėjas privalėjo (ir privalo) būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. (duomenys neskelbtini) valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

VSD teigimu, pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia pareiškėjo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai, ypač įvertinus jo darbą „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, kuri specializuojasi karinės paskirties optinės įrangos gamybos srityje.

VSD nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad Sprendimas dėl leidimo iš esmės grindžiamas tik VSD išvada ir vieninteliu pareiškėjo biografiniu faktu – darbu „(duomenys neskelbtini)“ . Pažymi, kad VSD vertino pareiškėjo socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuva, kiek tai susiję su jo kaip užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliama grėsme valstybės saugumui.

Atsiliepimas

VSD atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde neneigia, kad jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“, tačiau skunde nepaaiškina, kodėl šią informaciją bandė nuslėpti.

VSD tvirtinimu, byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu periodiškai grįždavo į (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės, anot VSD, patvirtina, kad, nepaisant deklaruojamo nepritarimo (duomenys neskelbtini) valdžiai, pareiškėjui saugu grįžti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo dažnas vykimas į (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo skunde nurodomų vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su juo kontaktus, o ryšių su artimaisiais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini), palaikymas suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Atsiliepimas

VSD atsiliepime paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais ar ten besilankančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones (duomenys neskelbtini) gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

VSD pažymi, kad grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš ES valstybių narių diskrecijai. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia sprendžiant leidimo gyventi, vizos neišdavimo klausimą. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai.

VSD nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad Sprendimas dėl leidimo ir VSD išvada grindžiami bendro pobūdžio informacija, prielaidomis, spėjimais. Sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, VSD išvadoje, kuria grindžiamas Sprendimas dėl leidimo, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie (duomenys neskelbtini) valdžios ir jos institucijų veiklą ir pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis.

VSD vertinimu, priimant Sprendimą dėl leidimo, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu dėl leidimo nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

Atsiliepimas

VSD atsiliepime taip pat nurodo, kad Įstatymo 133 straipsnio nuostata yra imperatyvi, todėl nustačius, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, yra pakankamas pagrindas pareiškėjo, kaip užsienio šalies piliečio, teisę laisvai judėti apriboti, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvą. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

VSD pažymi, kad valstybės turi teisę kontroliuoti ne tik užsieniečių atvykimą į jų teritoriją, bet ir gyvenimą joje, siekdamos užkirsti kelią galimoms grėsmėms kilti. Pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ne kartą konstatuota, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, EŽTT praktikoje pripažįstama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą šalyje, reguliuoti išsiuntimo iš šalies tvarką.

VSD, remdamasis LVAT praktika, teigia, jog teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui.

Anot VSD, Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo individualią situaciją ir nustatė, kad taikomi apribojimai nepažeis proporcingumo principo, leidžiančio užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos ir pareiškėjo teisės atvykti į Lietuvos Respubliką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundus prašė tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovai teismo posėdyje su pareiškėjo skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 25S197411 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 25S209127 uždrausti pareiškėjui nuo 2025 m. rugsėjo 24 d. iki 2028 m. kovo 23 d. atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, 2025 m. vasario 3 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, t. y. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2025 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą Nr. 25S197411 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Be to, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 15 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punktu, 38.3 punktu, 39 punktu ir 5 punktu, 2025 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą Nr. 25S209127 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų).

Dėl Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 25S197411

Įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, o 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024, 2024 m. birželio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Migracijos departamentas Sprendimą dėl leidimo priėmė vadovaudamasis VSD išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Kaip matyti iš VSD 2025 m. rugpjūčio 7 d. rašto „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“, VSD pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atliko, įvertinęs užsieniečio pateiktos darbo knygelės duomenis, užpildytą Migracijos departamento klausimyną bei viešų šaltinių duomenis.

Migracijos departamento ir VSD išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, paremta tuo, kad pareiškėjas 2013–2015 m. dirbdamas (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje – „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“), galimai turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

Tokią išvadą VSD grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) optikos ir mechanikos asociacija „(duomenys neskelbtini)“ yra valstybinė įmonė, veikianti (duomenys neskelbtini) gynybos sektoriuje, gaminanti ir parduodanti optinius taikiklius šaulių ginklams. (duomenys neskelbtini) vardu („(duomenys neskelbtini)“) yra „(duomenys neskelbtini)“ įmonė, kuri specializuojasi karinės paskirties optinės įrangos gamybos srityje. Ji surinko (duomenys neskelbtini), kuris naudojamas pažangiuose šiuolaikinių tankų modeliuose. Produktas tiekiamas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuriai taikomos sankcijos ir kuri tiekia karinius taikiklius tankų gamyklai „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė „ (duomenys neskelbtini)“ yra dar viena „(duomenys neskelbtini)“ holdingo įmonė, kuri specializuojasi karinės paskirties optinės įrangos gamybos srityje. Ji gamina karinius taikiklius, įskaitant minosvaidžių taikiklius, granatsvaidžio ir snaiperių optinius taikiklius. Šie produktai yra plačiai naudojami ir suderinami su Rusijos naudojama karine ginkluote. AB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat yra „(duomenys neskelbtini)“ holdingo dalis. Jos specializacija – optoelektroninių ir lazerinių prietaisų bepiločiams orlaiviams, lazerinių-optinių sistemų oro gynybos sistemoms ir integruotų sienų apsaugos sistemų tyrimai, kūrimas, gamyba ir modernizavimas. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat gamina optinius taikiklius ir sistemas lengvajai ginkluotei ir lazerinės ugnies valdymo sistemas, įskaitant specialiai Rusijos ginklams skirtas sistemas. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat eksportuoja į Rusiją ir kartu su Rusija kuria naujus lazerinius ginklus.

VSD, remdamasis viešai prieinamais duomenimis, taip pat nurodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už materialinę ar finansinę paramą veiksmams, kurie kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba kelia jiems grėsmę. Dėl šios priežasties holdingui „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. yra taikomos Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių sankcijos.

Byloje ginčo, kad pareiškėjas 2013–2015 m. dirbo holdingo „(duomenys neskelbtini)“ įmonės (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“), nėra.

VSD rašte nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ yra valstybinė įmonė, veikianti (duomenys neskelbtini) gynybos sektoriuje, gaminanti ir parduodanti optinius taikiklius šaulių ginklams ir yra atsakinga už materialinę ar finansinę paramą veiksmams, kurie kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba kelia jiems grėsmę, byloje esančiais įrodymais nepaneigtos.

Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas 2013–2015 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ įmonės (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“), t. y. (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, yra neginčytinai nustatyta.

Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo dėl leidimo ir VSD rašto, būtent su šia faktine aplinkybe ir yra siejama rizika, kad pareiškėjas galimai praeityje turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis, kurios vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą, gali ateityje pasinaudoti pareiškėju. Šią riziką patvirtina VSD rašte nurodyta informacija, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose (įstaigose, įmonėse, organizacijose, strateginiuose objektuose). VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose (įstaigose, įmonėse, organizacijose), strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

VSD rašte taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose (įstaigose, įmonėse, organizacijose), teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose (įstaigose, įmonėse, organizacijose) ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

VSD rašte taip pat pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje (įstaigose, įmonėse, organizacijose, strateginiuose objektuose) ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones (duomenys neskelbtini) gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

VSD, remdamasis kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija, rašte nurodo, kad VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Teisėjų kolegija netikėti VSD rašte pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą neturi pagrindo. (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte konstatuojama: „Autoritarinio (duomenys neskelbtini) politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti R. F. įtaka (duomenys neskelbtini) Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“

Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl R. F. ir (duomenys neskelbtini) Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė R. F. ir (duomenys neskelbtini) Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas santuoką su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete K. V., gim. (duomenys neskelbtini) d., sudarė (duomenys neskelbtini) d. Lietuvoje, santuoka įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 30 d. kilmės valstybėje deklaravo išvykimą nuolatiniam gyvenimui už (duomenys neskelbtini) ribų. (duomenys neskelbtini) ambasada 2025 m. gegužės 16 d. pareiškėją įtraukė į konsulinę apsakaitą Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) d. gimė pareiškėjo sūnus M. H.

Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjui 2020–2021 metais buvo išduotos dvi Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos ir viena Lietuvos Respublikos Šengeno viza. Pareiškėjui darbo pagrindu 2021–2025 metais buvo išduoti du leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Paskutinis pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojo nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki 2025 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2025 m. rugpjūčio 8 d. dirbo Lietuvos įmonėje – uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vėdinimo įrangos operatoriumi. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo dėl leidimo, pareiškėjo sutuoktinei 2016–2022 metais buvo išduoti penki leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo sutuoktinei 2022 metais išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2028 m. gruodžio 11 d.

Pareiškėjo į bylą pateikta Patalpų nuomos sutartis, sudaryta 2024 m. lapkričio 30 d., patvirtina, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neturi, iki 2024 m. lapkričio 30 d. Patalpų nuomos sutartyje nurodė skirtingas gyvenamąsias vietas. Patalpų nuomos sutartis galiojo iki 2025 m. lapkričio 30 d. (Patalpų nuoms sutarties 3 punktas). Pagal Patalpų nuomos 2.1 punktą pareiškėjas ir jo sutuoktinė įsipareigojo naudoti patalpas ne daugiau kaip dviejų žmonių nuolatiniam apgyvendinimui. Pareiškėjo skunduose nurodytas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), t. y. adresas, kuriuo pareiškėjas gyveno iki Patalpų nuomos sutarties sudarymo. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos nėra deklaravęs.

Pareiškėjas, 2025 m. vasario 3 d. teikdamas Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, ir turėdamas pareigą, nurodyti visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz.karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbo ir dirba šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos), prašyme nurodė, kad 2016–2019 metais dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ derintoju, o nuo 2020 m. – Lietuvos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėjas, 2025 m. rugpjūčio 14 d. apklausos metu atsakydamas į Migracijos departamento pareigūno klausimą, kur jis dirbo 2013–2015 metais, nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybę, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas pripažino tik tuomet, kai šią aplinkybę jam nurodė Migracijos departamento pareigūnas. Pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 14 d. apklausos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas apie darbą (duomenys neskelbtini) strateginės reikšmės sektoriuje – „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinti vengė. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, tiek teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir atsakydamas į klausimus, tiek 2025 m. rugpjūčio 14 d. apklausos metu, nesuprato jam pateiktų ir užduodamų klausimų esmės, nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pareiškėjas išsamiai papasakojo apie savo studijas ir darbą (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, iš esmės ignoruodamas savo darbinės biografijos faktą 2013–2015 metais.

Pareiškėjo pažiūros, nurodytos Migracijos departamentui dėl Krymo aneksijos ir dėl Rusijos vykdomos agresijos Ukrainos atžvilgiu, nepaneigia VSD rašte nurodytų aplinkybių, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose (įstaigose, įmonėse, organizacijose, strateginiuose objektuose).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos kontekstą ir byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad rizika, jog (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą, su kuriomis pareiškėjas galimai praeityje turėjo ryšių, gali ateityje pasinaudoti pareiškėju, šiuo metu išlieka. Šią riziką sustiprina ir tai, kad pareiškėjas darbą (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje nuo Migracijos departamento siekė nuslėpti.

Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, kaip jau buvo nurodyta, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas „(duomenys neskelbtini)“ įmonės (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“) VSD surinktos informacijos kontekste kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Aplinkybė, kad pareiškėjas „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) dirbo 2013–2015 metais, teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvai (šią aplinkybę teismas pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu.

Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad užsieniečio pasirinkimo laisvė gyventi Lietuvos Respublikoje yra apribota dėl jo darbo (duomenys neskelbtini) autoritarinio režimo kontroliuojamame ir strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straispnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Migracijos departamento Sprendimas dėl leidimo yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis). Panaikinti Migracijos departamento Sprendimą dėl leidimo remiantis pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šis pareiškėjo skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straispnio 1 punktas).

Teismui atsisakius panaikinti Migracijos departamento Sprendimą dėl leidimo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo skundo išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šis pareiškėjo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straispnio 1 punktas).

Dėl Migracijos departamento2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 25S209127

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 133 straipsnio 7 dalis).

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

LVAT praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1275-1047/2024).

Minėta, kad Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 25S209127 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo Migracijos departamento sprendimu pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, atsižvelgiant į kompetentingos valstybės institucijos – VSD motyvuotą išvadą ir pateiktą informaciją bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punktu.

Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Kriterijų vertinimo tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje.

Migracijos departamentas, nustatydamas pareiškėjui 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpį, įvertino pareiškėjo individualią situaciją, t. y. tai, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir mažametis sūnus. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo sutuoktinė ir sūnus yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas ir jo sutuoktinė nuolat vyksta į (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento Sprendime dėl leidimo nurodyta, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės išvykimai į (duomenys neskelbtini) sutampa. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, pareiškėjas ir jos sutuoktinė santykių su (duomenys neskelbtini) nėra nutraukę. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjo tėvai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui nustatytas draudimas atitinka balansą tarp konstitucinio bendrataučio gėrio, t. y. nacionalinio saugumo, apsaugos ir pareiškėjo, kaip galinčio kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, teisės atvykti į Lietuvos Respubliką ribojimo.

Pabrėžtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo nustatytus reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81; 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Ahmut prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 21702/93 ir kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.

Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Šiuo atveju pareiškėjo ir jo šeimos interesai, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį, negali nusverti Lietuvos valsybės nacionalinių interesų svarbos.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento Sprendimas dėl draudimo atvykti yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis). Migracijos departamento Sprendimas dėl draudimo atvykti atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje individualiam administraciniui aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Panaikinti Migracijos departamento Sprendimą dėl draudimo atvykti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šis pareiškėjo skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straispnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Dėl proceso išlaidų priteisimo

Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Šioje byloje teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. H. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo A. H. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė