- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- e2-1070-450/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01337-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „TORTELA“
- Kreditorius
- D. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TORTELA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus D. K. finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MPP“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „MPP“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 4 d.); nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė UAB „Savetim“ (toliau – nemokumo administratorė). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis nutartimis patikslintas; 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto (toliau – BUAB „MPP“).
2. D. K. 2022 m. birželio 15 d. kreipėsi į BUAB „MPP“ nemokumo administratorę, prašydamas pateikti teismui tvirtinti D. K. finansinį reikalavimą 128 Eur sumai, kurio pagrindas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis ir 2021 m. birželio 23 d. mokėjimo dokumentas, bei 500 Eur sumai Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1879-933/2021 pagrindu.
3. D. K. 2022 m. liepos 8 d. pateikė paaiškinimus, kuriame prašė finansinį reikalavimą dėl 128 Eur patvirtinimo bankroto byloje nenagrinėti, įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 500 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodo, kad buvęs BUAB „MPP“ vadovas S. R. savo iniciatyva, apie tai nepranešęs, pervedė jam 500 Eur. Antstolė N. L. 2022 m. birželio 14 d. informavo D. K., kad S. R. skolingas išieškotojui D. K. 216,64 Eur ir 102,38 Eur vykdymo išlaidų antstolei. 2022 m. birželio 15 d. D. K. informavo S. R., kad priima 319,02 Eur už S. R. asmeninę skolą, iš kurių 102,38 Eur pervesti antstolei, o 180,98 Eur likutį grąžina atgal į S. R. sąskaitą. Taip pat informavo, kad BUAB „MPP“ skolą priims tik BUAB „MPP“ bankroto byloje, nepažeidžiant mokėjimo eiliškumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi įtraukė D. K. BUAB „MPP“ bankroto byloje į kreditorių sąrašą su 500 Eur finansinio reikalavimo suma.
5. Teismas vertino, kad D. K. prašė nenagrinėti reikalavimo dėl 128 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „MPP“ bankroto byloje, nes šis reikalavimas patenka į 500 Eur reikalavimo apimtį, todėl sprendė klausimą dėl 500 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo. Nemokumo administratorė nurodė, kad D. K. reikalavimas apmokėti teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur sumą yra įvykdytas, nes buvęs BUAB „MPP“ direktorius S. R. šias išlaidas D. K. apmokėjo ir apie tai jį informavo elektroniniu paštu.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1879-933/2021 ieškovo D. K. ieškinį atsakovei UAB „MPP“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui D. K. iš atsakovės UAB „MPP“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-331-302/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2022 m. birželio 13 d. buvęs BUAB „MPP“ direktorius S. R. 500 Eur bylinėjimosi išlaidas D. K. apmokėjo ir apie tai D. K. informavo elektroniniu paštu. Antstolė N. L. 2022 m. birželio 14 d. informavo D. K., kad S. R. skolingas išieškotojui D. K. 216,64 Eur ir 102,38 Eur vykdymo išlaidų antstolei. D. K. 2022 m. birželio 15 d. S. R. informavo, kad priima 319,02 Eur už S. R. asmeninę skolą, o 180,98 Eur likutį grąžina atgal į S. R. banko sąskaitą. Taip pat informavo, kad BUAB „MPP“ skolą priims tik BUAB „MPP“ bankroto byloje, nepažeidžiant mokėjimo eiliškumo.
7. Teismas, įvertinęs kreditoriaus D. K. prašymą, pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų apie bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą, sprendė, jog kreditorius įrodė 500 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą, todėl prašymą patenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Apeliantė UAB „TORTELA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti pareiškėjo D. K. kreditorinio reikalavimo bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pareiškėjas reikalavimą prašo patvirtinti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1879-933/2021 pagrindu, kuriuo pareiškėjui priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismo sprendimas priimtas tuo metu, kai skolininkei nebuvo iškelta bankroto byla. Iškėlus BUAB „MPP“ bankroto bylą, įstatyme nustatytas 30 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pareikšti kreditorinį reikalavimą, todėl pareiškėjas praleido šį terminą ir nenurodė svarbių priežasčių jam atnaujinti.
8.2. Teismo sprendimas, kurio pagrindu grindžiamas reikalavimas, įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi, kai BUAB „MPP“ jau buvo iškelta bankroto byla. Tai reiškia, kad kreditorinis reikalavimas atsirado po bankroto bylos iškėlimo ir tokiu atveju, priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti išieškomos iš administravimui skirtų lėšų.
8.3. Buvęs BUAB „MPP“ vadovas S. R. iš asmeninių lėšų sumokėjo nurodytas išlaidas pareiškėjui, tačiau pastarasis pervestų pinigų nepriėmė ir juos grąžino, todėl turi būti vertinama, kad jis nuo reikalavimo atsisakė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. K. įtraukė į kreditorių sąrašą su nurodyta finansinio reikalavimo suma.
Atsiliepimas
9. BUAB „MPP“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
10. Pareiškėjas D. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti apeliantės atskirojo skundo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į skundą nurodo, kad skola atsirado iki bankroto bylos iškėlimo; buvęs vadovas, siekdamas kreditorių eliminuoti iš bankroto proceso, pervedė 500 Eur iš svetimos sąskaitos (jo banko sąskaitos areštuotos).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus D. K. 500 Eur finansinis reikalavimas, BUAB „MPP“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Pažymėtina, kad D. K. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiami įrydymai – antstolės lydraštis bei antstolės patvarkymas dėl vykdomojo dokumentų grąžinimo neturi tiesioginės reikšmės kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui, todėl jie nepriimami į bylą.
14. Nemokumo administratorė 2022 m. birželio 23 d. pateikė teismui prašymą spręsti D. K. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą BUAB „MPP“ bankroto byloje. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1879-933/2021 ieškovo D. K. ieškinį atsakovei UAB „MPP“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui D. K. iš atsakovės UAB „MPP“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-331-302/2022 sprendimą paliko nepakeistą.
15. Apeliantė UAB „TORTELA“ atskirajame skunde teigia, kad kreditorius D. K. 2022 m. birželio 15 d., pateikęs prašymą patvirtinti 500 Eur finansinį reikalavimą, praleido Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartyje iškelti BUAB „MPP“ bankroto bylą (civilinės bylos Nr. eB2-1249-392/2022) nustatytą terminą – 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje. Be to, kreditorius nenurodė svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija.
16. Minėta, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi buvo nustatytas 30 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, per kurį kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus ir pateikti jų pagrindimo dokumentus, taip pat nurodyti kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas ir pavesta nemokumo administratorei po termino pabaigos ne vėliau kaip per 30 dienų pateikti teismui tvirtinti kreditorių sąrašą, pateikiant savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas nepateikė prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą per teismo nustatytą terminą – per 30 dienų nuo nutarties iškelti nemokumo bylą UAB „MPP“ paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos. Tačiau, kaip nurodyta nutarties 13 punkte, D. K. prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą – 500 Eur – grindžia įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1879-933/2021 pagrindu, kuriuo D. K. (ieškovui) buvo priteista iš atsakovės UAB „MPP“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismo sprendimas įsiteisėjo, Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-331-302/2022 palikus jį nepakeistą. Taigi, nors Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu D. K. priteisė iš UAB „MPP“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau pagrindas kreditoriniam reikalavimui pareikšti atsirado tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui – 2022 m. birželio 7 d. Kaip jau nurodyta, D. K. prašymą nemokumo administratorei patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje pateikė 2022 m. birželio 15 d.
17. Atskirąjį skundą apeliantė grindė ir aplinkybe, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, jog bankroto administravimo išlaidas sudaro bylinėjimosi išlaidos ir sprendimų vykdymo išlaidos. Kadangi D. K. reiškiamo reikalavimo – 500 Eur pagrindas yra teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos, todėl toks reikalavimas turi būti tenkinamas iš BUAB „MPP“ administravimui skirtų lėšų ir D. K. negali būti įtraukiamas į kreditorių sąrašą su nurodyta finansinio reikalavimo suma. Apeliacinės instancijos teismas vertina nurodytą argumentą kaip nepagrįstą.
18. Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuo bankrutuojančios įmonės piniginių prievolių kreditoriams atsiradimo momento (iki ar po bankroto bylos iškėlimo) ir pobūdžio priklauso tai, kokia tvarka jos turi būti vykdomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos bylinėjimosi išlaidos pagal byloje esančius duomenis patirtos iki 2021 m. gruodžio 27 d., t. y. iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Šalims bylinėjantis pirmosios instancijos teisme, teikiant apeliacinį skundą ir su juo susijusius dokumentus bankroto administratorė atsakovei neatstovavo. Nors bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovės statusas pasikeitė, tai nevertintina kaip pakankamas pagrindas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priskirti prie bankroto administravimo išlaidų. Šios išlaidos patirtos iki atsakovės statuso pasikeitimo, bankroto administratorės, turinčios teisę atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, paskyrimo.
21. Teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą ir apeliantės argumentą, kad D. K., nepriėmęs iš buvusio BUAB „MPP“ vadovo jam pervestų 500 Eur, tokiu būdu atsisakė nuo reikalavimo. Viena vertus, JANĮ 93 straipsnis numato, kad kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas, todėl iš dalies sutiktina su D. K., jog galimai buvęs vadovas, pervedęs savo asmenines lėšas D. K., negalėjo atsiskaityti su kreditoriumi (tokiu būdu patenkinti kreditorinį reikalavimą). Kita vertus, pagal JANĮ 94 straipsnį, kreditorių reikalavimai tenkinami pagal nustatytą eilę.
22. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis paliekama nepakeista.
Dėl baudos paskyrimo
23. Lietuvos apeliaciniam teismui D. K. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad UAB „TORTELA“, atstovaujama S. R., pateikė akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, todėl pripažintina, jog UAB „TORTELA“ piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, dėl to skirtina 1 000 Eur bauda. Nurodė, kad dėl UAB „TORTELA“ veiksmų, kreditorius negali tiesiogiai dalyvauti BUAB „MPP“ nemokumo procese, o atnaujinti nemokumo proceso neįmanoma, nes kreditorių susirinkimuose balsuoja tik teismo patvirtinti kreditoriai, tai reiškia, jog apeliantė savo tikslą pasiekė ir eliminavo kreditorių iš dalyvavimo artimiausiame susirinkime, kuris vyks 2022 m. spalio 20 d., kurio metu bus sprendžiama dėl įmonės turto pardavimo. Prašė iš paskirtos baudos, 250 Eur paskirstyti pareiškėjui.
24. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas).
26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo pateikimas savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nenustatyta, kad kreditorė savo veiksmais būtų vilkinusi bylos nagrinėjimą ar pareikštu atskiruoju skundu būtų siekusi kitų proceso dalyvių teises pažeidžiančių tikslų. Iš teismų informacinės LITEKO sistemos matyti, kad BUAB „MPP“ bankroto byloje Nr. eB2-1249-392/2022 2022 m. spalio 27 d. yra pateiktas 2022 m. spalio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 2 bei kiti duomenys (DOK-38561), susiję su įvykusiu kreditorių susirinkimu (balsavimo protokolai, kreditorių, dalyvavusių susirinkime sąrašas, kita). Pritartina D. K., kad jis, kaip kreditorius, šiame kreditorių susirinkime nedalyvavo. Tačiau, kaip matyti iš įvykusio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2, susirinkime dalyvavo iš viso 87,92 % kreditorių, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma – 388 157,86 Eur. Taigi, nors, pateikus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas D. K. 500 Eur kreditorinis reikalavimas bankroto byloje, jis negalėjo dalyvauti (nedalyvavo) nurodytam kreditorių susirinkime, tačiau atsižvelgiant į D. K. patvirtinto finansinio reikalavimo dydį bei 2022 m. spalio 20 d. kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių, kurių reikalavimų suma yra 388 157,86 Eur (87,92 % visų reikalavimų), apimtį, spręstina, kad turimas finansinis reikalavimas negalėjo turėti įtakos priimant sprendimus. Todėl prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas, nenustačius pagrindų. Svarbu ir tai, kad D. K. galimus materialinius praradimus dėl nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo (atsiliepimo į atskirąją skundą parengimo išlaidas) gali kompensuoti ne baudos skyrimas ir dalies šios baudos sumos priteisimas D. K., o pagal įstatymą kylanti apeliantės pareiga atlyginti bylą laimėjusiai šaliai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Nors D. K. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie tokių išlaidų patyrimo faktą ir dydį teismui nepateikė, todėl prašymas nesvarstytinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.