- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- 2-32158-864/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- Pastato
- Atsakovas
- UAB „Statybos projektų valdymas“
dalyvaujant ieškovo Pastato, esančio Gabijos g. 32, Vilnius, savininkų bendrijos atstovui teisininkui D. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pastato, esančio Gabijos g. 32, Vilniaus m., savininkų bendrijos ieškinį atsakovui UAB „Statybos projektų valdymas“ dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo byloje, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų BUAB „Upa“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pateiktu teismui ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1262,48 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2015 m. vasario d. iki 2015 m. birželio 30 d. ieškovo teiktas paslaugas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas įgyvendina namo, esančio Gabijos g. 32, Vilniaus m., patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, įregistruota Lietuvos Respublikos aktų nustatyta tvarka valstybės įmonėje „Registrų centras“. Atsakovas yra minėtame name esančių administracinių patalpų savininkas. Ieškovo teigimu, atsakovas už bendrijos suteiktas komunalines paslaugas mokėjo netinkamai ir nereguliariai, todėl nuo 2015 m. vasario d. iki 2015 m. birželio 30 d. atsakovui susidarė 1262,48 Eur įsiskolinimas (b. l. 52-53).
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Neginčijo ieškovo paslaugų teikimo fakto atsakovui nuosavybės teise priklausančios administracinėms patalpoms. Tačiau teigė, kad faktiškai ginčo patalpomis naudojosi ir ieškovo teikiamas paslaugas gavo ne atsakovas, o jo nuomininkas UAB „Upa“. Nuomininkas UAB „Upa“ mokėjo netinkamai, o ne atsakovas, todėl atsakovo nuomone ieškovas šiuo ieškiniu klaidina teismą. Atsakovas nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. atsakovas ir UAB „Upa“ sudarė administracinių patalpų, esančių Gabijos g. 32, Vilniuje, nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas (atsakovas) įsipareigojo už užmokestį perduoti nuomininkui UAB „Upa“ (trečiajam asmeniui) sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis 349,27 kv. m bendro ploto administracines patalpas, esančias Gabijos g. 32, Vilniuje, o nuomininkas įsipareigojo priimti patalpas ir mokėti nuomos mokestį bei kitus sutartyje nurodytus mokėjimus. Teigė, kad nuomininkui patalpos perduotos 2013 m. rugsėjo 27 d., pagal patalpų priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovas nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. apie nuomos sutarties sudarymą su nuomininku ieškovas raštu buvo informuotas, taigi ieškovas žinojo, kas naudojasi teikiamomis jo paslaugomis. Taip pat nurodė, kad ieškovui buvo pranešta, kad pagal nuomos sutartį nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. už visas komunalines paslaugas turi mokėti nuomininkas UAB „Upa“, todėl ieškovo buvo paprašyta nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. visas sąskaitas už komunalines paslaugas siųsti nuomininkui UAB „Upa“. Atsakovas teigė, kad nuo patalpų išnuomojimo dienos iki šio laiko nebuvo gavęs jokių pretenzijų iš ieškovo. O apie tai, kad nuomininkas UAB „Upa“ už bendrijos suteiktas komunalines paslaugas mokėjo netinkamai ir nereguliariai, atsakovas sužinojo tik gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo civilinėje byloje Nr. 2-16422-129/2015. Nurodė, kad sužinojęs apie pareikštą ieškovo ieškinį nuomininkui UAB „Upa“, atsakovas kreipėsi į nuomininką dėl informacijos, kada bus sumokėta už bendrijos suteiktas paslaugas. Ieškovo teigimu, UAB „Upa“ pripažino, kad yra neatsiskaitęs su bendrija suteiktas paslaugas, ir nei skolos dydžio, nei pačios skolos neginčija bei su bendrija tarsis dėl atsiskaitymo už gautas paslaugas dalimis. Kadangi nuomininkas UAB „Upa“ nevykdė savo įsipareigojimų numatytų 2013 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo daikto nuomos sutartyje, laiku mokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį ir kitus mokėjimus, 2015 m. birželio 15 d. nuomotojas prieš pasibaigiant nuomos terminui vienašališkai nutraukė nuomos sutartį. Nuo 2015 m. birželio 15 d. ginčo patalpomis naudojasi kitas asmuo. Remdamasis tuo kas išdėstyta, atsakovas prašė teismo ieškinį atmesti (b. l. 75-79).
Trečiasis asmuo BUAB „Upa“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Notisa“, atsiliepimu nurodė, kad administratoriui nėra perduoti įmonės dokumentai, todėl neturi galimybės nustatyti ar kreditorinių reikalavimų, atsakovo pareikštų bankroto byloje, ir šio ieškinio sumos sutampa (b. l. 93).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslino skolos laikotarpį ir sumažino prašomą priteisti sumą, t. y. iš atsakovo prašo priteisti susidariusią 1057,67 Eur skolą laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. birželio 15 d. Ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus. Papildomai nurodė, kad savininkas, nepriklausomai nuo to, kiek dažnai naudojasi jam priklausančia patalpa, vis tiek privalo apmokėti administravimo paslaugas. Teigė, kad todėl šioje byloje ieškovas atsakovu pasirinko patalpų savininką - UAB „Statybos projektų valdymas“, o ne patalpų nuomininką - BUAB „Upa“. Ieškovo atstovas neginčijo fakto, kad ieškovas informuotas, jog atsakovui priklausančios patalpos yra išnuomotos trečiajam asmeniui, kuriam, atsakovo prašymu, siuntė sąskaitas. Paaiškino, kad negavęs apmokėjimo už suteiktas paslaugas, ieškovas siekia prisiteisti susidariusią skolą iš patalpų savininko.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas posėdžio metu paaiškino, jog atsakovui priklausančios patalpos buvo išnuomotos, bendrija buvo informuota apie nuomininkus ir buvo paprašyta sąskaitas siųsti nuomininkui. Tvirtino, jog atsakovas negavo nė vienos ieškovo sąskaitos už prašomą priteisti laikotarpį, taip pat negavo ir pretenzijų. Nurodė, kad trečiasis asmuo BUAB „Upa“ neneigė skolos ir žadėjo geranoriškai atsiskaityti. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2015 m. birželio 15 d. patalpomis naudojasi naujas nuomininkas, kuris tinkami apmoka už ieškovo teikiamas paslaugas.
Trečiasis asmuo BUAB „Upa“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Notisa“ į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimą jis informuotas tinkamai. Prašymų nepateikė (b. l. 168-170)
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš šalių atstovų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas įgyvendina namo, esančio Gabijos g. 32, Vilniaus m., patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, įregistruota Lietuvos Respublikos aktų nustatyta tvarka valstybės įmonėje „Registrų centras“ (b. l. 4, 5, 9). Atsakovas nuosavybės teise valdo 349,27 kv. m bendro ploto administracines patalpas, esančias Gabijos g. 32, Vilniuje (toliau – Ginčo patalpos, b. l. 3). Atsakovas ir trečiasis asmuo BUAB „Upa“ 2013 m. rugsėjo 26 d. sudarė Nekilnojamojo daikto nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas (nuomotojas) įsipareigojo už užmokestį perduoti trečiajam asmeniui (nuomininkui) sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis Ginčo patalpas, o nuomininkas įsipareigojo priimti patalpas ir mokėti nuomos mokestį bei kitus sutartyje nurodytus mokėjimus (b. l. 20-27). Nuomininkui patalpos perduotos 2013 m. rugsėjo 27 d., pagal patalpų priėmimo-perdavimo aktą (b. l. 28). Atsakovas 2013 m. rugsėjo 30 d. raštu informavo atsakovą apie Ginčo patalpų išnuomojimą ir prašė visas sąskaitas siųsti nuomininkui UAB „Upa“ (b. l. 36). Ieškovas šio minėto prašymo pagrindu sąskaitas už paslaugų teikimą siuntė trečiajam asmeniui (b. l. 91, 92). Pagal ieškovo pateiktą apyvartos žiniaraštį už paslaugas nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio, atsakovas ieškovui skolingas 1262,48 Eur (b. l. 54). Atsakovas 2015 m. birželio 10 d. sudarė Nekilnojamojo daikto nuomos sutartį, pagal kurią Ginčo patalpas nuo 2015 m. birželio 15 d. išnuomojo UAB „HSC Baltic“ (b. l. 80-90). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimą sumažino 204,81 Eur, t. y. iki 1057,67 Eur.
Dėl privalomos teisinės sandorio registracijos.
Civilinio kodekso 1.75 straipsnio, kuriame reglamentuojama teisinė sandorių registracija, 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali numatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija gali būti numatyta tik joje nurodytos galios teisės aktu – įstatymu. Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai (nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai), teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre. Pagal Civilinio kodekso 4.254 straipsnio 1 punktą viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję šie juridiniai faktai: sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Taigi pagal šią įstatymo normą, aiškinant ją kartu su Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją, ir pirmiau nurodytomis Civilinio kodekso 4.253 straipsnio normomis, darytina išvada, kad viešame registre turi būti registruojami sandoriai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalis), pvz., liudytojų parodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010). Ne visi tretieji asmenys turi suinteresuotumą būti informuoti apie privalomai registruotino sandorio sudarymą, o tik tie, kurių teisėms ir pareigoms tokio sandorio sudarymas gali turėti įtakos, t. y. kurių interesai yra tiesiogiai susiję su tokio sandorio dalyku (objektu). Dėl to tokiais atvejais, kai tam tikrą privalomai registruotiną, bet neįregistruotą sandorį siekiama panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurių teisiniams interesams, susijusiems su sandorio dalyku, sandorio sudarymas gali turėti įtakos, Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas juo remtis turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. prieš L. G., bylos Nr. 3K-3-157/2013).
Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2013 m. rugsėjo 26 d. dviem metam buvo sudaryta nekilnojamo daikto nuomos sutartis, kuria atsakovas trečiajam asmeniui išnuomojo Ginčo patalpas (b. l. 20-27). R. C. kodekso 6.478 straipsnio 2 dalimi nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruojama viešame registre. Civilinio kodekso 6.531 straipsnio 2 dalis taip pat nurodo, kad tik viešame registre pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Minima sutartis nebuvo įregistruota viešame registre. Atsakovas tik 2013 m. rugsėjo 30 d. ieškovui pateikė prašymą, kuriuo informavo, kad jam priklausančios administracinės patalpos nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. yra išnuomotos UAB „Upa“ ir prašė visas sąskaitas siųsti nuomininkui (b. l. 36). Teismas daro išvadą, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta nekilnojamojo daikto nuomos sutartis sukūrė teises ir pareigas sutarties šalims, bet niekaip neįtakojo ieškovo teisių ir pareigų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas, vadovaudamasis atsakovo prašymu, sąskaitas adresavo ir siuntė trečiajam asmeniui (b. l. 91, 92), tačiau nuomininkas netinkamai ir nereguliariai apmokėdavo sąskaitas ir dėl to susidarė 1057,67 Eur skola. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad atsakovui tenka sutarties neišviešinimo fakto pasekmės, kurias įtvirtina Civilinio kodekso 6.478 straipsnio 2 dalis ir Civilinio kodekso 6.531 straipsnio 2 dalis, ir jos pasireiškia tuo, kad atsakovas negali gintis neįregistruotos sutarties panaudoti prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju prieš ieškovą, kuris sąžiningai vykdė savo įstatymais reglamentuotą veiklą ir turi teisę į suteiktų paslaugų apmokėjimą.
Dėl nekilnojamo daikto savininko atsakomybės.
Civilinio kodekso 4.82 straipsnis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Bet kurio buto savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, kuris pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios nuosavybės išlaikymu. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas taip pat numato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus). Teismas pažymi, kad teismų praktika aiškina, kad įstatymas šios pareigos nesieja su bendraturčio galimybe naudotis atitinkamomis bendrojo naudojimo patalpomis ar su realiu naudojimusi jomis: ši pareiga kyla iš atitinkamo patalpų statuso (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-88-264/2012). Buto ar kitos patalpos savininko, įskaitant ir atsakovą, pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame jis nuosavybės teise turi patalpas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1940-527/2015). Atsakovo pareiga atlyginti skolą kyla taip pat iš to, kad jis yra Ginčo patalpų savininkas, taip pat daugiabučio namo bendrųjų patalpų bendrasavininkas, kuriam kyla pareiga tinkamai rūpintis savo turtu, kad nebūtų pažeistos kitų bendrasavininkių teisės. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvada, kad atsakovas, būdamas Ginčo patalpų savininkas, nepaisant to, kad skolos susidarymo laikotarpiu buvo išnuomojęs šias patalpas trečiajam asmeniui, privalo sumokėti susidariusį 1057,67 Eur įsiskolinimą, nes kitaip būtų pažeisti kitų sąžiningų namo butų ir kitų patalpų savininkų, kurie apmokėjo administravimo sąskaitas, interesai. Todėl 1057,67 Eur suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai.
Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti savo prievolę atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl 31,73 Eur žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 6,96 Eur, iš viso – 38,69 Eur, priteisiami iš atsakovo valstybės naudai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Statybos projektų valdymas“, j. a. k. 300078023, ieškovo Pastato, esančio Gabijos g. 32, Vilniaus m., savininkų bendrijos, j. a. k. 302450611, naudai 1057,67 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt septynių eurų, 67 ct) skolą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo UAB „Statybos projektų valdymas“, j. a. k. 300078023, 38,69 Eur (trisdešimt aštuonių eurų, 69 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.