Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokurorui Egidijui Pankauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 6 dalis), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje,

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. J. neteisėtai laikė aparatą, skirtą namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui:

2. (duomenys neskelbtini), tikslesnė data ir laikas nenustatyti, miške, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir taip neteisėtai laikė aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti iki kol pradėjo gaminti namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus ir (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) val., jį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Be to, E. J., neteisėtai, turėdamas tikslą realizuoti, pagamino penkiasdešimt ir daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų:

4. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. J., turėdamas tikslą realizuoti, panaudodamas aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 426 litrus 31,8–43,2 proc. stiprumo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, ir taip pat iš 6 maišų miltų užraugė 300 litrų 2,0–4,2 proc. stiprumo brogą (raugalą), turėdamas tikslą neteisėtai pagaminti ir realizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 7,515 litrus etilo alkoholio.

5. A. J. neteisėtai, turėdamas tikslą realizuoti, pagamino penkiasdešimt ir daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų:

6. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. J., turėdamas tikslą realizuoti, panaudodamas aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 426 litrus 31,8–43,2 proc. stiprumo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, ir taip pat iš 6 maišų miltų užraugė 300 litrų 2,0–4,2 proc. stiprumo brogą (raugalą), turėdamas tikslą neteisėtai pagaminti ir realizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 7,515 litrus etilo alkoholio.

7. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį prisipažino iš dalies ir parodė, kad apie mėnesį laiko iki įvykio, t. y. (duomenys neskelbtini), jis lankėsi miške, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas apžiūrėti ir sutvarkyti jam priklausančią žemę, ir rado aparatą namų gamybos alkoholiniams gėrimams gaminti. Aparatas atrodė nenaudojamas. Praėjus maždaug vienai–dviems savaitėms, jis vėl aptiko šį aparatą ir matė, kad pastarasis iki šiol nebuvo panaudotas. Aparatą sudarantys įrengimai buvo šiek tiek išmėtyti, išvartyti. Jis aparatą apžiūrėjo, pasidomėjo internete, kaip viskas turėtų veikti, ir sumanė pasigaminti degtinės. Siekiant, kad aparatas veiktų, jam reikėjo papildomai sujungti vamzdžius. Turguje jis nusipirko miltus bei mieles ir prieš 4 dienas iki sulaikymo, vykusio (duomenys neskelbtini), jis užsiraugė raugą degtinei gaminti. Degtinės gamybai taip pat reikėjo vandens, kurį jis išgavo savo atsivežtu siurbliu iš netoliese esančio kanalo. Jis buvo pasidomėjęs, kad rauginimas vyksta apie 4-5 paras, todėl kitą kartą prie aparato atvyko praėjus kažkur 4 dienoms, t. y. (duomenys neskelbtini) Sulaikymo dieną į mišką jis išvyko brolio A. J. vardu registruotu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ iš savo namų Šilutėje apie (duomenys neskelbtini) val. ryto. Minėtą automobilį brolis jam buvo perdavęs prieš mėnesį, kadangi jo paties automobilis buvo sugedęs. Kartu su savimi jis vežėsi 6 maišus miltų, skirtų įmaišyti į raugą. Atvykęs į mišką, jis užsikūrė ugnį, turėjo pasiskaldęs malkų ir laukė, kol viskas užvirs. Malkas jis rado ten sukrautas, tai nebuvo jo malkos. Siekdamas, kad ugnis geriau degtų, jis taip pat naudojo jam priklausantį dujų balioną, kurį atsivežė iš namų. (duomenys neskelbtini) degtinės gamyba jis užsiėmė maždaug nuo (duomenys neskelbtini) val. ryto iki sulaikymo (duomenys neskelbtini) val. ryte. Sulaikymo metu jis buvo pagaminęs apie 400 litrų degtinės. Jo brolis A. J. degtinės kartu su juo negamino, jam nepadėjo. Brolis užtiko jį miške kažkur 15 min. iki jų sulaikymo, sakė, kad lankosi miške, nes ieško, kur galėtų sodinti eglutes. Sulaikymo metu jis pylė pirmojo varymo degtinę per piltuvėlį į bačką ir ruošėsi „užkaisti“ antrajam varymui, buvo nusiskęs nugara, kai išgirdo šaukiant „policija, gulkit ant žemės“. Jis nulipo, atsiklaupė ant kelėnų, pareigūnams niekas nesipriešino. Tuo metu, kai atsirado policija, jo brolis A. J. buvo jam už nugaros, ėjo kažkur pro šalį. Policijos pareigūnai surakino jiems rankas už nugaros ir sakė, kad jie čia kartu dirba. Jis sakė policijos pareigūnams, kad viskas yra jo, brolis tiesiog ėjo pro šalį ir aptiko jį. Jį su broliu A. J. sulaikė du pareigūnai, po daugiau nei pusvalandžio atvyko kiti pareigūnai, ėmė mėginius. Jis neturėjo tikslo realizuoti gaminamos degtinės, ją gamino savo reikmėms. Pagaminta degtinė buvo pirmo varymo, kadangi jis degtinę naudoja užsipilti ant uogų, ji turėtų būti stipresnė. Nežino, per kiek laiko būtų sunaudojęs pagamintą degtinę, ją būtų sunaudojęs po truputį – egzemai ant kojų gydyti, užpiltinėms daryti. Civilinį ieškinį pripažįsta. Vėžes išvažinėjo ne jis, tačiau jis naudojosi aparatu. Patvirtina, kad miško paklotė toje vietoje buvo šiek tiek nunykusi. Vandens siurblį įjungė jis. Vandens jis buvo prisipumpavęs iki tol, kol prie jo priėjo brolis. Vandens siurblį jis buvo išjungęs 20–25 min. iki sulaikymo. Brolis kibirų jam nepadavinėjo, kibirus su pirmojo varymo degtine jis buvo pasidėjęs prie savęs, nulipdavo nuo pakylėjimo ir juos pasiimdavo pats. Ugnį kurstė jis pats, o tuo metu, kai prie jo prisijungė A. J., ugnies kurstyti nereikėjo. Be pagamintos dengtinės, jis ketino dar pagaminti degtinę iš to, kas buvo užraugta, ir daugiau degtinės gaminti jis nebeketino. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi.

8. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. J. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį pripažino iš dalies ir parodė, jog Kažkur prieš 2–3 savaites, tikslaus laiko neatsimena, vaikščiojo miške, esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi netoliese yra jam priklausanti žemė, krūmai. Bevaikščiodamas mišku pamatė miške esantį „bravorą“, t. y. aparatą naminei degtinei gaminti. Tai, jog rado aparatą naminei degtinei gaminti, jis suprato iš bendro išprusimo, internete yra matęs jų nuotraukų. Jis vėliau pasidomėjo internete apie tai, kaip aparatas naminei degtinei gaminti turi būti sujungtas, ir apie tai, kaip reikia gaminti naminę degtinę. Praėjus apie savaitei nuo to, kai rado „bravorą“, jis vėl nuėjo į tą pačią vietą ir pamatė, jog ten tebėra aparatas naminei gaminti. Aparatas buvo nenaudojamas, t. y. nuo paskutinio jo apsilankymo šis nebuvo naudotas, bačkos buvo sausos, tuščios. Jis matė, kad prie aparato buvo sukrautos malkos, netoliese buvo upelis. Kiek jam buvo žinoma iš interneto, viskas buvo sujungta gerai ir buvo visos priemonės, reikalingos naminei degtinei gaminti, o jam reikėjo tik miltų ir mielių. Jis buvo skaitęs internete, kad vienam maišui miltų reikia apie 0,5 kg mielių, todėl (duomenys neskelbtini), kiek pamena tai buvo sekmadienis, apie (duomenys neskelbtini) val. ryte jis į mišką pirmą kartą nusivežė 6 maišus po 45 kg miltų, 3 kg mielių ir ten užmaišė raugą. Miltus ir mieles vežėsi vienas, niekas jam nepadėjo. Visos priemonės, t. y. pats aparatas, kibirai, priemonės pamaišymui jau buvo vietoje. Kam priklausė minėtas „bravoras“, jis nežino, bet matė, jog šis yra nenaudojamas, todėl nusprendė sau išsivirti naminės degtinės. Jis pradėjo darbą ir užsimaišė raugą sekmadienį anksti ryte, apie (duomenys neskelbtini) val. Raugui panaudojo 6 maišus kvietruginių miltų, 3 kg mielių ir apie 300 litrų vandens. Sumaišęs viską, paliko raugą rūgti. Raugą užmaišė bačkoje prie aparato. (duomenys neskelbtini) ryte, apie (duomenys neskelbtini) val., jis važiavo virti naminės degtinės. Su savimi, kaip ir pirmąjį kartą, norėdamas pasišviesti, atsivežė prožektorių, kadangi (duomenys neskelbtini) val. dar yra ganėtinai tamsu. Atvykęs, jis „užkaitė“ aparatą, bačka kaitinosi ir į kibirą bėgo pirmojo varymo naminė degtinė, kurią jis įpylė į mažesnę bačką. Verdant naminei degtinei, jis prižiūrėjo, kad degtų ugnis, kai pribėgdavo kibiras, jį pakeisdavo kitu, o naminę degtinę supildavo į bačką. Laisvu laiku jis užsimaišė naują raugą iš tokio paties kiekio priemonių kaip ir pirmąjį kartą. Miltus ir mieles naujajam raugui jis atsivežė tą patį rytą, kai važiavo virti naminės degtinės. Iš pirmojo raugo išbėgo apie 300 litrų naminės degtinės. Jam esant „bravore“, kažkur apie 10 min. iki kol į „bravorą“ atvyko policijos pareigūnai, prie jo atėjo brolis A. J.. Jis nežino, kaip A. J. jį rado ir ten atsidūrė, kaip suprato, pastarasis išėjęs į mišką, jame vaikščiojo ir taip jį aptiko. Jis su A. J. pasikalbėti nespėjo, nes tuo metu jis ruošėsi pilti pirmojo varymo degtinę į kitą bačką, norėjo „užkaisti“ degtinę antrajam varymui, nes iš pirmojo varymo degtinė jau buvo išbėgusi. Tuo metu kažkas pradėjo šaukti „policija“ ir čiupo jį, parvertė ant žemės, uždėjo jam ir broliui antrankius, jis buvo sulaikytas. Jo brolis A. J. naminės degtinės kartu su juo nevirė, pastarasis nežinojo, kad jis verda naminę degtinę, jį aptiko atsitiktinai. Automobilis „S. I.“, su kuriuo jis buvo atvažiavęs prie „bravoro“ ir atsivežęs miltus bei mieles, priklauso A. J., jis šią mašiną prieš mėnesį buvo pasiėmęs iš A. J., nes pastarasis leido ja naudotis. Kokiu tikslu naudojo minėtą mašiną, kur su ja važiavo ir ką su ja veža, jis A. J. nesakė, brolis nieko nežinojo. Jis nepripažįsta, kad, virdamas naminę degtinę, veikė bendrininkų grupe su broliu, kadangi brolis su juo naminės degtinės nevirė, jam nepadėjo, apie tai nieko nežinojo ir tiesiog rado jį miške prie „bravoro“. Jis taip pat nepripažįsta, kad pasigamino aparatą naminei gaminti, nes aparato nesigamino, o rado jį miške, viskas buvo sujungta, tačiau niekas aparatu apie 2 savaites nesinaudojo, todėl jis nutarė juo pasinaudoti. Naminę degtinę jis gamino sau, nebūtų niekam jos pardavęs, atidavęs ar kitaip realizavęs, būtų visą degtinę užsipylęs ant uogų. Jis naminę degtinę vartoja ne itin dažnai, per kiek laiko būtų ją suvartojęs, nežino, nes degtinę virė pirmą kartą. Nežino, kiek degtinės būtų gavęsi po antrojo virimo. Jis naminę degtinę būtų viręs dar vieną kartą iš užsimaišyto raugo ir daugiau būtų nebeviręs. Kaltę dėl aparato laikymo pripažįsta visiškai (b. l. 10-13, 24-27, t. 2).

9. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 201 straipsnio 2 dalį neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis atsikėlė apie (duomenys neskelbtini) val. ryto, susitvarkė ūkį, gyvulius ir, kadangi buvo kalbėjęs su girininku apie tai, jog pavasarį bus sodinimai, apie (duomenys neskelbtini) val. ryto išėjo pėsčiomis į mišką. Jis apėjo ne vieną mišką. Tarp jo namų ir miško, esančio (duomenys neskelbtini) yra 5,5–6 km atstumas. Miškus jis apžiūrinėjo, kadangi norėjo užsiimti eglučių sodinimu. Anksčiau eglučių nėra sodinęs, tai ketino daryti šiais metais, kadangi norėjo užsidirbti papildomų pajamų. Jis išsiperka miškų plotus sanitariniam valymui, todėl, 2022 m. pradžioje jam atliekant šį pirkimą, girininkas užsiminė apie galimybę sodinti eglutes. Brolį E. J. miške jis aptiko kažkur (duomenys neskelbtini) val. Jis, priėjęs prie brolio, nieko nesakė, o brolis E. J. jo klausė, ką jis čia veikia. Jis sakė, kad eina po miškus, ieško vietos eglutėms sodinti, žiūri, kur geresnės biržės. Brolis toliau darbavosi, o jis vaikščiojo po tą vietą, apžiūrinėjo, galbūt kažką palietė, bet E. J. nieko nepadėjo, brolis iš jo pagalbos neprašė. Siekdamas praeiti pro šalį, jis patraukė kibirą ir tuo metu išgirdo šūksnį „ant žemės, policija“. Policijos pareigūnas suėmė jį už kaklo ir vertė aukštyn. Jis nesipriešino, davė policijos pareigūnams rankas, kad jį surakintų, tačiau, policijos pareigūnui jį verčiant, pastarasis laužė jam dešinę ranką. Jis sakė pareigūnui dešinės rankos nelaužti, kadangi šią ranką buvo susižalojęs. Sulaikymo metu minėtas kibiras jam iškrito iš rankų ir jis kibirą pametė ant žemės. Pareigūnas, lauždamas jam ranką, parvertė jį ant šlapios žemės, į ravą, ten buvo purvas, prilaistyta „brogos“. Pareigūnas jo galvą spaudė į žemes, taip nubrozdindamas akį, į ją pateko purvo. Jis prašė pareigūnų surakinti jį rankomis priekyje, tačiau pastarieji sakė, jog to padaryti negali, kadangi jam uždėtų antrankių raktai palikti komisariate. Dėl užlaužtos rankos jis patyrė didelį skausmą. Jam paprašius, E. J. nuvalė jam akį. Pareigūnai teigė, kad įvykio vietoje dirbo jie abu, tačiau policijos pareigūnams jis sakė, kad jis čia pateko atsitiktinai ir kartu su broliu nedirbo. E. J. policijos pareigūnams taip pat sakė, kad dirba vienas. Iki sulaikymo jis įvykio vietoje buvo apie 15 min. Jis vandens siurblio nejungė, sulaikymo metu vandens siurblys buvo išjungtas. Malkų jis nekapojo, kadangi jo ranka buvo anksčiau sužalota, jis negalėjo su šia ranka daryti staigių judesių ir malkų kapoti negalėjo. Jam naminė degtinė buvo nereikalinga, jis jos negamino. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jis nusikalstamos veikos nepadarė.

10. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. J. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 201 straipsnio 2 dalį neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), prieš (duomenys neskelbtini) val., jis išėjo į miškus pasivaikščioti, nes norėjo apžiūrėti, kur yra laisvi plotai, kuriuose būtų galima sodinti eglutes ir taip užsidirbti pinigų, nes pavasarį prasideda eglučių sodinimas. Jis apėjo nemažai miško, kai, eidamas miške, pamatė „bravorą“ naminei degtinei gaminti. Priėjęs arčiau pamatė, kad prie „bravoro“ yra jo brolis E. J.. Jis suprato, kad E. J. verda naminę degtinę. Apie tai, kad E. J. verda naminę degtinę, pastarasis jam niekada nieko nėra pasakojęs, jis brolį miške aptiko netyčia. E. J. buvo prie aparato, kažką, regis, pylė, o jis stovėjo prie E. J., rankose nieko neturėjo. Kažkas sušuko „gulk policija“ ir, jam nespėjus nieko padaryti, t. y. nespėjus atsigulti, jį paėmė už abiejų rankų, užlaužė rankas, parvertė ant žemės ir sulaikė, uždėjo antrankius. Jis prašė, kad rankas surakintų priekyje, nes rudenį buvo susižalojęs dešinės rankos petį, jam skauda ranką, tačiau niekas jo neklausė, pasakė, kad neturi raktų, reikia laukti, kol atvažiuos kiti pareigūnai iš Šilutės. Atvažiavus kitiems pareigūnams, jam antrankius nuėmė ir rankas surakino priekyje. Tuo metu, kai jis buvo sulaikomas ir jį vertė ant žemės, jam buvo sužalotas kairiosios akies paakys, jis buvo nubrozdintas. Jis policijos pareigūnams nesipriešino. Jis aparato, skirto naminei degtinei gaminti, negamino, naminės degtinės nevirė, raugo neruošė. Jis tiesiog vaikščiojo miške ir aptiko „bravorą“, kuriame buvo jo brolis E. J.. Nuo to momento, kai jis atėjo pas brolį į „bravorą“, iki jo sulaikymo praėjo apie 15 min. Jis prie „bravoro“ atėjo pėsčiomis, o jam priklausantį automobilį „S. I.“ prieš maždaug mėnesį buvo paskolinęs broliui E. J. (b. l. 115-118, t. 1).

11. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. J. papildomai parodė, kad tuo metu, kai miške aptiko brolį E. J., norėjo praeiti, tačiau jam trukdė kibiras, todėl jis tą kibirą paėmė ir norėjo padėti į šoną. Tuo metu jį sulaikė policijos pareigūnai ir kibiras iškrito jam iš rankų. Jis nepamena, ar tuo metu kibiras buvo pilnas ar tuščias. Jis taip pat rankoje laikė apie 1 m ilgio ir 5 cm skersmens pagalį. Jis su pagaliu nieko nemaišė ir nedarė, pagalį rado netoli tos vietos, kur rado brolį. Ar minėtas pagalys buvo švarus ar ne, jis neatsimena. (b. l. 129-132, t. 1).

12. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. V. parodė, kad buvo gauta informacija su koordinatėmis ir fotonuotraukomis, kad (duomenys neskelbtini) miške yra įranga naminei degtinei gaminti, todėl jis su kolega (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. atvyko į minėtą vietą tikrinti gautos informacijos, Atvykus į vietą, matėsi išvažinėtos traktoriaus didelės vėžės. Jie, sekdami šiomis vėžėmis, keliavo per laukus ir įėję mišką iš karto pajuto specifinį „brogės“ kvapą. Jis šį kvapą atpažįsta, kadangi ne kartą teko dalyvauti nustatant veikas, susijusias su naminės degtinės gamyba. Vykdami tikrinti gautos informacijos jie nesitikėjo aptikti asmenis, vykdančius naminės degtinės gamybą, todėl manė, jog, pasitvirtinus gautai informacijai, į šią vietą grįš kartu su kolegomis, geriau pasiruošę. Tačiau jie pamatė, kad vyksta naminės degtinės gamyba, t. y. rūksta dūmai, asmenys, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, yra kaip A. J. ir E. J., gamina naminę degtinę, todėl nusprendė nelaukti kolegų ir po truputį sėlinti link jų. Miške buvo saulėta, ypač tylu, todėl sėlinimas vyko lėtai, užtruko apie 1 val. Sėlinimo metu jie visą laiką stebėjo kaltinamuosius, slėpėsi už medžių ir krūmų. Jis ėjo pirmas, kolega ėjo iš galo. Jis matė, kaip A. J. atėjo netoli kanalo ir „užtempė“ siurbliuką, skirtą vandeniui pumpuoti, pasižiūrėjo į kanalą ir grįžo prie „bravoro“. Pamatę, kad čia yra kanalas, bus lengva pasislėpti, jie toliau ėjo palei kanalą, tai buvo gera priedanga. Jis matė, kad E. J. vaikščiojo aplinkui, apžiūrėjo visas juodas talpas, kažką sukinėjo – sulaikymo metu matėsi, kad iš tos talpos bėgo skystis, sprendžiant pagal jo kvapą, tai galėjo būti naminė degtinė. E. J. pasiėmė tą skystį ir pylė jį į kitas, didesnes talpas. Šiose talpose buvęs skystis taip pat turėjo naminės degtinės kvapą. Jis matė, kaip A. J. kapojo malkas ir pakūrendavo ugnį, kad bačkos kūrentųsi. Matėsi, kad kaltinamieji žinojo savo darbus, kiekvienas atliko savo darbą, mažai kalbėjosi, viskas tarp jų vyko sklandžiai, buvo galima spręsti, kad jie tai daro ne pirmą kartą. Praėjus maždaug 10 min., kai kaltinamieji „prisupumpavo“ talpas, A. J. atėjo, išjungė vandens siurbliuką ir grįžo atgal. Tada jis matė, kaip E. J. atėjo prie talpos, ties kuria iš apačios ugnį kūreno A. J., išėmė iš viršaus vamzdį, iš talpos pradėjo eiti garai, E. J. įstatė piltuvėlį, o A. J. sėmė vandenį, kurį padavė E. J., o pastarasis šį vandenį pildavo. E. J. pylė skystį iš didelio kibiro, o A. J. laukė, kol E. J. supils kibire esantį skystį, kad galėtų pastarajam paduoti kitą kibirą. Tada jis parodė kolegai pradėti sulaikymą, jie pribėgo prie E. J. ir A. J., sušuko „policija“, prašė nutraukti nusikalstą veiką ir jis bandė paimti į šoną A. J., o jo kolega – E. J.. A. J. pradėjo muistytis, „stangintis“, jo reikalavimų nevykdė, todėl, siekdamas, kad šis nepabėgtų, jis paguldė pastarąjį ant žemės ir uždėko antrankius. Jis matė, kad kolega uždėjo antrankius E. J.. Tada jis skambino budėtojui, kad į pagalbą atvažiuotų kolegos nusikalstamai veikai „įforminti“. Iš karto po sulaikymo jis klausė A. J., ką pastarasis čia veikia. A. J. jam atsakė, kad kartu su broliu gamina naminę degtinę. A. J. pabrėžė, kad jis padeda broliui gaminti naminę degtinę. E. J. sakė, kad viskas yra jo ir nurodė, kad brolis jam padeda. Aptikę A. J. ir E. J. gaminančius naminę degtinę, jie pastiprinimo nekvietė, kadangi pastarieji galėjo pastebėti juos atsitraukiančius, miške taip pat buvo tyla, todėl kaltinamieji būtų galėję juos išgirsti. Dėl šios priežasties jis, įvertinęs situaciją, tai, jog su kolega pajėgs sulaikyti 2 asmenis, nusprendė iš karto vykdyti sulaikymą, niekam nepranešę. Patrulinė tarnyba turi būti su visa ekipuote, jie į įvykį vyksta su „Bodycam“, tai jiems privaloma pagal instrukciją. Šioje situacijoje jie vyko tikrinti informacijos, o ne į sulaikymą, todėl pagal instrukciją vaizdo fiksavimo priemonės nebuvo privalomos, jis buvo pasiėmęs antrankius, dujas, lazdą ir tarnybinį ginklą. Prie tos vietos, kur vyko sulaikymas, buvo gilios traktoriaus vėžės, viskas „išmalta“, juodžemis. Sulaikymas vyko tarp vėžių, ten buvo „pliurzė“. A. J. sakė, kad jam skaudą ranką dėl surakinimo, tačiau jis buvo palikęs raktelį nuo A. J. uždėtų antrankių, o kolegos turimi antrankiai buvo kito modelio ir jų raktelis netiko, todėl jis negalėjo atrakinti A. J. antrakių. Tai jis pasakė A. J.. Dėl šios priežasties, paskambinęs kolegoms, prašė, kad paimtų reikiamo modelio raktelį. Atvykus kolegoms, A. J. antrankiai buvo nuimti.

13. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, jog buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) miške yra naminės degtinės fabrikėlis. Jis ten nuvyko su savo viršininku T. V.. Jie pamatė traktoriaus išvažinėtas vėžes ir pagal jas ėjo toliau link miško. Priėję arčiau prie miško užuodė specifinį naminei degtinei būdingą kvapą. Jie nusprendė sėlinti toliau į mišką, tyliai, lėtai, kad niekas jų neišgirstų. Eidami į miško gilumą jautė specifinį naminei degtinei būdingą kvapą ir pamatė iš tamsios talpos kylančius dūmus. Nuo to laiko, kai jie užuodė specifinį naminei degtinei būdingą kvapą, iki A. J. ir E. J. sulaikymo praėjo apie 1 val. T. V. ėjo priekyje, o jis ėjo iš paskos ir stebėjo užnugarį, kad niekas iš nugaros neprieitų. Priėję arčiau pamatė, kad po „bravorą“ vaikšto du asmenys, kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo A. J. ir E. J.. T. V. matė, kaip A. J. buvo įjungęs vandens siurblį. Jis pats to nematė, nes buvo atsilikęs, o T. V. jam parodydavo, kad gali prieiti arčiau, nes nieko nėra ir jie nebus pastebėti. Tuo metu, kai jis artinosi, T. V. pamatė, kaip A. J. nuėjo įjungti vandens siurblį. Už 10 min. vandens siurblys buvo išjungtas. Jis pats matė, kaip pro „bravorą“ vaikšto du asmenys. Jis matė, kaip E. J. prie vienos iš talpų ištraukė, berods, vamzdį, įdėjo piltuvėlį, o A. J. padavė jam kibirą su skysčiu. Po to E. J. tą kibirą su skysčiu pylė per piltuvėlį į tą talpą. E. J. ir A. J. stovėjo vienas prie kito, bet jis nežino, ar pastarieji kalbėjosi, nes balsų negirdėjo. Jis sulaikė E. J. ir klausė kieno tai „bravoras“. E. J. atsakė, kad tai jo „brovaras“, nurodė, kad A. J. padeda jam. Jis taip pat girdėjo, kaip A. J. sakė, kad jis padeda E. J..

14. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Šilutės rajono PK) vyresniosios tyrėjos A. B. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), ribose esančiame miške sulaikyti E. J. ir A. J., gaminantys naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus. Įvykio vietoje rastas aparatas, skirtas gaminti naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams, apie 390 litrų bespalvio skysčio, turinčio specifinį kvapą, būdingą naminei degtinei, ir apie 300 litrų raugo (b. l. 1, t. 1).

15. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. D. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. J. ir E. J., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų: 426 litrus 31,8–43,2 proc. stiprumo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų (b. l. 13-14, t. 1).

16. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose – fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), įvairios metalinės ir plastmasinės talpos, 2 dvi metalinės bačkos (130 x 85 cm), po vieną „gyvatuką“ (12 ir 15 vijų) abiejuose talpose, tuščios plastmasinės talpos, dujų balionas su prijungta žarna, sukapotos malkos ir kirvis, baltos spalvos maišas su miltais, kartoninė dėžutė su mielėmis, prie dujų baliono esantis pakura, sudėta iš baltos spalvos silikatinių plytų, ant kurių yra metalinė tuščia talpa, iš talpos matomi rūkstantys dūmai, 3 mėlynos spalvos talpos su skaidriu skysčiu, esančios 300 cm atstumu nuo metalinių talpų su „gyvatukais“: 1) iš talpos (57 cm skersmuo, 89 cm aukštis) paimtas 250 ml mėginys skaidraus skysčio, supakuoto į pakuotę Nr. 0364, likęs skystis supiltas į plastmasines taras Nr. 016802-016808, Nr. 016809-016811; 2) iš talpos (40 cm skersmuo, 79 cm aukštis) paimtas 250 ml. mėginys, supakuotas į pakuotę Nr. 0365, likęs skystis paimtas saugojimui Nr. 00879; 3) iš talpos (51 cm skersmuo, 90 cm aukštis) paimtas 250 ml mėginys, supakuotas į pakuotę Nr. 0366, likęs skystis supiltas į plastmasines taras Nr. 00880-00883, Nr. 000683-000689, Nr. 000696-000698; 2 metalinės talpos: 1) iš talpos (144 cm x 116 cm, 35 cm aukštis) paimtas 1 000 ml mėginys, supakuotas į stiklinį butelį Nr. 0358; 2) iš talpos (144 cm x 116 cm, 52 cm aukštis) paimtas 1 000 ml mėginys, supakuotas į stiklinį butelį Nr. 0359; 4 plastmasinės talpos su „broge“: 1) iš talpos (98 cm x 118 cm, 82 cm aukštis) paimtas 1 000 ml mėginys, supakuotas į stiklinį butelį Nr. 0360; 2) iš talpos (98 cm x 118 cm, 82 cm aukštis) paimtas 1 000 ml mėginys, supakuotas į stiklinį butelį Nr. 0361; 3) iš talpos (98 cm x 118 cm, 82 cm aukštis) paimtas 1 000 ml mėginys, supakuotas į stiklinį butelį Nr. 0362; 4) iš talpos (98 cm x 118 cm, 82 cm aukštis) paimtas 1 000 ml mėginys, supakuotas į stiklinį butelį Nr. 0363, likusi „brogė“ – sunaikinta; nuo pakuros nutiesta 3 cm skersmens žarna, einanti iki upelio (8 600 cm), automobilis „ S. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti į saugojimo aikštelę (b. l. 17-33, 36-37, t. 1).

17. (duomenys neskelbtini) daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose – fotolentelėse – užfiksuotos iš įvykio paimtos vietos talpos, su skysčiu, turinčiu naminei degtinei būdingą kvapą. Talpose yra 426 litrai skysčio, su kvapu, būdingu naminei degtinei (b. l. 57-59, 60-68, t. 1).

18. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities VPK kriminalistinių tyrimų tarnybos objektų kriminalistinių tyrimų poskyrio specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1) skystis, esantis talpose Nr. 0364-0366, yra namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 31,8–43,2 proc.; 2) raugo ėminiai, esantys talpose Nr. 0358-0363, yra broga (raugalas), tinkama namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 2,0–4,2 proc.: a) 60 litrų brogos (raugale), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 2 proc., yra 1,2 litro etilo alkoholio; b) 60 litrų brogos (raugale), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 2,2 proc., yra 1,32 litro etilo alkoholio; c) 45 litruose brogos (raugale), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 2 proc., yra 0,9 litro etilo alkoholio; d) 45 litruose brogos (raugale), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 4,2 proc., yra 1,89 litro etilo alkoholio; e) 45 litruose brogos (raugale), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 2,6 proc., yra 1,17 litro etilo alkoholio; f) 45 litruose brogos (raugale), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 2,3 proc., yra 1,035 litro etilo alkoholio; 3) 300 litruose brogos (raugale), susumavus ėminių Nr. 0358-0363 gautus kiekius, yra 7,515 litrų etilo alkoholio (b. l. 45-53, t. 1).

19. (duomenys neskelbtini) kratos protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val. E. J. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atlikta krata, jos metu virtuvėje esančioje spintelėje rasta ir išimta 1,75 litrų talpos plastikinis butelis, kuriame įpilta apie 0,5 litrų skaidraus skysčio, turinčio specifinį naminei degtinei būdingą kvapą (b. l. 165-169, t. 1).

20. 2022 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas butelyje esantis skystis, paimtas (duomenys neskelbtini) kratos kratos metu, yra namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 39 proc., kiekis – 0,510 litrų (b. l. 179-182, t. 1).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Dėl BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų

Dėl aparato, skirto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui, neteisėto laikymo

21. BK 201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.

22. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo E. J. parydomais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais – tarnybiniu pranešimu, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamais E. J. (duomenys neskelbtini), tikslesnė data ir laikas nenustatyti, miške, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir taip neteisėtai laikė aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti iki kol pradėjo gaminti namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., jį surado ir paėmė policijos pareigūnai. Kaltinamasis nurodė, jog suprato, kad miške rastas aparatas yra skirtas namų gamybos alkoholiniams gėrimams gaminti, jis šiuo aparatu naudojosi ir, siekdamas, kad pastarasis veiktų, t. y. būtų tinkamas namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, atliko papildomus veiksmus – sujungė vamzdžius, atsivežė vandens siurblį, reikalingą vandeniui išgauti, ir dujų balioną, reikalingą ugniai kūrenti. Taigi kaltinamais E. J. suprato, kad laiko aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.

23. BK 201 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

24. Pažymėtina, kad šios normos prasme tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras pagamintus, laikomus ar gabenamus naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) parduoti, dovanoti, skolinti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Pagal teismų praktiką, tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Pagal teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgiama į rastų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) kiekį, vietą, ar jų gabenimui panaudotos transporto priemonės ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011; 2K-291-699/2016; 2K-239-511/2018).

25. E. J. ir A. J. kaltinami tuo, kad (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą realizuoti, panaudodami aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 426 litrus 31,8–43,2 proc. stiprumo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, ir taip pat iš 6 maišų miltų užraugė 300 litrų 2,0–4,2 proc. stiprumo brogą (raugalą), turėdami tikslą neteisėtai pagaminti ir realizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 7,515 litrus etilo alkoholio.

26. Kaltinamasis E. J. kaltę pripažino iš dalies, t. y. jis pripažino, kad vykdė naminės degtinės, t. y. namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo, gamybą ir pagamino apie 400 litrų naminės degtinės, taip pat užraugė „brogą“ (raugalą), turėdamas tikslą iš jo pagaminti naminę degtinę, tačiau nurodė, jog veikė vienas ir neturėjo tikslo pagamintos naminės degtinės realizuoti.

27. Kaltinamasis A. J. kaltės visiškai nepripažino ir parodė, kad kartu broliu E. J. naminės degtinės negamino, E. J. veikė vienas, o jis sulaikymo metu įvykio vietoje atsirado atsitiktinai – ten lankėsi, siekdamas, apžiūrėti vietas miške, kur galėtų sodinti eglutes.

28. Teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, anksčiau nurodytus kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai, laiko juos siekiu išvengti gresiančios atsakomybės.

29. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamųjų parydomais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais – tarnybiniu pranešimu, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamais E. J. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 426 litrus 31,8–43,2 proc. stiprumo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, ir taip pat iš 6 maišų miltų užraugė 300 litrų 2,0–4,2 proc. stiprumo brogą (raugalą). Įvertinus rastą pagamintos naminės degtinės kiekį (426 litrai), taip pat rastą brogos (raugalo) kiekį (300 litrų), konstatuotina, jog toks kiekis yra aiškiai per didelis ir nėra skirtas tik asmeniniam naudojimui, todėl tokio kiekio namų gamybos stipraus alkoholio pagaminimo tikslai pagal savo esmę atitinka realizacijos tikslo turinį.

30. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus viršininkas T. V. parodė, kad jis kartu su Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėju V. K. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., atvyko į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), tikrinti gautos informacijos apie tai, kad šiame miške yra įranga naminei degtinei gaminti. Atvykę į vietą jie pamatė išvažinėtas traktoriaus vėžės ir, sekdami šiomis vėžėmis, įėję į mišką užuodė specifinį „brogės“ kvapą, pamatė, kad kaltinamieji A. J. ir E. J. gamina naminę degtinę. Liudytojas T. V. nurodė, kad matė, kaip A. J. įjungė ir po kurio laiko išjungė vandens siurblį, skirtą vandeniui, reikalingam naminės degtinės gamybai, išgauti, taip pat kapojo malkas ir pakūrendavo ugnį, kad bačkos, skirtos naminės degtinės gamybai, kūrentųsi. Liudytojas nurodė, jog matė, kaip E. J. atėjo prie talpos, ties kuria iš apačios ugnį kūreno A. J., išėmė iš viršaus vamzdį, E. J. įstatė piltuvėlį, o A. J. sėmė vandenį, kurį padavė E. J. ir pastarasis šį vandenį pildavo. E. J. pylė skystį iš didelio kibiro, o A. J. laukė, kol E. J. supils kibire esantį skystį, kad galėtų pastarajam paduoti kitą kibirą.

31. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas V. K. parodė, kad jis kartu su Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus viršininku T. V. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., atvyko į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), tikrinti gautos informacijos apie tai, kad šiame miške yra įranga naminei degtinei gaminti. Atvykę į vietą jie pamatė išvažinėtas traktoriaus vėžės ir, sekdami šiomis vėžėmis, įėję į mišką užuodė specifinį naminei degtinei būdingą kvapą. Eidami į miško gilumą jie jautė specifinį naminei degtinei būdingą kvapą, matė iš tamsios talpos kylančius dūmus, o priėję arčiau pamatė po „bravorą“ vaikštančius A. J. ir E. J.. Liudytojas nurodė, jog matė, kaip E. J. prie vienos iš talpų ištraukė vamzdį, įdėjo piltuvėlį, o A. J. padavė jam kibirą su skysčiu. Po to E. J. tą kibirą su skysčiu pylę per piltuvėlį į tą talpą.

32. Taigi liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamieji A. J. ir E. J. nagrinėjamu atveju veikė kartu. Teismas pažymi, kad liudytojų T. V. ir V. K. parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi, atitinka jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojai nėra pažįstami su kaltinamaisiais, neturi jokių tarpusavio santykių, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog liudytojų T. V. ir V. K. iš dalies atitinka ir kaltinamųjų A. J. ir E. J. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kaltinamasis E. J., be kita ko, parodė, kad sulaikymo metu jis pylė pirmo varymo degtinę per piltuvėlį, o kaltinamasis A. J. parodė, kad sulaikymo metu jis buvo paėmęs kibirą, tačiau teigė, jog pastarąjį pakėlė siekdamas jį patraukti, kad galėtų praeiti pro šalį.

33. Kaltinamųjų kaltė įrodyta ne tik liudytojų parodymais, tačiau ir kitais įrodymais – tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio, be kita ko, matyti, kad įvykio vietoje buvo rastas automobilis „S. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kaip patvirtino kaltinamieji, nuosavybės teise priklauso A. J., kurių visuma sudaro logišką ir nuoseklią duomenų grandinę, leidžiančią besąlygiškai konstatuoti A. J. ir E. J. kaltumą.

34. Teismas taip pat pažymi, jog vien tai, kad kaltinamieji nuosekliai laikosi savo versijos ir bando paneigti kitų asmenų parodymus, neduoda pagrindo besąlygiškai jų versiją laikyti teisinga. Byloje kaltinamieji taip pat pateikė duomenis apie tai, kad A. J. (duomenys neskelbtini) suteikė miško sodinimo paslaugas V. Ū. individualiai veiklai. Vis dėlto minėti įrodymai nesudaro pagrindo vertinti, kad A. J. neįvykdė jam inkriminuojamos nuskalstamos veikos. Visų pirma, A. J. kaltumą pagrindžia anksčiau nurodyti teismo aptarti duomenys. Antra, minėtas miško sodinimo paslaugas A. J. V. Ū. individualiai veiklai suteikė jau po ginčo įvykio.

Dėl bendrininkavimo

35. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, bendrininkavimas iš esmės yra padaromas bendromis dviejų ar daugiau asmenų, sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Minėta, kad būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-P-218/2009).

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji E. J. ir A. J. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje buvo kartu, abu atlikto veiksmus namų gamybos degtinei gaminti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad suvokė, kad jie bendrai daro aptartą nusikalstamą veiką, ir norėjo taip veikti. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad jie kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-269-648/2017).

37. Taigi aptarti įrodymai patvirtina, kad E. J. ir A. J. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą realizuoti, panaudodami aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 426 litrus 31,8–43,2 proc. stiprumo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, ir taip pat iš 6 maišų miltų užraugė 300 litrų 2,0–4,2 proc. stiprumo brogą (raugalą), turėdami tikslą neteisėtai pagaminti ir realizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 7,515 litrus etilo alkoholio.

38. Apibendrindamas aukščiau aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, A. J. ir E. J. kaltė įrodyta visiškai, tokia jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Vis dėlto, teismo vertinimu, E. J. nepagrįstai inkriminuotos dvi atskiros BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nusikalstamos veikos.

Dėl tęstinio nusikalstamos veikos pobūdžio

39. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme neapibrėžta tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010).

40. Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Tas pats nusikalstamos veikos padarymo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp veikų, ta pati ar greta esanti veikų padarymo vieta ir pan. ne visada yra būtini konstatuojant tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos specifiką, jais gali būti papildomai remiamasi pagrindžiant tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

41. Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Nustatant vieningą tyčią ne tik vertinamas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-P-412/2007, 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-77/2013, 2K-90/2013, 2K-128/2013, 2K-438/2013, 2K-535/2013).

42. BK 201 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo.

43. Teismas pažymi, kad nors šiuo atveju E. J. padarytos veikos atitinka skirtingose BK 201 straipsnio dalyse nurodytų nusikalstamų veikų požymius, tačiau jas jungia vieningas sumanymas (vieninga tyčia) atlikti keletą veiksmų siekiant bendro rezultato – pagaminti didelį kiekį naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. J. laikydamas aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti ir kartu su A. J. panaudodamas juos naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti bei juos gamindamas, turėjo vieną bendrą sumanymą (vieningą tyčią) naudojantis šiais aparatais pagaminti didelį kiekį naminės degtinės turint tikslą ją realizuoti. Taigi nagrinėjamoje byloje aparatų naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti laikymas ir didelio kiekio naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų gaminimas panaudojant šiuos aparatus sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus).

44. Šiame kontekste aktualu, kad tęstinės nusikalstamos veikos tokiais atvejais negali paneigti vien tik tai, jog padarytos alternatyvios veikos patenka į skirtingas to paties BK specialiosios dalies straipsnio dalis. Todėl jei, esant tęstinei nusikalstamai veikai, yra realizuojami alternatyvūs veikos požymiai, nurodyti skirtingose to paties BK straipsnio dalyse, tęstinė veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį nurodančią taikomo straipsnio dalį, o kiti byloje nustatyti alternatyvūs sudėties požymiai aprašomi nuosprendyje (BPK 305, 331 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-303/2019).

45. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamojo E. J. veiksmai turi būti vertintini kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir kvalifikuotinas tik pagal vieną BK straipsnio dalį, vadovaujantis kvalifikavimo taisykle, pagal kurią sunkesnė nusikalstama veika apima lengvesnę nusikalstamą veiką. Darytina išvada, kad kaltinamojo E. J. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos tik pagal BK 201 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

47. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

48. Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamiesiems ir vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas, pirmiausiai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – šiuo atveju kaltinamieji E. J. ir A. J. vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, kaltės formą ir rūšį – kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

49. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamieji veiką padarė bendrininkų grupe (BK 59 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Skiriant kaltinamiesiems bausmes taip pat atsižvelgtina į kaltinamųjų asmenybes – kaltinamasis E. J. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apibūdina jį teigiamai, kaip darbštų atsakingą, sąžiningą, tvarkingą ir pareigingą darbuotoją, augina nepilnametį sūnų G. J., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat turi pilnametę dukterį, kuri studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Kaltinamasis E. J. neteistas (BK 97 straipsnio 6 dalis), administracine tvarka nebaustas, verčiasi ūkininko veikla, Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas teigiamai, kaip darbštus ir tvarkingas ūkininkas.

51. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. J. ir A. J. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį paskyrus baudas, kurių dydžiai mažesni nei BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyti baudų už apysunkį nusikaltimą vidurkiai.

52. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalį nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi nuteistajam paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau nuosprendį priimantis teismas turi diskrecijos teisę ir gali nustatyti kitokį šios bausmės įvykdymo terminą.

53. Remiantis bylos duomenimis, kaltinamasis A. J. yra darbingo amžiaus, verčiasi ūkininko veikla, yra vedęs. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. nurodė, kad jo pajamas sudaro vidutiniškai minimali mėnesinė alga per mėnesį, jis nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių neturi, tačiau jo sutuoktinė iki šiol nedirbo, o bylos nagrinėjimo metu turėtų pradėti dirbti. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo šeimos interesus, nustatytinas 12 mėn. laikotarpis savanoriškai sumokėti baudą.

54. Remiantis bylos duomenimis, kaltinamasis E. J. yra darbingo amžiaus, dirba, yra vedęs, turi nepilnametį sūnų G. J., gim. (duomenys neskelbtini) Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. taip pat nurodė, kad padeda išlaikyti pilnametę dukterį, kuri studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo E. J. šeimos interesus, nustatytinas 12 mėn. laikotarpis savanoriškai sumokėti baudą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

55. BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

56. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) į įvykio vietą, t. y. mišką, esantį (duomenys neskelbtini), vyko kaltinamajam A. J. priklausančiu automobiliu „Subaru“, kartu su savimi, be kita ko, vežėsi vandens siurblį ir dujų balioną, taip pat mieles ir miltus, reikalingus naminei degtinei gaminti. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose – fotolentelėse užfiksuotas įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), esantis automobilis „ (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. patvirtino, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam priklauso nuosavybės teise.

57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji pagamino 426 litrus 31,8–43,2 proc. stiprumo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, ir taip pat iš 6 maišų miltų užraugė 300 litrų 2,0–4,2 proc. stiprumo brogą (raugalą), turėdami tikslą neteisėtai pagaminti ir realizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 7,515 litrus etilo alkoholio. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, minėtų gėrimų gabenimas nenaudojant transporto priemonės iš esmės neįmanomas. Taigi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas nusikaltimo padarymo priemone ir turi būti konfiskuojamas kaip (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog, nors kaltinamieji teigė, jog kaltinamasis A. J. nežinojo, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas nusikalstamai veikai daryti, tačiau, pripažinus A. J. kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. J., turėdamas tikslą realizuoti, panaudodamas aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, minėtos aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos. Esant šioms aplinkybėms, transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotina, kaip nusikalstamos veikos priemonė.

Dėl civilinio ieškinio

58. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

59. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas teismo priteisti iš kaltinamųjų 1 981,23 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad kaltinamiesiems vykdant neteisėtą veiką, VĮ Valstybinės miškų urėdijos regioninio padalinio patikėjimo teise valdomame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai nukirstas vienas uosis (13,347 ktm), 320 m² plote užterštas miško plotas – išpiltas raugas (broga), 300 m² plote išvažinėta miško paklotė, taip sužalota iš viso 620 m² miško paklotės. Aplinkai padaryta žala apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-249 patvirtinta fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika). Pagal Metodikos 2.1 punktą II brandumo grupės (pusamžiuose) medynuose taikomas 1,5 koeficientas. Metodikos priedo 1.4.2 punkte nustatytas 60 Eur įkainis už 1 m³ medienos, jo 4 punkte – 3 Eur įkainis už 1 m² miško paklotės sužalojimą. Šiuo atveju kaltinamieji padarė 1981,23 Eur žalos aplinkai (1,347 ktm x 60 Eur x 1,5 + 620 m² x 3 Eur).

60. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas.

61. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas (AAĮ 1 straipsnio 1 dalies 21 punktas). Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei (AAĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo AAĮ nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus AAĮ straipsnio antrojoje dalyje. Žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu. Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones (AAĮ 32 straipsnio 3,4 dalys). Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – MĮ) 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (MĮ 6 straipsnio 2 dalis). Miško apsaugos uždaviniai – saugoti mišką ir jo išteklius nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, naminių gyvulių daromos žalos; taip pat saugoti mišką nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, ligų, kenkėjų ir kitų stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų (MĮ 17 straipsnis). Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (MĮ 23 straipsnio 1 dalis).

62. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. J. ir A. J. vykdė nusikalstamą veiką miške, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. E. J. (duomenys neskelbtini) miške, esančiame (duomenys neskelbtini)., rado ir taip neteisėtai laikė aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Be to, E. J. ir A. J. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą realizuoti, panaudodami aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų.

63. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, taip pat būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Kaip matyti iš pateikto civilinio ieškinio, prašomą priteisti turtinę žalą sudaro 1 860 Eur žala už sugadintą miško paklotę (620 m²) ir 121,23 Eur žala už nukirstą medį. VĮ Valstybinės miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio girininko V. R. parengtame (duomenys neskelbtini) tyrimo veiksmų protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog Vainuto girininkijos 65 kvartalo 7, 8, 9, 11 miško sklypuose gaminta naminė degtinė ir 4a grupės miške padaryti pažeidimai: sunaikinta ir išvažinėta miško paklotė 320 m² plote; išpiltas raugas (broga) 300 m² plote; nupjautas vienas išvirtęs uosis (skersmuo – 44 cm, tūris – 1,347 ktm). Remiantis byloje pateiktu (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentelėmis, matyti, kad juose užfiksuota įvykio vieta miške, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, vietovėje, kurioje buvo laikomas aparatas namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir kurioje kaltinamieji gamino namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, miško paklotė buvo nunykusi. Pateiktose fotonuotraukose taip pat užfiksuotos vėžės ties kaltinamųjų naudojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini).“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aplinkybę, jog įvykio vietoje miško paklotė buvo nunykusi, aplieta raugalu (broga), joje išvažinėtos vėžės teisiamojo posėdžio metu patvirtinto ir kaltinamieji E. J. ir A. J., taip pat kaip liudytojai apklausti T. V. ir V. K.. Be to, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji, vykdami namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimų gamybą, pilstė skirtingose talpose esančius skysčius iš vienos talpos į kitą, parengė raugalą (brogą), todėl akivaizdu, kad gamybos proceso metu dalį šių skysčių kaltinamieji galėjo išlieti ant miško paklotės. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamieji neteisėtais veiksmais pažeidė miško paklotę, taip padarydami jai žalą.

64. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. nurodė, kad ties ta vieta, kurioje buvo aparatas namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams, buvo nupjautas vienas medis, taip pat buvo sudėtos malkos. Kaltinamasis pažymėjo, kad minėto medžio jis nepjovė. Teismas šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes vertina kritiškai. Visų pirma, nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. V. nurodė, jog nematė, kaip kaltinamieji pjovė medį, tačiau iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priede esančių fotonuotraukų, kaltinamųjų ir liudytojų parodymu teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad įvykio vietoje buvo rastos malkos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėtas malkas kaltinamieji naudojo namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, t. y. malkos buvo reikalingos siekiant išgauti ugnį ir taip kūrenti talpose esantį skystį. Taigi šiuo atveju malkos (mediena) buvo būtina namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamybos dalis. Antra, minėtos malkos ir atitinkamai nupjautas medis buvo rastas ties ta vieta, kurioje buvo laikomas aparatas namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir vyko šių gėrimų gamyba. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad kaltinamieji nupjovė ginčo medį siekdami panaudoti jį namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamybos procese. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji nurodė, kad minėto medžio nepjovė, tačiau patvirtino, jog ginčo malkos buvo panaudotos ugniai kūrenti, t. y. namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamybos procese.

65. Fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius (Metodikos 1 punktas). Pagal Metodikos 2.1 punktą, jeigu neteisėtai nukertami ar kitaip sunaikinami arba sužalojami medžiai, II brandumo grupės (pusamžiuose) medynuose, taikomas koeficientas 1,5. Metodikos priedo „fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ (toliau – Metodikos Priedas) 1.4.2 punkte nustatyta, kad už neteisėtą (pažeidžiant miško naudojimą reglamentuojančius teisės aktus) medžių ir krūmų nukirtimą, kitokį sunaikinimą arba sužalojimą IV grupės miškuose neplynaisiais kirtimais taikomas 60 Eur įkainis už 1 m³ medienos. Už miško paklotės žalojimą ar ėmimą (pažeidžiant nustatytąją tvarką) taikomas 3 Eur už 1 m² įkainis (Metodikos Priedo 4 punktas). Taigi šiuo atveju kaltinamieji padarė 1 981,23 Eur žalos aplinkai (1,347 ktm x 60 Eur x 1,5 + 620 m² x 3 Eur).

66. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams, yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

67. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus gamino veikdami bendrininkų grupe, t. y. neteisėtus veiksmus, sukėlusius žalą, atliko kartu, todėl abu yra laikytini atsakingais už padarytą žalą.

68. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamųjų A. J. ir E. J. solidariai priteistina 1 981,23 Eur turtinės žalos atlyginimo Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos.

69. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo E. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. (1 diena), sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (b. l. 14-16, t. 2).

70. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo A. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. (1 diena), sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (b. l. 119-121, t. 1).

71. E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui, naikinti.

72. A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui, naikinti.

73. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

73.1. skaidraus skysčio mėginiai, supilti į butelius Nr. 0364, Nr. 0365, Nr. 0366, kvitas Serija BBB Nr. 068532 (b. l. 54-55, 56, t. 1).;

73.2. raugo mėginiai, supilti į stiklinius butelius Nr. 0358, Nr. 0359, Nr. 0360, Nr. 0361, Nr. 0362, Nr. 0363, kvitas Serija BBB Nr. 068532 (b. l. 54-55, 56, t. 1).;

73.3. naminė degtinė, supilta į talpas Nr. 016802, Nr. 016803, Nr. 016804, Nr. 016805, Nr. 016806, Nr. 016807, Nr. 016808, Nr. 016809, Nr. 016811, Nr. 00879, Nr. 002312, Nr. 00883, Nr. 000683, Nr. 000684, Nr. 000685, Nr. 000686, Nr. 000687, Nr. 000688, Nr. 000689, Nr. 000696, Nr. 000697, Nr. 000698, Nr. 00881, Nr. 00882, kvitas Serija BBB Nr. 068434 (b. l. 67-68, 69, t. 1);

73.4. 1,75 litrų talpos butelis su skysčiu, Nr. 231870, kvitas Serija BBB Nr. 068455 (b. l. 183-184, 185, t. 1) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 110 MGL (5 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką A. J. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. – 1 (vieną) dieną, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 108 MGL (5 400 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801), o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą pristatyti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų raštinei (M. J. g. 4, Šilutė). Nuteistajam nesumokėjus baudos per nurodytą terminą ir nepateikus Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų raštinei tai patvirtinančių banko kvitų, bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 110 MGL (5 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką E. J. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. – 1 (vieną) dieną, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 108 MGL (5 400 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801), o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą pristatyti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų raštinei (M. J. g. 4, Šilutė). Nuteistajam nesumokėjus baudos per nurodytą terminą ir nepateikus Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų raštinei tai patvirtinančių banko kvitų, bauda bus išieškota priverstinai.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. J. ir E. J. 1 981,23 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 23 ct) turtinės žalos atlyginimą Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

1) skaidraus skysčio mėginius, supiltu į butelius Nr. 0364, Nr. 0365, Nr. 0366 (kvitas Serija BBB Nr. 068532;

2) raugo mėginius, supiltus į stiklinius butelius Nr. 0358, Nr. 0359, Nr. 0360, Nr. 0361, Nr. 0362, Nr. 0363 (kvitas Serija BBB Nr. 068532);

3) naminę degtinę, supiltą į talpas Nr. 016802, Nr. 016803, Nr. 016804, Nr. 016805, Nr. 016806, Nr. 016807, Nr. 016808, Nr. 016809, Nr. 016811, Nr. 00879, Nr. 002312, Nr. 00883, Nr. 000683, Nr. 000684, Nr. 000685, Nr. 000686, Nr. 000687, Nr. 000688, Nr. 000689, Nr. 000696, Nr. 000697, Nr. 000698, Nr. 00881, Nr. 00882 (Serija BBB kvitas Nr. 068434);

4) 1,75 litrų talpos butelį su skysčiu Nr. 231870 (kvitas Serija BBB Nr. 068455)

nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.