- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- B2-783-123/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- UAB „Durisolio namai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Griškevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Durisolio namai“ direktoriaus D. V. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Durisolio namai“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme 2015-11-13 gautas ieškovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau atsakovė atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 str. sąlygas. Atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais sutartyse nustatytais terminais, turi pradelstų įsiskolinimų, kurių suma 2015-11-05 yra 35823,35 EUR ir sudaro mažiau kaip pusę nuo realios atsakovės turto vertės – 81362,00 EUR. Atsakovė nėra nutraukus ūkinės komercinės veiklos. Atsakovei nėra iškelta bankroto byla ir jai nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. Veiklos pelningumas numatomas didinti taip pat ir įgyvendinus veiklos efektyvumo didinimo planą. UAB „Durisolio namai“ su kreditoriais planuoja atsiskaityti iš piniginių lėšų, gautinų pardavus bendrovės turimas atsargas (21746,00 EUR). Iškėlus restruktūrizavimo bylą, būtų sudarytos galimybės tęsti ir toliau vykdyti pagrindinę įmonės veiklą, pagal atitinkamą grafiką būtų grąžinamos skolos kreditoriams, bendrovė turėtų galimybę įvykdyti visus įsipareigojimus kreditoriams, uždirbti pelną, kuris leistų toliau vystyti ir plėtoti veiklą, išsaugoti darbo vietas, išvengti bankroto bei toliau plėtoti ūkinę komercinę veiklą, bendradarbiauti su kreditinėmis institucijomis ir mokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Kartu su pareiškimu teismui buvo pateikti atsakovės restruktūrizavimo plano metmenys, restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūra – UAB „Restruktūrizuoju“, kad UAB „Durisolio namai“ raštu pranešė įmonės kreditoriams apie priimtą sprendimą dėl atsakovės restruktūrizavimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad su kai kuriais kreditoriais sudarė mokėjimo atidėjimus už bendrą 58 901,18 Eur sumą ir sudarė naujas sutartis su UAB „Hesora“ ir Ko dėl prekių pirkimo-pardavimo bei pasirašė ketinimo protokolą (t. 2, b. l. 122–133). Su MB „Greenmaterials LT“ pasirašė ketinimų protokolą dėl statybos darbų ir statybinių medžiagų pardavimų didinimo bei apdailos darbų atlikimo.
Prašymo iškelti restruktūrizavimo bylą netenkinti.
Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Įstatymas nustato, kad restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė, inter alia, turi finansinių sunkumų ir nėra nutraukusi veiklos (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai).
Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius tris mėnesius. Tai reiškia, kad restruktūrizavimo galimybė suteikiama tik mokioms įmonėms, turinčioms laikinų mokumo problemų. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, finansinių sunkumų laikinumas – vertinamoji sąvoka, kurią nulemia tai, ar įmonė yra realiai pajėgi pakeisti situaciją taip, kad per nustatytą restruktūrizavimo proceso terminą įsiskolinimai būtų sumažinti, pertvarkyti ir dėl to netrikdytų įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos ir jos perspektyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Nustatant įmonės finansinių sunkumų mastą vertinami įmonės pateikti finansiniai dokumentai, jos veiksmai rinkoje, sudarytos sutartys ir kiti su vykdoma veikla susiję duomenys. Teismas, vertindamas įmonės finansinių sunkumų laikinumą/pastovumą, atsižvelgia į tai, ar yra galimybių, kad įmonė išsiieškos skolas iš savo skolininkų, kokia yra jos turimo turto reali rinkos vertė, ar ji atitinka balansinę šio turto vertę, ar įmonė iki šiol vykdė ūkinę komercinę veiklą, ar ji veikė pelningai, ar yra įrodymų, kad įmonė ėmėsi priemonių gerinti savo turtinę padėtį. Teismas taip pat turi įvertinti įmonės finansinių sunkumų atsiradimo priežastis, kurios lemia tai, ar šie sunkumai gali būti vertinami kaip laikini, ar visgi jie pripažintini ilgalaikiais (nuolatiniais) sunkumais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1602/2014).
Turimi faktiniai duomenys leidžia spręsti, kad atsakovė yra nemoki ir nebepajėgia vykdyti savo įsipareigojimų, atsakovė nuo 2014 metų atleido didžiąją dalį savo darbuotojų (iš 2014-10-15 buvusių 13 darbuotojų nuo 2015-01-01 liko tik 3). Skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai kaupiasi dar nuo 2013 metų (2015-11-27 buvo 4708,83 EUR). Atsakovė neturi jokio vertingo turto, iš kurio galėtų būti išieškotos atsakovės skolos jos kreditoriams. Tai patvirtina turto arešto aktų registro išrašai ir LITEKO duomenys apie civilines bylas, kuriose atsakovės vadovui antstolių prašymu teismas skyrė baudas dėl antstolių patvarkymo pateikti turtą ar duomenis apie jį nevykdymo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-11970-642/2015 ir Nr. 2-13928-838/2015 atsakovės vadovui buvo pritaikytos baudos dėl antstolio patvarkymų nevykdymo (nebendradarbiavimo su antstoliais)).
2013 metų nuostoliai sudarė 2390 Lt, 2014 metų nuostoliai siekė jau 61829 Lt, pastaruoju metu beveik dvigubai sumažėjus pardavimo pajamoms, tuo pačiu metu beveik trigubai padidėjo veiklos sąnaudos (2014 metų finansinės atskaitomybės duomenis).
Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės, įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Bankroto bylos ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą arba restruktūrizavimo bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, taip pat būtina išanalizuoti ir kitas tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan.
Iš atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų, sudarytų už ataskaitinį laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, matyti, kad 2013 metais atsakovės finansinės veiklos rezultatas buvo 2390 Lt nuostolis, o 2014 metais – 61829 Lt nuostolis. Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2013 metais sudarė 180482 Lt, 2014 metais – 335165 Lt. Nurodytos sumos finansinėje atskaitomybėje priskirtos prie sumų, mokėtinų per vienerius metus, ir trumpalaikių įsipareigojimų (pažymėtina, kad skiltis „po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai“ palikta tuščia tiek 2013, tiek 2014 finansiniais metais, kas reiškia, kad atsakovė tokio pobūdžio įsipareigojimų nebuvo įgijusi). Tuo tarpu 2015 m. paskutinio ketvirčio duomenimis sudarytame tarpiniame balanse, atsakovės įsipareigojimų sumos išskirtos į sumas, mokėtinas per vienerius metus bei trumpalaikius įsipareigojimus, ir sumas, mokėtinas po vienerių metų bei ilgalaikius įsipareigojimus. Tokiu būdu perskirsčiusi savo įsipareigojimus, atsakovė vertina ir su balansine turto verte lygina tik tuos įsipareigojimus, kuriuos ji nepagrįstai priskiria prie trumpalaikių įsipareigojimų ir nevertina įsipareigojimų, kuriuos nepagrįstai priskiria prie ilgalaikių įsipareigojimų. Vertinant 2014 ir 2013 metų duomenis, matyti, kad abiem nurodytais metais atsakovės finansinė situacija buvo tokia pati, t.y. turimų įsipareigojimų suma viršijo ne tik pusę, bet ir visą į balansą įrašyto turto vertę. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė prie sumų, mokėtinų po vienerių metų, priskiria ir tas sumas, kurių mokėjimo terminai, pasak atsakovės, sueina po kelių mėnesių, o ne po vienerių metų.
Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, atsakovė neva turinti ilgalaikio ir trumpalaikio turto, kurio bendra vertė 81362 EUR. Atsakovės materialaus turto lentelėje yra nurodyta, kad bendra atsakovės turimo materialaus turto vertė yra 11628 EUR. Didžioji dalis šios sumos neva sudaro transporto priemonės likutinė vertė. Nors viešame registre matoma registruota transporto priemonė, tačiau kokia faktinė jos vertė ir būklė nežinoma. Transporto priemonei dar 2015 m. balandžio mėnesio sprendimu buvo nustatytas priverstinis įkeitimas siekiant užtikrinti kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos reikalavimus. Iš teismui pateikiamo hipotekos registro išrašo apie taikytą priverstinį įkeitimą 4 punkto matyti, kad įkeičiamo turto vertė yra 7 000 EUR. Taigi yra nustatyta gerokai mažesnė šio turto vertė nei nurodyta teismui pateiktoje atsakovės sudarytame turto sąraše ir atsakovės balanse.
Vadovaudamasi teismui pateikiamais rašytiniais įrodymais, ieškovė teismo prašo sprendžiant dėl atsakovės finansinių sunkumų laikinumo/pastovumo (nustatant atsakovės mokumo/nemokumo faktą) vertinti kompleksiškai visus duomenis apie atsakovės finansinę būklę, kuri akivaizdžiai yra tokia, kad atsakovė pripažintina nemokia įmone, turinčia ne laikinų, o ilgalaikių finansinių sunkumų, kurių restruktūrizavimo procedūra neišspręs. Pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės finansinė būsena turi būti vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015; 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1077-241/2015). Be to, teismų praktikoje pažymima ir tai, jog įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės finansinę būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia (ar leidžia pagrįstai abejoti) balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1633-302/2015; 2015 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1803-196/2015). Surinktų įrodymų visuma vertinant atsakovės finansinę būklę, sprendžiant dėl jos laikinumo ar pastovumo, darytinos tokios esminės išvados: teismui pateiktuose dokumentuose (restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytame kreditorių sąraše) neteisingai nurodyti kreditorių finansiniai reikalavimai; atsakovės balanse apskaityta jos turto vertė neatitinka realios to turto vertės, t. y. objektyviais duomenimis nepagrįstas ilgalaikio turto realumas, likvidumas ir vertė, objektyviais duomenimis taip pat nepagrįstas trumpalaikio turto tikrumas, tariamų debitorinių skolų išieškojimo galimybių realumas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad atsakovės pradelsti įsiskolinimai yra galbūt didesni, o turto vertė mažesnė, todėl atsakovė pripažintina turinčia ilgalaikių finansinių problemų, o ne laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1676-330/2015).
Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad darbuotojų skaičius sumažėjo keturis kartus. Atsakovė yra skolinga dideles pinigų sumas Sodrai ir tos skolos nuolatos tik didėja. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti nesant jokių bendrovės veiklos perspektyvų: dėl pritaikytų apribojimų atsakovė jau ilgą laiką (vienerius metus) negali vykdyti aktyvios ūkinės veiklos, neturi jos veiklai būtinų lėšų, beveik nebeliko darbuotojų, tikėtina, kad atsakovė taip pat skolinga ir savo atleistiems darbuotojams, nuolat didėja skolos kreditoriams, gausėja bylų teismuose ir todėl didėja papildomai patiriamos išlaidos, jau keli metai atsakovės veikla yra nuostolinga, o nuostolis yra tikrai ženklus.
Įmonės restruktūrizavimo sąlyga, numatyta Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 punkte, leidžia pradėti restruktūrizavimą tik tuo atveju, jeigu įmonė nėra nutraukusi veiklos. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje papildomai nurodyta, kad šis įstatymas taikomas tik tiems juridiniams asmenims, kurie nenutraukė ūkinės komercinės veiklos. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, ši sąlyga reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų ūkinį vienetą, bet kaip tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti atitinkamą veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009).
Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje įmonė pripažįstama vykdančia ūkinę komercinę veiklą, jeigu ji užsiima tęstine (nuolatine) veikla, kurią vykdo savarankiškai ir siekia pelno (CK 2.4 straipsnio 3 dalis), todėl sprendžiant, ar įmonė nėra nutraukusi veiklos, turi būti vertinami ne duomenys apie įmonės vykdytą veiklą praeityje, bet įrodymai apie įmonės būseną esamuoju metu (ar įmonė neveikli) ir jos siekių įvykdytinumą, t. y. ar įmonės pastangos sudaro realias galimybes jai išlikti rinkoje aktyviai.
Atsakovė nenurodė veiklos vykdymo vietos, patalpų, kuriuose vykdytų savo veiklą, ir tai leidžia pagrįstai spręsti, kad jokios realios veiklos atsakovė faktiškai nebevykdo. Atsakovė nurodė, kad jos pajamos bus gautos realizavus turimas atsargas, ir tai rodo, kad neketina vystyti veiklos.
Restruktūrizavimo byla įmonei gali būti iškelta tik tuo atveju, jeigu įmonės restruktūrizavimo plano metmenys atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nėra nustatyta, kokia reikšmė atsisakant iškelti restruktūrizavimo bylą ir svarstant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tenka prie pareiškimo pridėtiems restruktūrizavimo plano metmenims, t.y., ar teismas turi apsiriboti tik tuo, kad prie pareiškimo pridėti metmenys, kuriuose nurodyti įstatymo reikalaujami duomenys, ar jis turi analizuoti ir metmenų turinį tam, kad galėtų įvertinti jame nurodytų priemonių realistiškumą. Teismas atlieka ir restruktūrizavimo plano metmenų turinio vertinimą, kuriam esminę reikšmę turi nustatymas, ar preliminariame verslo plane nurodytos priemonės gali padėti pašalinti įmonės finansinius sunkumus ir ar tikėtina, jog šios priemonės bus įgyvendintos. Teismas vertina, ar nurodytos priemonės yra realios tam, kad padėtų išspręsti įmonės finansinius sunkumus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įvertina, ar restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią jos veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs, kad vienintelė numatoma įmonės restruktūrizavimo priemonė restruktūrizavimo laikotarpiu buvo ketinimas toliau vykdant veiklą gauti iš jos pajamų, kurių gavimas grindžiamas ketinimų protokolais, vykdomomis sutartimis ir prieš pat pateikiant teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sudarytomis sąlyginėmis preliminariosiomis sutartimis, konstatuoja, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys yra deklaratyvūs, nepagrįsti realiais įrodymais, nurodytos priemonės negalės atkurti bendrovės mokumo, normalios veiklos ir išsaugoti bendrovės konkurencingumo rinkoje, nes ji pati ketina visą turtą parduoti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad teismo atliekamas restruktūrizavimo plano metmenų vertinimas yra skirtas užkirsti kelią aiškiai nepagrįstiems restruktūrizavimo pareiškimams, kai prisidengiant restruktūrizavimu siekiama išvengti bankroto bylos iškėlimo arba kai restruktūrizavimo plane nurodomos priemonės yra nerealistiškos ir deklaratyvios.
Atsakovės pateikti restruktūrizavimo plano metmenys yra grindžiami deklaratyviais pareiškimais apie atsakovės planuojamą vykdyti ūkinę komercinę veiklą, tačiau turimi duomenys patvirtina tai, kad įmonė neturi jokių realių galimybių imtis konkrečios veiklos.
Pareiškėjo pateikti kitų kreditorių sutikimai pratęsti atsakovės skolos sumokėjimo terminą nereiškia, kad šie kreditoriai pritaria restruktūrizavimo procesui. Tuo labiau, kad šie susitarimai dėl skolos sumokėjimo termino pratęsimo buvo sudaryti dar iki to momento, kai įstatymo nustatyta tvarka atsakovės kreditoriams buvo pranešta apie ketinimą kelti restruktūrizavimo bylą (restruktūrizavimo plano metmenys sudaryti ir patvirtinti tik 2015 m. lapkričio mėnesį ir tik tuomet apie tai buvo pranešta kreditoriams).
Pateikti susitarimai su kitais kreditoriais, įvertinus jų turinį, nepatvirtina, kad atitinkami kreditoriai sutinka atsakovei teikti pagalbą dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo. Daugumoje susitarimų yra tiesiog nurodyta, kad dviejų – keturių mėnesių terminui yra nukeliamas prievolės sumokėti nurodyto dydžio skolą vykdymas. Dalis pateiktų susitarimų nevertintini kaip objektyvūs, patikimi ir ieškovo nurodytas aplinkybes galintys pagrįsti įrodymai dėl šių priežasčių: 1) susitarimas su pačiu ieškovu, kuriam atsakovės vykdytinos piniginės prievolės vykdymo terminas nukeliamas vieneriems metams, o šios prievolės vertė sudaro 2/3 dalis visos kreditorių, kurie pasak ieškovo sutinka su restruktūrizavimu, turimų reikalavimų bendros sumos; 2) susitarimas su atsakovės darbuotoja (buhaltere D. L.), kuri pavaldumo santykiais yra susaistyta su ieškovu; 3) kai kurie susitarimai yra keliantys abejonių (pvz., susitarimas su SIA Alba Ltd); 4) susitarimo su UAB Steel Trade tikslinė paskirtis yra visai kita, t.y. buvo sudaryta taikos sutartis civiliniame procese, kuria buvo taikiai baigtas šalių ginčas, o atsakovė šia sutartimi ne tik įsipareigojo sumokėti visą skolą, delspinigius, antstolio paslaugų kainą, bylinėjimosi išlaidas, bet ir prisiėmė naujų prievolių; 5) susitarimu su UAB „Reikalavimas.lt“ bendrovė atstovauja ieškovui ir rengia procesinius dokumentus šioje byloje.
Akivaizdu, kad atsakovė negauna jokių pajamų ir neturi lėšų, iš kurių galėtų vykdyti prievoles kreditoriams, kurios jau yra suėję, arba tas atidėto vykdymo prievoles, kurių vykdymo terminas sueis po dviejų – trijų mėnesių. Taigi atsakovė, praėjus keliems mėnesiams bus tokioje pačioje padėtyje, kurioje yra ir dabar, t.y. nepajėgi vykdyti susikaupusių didelės apimties piniginių prievolių, kurios, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, dar labiau padidės papildomai paskaičiuotų delspinigių, palūkanų ir kitų atsakovės mokėtinų sumų dydžiu.
Teismui pateikti nauji dokumentai neįrodo, kad atsakovė vykdys veiklą: nėra jokių duomenų apie faktinį šios sutarties vykdymą, o tik ketinimų protokolai, pasirašyti su MB Greenmaterials LT ir UAB GS Baltic, ir jie negali patvirtinti jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, nes tai neįpareigojantys dokumentai, pagrįsti tik deklaracijomis ir pareiškimais, nereikalaujantys realaus faktinio jų vykdymo; šie dokumentai negali būti vertinami kaip patikimas įrodymas, jog su atsakove bus sudarytos tam tikros sutartys ar atsakovė gaus tam tikras pajamas; ieškovo pateikta atsakovės neva išrašyta PVM sąskaita – faktūra už prekes, kurias tariamai įsigijo UAB „Baltic Trademark“, taip pat nevertintina kaip patikimas atsakovės tariamai vykdomą veiklą įrodantis dokumentas.
Pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina restruktūrizavimo metmenyse nurodytos transporto priemonės vertės. Pažymėtina, kad šios transporto priemonės techninė apžiūra atlikta prieš daugiau nei vienerius metus. Ieškovas nepateikė aktualių dokumentų ar duomenų (pvz., šiuo metu atliktos techninės apžiūros dokumentas, antstolio sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, vertės nustatymo pažyma ar pan.), kurie leistų nustatyti jos vertę.
Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teismui pateikti jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad:
pareiškėja neatitinka pirmųjų dviejų Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų. Atsakovė turi tik laikinų finansinių sunkumų, nes atsakovės finansiniai rodikliai patvirtina tai, kad atsakovė turi ilgalaikių finansinių problemų ir yra nemoki, o tai reiškia, kad atsakovei negali būti suteikiama restruktūrizavimo galimybė.
Įvertinus byloje esančius įrodymus ieškovo prašymas iškelti UAB „Durisolio namai“ restruktūrizavimo bylą atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti ieškovo D. V. prašymo iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Durisolio namai“ (juridinio asmens kodas 302595852, buveinės adresas: Kvietinių g. 62, Saulažolių k., Klaipėdos r.).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą, kita nutarties dalis neskundžiama.