- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-02
- Bylos Nr.
- 1-1604-932/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- Z. A.
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Civilinis atsakovas
- „Ergo“
- Advokatai
- Julius Sakalauskas, Vidmantas Marty
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ programinių staklių operatoriumi-programuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. A. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2015 m. rugsėjo 4 d., apie 21.43 val., Vilniuje, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje rasta 1,97 promilės etilo alkoholio, važiavo pravažiavimu nuo (duomenys neskelbtini) namo, kiemo link, Viršuliškių g. Prieš įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiavo į Viršuliškių g. ir nedavė kelio iš kairės pusės važiavusiam automobiliui „VW Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. L., gim. (duomenys neskelbtini)., bei su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota „VW Beetle“ vairuotoja L. L., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais Z. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.
Kadangi Z. A., kuris yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, davė parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Z. A. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę. Kaltinime nurodytu laiku – praėjusių metų rugsėjo 4 dienos vakare, susitiko su savo mergina, gyvenančia netoli jo namų, planavo iš ryto abu važiuoti į turgų. Apie 21.45 val. būdamas jau savo namuose, nusprendė perstatyti savo automobilį į kitą kiemą, kad nereikėtų to daryti iš ryto ir taip būtų daug patogiau. Pripažįsta, jog buvo vartojęs alkoholio, išgėrė penkis butelius po 0,5 litro alaus, jautėsi šiek tiek apsvaigęs, bet iš esmės savijauta buvo gana gera. Oras tą vakarą buvo prastas - ūkanota, krapnojo lietus, apšvietimas menkas. Išvažiavimas į pagrindinį kelią buvo apšviestas nežymiai, matomumas blogas, palei kelią buvo pristatyta daug automobilių, tarp jų daug aukštų transporto priemonių (autobusiukų), kurios dar labiau užstojo vaizdą (toje vietoje ne kartą yra kilusios avarijos, net trys kaimynai ten turėjo eismo įvykius). Jam atrodo, kad važiavo minimaliu greičiu (pirmu bėgiu), privažiavęs pagrindinį kelią, prieš sukdamas į kairę pusę, pristojo ir apsižiūrėjo (bent jau jam taip atrodo). Buvo jau pusiau įvažiavęs į važiuojamąją dalį, kai staiga išvydo automobilio žibintus ir iš karto pajuto smūgį. Pripažįsta, kad tai jo kaltė, jog neįsitikino, ar važiuojamoji dalis yra laisva, dėl ko užkirto kelią iš kairės pusės atvažiavusiam nukentėjusiosios vairuojamam „VW Beetle“, automobiliai susidūrė, kilo eismo įvykis. Taip pasielgė tikrai ne tyčia, o dėl neatsargumo, greičiausiai suvartotas alkoholio kiekis taip pat turėjo įtakos jo veiksmams, ypač tam, kad priėmė neteisingą sprendimą dėl automobilio perstatymo, nors tam nebuvo jokio būtinumo. Eismo įvykio metu automobiliai kontaktavo priekinėmis dalimis. Nuo smūgio jo automobilis pakrypo, vos atidarė duris, išlipęs nuėjo prie nukentėjusiosios (ši sėdėjo viduje, o jos draugas vaikščiojo aplink), klausė, ar visi gyvi/sveiki, tačiau atsakymo nesulaukė. Nesupranta, kokiu būdu atsirado nukentėjusiajai padaryti sužalojimai (jis jokių sužalojimų vizualiai nematė), tačiau sutinka su visais pastarajai nustatytais sužalojimais, konstatuotu sveikatos sutrikdymo mastu, supranta, kad tai dėl jo veiksmų buvo sutrikdyta L. L. sveikata. Vėliau bandė išsiaiškinti, kur konkrečiai nukentėjusioji buvo nuvežta (į kokią medicinos įstaigą), pasiteirauti dėl sveikatos, atsiprašyti, tačiau to padaryti nepavyko. Savo veiksmus vertina neigiamai, tai bus jam pamoka visam gyvenimui, gailisi. Dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio kaltinamasis konkrečios pozicijos neišsakė, nurodė, kad jį atlygins draudimo bendrovė (b. l. 170-175).
Kaltinamasis Z. A. ikiteisminio tyrimo metu nuomonės dėl kaltės nepareiškė ir atsisakė duoti parodymus (b. l. 35).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. L. parodė, kad 2015-09-04, apie 22.00 val., Vilniuje vairavo automobilį „VW Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Viršuliškių g. apie 40 km/h greičiu link Laisvės pr. (Matulaičio bažnyčios). Buvo vakaras, kelio danga (asfaltas) buvo šlapia, gatvė apšviesta. Važiavo su įjungtais šviesų žibintais. Ties Viršuliškių g. 10 namu staiga į važiuojamąją dalį iš dešinės pusės išvažiavo automobilis „Volvo V70“. Šio automobilio prieš tai nepastebėjo, nes matomumą ribojo prie važiuojamosios dalies dešinio krašto priparkuoti automobiliai. Automobilis „Volvo V70“ iš kiemo į pagrindinę Viršuliškių g. išvažiavo labai greitai, net nepristabdęs. Automobilis „Volvo“, įvažiavęs į Viršuliškių gatvę, pasuko į kairę. Kai pastebėjo šį automobilį, atstumas iki jo buvo apie 1 m. Vengdama susidūrimo, vairuojamą automobilį stabdė ir suko dešiniau, bet susidūrimo su „Volvo“ automobiliu išvengti nepavyko ir automobiliai susidūrė. Automobilių susidūrimo metu iššovė vaire esanti oro pagalvė. Nuo smūgio į veidą pajuto, kad nemato dešine akimi, veido dešinė pusė iš karto pradėjo „tirpti“. Kartu su ja automobiliu važiavęs A. P. išlipo iš automobilio ir iškvietė GMP. Atvykę medikai ją išvežė į RVU ligoninę (b. l. 65-66).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. L., atsakydama į klausimus dėl civilinio ieškinio, parodė neturtinę žalą patyrusi dėl eismo įvykio metu kilusio streso, šoko, didelio skausmo. Jai buvo sužalota akis, dėl ko ir šiai dienai patiria nepatogumų (akis greitai pavargsta, negali ilgai dirbti prie kompiuterio, jaučia nuovargį). Gydymas nebaigtas, yra stebima, kaip atsistato regėjimas, akyje stebimo drumzlės (tai, kad yra drumzlės, jai po apžiūros nurodė gydytoja). Anksčiau jos regėjimas buvo idealus, matė vienetą, šiuo metu akis atsistatė tik iki 0,9 (b. l. 170-175).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad 2015-09-04, apie 22.10 val., važiavo automobiliu „VW Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jo draugė L. L.. Jie važiavo Vilniuje, Viršuliškių g. link Laisvės pr. (Matulaičio bažnyčios). Buvo vakaras, gatvė apšviesta, kelio danga drėgna. Automobilio greitis buvo apie 40 km/h. Važiuojant pastebėjo, kaip dešinėje pusėje, kiemo pravažiavimu link pagrindinės gatvės važiavo automobilis. Atstumas iki vietos, kur šis automobilis turėjo įvažiuoti į pagrindinę gatvę, buvo apie 10 m. Šis automobilis į pagrindinę Viršuliškių g. įvažiavo net nepristabdęs ir staigiai pasuko į kairę pusę. Tuo metu L. L. vairuojamą automobilį stabdė ir suko dešiniau, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Susidūrimas įvyko ties (duomenys neskelbtini) namu. Po eismo įvykio L. L. pasakė, kad jai „dega veidas“. Jis paskambino tel. 112 ir iškvietė GMP. Atvykus medikams, sutino L. L. veidas, ji sakė nematanti dešine akimi. Eismo įvykio metu jų automobilis susidūrė su „Volvo V70“ automobiliu, kurio vairuotojas po eismo įvykio laikėsi atokiau ir su juo nebendravo. Atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad „Volvo V70“ vairuotojas galimai buvo neblaivus. Jis pats eismo įvykio metu nebuvo sužalotas ir jam nebuvo padaryta didelė turtinė žala (b. l. 81-82).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad 2015-09-04, apie 21.35 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, sėdėjo savo automobilyje „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šnekėjosi su draugu. Jo automobilis stovėjo išvažiavime iš kiemo į pagrindinę gatvę, priekine dalimi link gatvės. Pamatė, kaip pro jo automobilį pravažiavo automobilis „Volvo V70“. Šis automobilis važiavo nelabai greitai, bet į Viršuliškių gatvę įvažiavo net nesustojęs. Netrukus išgirdo trenksmo garsą ir pamatė, kad „Volvo V70“ automobilis susidūrė su iš kairės pusės važiavusiu kitu automobiliu. Jis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie susidūrusių automobilių. Matė, kad kitas automobilis buvo „VW Beetle“, kurį vairavo moteris. Priėjęs bandė kalbinti šią moterį, bet ši nieko neatsakė. Matė, kad moteris verkė. Iš automobilio moteris neišlipo iki medikų atvykimo. „VW Beetle“ automobilio keleivis iškvietė GMP. Su „Volvo V70“ vairuotoju jis nebendravo. Kaip iki susidūrimo važiavo „VW Beetle“ automobilis, nematė, nes vaizdą jam užstojo prie gatvės buvę atliekų surinkimo konteineriai ir priparkuoti automobiliai (b. l. 85-86).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio D. A. bei Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 3 būrio vyr. patrulio R. S. 2015-09-04 tarnybinių pranešimų duomenimis, 2015-09-04, apie 21.45 val., patruliuojant gautas pranešimas, kad įvyko autoįvykis, yra nukentėjusiųjų. Atvykus nurodytu adresu, buvo rastas automobilis „Volvo“, nuo kurio vairuotojo - Z. A., sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli (b. l. 5, 6).
Eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje bei byloje pridėtose fotolentelėje (b. l. 8-9).
Šalies argumentai
Z. A. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2015-09-04, apie 21.40 val., vairavo automobilį, vairavo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo į pagrindinę Viršuliškių gatvę. Prie įvažiavimo į pagrindinį kelią, sustojo, pažiūrėjo į dešinę, o po to į kairę. Palei pagrindinį kelią šonuose buvo pristatyta daug mašinų, matomumas prastas, negalėjo normaliai įžiūrėt, ar kas atvažiuoja. Pradėjus įvažinėt į pagrindinį kelią, pastebėjo kitą transporto priemonę, važiuojančią pagrindiniu keliu, jam iš kairės, jis nespėjo nieko padaryti, dėl ko „VW Beetle“ trenkėsi į jo vairuojamą transporto priemonę (b. l. 37).
Specialisto išvados Nr. T-A 7149/15(01) duomenimis, Z. A. kraujyje rasta 1,97 promilės etilo alkoholio (b. l. 44).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1472 duomenimis Z. A. vartojęs alkoholio, neblaivus (b. l. 45).
2015-10-30 apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėti nukentėjusiosios L. L. medicinos dokumentai (b. l. 72).
Specialisto J. M. P. paaiškinime nurodyta, kad apžiūrėjus pateiktus nukentėjusiosios L. L. medicinos dokumentus ir susipažinus su eismo įvykio aplinkybės, darytina išvada, kad L. L. nustatytas dešinės akies sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis akių vokuose, junginėse, ragenos erozija, kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą ir tinklainės sukrėtimu su regėjimo dešine akimi sutrikimu. Tai padaryta paveikus kietu buku daiktu, sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 73).
Nukentėjusioji L. L. byloje pareiškė 4 500 eurų neturinei žalai atlyginti (b. l. 119-156).
Motyvuojamoji dalis
BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiajam asmeniui padaryta didelė turtinė žala. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkų kito asmens sveikatos sutrikdymas) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Z. A., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 102 punktų reikalavimus, numatančius, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims bei tai, kad įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančių teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, elgėsi priešingai ir, būdamas neblaivus, važiuodamas pravažiavimu nuo Viršuliškių g. 20 namo kiemo link Viršuliškių g. prieš įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, neįsitikino tai daryti esant saugu, įvažiavo į Viršuliškių gatvę ir nedavė kelio iš kairės pusės važiavusiam nukentėjusiosios L. L. vairuojamam automobiliui „VW Beetle“. Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Z. A. neneigė, kad eismo įvykis kilo būtent dėl jo kaltės, kadangi įvažiuodamas į pagrindinę Viršuliškių gatvę gerai neįsitikino, jog kelias yra laisvas, užkirto kelią nukentėjusiajai, dėl ko transporto priemonės susidūrė. Eismo įvykio metui nukentėjusiajai L. L. buvo sumušta dešinė akis, jos regėjimas ir sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, pastarajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 72, 73). Z. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiama jo paties teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat nukentėjusiosios L. L., liudytojų A. P., D. B. parodymais (b. l. 65-66, 81-82, 85-86), eismo įvykio vietos schema kartu su fotolentele (b. l. 8-9), policijos pareigūnų D. A., R. S. tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6). Kaltinamasis Z. A. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką patvirtina specialisto išvada Nr. T-A 7149/15(01), konstatavusi Z. A. kraujyje esant 1,97 prom. etilo alkoholio (b. l. 44). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1472 taip pat nustatyta, jog Z. A. yra vartojęs alkoholio ir yra neblaivus (b. l. 45). Kaltinamasis teisme neneigė aplinkybės dėl alkoholio vartojimo, pripažino nusikaltimo vakarą išgėręs 5 butelius po 0,5 l talpos alaus, jautėsi kažkiek apsvaigęs (b. l. 170-175. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau yra neanalizuotini. Byloje surinktų ir teisme tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad Z. A. padaryti Kelių eismo taisyklių 14 ir 102 punktų reikalavimų pažeidimai sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji. Esant pasekmėms – nesunkiam kito asmens sveikatos sutrikdymui, bei nustačius, jog veika padaryta transporto priemonės vairuotojui esant neblaiviam (pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punktą), kaltinamojo Z. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, tačiau, teismo vertinimu, to nepakanka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti. Pripažįstant nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas byloje surinktų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).
Nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgiama į tai, jog Z. A. ikiteisminio tyrimo metu neišsakė jokios pozicijos kaltės atžvilgiu, atsisakė duoti parodymus, teisme nurodė kaltę pripažįstantis, tačiau išsakęs tokią poziciją, nurodė parodymus duosiantis ištyrus visus įrodymus, prašė pertraukos pasitarti su gynėju ir pan. Nepasisakymas dėl kaltės ir parodymų nedavimas ikiteisminio tyrimo metu neabejotinai neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kaip kaltinamasis Z. A. galiausiai ir pasielgė, tačiau šiuo atveju negalima nevertinti to, kad iš dalies prisipažinimas buvo nulemtas tikintis palankesnės baudžiamojo proceso baigties, o tuo pačiu ir verčiamas surinktų įrodymų, su kuriais jis pilnai susipažino pabaigus ikiteisminį tyrimą. Teismui paaiškinus, jog kaltinamojo parodymų davimas po to, kai bus ištirti įrodymai, iš karto eliminuoja baudžiamosios bylos nagrinėjimą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis tarėsi su gynėju, kaip turėtų elgtis, ir po pertraukėlės sutiko duoti parodymus. Apklausiamas iš dalies buvo linkęs teisinti savo veiksmus, teigė, kad ne jis pirmas toje vietoje padarė avariją, nors ir neginčijo, tačiau stebėjosi, kaip nukentėjusiajai galėjo būti padaryti nustatyti sužalojimai, nes jis jokių sužalojimų nematė, stiklai nebuvo dužę. Tik sakydamas paskutinįjį žodį, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas Z. A. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad Z. A. įvykdė neatsargų nusikaltimą, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas veikiant dėl nusikalstamo nerūpestingumo, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: Z. A. anksčiau neteistas (b. l. 53-55) (2012-02-06 nutrauktas ikiteisminis tyrimas susitaikius) (b. l. 56-57), baustas administracine tvarka (b. l. 46-52), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme šio metu nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje Z. A. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 186 straipsnį, dirba programinių staklių operatoriumi-programuotoju, darbovietės (taip pat ir parapijos) charakterizuojamas teigiamai (b. l. 177, 178), VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos negydytas (b. l. 59, 60), taip pat neįrašytas į Priklausomybės ligų centro priežiūros grupę (b. l. 61).
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant kiek didesnį už galimą skirti šios baudos vidurkį.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Kaltinamasis Z. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, kaltinamasis grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Šie jo veiksmai bei Kelių eismo taisyklių 102 punkte numatytų reikalavimų pažeidimai sukėlė nusikalstamus padarinius – buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Praeityje administracine tvarka dėl KET pažeidimų baustas, tačiau pastarieji savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs, galiojančių nuobaudų neturi. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat siekiant prevencinio tikslo – užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio dydis nustatytinas lygus galimo skirti šios poveikio priemonės termino vidurkiui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Pažymėtina, jog toks terminas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 126 straipsnio 4 dalies, numatančio administracinę atsakomybę už transporto priemonę esant neblaiviam, kai nustatomas vidutinis arba sunkus girtumas, minimalią specialiosios teisės atėmimo ribą.
Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui nukentėjusioji L. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 4 500 eurų dydžio neturtinę žalą (b. l. 119-122). Prašymas dėl nurodytos žalos rūšies atlyginimo grindžiamas tuo, jog be nustatyto nesunkaus kūno sužalojimo nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą, šoką, stresą, 8 dienas buvo hospitalizuota, nuo 2015-09-09 iki 2015-09-23 bei nuo 2015-11-26 iki 2015-11-27 turėjo nedarbingumą, privalėjo vartoti vaistus, reguliariai lankytis pas gydytojus. Dėl veide matomų kraujosruvų jautė nepatogumus prieš aplinkinius, vengė bendravimo, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės, be to, rega ir šiai dienai nėra pilnai atsistačiusi, dėl ko patyrė negrįžtamo pobūdžio sveikatos sutrikimus.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai L. L. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, dėl dešinės akies sumušimo L. L. buvo gydoma ligoninėje, kurį laiką negalėjo dirbti. Iš medicininių dokumentų matyti, jog L. L. gydymas (8 dienos stacionare ir 2 savaitės ambulatoriškai) pilnai baigtas praėjus nepilnai trims savaitėms nuo eismo įvykio. 2015-09-11 išrašant iš ligoninės konstatuoti nedideli dešinės akies dirginiai, ragena centre skaidri, kiek paburkusi, priekinė kamera vidutinio gylio, turinys skaidrus, vyzdys taisyklingas, tinklainėje balkšvų plotų nestebima, akies kraujotaka normali. Rekomenduotas tausojantis režimas 2 savaitėms, medikamentai bei ambulatorinė kontrolė (b. l. 123). Vėliau nukentėjusioji dar 2 kartus lankėsi pas akių gydytoją ambulatoriškai (2015-09-17 ir 2015-09-22), dešinės akies patologiniai pakitimai nenustatyti (b. l. 127-128), dėl pakartotinės apžiūros nurodyta kreiptis pagal poreikį, tačiau jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji dėl dešinės akies negalavimo ir toliau buvo priversta lankytis pas gydytojus nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neabejoja, kad dėl akies traumos nukentėjusioji L. L. patyrė skausmą, stresą, emocinius išgyvenimus ir nepatogumus. Visgi teismas neturi pagrindo kaip pasitvirtinusius laikyti nukentėjusiosios teiginius, kad eismo įvykio metu padarytas akies sužalojimas ir šiai dienai jai sukelia nepatogumus, akies regėjimas nėra pilnai atsistatęs, akyje atsirado drumzlės, ką nurodė tiek civiliniame ieškinyje, tiek tą patį tvirtino ir teismo posėdyje (b. l. 119-122, 170-175). Tokios aplinkybės nėra patvirtintos medicininiais dokumentais, byloje nėra duomenų apie tai, kad L. L. po 2015-09-22 apskritai lankėsi pas gydytoją dėl dešinės akies, jos išsakyti argumentai dėl neva esančių liekamųjų reiškinių medikų išvadose neatsispindi. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas neatsargus nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus), taip pat teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 Lt iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kas šiuo metu atitinka nuo 580 eurų iki nepilnai 3 000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010). Teismas mano, kad šiuo atveju nėra nustatyta tokių faktinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, ir daro išvadą, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo „Ergo Insurance SE“ be jau išmokėtos sumos dar 750 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Z. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžius įsiteisėjus, Z. A. vairuotojo pažymėjimas perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Z. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 45 MGL (1 694,70 Eur) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Z. A. 30 MGL (1 129,80 Eur) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti Z. A. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę 2 (dvejiems) metams.
Nukentėjusiosios L. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ priteisti nukentėjusiajai L. L. 750 eurų (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Baudžiamojoje byloje saugomą Z. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą prie bylos esančiame voke), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Kelių policijos valdybai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.