- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-121-392/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15386-2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- K. S.
- Ieškovas
- AB LESTO
- Atsakovas
- K. S., A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir klaidų jame ištaisymo, civilinėje byloje pagal ieškovo AB LESTO ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų K. S. ir A. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-20 sprendimą. Nurodė, jog teismo sprendimo įžanginėje dalyje nurodyta, jog bylą nagrinėja teisėjas G. S., o rezoliucinėje dalyje - sprendimą priėmė teismas. Taip pat prašė ištaisyti 2014-02-20 sprendime esančias klaidas, t. y. teismo sprendime yra nurodyta, jog teismo posėdžio metu abu atsakovai patvirtino elektros energijos naudojimo faktą, tačiau teismo posėdyje dalyvavo tik vienas atsakovas. Išaiškinti, kas turi atlikti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus veiksmus (t. I, b. l. 138 – 139).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-15 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo K. S. pareiškimą dėl teismo sprendimo išaiškinimo (t. I, b. l. 140).
Vilniaus apygardos teismas 2015-07-02 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-15 nutartį ir perdavė pareiškimo dėl teismo sprendimo išaiškinimo klausimą spręsti iš naujo (t. II, b. l. 85 – 86).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjo K. S. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-20 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2784-294/2014, išaiškinimo bei klaidų jame ištaisymo. Teismo vertinimu, 2014-02-20 sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška, galima tinkamai vykdyti, todėl neaiškintina. Iš byloje esančių duomenų nustatė, jog pareiškimo dėl teismo sprendimo išaiškinimo pirmas punktas atitinka atsakovo apeliacinio skundo šeštą punktą, kuriuose teigiama, jog teismo sprendimo įžanginėje dalyje nurodoma, jog bylą išnagrinėjo teisėjas G. S., o rezoliucinėje dalyje teigiama, kad teismas nusprendžia. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismas 2014-09-04 nutartyje tokį apelianto argumentą atmetė ir nurodė, jog teismo sprendimas buvo surašytas laikantis visų reikalavimų, išdėstytų Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 270 straipsnyje. Teismo sprendimo tiek motyvuojamoji, tiek rezoliucinės dalys yra aiškios ir konkrečios. Taip pat nurodė, jog civilinė byla buvo perduota spręsti teisėjui G. S. ir visus procesinius veiksmus byloje atliko minėtas teisėjas. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad procesinių teisės normų pažeidimų priimant sprendimą nebuvo, teismas papildomai dėl šių pareiškėjų argumentų nepasisakė. Konstatavo, kad teismo 2014-02-20 sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška, galima tinkamai vykdyti, todėl neaiškintina. Nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-20 sprendimą nenustatė jokių teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, galutine ir neskundžiama, 2015-06-12 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2014-09-04 nutartį nepakeistą. Remiantis išdėstytu padarė išvadą, jog teismo sprendimu pasisakoma tik dėl byloje dalyvaujančių asmenų teisių bei pareigų, todėl tik byloje dalyvaujantys asmenys turi atlikti veiksmus nurodytus teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Kadangi pareiškėjo teiginys, jog nėra aišku, kas turi atlikti veiksmus nurodytus teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nepagrįstas, todėl jo neaiškino. Dėl pareiškėjo argumento, kad teismo sprendime yra klaida, nes nurodyta, jog teismo posėdyje atsakovai patvirtino elektros energijos gavimo faktą, tačiau teismo posėdyje dalyvavo tik vienas atsakovas, teismas nustatė, jog abu atsakovai yra sutuoktiniai, gyvena kartu. Atsiliepimas į ieškinį, kuriame neneigiama aplinkybė, kad atsakovai gavo ieškovo teiktą elektros energija, pateiktas abiejų bendraatsakovių vardu, t. y. jie procese bendrininkauja ir bendradarbiauja. Atsakovas teismo parengiamojo posėdžio metu žodžiu pažymėjo, jog jo sutuoktinė apie teismo posėdį žino, tačiau dėl sveikatos problemų neturi galimybės dalyvauti. Tai leido teismui daryti išvadą, jog atsakovė visiškai pasitikėjo savo sutuoktinio procesiniais veiksmais ir teismui teikiamais paaiškinimais. Tokiu būdu, teismo išvados, jog posėdyje atsakovai abu patvirtino elektros energijos naudojimo faktą, nelaikė teismo klaida, kurią teismas privalėtų taisyti remiantis CPK 276 straipsniu (t. II, b. l. 186 – 188).
Šalies argumentai
Apeliantas K. S. pateiktu atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-06 nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvus: 1) skundžiamojoje nutartyje klaidingai nurodyta, jog pareiškėjas pateikė teismui 2014-10-08 prašymą išaiškinti teismo sprendimą, kadangi pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė ne tik išaiškinti teismo sprendimą, bet ir ištaisyti jame esančias klaidas, tame trape vietoj žodžio „atsakovai“ įrašyti „atsakovas“. 2) Skundžiamojoje nutartyje pasisakyta ne dėl pareikštų reikalavimų, o dėl teismo sprendimo aiškinimo paskirties, nurodyta kasacinio teismo praktika, tačiau nėra aišku, ar nurodytos nutartys yra priimtos analogiškose šiai bylai bylose, ar yra paskelbtos biuletenyje „Teismų praktika“. Pažymėjo, jog liko neišspręstas klausimas dėl teismo sprendimo išaiškinimo, nes pasivadovauta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kurioje iš esmės nebuvo pasisakyta dėl pareiškimo dėl sprendimo išaiškinimo ir jame klaidų ištaisymo. Teigia, jog skundžiamojoje nutartyje yra pasisakyta ne dėl apelianto pareiškimo turinio ir jo apimties, o paskelbta informacija apie aukštesniųjų instancijų teismų nutarčių rezoliucines dalis. 3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo reikalavimo dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. 3) Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes pareiškimą nagrinėjo teisėja R. M., o rezoliucinę dalį priėmė visai kitas asmuo – teismas. 4) Skundžiama nutartis pagal jos rezoliucinę dalį nėra galutinė, nes netenkintas pareiškimas, tačiau neaišku kas, kada, kokiom aplinkybėm tą veiksmą atliks (įvykdys). 5) Skundžiamą nutartį priėmė teisėja, kuriai buvo pareikštas nušalinimas.
Ieškovas AB LESTO teismo nustatytais terminais atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-20 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2784-294/2014, ieškovo AB LESTO ieškinį tenkino: solidariai iš atsakovų Kazio ir A. S. ieškovo AB LESTO naudai priteisė 755,90 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atmetė atsakovų prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo (t. I, b. l. 78 – 81). Vilniaus apygardos teismas 2014-09-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2123-262/2014, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-20 sprendimą nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-06-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015, paliko Vilniaus apygardos teismo 2014-09-04 nutartį nepakeistą (t. II, b. l. 69 – 79). Pareiškėjas K. S. 2014-10-08 pareiškimu dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir klaidų jame ištaisymo, pateiktu Vilniaus miesto apylinkės teismui, teismo prašė I) ištaisyti šiame pareiškime nurodytus sprendime esamus neaiškumus ir ištaisyti jame esamas klaidas: 1) išaiškinti nesuprantamą ir neaiškią sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta: „teismas nusprendžia:“, kai sprendimo įžanginėje dalyje nurodytas teisėjas G. S.; 2) ištaisyti sprendimo motyvuojamosios dalies antrojo puslapio, antrojoje iš viršaus pastraipoje, paskutiniame sakinyje padarytą rašymo klaidą, kadangi teismo posėdyje dalyvavo tik vienas iš atsakovų – K. S., o teismas prašė žodį „atsakovai“; 3) išaiškinti sprendimo rezoliucinę dalį, nes pareiškėjui nėra aišku kokie veiksmai turi būti atlikti ir nenurodytos tų veiksmų atlikimo aplinkybės. II) Sprendimo išaiškinimo klausimą išspręsti žodinio proceso tvarka. III) Šį pareiškimą išnagrinėjus, prijungti prie civilinės bylos Nr. 2-278-294/2014 (t. I, b. l. 138 – 139).
Dėl sprendime esančios klaidos ištaisymo
Teismo sprendimo (nutarties) rašymo apsirikimų ištaisymo paskirtis - ištaisyti rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų, o gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą, tokios kaip dalyvaujančių byloje asmenų vardų, pavardžių, pavadinimų iškraipymai, klaidos, nurodant valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės būklės akto įrašo numerį bei kiti panašaus pobūdžio netikslumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004).
Iš pareiškimo dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir klaidų jame ištaisymo matyti, jog pareiškėjas prašė teismo ištaisyti rašymo apsirikimą, padarytą sprendimo 2 - ame puslapyje, 2 – oje iš viršaus pastraipoje, paskutiniame sakinyje, kur nurodyta: „<...> tiek atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino elektros energijos naudojimo faktą, paaiškindami, kad elektra buvo naudojama <...>“ (t. I, b. l. 138). Pagal CPK 44 straipsnio 3 dalį, jeigu ginčijamo santykio pobūdis arba įstatymai lemia tai, kad teismo sprendimai bus nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ar pareigomis (privalomas bendrininkavimas), visų procesinių veiksmų, atliktų dalyvavusių nagrinėjant bylą bendrininkų, pasekmės taikomos ir tiems bendrininkams, kurie į bylos nagrinėjimą neatvyko be svarbių priežasčių. Ginčo atveju abu atsakovai naudojosi ieškovo pateikta elektros energija, tai patvirtino atsiliepime į ieškinį. Atsakovė A. S. į teismo posėdį neatvyko dėl sveikatos problemų, todėl teismas išklausė vieno iš atsakovų paaiškinimus, tačiau sprendė dėl abiejų atsakovų elektros energijos naudojimo fakto. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015, konstatuota, kad atsakovė savo poziciją išreiškė atsiliepime, atsakovei apie teismo posėdžio vietą ir datą buvo žinoma, ji neteikė prašymų bylos nagrinėjimą atidėti (t. II, b. l. 78). Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-20 sprendimo motyvuojamosios dalies 2 - ojo puslapio, 2 - osios pastraipos iš viršaus dalies, kadangi atsiliepimas į ieškinį pateiktas bendraatsakovų vardu, kurie yra sutuoktiniai, gyvena ir naudojosi ieškovo pateikta elektros energija kartu, t. y. procesiškai bendrininkauja ir bendradarbiauja. Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti skolą iš abiejų atsakovų solidariai, dėl to pasekmės taikomos ir atsakovei A. S., kuri bylos nagrinėjime iš esmės nedalyvavo.
Dėl sprendimo išaiškinimo
Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-20 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-2784-294/2014, įsiteisėjo 2015-06-12, tačiau jis neįvykdytas ir nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas.
Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2006-03-28 nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2015-07-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-938-392/2015, kadangi šioje nutartyje teismas iš esmės nepasisakė dėl absoliučių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-20 sprendimo negaliojimo pagrindų, t. y. dėl to, kad civilinę bylą išnagrinėjo teisėjas G. S., o rezoliucinėje dalyje parašyta „teismas nusprendžia“. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2015-07-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-938-392/2015, buvo išspręstas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti K. S. pareiškimą dėl sprendimo išaiškinimo ir klaidų jame ištaisymo pagrįstumo ir teisėtumo. Šioje nutartyje yra nurodyta, kad apeliacinio skundo 6 punktas, kuriuo apeliantas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-20 sprendimą esant absoliutiems jo negaliojimo pagrindams pagal CPK 268 straipsnio 2 dalį, kuomet civilinę bylą išnagrinėjo teisėjas G. S., o rezoliucinėje dalyje parašyta „teismas nusprendžia“ sutampa su pareiškime dėl sprendimo išaiškinimo ir klaidų jame ištaisymo esančiu tekstu bei šis klausimas jau yra išspręstas apeliacine tvarka bylą išnagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo 2014-09-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2123-262/2014 (t. I, b. l. 89, t. II, b. l. 86). Iš skundžiamosios nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2014-09-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2123-262/2014, kurioje konstatuota, jog teismo sprendimas buvo surašytas laikantis visų reikalavimų, išdėstytų CPK 270 straipsnyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-06-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015, paliko Vilniaus apygardos teismo 2014-09-04 nutartį nepakeistą. Apibendrinus išdėstytą, atskirojo skundo teiginys, kad buvo neišnagrinėtas pareikštas reikalavimas dėl absoliučių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-20 sprendimo negaliojimo pagrindų, atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-20 sprendimo rezoliucinė dalis, kuria nuspręsta solidariai iš atsakovų K. ir A. S. ieškovo AB LESTO naudai priteisti 755,90 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atmestas atsakovų prašymas dėl baudos ieškovui skyrimo, yra neaiški. Pirma, pagal CPK 274 straipsnį, priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų prievolė yra solidari arba subsidiari. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-20 sprendime nurodė skolą priteisti solidariai iš atsakovų K. ir A. S.. Antra, solidarioji pareiga (atsakomybė) – tai dviejų ar daugiau asmenų pareiga įvykdyti vieną prievolę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 6 dalimi, bendraskoliai yra solidariai įpareigoti iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė. Tai reiškia, kad vieno iš solidariai atsakingų skolininkų prievolės (jos dalies) įvykdymas (skolos sumokėjimas) atleidžia kitą solidariai atsakingą asmenį nuo šios prievolės (jos dalies) įvykdymo kreditoriui. Kol nesumokėta visa skola, kiekvienas skolininkas privalo ją mokėti, tačiau visa sumokėta (išieškota) suma negali būti didesnė nei visa reikalaujama įvykdyti prievolė (išieškoma suma). CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, jeigu skolininko pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidariosios skolininkų atsakomybės esmė ta, kad vykdant sprendimą nėra svarbu, iš kurio skolininko išieškoma skola. Be to, pagal minėto straipsnio 5 dalį, kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Pažymėtina, jog esant situacijai, kuomet apeliantas, nesuvokia solidarios atsakomybės sąvokos ir (ar) įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo tvarkos, jam nėra užkirstas kelias kreiptis į profesionalius teisininkus dėl teisinės pagalbos suteikimo.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
Apeliantas teigia, jog teismui pateikė pareiškimą dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir klaidų jame ištaisymo, tačiau skundžiamos nutarties įžanginėje ir motyvuojamojoje dalyse teismas nurodė, jog pareiškėjas pateikė prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir klaidų jame ištaisymo. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį, teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas kreipėsi į teismą prašydamas pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį išaiškinti sprendimą bei pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apelianto teismui pateiktą pareiškimą dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir klaidų jame ištaisymo pagrįstai galėjo įvardinti tiek prašymu dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir klaidų jame ištaisymo, tiek ir pareiškimu dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir klaidų jame ištaisymo. Papildomai pažymėtina, jog pagal CPK 115 straipsnio 4 dalies nuostatas klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra kliūtis priimti dokumentą.
Dėl atskirojo skundo argumento, kad pareiškimą nagrinėjo teisėja R. M., o rezoliucinę dalį priėmė visai kitas asmuo – teismas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. Teisėjas – teisminės valdžios atstovas (valstybės pareigūnas, tarnautojas), kuris veikdamas teismo sudėtyje, taiko teisę ir taip valstybės (tautos) vardu vykdo teisingumą. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. M. skundžiama nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo K. S. pareiškimo, todėl šios nutarties įžanginėje ir rezoliucinėse dalyse yra nurodyta teisėjos R. M., išnagrinėjusios pareiškimą vardas ir pavardė. Skundžiamos nutarties įžanginė dalis atskirta nuo motyvuojamosios dalies tekstu „ nustatė :“, analogiškai atskirta nutarties motyvuojamoji dalis nuo rezoliucinės dalies, eilutės tekstu „nutarė :“. Konstatuotina, jog bendrieji nutarčių (sprendimų) įforminimo (turinio) reikalavimai nėra pažeisti.
Taip pat apeliantas teigia, jog skundžiamą nutartį priėmė teisėja, kuriai buvo pareikštas nušalinimas, kuri teismo posėdžio metu neleido parašyti pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo, nepadarė pertraukos, bylos nagrinėjimo neatidėjo. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 -09-24 ir 2015-10-19 nutartimis K. S. prašymai dėl teisėjos R. M. nušalinimo atmesti (t. II, b. l. 156, 171 – 172). Iš 2015-11-04 teismo posėdžio protokolo nustatyta, jog pareiškėjas K. S. buvo pareiškęs prašymus dėl teismo sudėties nušalinimo, tačiau teismas protokoline nutartimi netenkino prašymo dėl nušalinimo, kadangi šis klausimas teismo pirmininko jau buvo išspręstas (t. II, b. l. 181 – 183). Pagrindas pripažinti, kad bylą išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis, būtų, jei būtų nustatytos CPK VI skyriuje numatytos aplinkybės, sudarančios pagrindus teisėjui nušalinti. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-19 nutarties matyti, jog objektyvių duomenų, dėl teisėjos R. M. nušalinimo nebuvo, taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nušalinimą teisėjai R. M. pareiškė antrą kartą, o tai traktavo kaip siekį vilkinti bylos nagrinėjimą (t. II, b. l. 171 – 172). Konstatuotina, jog tokių aplinkybių, kurios nurodytos CPK 65 - 66 straipsniuose ir CPK 71 straipsnyje, nėra.
Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti atskirojo skundo nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą.