Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, labai gailėjosi dėl įvykio ir parodė, kad jis gavo iš mamos skambutį, kad kabinėjasi prie brolio, kuris neįgalus. Atėjo su broliu ir kitu žmogumi prie nukentėjusiojo namų durų. Kiti asmenys nieko nedarė, kai jis grūmėsi. Norėjo tik paprašyti, kad nesikabinėtų, bet jis buvo išgėręs ir elgėsi agresyviai. Jam atidarė duris nukentėjęs, paklausė, kodėl kabinėjasi prie jo brolio, bet A. K. buvo neblaivus ir jį puolė, klausė kas jam yra, jį griebė, pervertė ant grindų, kadangi jis turėjau „selfi“ lazdą su ja jam sutrenkė. Jis ėjo link jo agresyviai, jis nuo jo atsistūmė ir jis jį parvertė. Nukentėjusiojo iki tol nepažinojo. Tik jam jo brolis parodė, kur jis gyvena. Kažkada buvo su peiliu juos persekioję. Pirmas nesudavė nukentėjusiajam, kai jį parvertė ant laiptų, tada sudavė. Tai buvo grumtynės. „selfi“ lazda skirta fotografuotis, ją turėjo, kad vežtis į (duomenys neskelbtini) jam buvo skrydis už valandos. Daiktai buvo mašinoje, rankoje turėjo lazdą, ji į kišenę netelpa, buvo striukės vidinėje kišenėje. Kai jie parkrito, tada jam iš instinkto, ką turėjo po ranka su tuo sudavė, kad apsiginti. Kaltę pripažįsta ir gailisi. Civilinius ieškinius pripažįsta. Negali pasakyti, kiek smūgių sudavė, viskas greitai įvyko. Jie išėjo, o nukentėjusysis dar vijosi. Pripažįsta, kad padarė nurodytus sužalojamus. Su nukentėjusiuoju nebendravo, tą pačią dieną išskrido į (duomenys neskelbtini). Prašo taikyti laidavimą. Laiduotoja yra jo jaunesnė sesuo, nuo vaikystės gerai sutaria, susirašo ir skambinasi. Jis iš daugiavaikės šeimos, jo šeimoje 12 vaikų. Su sese bendrauja kiekvieną dieną. Apie įvykį su sese kalėjosi, aptarė situaciją. Jo brolį partrenkė su dviračiu, dabar jis nerišliai kalba, skaityti ir rašyti nemoka, dabar jam suėjo 20 metų. Į (duomenys neskelbtini) buvau grįžęs atostogų, (duomenys neskelbtini) buvo apie 3 savaites. Neįgalus brolis gyvena kartu su šeima. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini) buvo mamos gimtadienis, tai vyko konfliktas po mamos gimtadienio. Apie kabinėjimąsi prie brolio, jis nieko nežinojo. Mama tik paprašė pasikalbėti su tuo žmogumi, nes jis nedavė ramybės. Nukentėjęs rašė ir žinutes, kad „atidirbsi“ ir panašiai. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai teisingi ir platesni. Kai jį parvertė jam taip pat skaudėjo ranką. Nepamena ar buvo žymių sužalojimų. To kito žmogaus sužaloto nematė, greitai išėjo. Jis juos vijosi, viskas netruko minutės laiko. Nuo tų smūgių gal ir galėjo jį sužaloti. Supranta, kad pasielgė negerai ir labai gailisi. Sesė turi jam teigiamą įtaką. Supranta, kad turi elgtis tinkamai. Dabar jau bandytų tokios situacijos išvengti, jis atsitrauktų. Jei pultų, tai tektų bėgti. Šis įvykis jam yra pamoka, ją prisiminsi visą gyvenimą.

Be kaltinamojo L. L. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2024 m. kovo 13 d. apie 18.20 val. jis buvo namuose, bute adresu (duomenys neskelbtini) Butas yra 3 aukšte pirmos durys dešinėje tik užlipus laiptais. Būnant namuose, kažkas pabeldė į duris. Jis nuėjo prie durų, jas atidarė ir pamatė, kad ant laiptų į 2 aukštą stovi L. L., ant aikštelės prie buto stovėjo vaikinas apie 170 cm. ūgio, (rudų trumpų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo pilkos spalvos džemperį su gaubtu, džemperis buvo su juodos spalvos raštais gal rombais, tiksliai neatsimenu) ant laiptų į 4 aukštą stovėjo vaikinas apie 180 cm. ūgio (po įvykio atvykusiems pareigūnams pasakė gal per didelį ūgį), tamsiai rudų trumpų plaukų, tamsesnio gymio, liekno kūno sudėjimo, liekno veido, tamsių antakių, vilkėjo juodos spalvos sportinį kostiumą). Žemesnis vaikinas jam pasakė: išeik, pasikalbėsim. Tada jis uždarė buto duris ir atsistojo 3 aukšto aikštelėje. Tuo pat metu aukštesnis vaikinas jam sudavė pirmąjį smūgį dešinės rankos kumščiu į vietą tarp nosies ir kaktos, pajuto stiprų skausmą, pradėjo ašaroti akys. Vaikiną jis po smūgio atsistūmė nuo savęs, tačiau paslydo ir parklupo ant kelių. Parklupus buvo pasisukęs veidu į laiptus, nugara į priešais esančio kaimyno buto Nr. 9, duris. Tada žemesnis vaikinas, kuris stovėjo jam iš kairės pusės, sudavė smūgį metaline teleskopine lazda jam į viršugalvį, pajuto stiprų skausmą. Tada juto dar kokius 3 smūgius teleskopine lazda į galvos sritį, kurie taip pat sukėlė stiprų skausmą. Aukštas vaikinas stovėjo jam iš dešinės pusės ir taip spyrė 3 kartus jam į dešinės kojos šlaunies išorinę pusę, dėl ko liko kraujosrūvos. Taip pat galėjo suduoti apie 3-4 smūgius rankomis į įvairias kūno vietas. L. jam, taip pat įspyrė mažiausiai 1 kartą į pilvą, dėl to pajuto skausmą, tačiau jokių žymių neliko. L. spyrė stovėdamas jam iš kairės pusės. Kažkuriuo metu iš buto atėjo dukra P. K. (15 m.), kuriai pravėrus duris L. pradėjo jas laikyti ir neleisti jai išeiti. Ji jam po įvykio pasakojo, kad matė įvykį. Dukra pradėjo rėkti, kad jie nustotų, kviestis pagalbos. Dėl ko, mano, jie ir pasišalino. Po įvykio iš buto Nr. 9, išėjo kaimynas, tačiau nežino, ar jis matė patį įvykį. Po įvykio jis buvo pristatytas į Kauno ligoninę, adresu Hipodromo g. 13, Kaune. L. L. žino, nes prieš kokį pusmetį jo brolis E. apgadino jo automobilį ,,Ford Tranzit“, jis pats matė, kai jis mėtė akmenis. Dėl įvykio pareiškimo nerašė, tačiau jam liepė atlyginti žalą. Į jo tėvus dėl to nesikreipė, nes po įvykio jis pasakė, kad automobilį sutvarkys, bet jis nieko nesutvarkė ir žalos neatlygino. Vis jį pamatęs jis paklausdavo, kada sutvarkys, bet nei jam grasino, nei smurtavo. 2024 m. kovo 11 d., tikslaus laiko neatsimena, jis jį vėl sutiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad sutvarkytų automobilį, nes kitaip parašys pareiškimą ir nuėjo. Vakare, tikslaus laiko neatsimena, pas jį į namus atėjo L., jo motina ir dar keli apie 5 paaugliai. Motina jam pasakė, kad nustotų lysti prie E.. Jis jai pasakė, kad jie atlygintų žalą už sugadintą automobilį. Ji į tai nereagavo ir pasakė, kad jam bus (necenzūrinis žodis), jį kažkas pasigaus. Jis jai tada atsakė, kad jį eitų lauk. Ji išėjo ir viskas tuo pasibaigė. Po įvykio jis su dukra pradėjo ieškoti soc. tinklapyje ,,Facebook“, dukra jam parodė, tokį jaunuolį pasivadinusį ,,R. G.“. Pamatęs jo nuotrauką atpažino, kad tai aukštesnis jaunuolis, kuris 2024 m. kovo 13 d. buvo kartu su L. ir dar vienu žemesniu jaunuoliu. Jis jam sudavė pirmą smūgį į veido sritį. Jis yra įsitikinęs, kad tai jis. Prašo dėl jam padarytos fizinės žalos pradėti ikiteisminį tyrimą. Papildomai 2024 m. rugsėjo 3 d. parodė, kad jam šiandien buvo pateiktos penkių asmenų nuotraukos, iš kurių jis turėjo atpažinti vieną asmenį. Jam iš pateiktų nuotraukų buvo panašiausias vieno vyriškio nuotrauka, kuri pažymėta Nr. 2, bet jis jam tik buvo panašus į vyriškį, kuris jį mušė teleskopine lazda. Jis anksčiau atpažino vaikiną, kurį jis buvo nurodęs savo apklausoje (jo nuotraukas iš portalo ,,Facebook“ buvo pridėjęs prie apklausos, jis tame portale užsivadinęs ,,R. G.“), tai dėl šio vaikino jis yra tikras, kad jis dalyvavo sumušant jį, R. G. jam sudavė vieną ar du smūgius rankomis į galvą pats pirmas, o jam nukritus dar bent kelis kartus spyrė į koją ir pilvą. Jis L. L. pažįsta tik tiek, kiek tai buvo susiję su apgadintu jo automobiliu, kurį apgadino jo brolis, bet jo vardo nežino. Kitų L. brolių jis nepažįsta. Po šio konflikto jis apie mėnesį laiko buvo nedarbingas, skaudėjo labai galvą, bet tuo metu nedarbingumo pažymėjimo jis neėmė, nes neturėjo darbų. Jam yra išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį byloje dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo. Papildomai 2024 m. rugsėjo 23 d. parodė, kad jį suvedus į akistatą su vaikinu, kurį jis galimai atpažino iš nuotraukų, manė, kad jis tikrai dalyvavo jį sužalojant, bet pamatęs ir pabendravus gyvai, suprato, kad jis greičiausiai ne tas vaikinas, kurį atpažino. Akistatoje dalyvavęs vaikinas lieknesnio kūno sudėjimo nei jį užpuolęs, veido bruožai panašūs, jį užpuolęs vaikinas tikrai vyresnis nei akistatoje dalyvavęs, bet pabendravus gyvai labai abejoja, kad tai tas pats vaikinas. Viskas tuo metu vyko labai greitai, jam buvo sumušta galva, jis buvo streso būsenoje, galėjo ir suklysti, nes ir jo dura buvo įsitikusi, kad tai tas pats vaikinas, nes tikrino ,,facebook'e“ L. draugų profilius ir pagalvojo, kad tai tas pats asmuo, kuris jį sužalojo, jam dar rodė nuotrauką. Šis vaikinas tikrai dalyvavo prieš tai konfliktuose dėl išdaužto stiklo. Iš tos šeimos jis pažinojo tik L. ir E., daugiau jų brolių nepažįsta, su jais visai nebendravo, o ir L. ir jo brolį E. pažino tik dėl išdaužto stiklo, daugiau jokių reikalų su jais neturėjo. Papildomai 2024 m. lapkričio 11 d. parodė, kad šioje ikiteisminio tyrimo byloje reikš civilinį ieškinį. Jį jis įsipareigoja pateikti iki 2024 m. lapkričio 15 d., kadangi advokatė, kurią jis pasirinko atstovauti jį šioje byloje, buvo išvykusi, teisinės pagalbos sutarties jie kol kas nėra sudarę, bet žodžiu susitarė. Dėl civilinio ieškinio dydžio jis iki šiol su advokate nėra kalbėjęs, dėl to dydžio nurodyti negali. Tyrėjai jis iki šiol nepateikė savo sąskaitos numerio, nes pamiršo. Tą įsipareigoja padaryti šiandien iki 19 val. (1 t., b. l. 51 – 54, 70 – 73, 80 – 83, 84 – 86).

Liudytojos P. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2024 m. kovo 13d. apie 18.00 val. (tikslaus laiko neatsimenu) mama R. K. tuo metu buvo su sese išvykusios. Namuose ji liko viena su tėčiu A. K.. Buvo savo kambaryje, o tėtis buvo svetainėje. Ji išgirdo, kad kažkas pabeldė į duris. Ji pagalvojo, kad pabeldė kaimynė. Girdėjo, kai tėtis nuėjo prie durų ir jas atidarė. Tada ji išgirdo, kad užsitrenkė buto durys ir kažkokį triukšmą, bildesį. Triukšmas sklido iš laiptinės. Jų butas yra 3 aukšte, durys atsidaro į laiptų pusę (žemyn į 2 aukštą). Ji nuėjusi prie buto durų jas bandė atidaryti, bet jai neišėjo. Jas ji pravėrė, tačiau, kažkas stūmė link jos. Pradarius duris pamatė L. L. (kiek jam metų nežino, tačiau jis nepilnametis, gyvena kaimynystėje, bet tikslaus adreso ji nežinau). Jis duris laikė iš priekio. Už jo matė pargriuvantį tėtį. Griūdamas tėtis kartu su savimi parvertė dar vieną jaunuolį, kuris nukrito šalia jo. Tėtis nukrito prie priešais esančio buto durų labiau į kampą. Šalia jų aikštelėje stovėjo dar vienas vaikinas, kuris turėjo rankose metalinę, teleskopinę lazdą. Tėčiui parkritus vaikinas su lazda palipo 1-2 pakopas ant laiptų į 4 auštą ir pradėjo lazda trankyti tėčiui į galvą. Viskas vyko labai greitai, jis greitai smūgiavo. Užsimodavo stipriais, dideliais smūgiais. Mano galėjo suduoti kokius 3-6 smūgius. Kadangi viskas įvyko labai greitai, ji gerai neatsimena, kiek tų smūgių buvo, tačiau nemažiau trys. Suduodant smūgius, matė kraują, kuris tekėjo tėčiui nuo viršugalvio per veidą. Kol jaunuolis trankė su lazda, tas kitas jaunuolis, kuris griuvo kartu su tėčiu, atsistojo ir spardė tėtį kojomis. Jis įspyrė tėčiui, kažkur į kūną, tikrai apie 4 kartus. Kadangi L. laikė duris, ji jų daug neatsidarė, todėl pilno vaizdo nematė. Matė kojų judesius, bet nematė į kur pataiko, o tėtis tuo metu suaimanuodavo. Vaikinas su lazda buvo su juodu džemperiu su kapišonu, aukštesnis nei 175 cm. ūgio, tamsesnės odos. Kapišoną jis buvo užsidėjęs ant galvos, matėsi rudi paauginti plaukai (gal kokių 5 cm. ilgio.). Kaip buvo apsirengęs kitas jaunuolis neatsimena, jo taip pat neįsidėmėjo. Nė vieno iš jaunuolių veidų neįsidėmėjo. Visą tai pamačiusi išsigando ir pradėjo spiegti. L. paleido duris ir visi vaikinai pradėjo bėgti laiptais į apačią. Ji pradėjo bėgti jiems iš paskos. Ji nubėgo iki 1 aukšto. Tada atėjo tėtis ir liepė nebėgti. Vaikinai išbėgo iš laiptinės, tėtis nuėjo praustis, o ji paskambino į policiją. Tada atvyko policija ir medikai. Tėtį medikai nuvežė į ligoninę. Po įvykio ji naktį apie 00.00 val., pradėjo žiūrėti L. brolio E. L. ,,facebook“ paskyrą pavadinimu ,,E. L.“, kurioje pamatė, kad jo drauguose yra vaikinas pasivadinęs ,,R. G.“. Tą pačią naktį, ,,R. G.“ nuotrauką parodė tėčiui, kuris pasakė, kad tai vienas iš vaikinų, kurie užpuolė jį laiptinėje. Jie gyvena prie parko, kur būna L. su E.. Su jais būna ir šitas ,,R. G.“, tik ji nežino, ar tai jo tikras vardas ir pavardė. Tėčiui jį parodė, nes jie trise yra draugai, todėl pamanė, kad gal jis taip pat susijęs su įvykiu. Dėl įvykio ji labai išsigando. Savaitę laiko jai buvo sunku užmigti. Jai tiesiog buvo baisus vaizdas, kai muša tėtį (1 t., b. l. 135 – 138).

Liudytojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Gerai pažįsta savo kaimyną, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), jo vardas, kiek žino yra A., jo pavardės nurodyti negali, jam yra apie 40 metų. Vieną dieną, tikslios datos neatsimena, būdamas namuose savo bute, išgirdo didelį klyksmą, todėl nesuprato kas įvyko ir išėjo į laiptinės koridorių. Atsidaręs savo buto duris iškart pamatė, kad iš kaimyno 12 buto išbėgo galimai 2-3 asmenys ir dar vienas galimai iššoko per balkoną, jis taip mano, tačiau to nematė. Išbėgusiems asmenims galėjo būti apie 18 metų, visi asmenys, kiek atsimena buvo apsirengę tamsiai, tiksliai nurodyti negali, nes tai buvo vakaras, tačiau nei vieno iš šių asmenų nepastebėjo, neatpažino, nematė jokių veido bruožų. Toliau koridoriuje pamatė galimai nepilnametę, savo kaimyno gyv. 12 bute dukrą, kuri, kiek žino, galbūt yra nepilnametė. Jis nieko nelaukęs nieko neklausė minėtos merginos, iškart įbėgo į kaimyno 12 butą ir pamatė tos merginos (dukros) tėvą A. stipriai sukruvintu veidu. A. tuo metu buvo šoko būsenoje, kiek matė, jis stovėjo koridoriuje, todėl nieko nelaukęs paskambino 112 ir pranešė apie situaciją, todėl buvo iškviesta policija. Po šios situacijos iškarto grįžo atgal į savo butą (1 t., b. l. 141 – 144).

L. L. papildomos apklausos įtariamuoju (ikiteisminio tyrimo dalis prieš jį nutraukta) parodymais, kad įvykio metu jis buvo, kartu buvo jo brolis M. L. bei dar kažkoks nepažįstamas vyriškis. Pamena, kad prieš įvykį, gal mėnesis ar daugiau, tiksliai nepamena, jis buvo kartu su kitu broliu E., draugu R. G., buvo ant suoliuko ir mėtė akmenukus į konteinerį (žaidė krepšinį), toliau nuo konteinerio stovėjo mėlynos spalvos autobusiukas. Vos jiems atėjus R. atkreipė dėmesį, kad to autobusiuko stiklas įtrūkęs. E. mestas akmuo atšoko nuo konteinerio ir užkrito ant minėto autobusiuko, jokio apgadinimo garso negirdėjo. Tada prie jų iš karto priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris, kaip suprato yra automobilio savininkas. Jis priėjo prie jų, jie kalbėjo, jis liepė E. atnešti 15 Eur už stiklo apgadinimą, bet nerodė, kur E. apgadino stiklą. Edgaras nekalbėjo, buvo išsigandęs. E. vaikystėje yra su dviračiu važiuojant partrenkęs automobilis, jis nepilnai protauja, žiūrint kokiomis aplinkybėmis, jis pusiau ,,durnas“, pusiau ne, greitai susinervina, jis turi neįgalumą. Jie tada visi trys išėjo. Pamena, kad maždaug po savaitės po šio įvykio jis su broliais E. ir D., jam 14 m. ėjo per (duomenys neskelbtini), kai prie turgaus gatvėje prie jų privažiavo tas pats vyriškis, kuris reikalavo pinigų dėl autobusiuko stiklo apgadinimo, jis tuo metu buvo su BMW markės automobiliu. Jis jam sakė: kas yra, jis atsakė: ai, kas yra. Tada jis išlipo iš mašinos, matėsi, kad jis išlipa piktas, dėl to jie visi trys pabėgo link turgaus, jis dar išlipęs bandė vytis, kiek vijosi, nematė, nes greitai jie pabėgo iš ten. Tada, kurį laiką to vyriškio nematė. Maždaug po 2-3 savaičių, jis su E. ir R. buvo , (duomenys neskelbtini), kai išeinant iš parduotuvės sutiko tą patį vyriškį, pamena, kad tas vyriškis E. paėmė už striukės, pradėjo tąsyti už striukės ir pasakė: atnešk pinigus, žinai, kur gyvena, nes jei neateisi, kitą kartą gausi į nosį. Pasakė maždaug taip. Jis tada išsiėmė telefoną ir pradėjo filmuoti, bet nufilmavo ne visą jų susitikimą, viskas susitikimas truko gal 30-60 sek. Šią filmuotą medžiagą advokatas pateikė prie ikiteisminio tyrimo. Tą pačią dieną maždaug po 2-3 val. jis buvo parke su savo broliais D., T., E., jie buvo A. gatvės parke, kai pamatė, kad tas pats vyriškis apie 50 m. atstumu nuo jų A. gatvėje juos pamatęs sėdo į VW ,,Passat“ markės, juodos spalvos automobilį ir pradėjo važiuoti link jų, jie tada pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) tada pasuko link (duomenys neskelbtini) . Jis juos vijosi su automobiliu. Matė, kad kai jis juos pamatė, jis išeidinėjo iš namo su kažkokiu vyriškiu (tą vyriškį jis yra matęs kartą įvykio metu, kai akmenukas trenkėsi į stiklą), suprato, kad jie draugai. Tas vyriškis pradėjo bėgti link jų. Jie pabėgo nuo jų, jų nepavijo. Grįžus namo jam sesė E. L. pasakė, kad girdėjo, kaip tas vyriškio draugas tam vyriškiui pasakė, kad nepavijo. E. su jais parke nebuvo, ji buvo (duomenys neskelbtini) tuo metu. Sekančią dieną jis buvo bibliotekoje, kai iš bibliotekos išėjęs E. grįžo atgal ir grįžęs pasakė, kad sutiko tą patį vyriškį, kuris jį vėl gaudė, rodė, kad ateitų čia. Jie pabėgo iš bibliotekos. Tada grįžo namo ir viską papasakojo mamai, jai jau apie tą vyriškį buvo pasakoję tą dieną, kai E. vyriškis tąsė už striukės, pamena, kad tą pačią dieną jis su mama bei E. buvo nuėję pas tą vyriškį į namus, jo namus nurodė R., lauko duris suvedus kodą atrakino R., nurodė, kad jo butas trečiame aukšte dešinėje. Kaip suprato, R. pažįsta nuo mažens to vyriškio dukrą. Laiptais iki jo buto lipo jie trise: mama, jis ir E.. Mama pabeldė į duris, atidarė duris tas pats vyriškis, mama jam parodė vaizdo įrašą iš ,, (duomenys neskelbtini)“, kurį jis nufilmavo, vyriškis aiškino, kad apgadino jo automobilio stiklą, dar E. sakė, kad tos mašinos nėra. Mama dar paprašė parodyti tą stiklą. Vyriškis nieko neatsakė, tada mama pasakė, kad eis rašyti pareiškimą į policiją, o vyriškis pradėjo tyčiotis sakydamas: eik, eik; mama užrėkė ant jo: tu čia jam netuksink; vyriškis uždarė duris. Grįžus tą dieną iš bibliotekos namo ir pasakius mamai mama paskambino M. ir paprašė nueiti pas tą vyriškį pakalbėti ir užstoti jaunesnįjį brolį. Jis jo laukė (duomenys neskelbtini), kai prie jo priėjo M. su nepažįstamu vyriškiu šviesių plaukų, gal 23 m. amžiaus, vidutinio sudėjimo, apie 1,82 ūgio (mano ūgis 1,80 m.), jo veido negali apibūdinti, jo tikrai neatpažintų, tą vyriškį matė pirmą kartą. Jie visi trys nuėjo iš karto pas tą vyriškį į butą, lauko durų kodą iš daug bandymų jam pavyko atrakinti, jie užlipo laiptais į trečią aukštą, lyg M. paskambino į duris, duris atidarė tas pats vyriškis, jis išėjo į laiptinę, su M. buvęs nepažįstamas vyriškis jam pasakė: ko lendi prie vaikų. O jis netikėtai puolė link M., kuris tuo metu tik stovėjo ir žiūrėjo, M. su rankomis jį atstūmė, bet vyriškis vėl jį puolė, M. bandė jį atsistumti pakėlęs koją, bet tada tas vyriškis sugriebė M. koją ir jį pagriovė, M. krito nugara ant laiptų, vedančių į ketvirtą aukštą, o jis krito ant M.. Tas vyriškis gulėjo labiau ant dešinio šono, matė, kad jis kaire ranka užsimojo norėdamas suduoti M., bet M. pirmas dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį tam vyrui į veidą, pataikė į nosį. Su M. atėjęs nepažįstamas vyriškis atitraukė tą vyriškį nuo M., jie abu atsistojo, tada M. išsitraukė iš už nugaros ,,selfi“ lazdą, ją ištraukė, kad būtų ilgesnė, jos anksčiau nėra matęs. Tas vyriškis vėl bandė pulti M., suduoti smūgius, buvo užsimojęs ranka, bet M. gindamasis jiems stovint sudavė vieną ar du smūgius tam vyriškiui aplink kaklą, labiau į sprandą. Tuo metu, kai vyriškis puolė ant M., buto duris atidarė vyriškio dukra, ją anksčiau yra matęs, jos vardas P., ji pradėjo rėkti: ką darot, jis tada uždarė buto duris, kad ji nematytų ir jas laikė prispaudęs. Bet pamatęs, kad M. suduoda ,,selfie“ lazda vyriškiui smūgius, jis nubėgo laiptais žemyn, buvo prie lauko durų, kai maždaug už 20 sek. atbėgo ir M. su nepažįstamu vyriškiu. Jis pats jokių smūgių nesudavė. Tas M. nepažįstamas prie jo jokių smūgių nesudavė. V. M. smūgių jokių nesudavė, nors ir buvo užsimojęs ne kartą, bet M. pirmas greičiau sureagavo. Kokiu tikslu M. su savimi nešėsi lazdą, jis nežino. Jie pas tą vyriškį ėjo tik pasikalbėti, jokių smurtinių veiksmų neplanavo, norėjo tik pakalbėti. Po šio įvykio jie su M. grįžo namo, M. susirinkęs daiktus išvyko į oro uostą, nes jau planavo skristi į (duomenys neskelbtini) ir turėjo bilietą, o jis išvyko žaisti futbolą, nakvojo pas R. draugą, nes žinojo, kad policija juos gaudo, jis bijojo, kad jį pagaus ir už nieką uždarys. Kadangi pats jokių smūgių nesudavė, tik buvo šalia, dėl to kaltu neprisipažįsta. Tos ,,selfie“ daugiau nematė (2 t., b. l. 16 – 20).

Liudytojos E. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji yra L. L. ir L. L. sesuo, jai teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo brolius yra išaiškinta, parodymus duos. Apie tai, kaip buvo sužalotas vyriškis, kuris šioje byloje yra nukentėjusysis, ji nežino, nes pati nežino, pamena, kad tuo metu ji dirbo, apie įvykį sužinojo tik iš brolio L., jis jai labai mažai papasakojo apie tai, tik patį faktą, kad buvo sumuštas vyriškis ir brolį išsivedė. Tą nukentėjusįjį vyriškį ji pažįsta tik iš matymo, jo vardo ir pavardės ji nežino. Dėl ko kilo konfliktas, ji tiksliai nežino. Po kurio laiko jai brolis M. sakė, kad jis sumušė tą vyriškį, matėsi, kad yra labai susikrimtęs, gailisi to, ką padarė. Vėliau ji tik sužinojo, kad šis konfliktas įvyko dėl to, kad tas nukentėjęs vyriškis persekiojo jos neįgalų brolį E., kuris turi protinį neįgalumą, nes vaikystėje jį partrenkė automobilis, dėl ko jis patyrė smegenų traumą. E. mintis dėsto aiškiai, bet dažnai susinervina ir pradeda verkti, su juo kalbėtis galima, bet iki tam tikro laiko, nes tada užsidaro savyje ir nustoja kalbėti, jis kalba aiškiai, gal kai kuriuos žodžius taria neteisingai, bet pilnai eina suprasti, ką jis kalba. Ji tiek su broliu M., tiek su kitais broliais ir sesėm, yra labai artimi, vienas kitą labai palaiko. Su M. daug bendrauja, nors ir jis kartais išvyksta užsidirbti į užsienį, palaiko ryšį, dažnai susiskambina. Mano, kad jam gali daryti teigiamą įtaką. Yra tikra, kad M. daugiau jokių nusikaltimų nepadarys, dėl to prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato jai už jį laiduojant (1 t., b. l. 153 – 156).