Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B., jo įgaliotai atstovei advokatei Audronei Žemeckei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449, galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. lapkričio 10 d., apie 17 val. (tiksliau nenustatytu laiku), (duomenys neskelbtini), M. B. vairuodamas automobilį BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas gyvenamojo namo kieme nesiėmė visų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė stovintį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, teismui paaiškino, kad lapkričio 11 d., 07 val. 45 min. išėjo važiuoti į darbą. Kiemas buvo užgrūstas automobilių, teko manevruoti. Važiuojant atbulomis suveikė parkavimosi sistema, jis išlipo, apsižiūrėjo, ar nekliudė kito automobilio. Buvo tamsu, purvina, jokių kito automobilio apgadinimų nepastebėjo. Pagalvojo, kad nieko neatsitiko ir išvažiavo į darbą. Darbe buvo bendradarbio gimtadienis, be to jis pats turėjo išeiti atostogų, todėl išgėrė apie pusę litro degtinės. Atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, jog jis padarė pažeidimą, užuodė alkoholio kvapą, patikrino blaivumą. Kad padarė eismo įvykį nejautė, jokios automobilio signalizacijos negirdėjo (b. l. 36-37).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. T. parodė, kad yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bendradarbis, įvykio dieną jie atvažiavo į darbą, persirengė ir nuėjo į garažą remontuoti mašinos. M. B. turėjo išeiti atostogų, jis šventė gimtadienį, todėl sugalvojo išgerti. Po kurio laiko atvažiavo policija ir taip sužinojo, kad įvyko eismo įvykis. M. B. į darbą atvažiavo blaivus (b. l. 37).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. M. parodė, kad lapkričio 10 d., apie 17 val. 10 min., pasistatė automobilį Honda Jazz aikštelėje prie namo. Sekančios dienos rytą prieš 8 val. nusileido į automobilių aikštelę, o kaimynė iš 6 buto pasakė apsižiūrėti automobilį, nes kažkas į automobilį įvažiavo ir ji girdėjusi bumbtelėjimą. Jis apžiūrėjo automobilį, jam buvo įlenktas sparnas, nubrozdintas buferis ir atsikabinęs posparnis. Draudimas žalą įvertino apie 360 Eur (b. l. 45-46).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. J. parodė, kad įvykio dieną atvyko į įvykio vietą, apklausė nukentėjusįjį, apžiūrėjo įvykio vietą, automobilį. Automobiliui buvo apgadintas sparnas ir buferis, ant lempos matėsi žalsvi dažai. Įvykį matė liudytoja, kuri nurodė apgadinusio automobilio valstybinius numerius (b. l. 46-47).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą, kad vienas automobilis apgadintas, o kitas automobilis – pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Atvykę į įvykio vietą, prie apgadinto automobilio Honda Jazz rado du asmenis, kurie paaiškino, jog jų kaimynė per langą naktį matė, kaip BMW automobilis kliudė kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobiliui Honda Jazz buvo apgadintas bamperis, priekinis sparnas. Jis su kolega M. J. nubraižė eismo įvykio schemą, nufotografavo, surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 47).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. J. paaiškino, kad įvykio dieną į Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių patruliai atvežė vaikiną ir merginą, kurie ryte rado apgadintą kieme stovintį automobilį. Rašydami paaiškinimus, vaikinas ir mergina nurodė, kad eismo įvykį matė jų kaimynė. Jis paskambino liudytojai, pagal valstybinius automobilio numerius nustatė kam priklauso automobilis, kur dirba minėto automobilio savininkas. Kadangi automobilio savininkas dirbo šalia Kelių policijos valdybos, jis nuvažiavo pasižiūrėti. Darbovietės kieme rado apgadintą automobilį, apgadinimų pobūdis ir aukštis atitiko nukentėjusiųjų. Rado savininką, paprašė jo vykti į Kelių policiją. Rasto automobilio savininkas buvo neblaivus, parašė paaiškinimą, papasakojo aplinkybes. Automobiliui Honda Jazz buvo įlenktas galinis sparnas ir galinis kampas apgadintas (b. l. 53-54).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. D. P. parodė, kad lapkričio 10 dienos vakare žiūrėjo televizorių ir išgirdo „bumt“, todėl priėjo prie lango ir pamatė, kad iš žalios mašinos, kurios valstybinio numeris dalis yra 611, išlipo kaimynas, signalizacija nesukaukė. Kaimynas su prožektoriumi apžiūrėjo automobilį ir nuėjo. Ryte ji savo kaimynams pasakė, kad jie apsižiūrėtų ar neapgadintas jų automobilis Honda Jazz, o apie pietus atvyko policija, kuriai ji papasakojo viską, ką matė (b. l. 62-63).

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo

M. B. kaltė dėl to, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), be jo paties prisipažinimo ir liudytojų parodymų įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1), E. M. paaiškinimu (b. l. 4), R. P. paaiškinimu (b. l. 6), tarnybiniais pranešimais (b. l. 7, 8), eismo įvykio schema su papildomais duomenimis (b. l. 11), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 12), fotonuotraukomis (b. l. 13-15), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 16), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (b. l. 18).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 10 d., apie 17 val. (tiksliau nenustatytu laiku), M. B. vairuodamas automobilį BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas gyvenamojo namo kieme nesiėmė visų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė stovintį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Teismas pažymi, kad apklausus teismo posėdžio metu liudytoją R. D. P., tiesiogiai mačiusią įvykį, t. y. girdėjusią automobilių kontaktą, paaiškėjo, kad automobilis Honda Jazz buvo apgadintas ne 2016 m. lapkričio 11 d. 07 val. 45 min., tačiau nurodytos dienos išvakarėse, t. y. 2016 m. lapkričio 10 d. vakare, apie 17 val. (tiksliau nenustatytu laiku), todėl kaltinimas dalyje dėl pažeidimo padarymo laiko atitinkamai patikslintinas, nurodant, kad M. B. automobilį kliudė ir apgadino 2016 m. lapkričio 10 d. vakare, apie 17 val. (tiksliau nenustatytu laiku).

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoj galiojusio ATPK (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449), įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Švelnesnė administracinė atsakomybė, be kita ko, yra ir tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK ir kt. (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 2 dalis). ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Atsižvelgiant į tai, kad tapataus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo atitikmens naujajame ANK nėra (ANK 423 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones padaro Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), tuo tarpu nagrinėjamu atveju M. B. teisę vairuoti transporto priemones turi), tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, įvertinus tiek ATPK 127 straipsnio 2 dalies, tiek ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijose įtvirtintų administracinių nuobaudų dydžius (ATPK 127 straipsnio 2 dalis užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių; ANK 417 straipsnio 8 dalis – įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų), M. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuojamas iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalį. Tai atitinka ir aukštesniojo teismo praktiką (2017 m. sausio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-27-594/2017).

Motyvuojamoji dalis

M. B. atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (galiojančių administracinių nuobaudų neturi), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių bei daro išvadą, jog M. B. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje – bauda, nustatant jos dydį lygų sankcijoje numatytas vidurkiui.

Dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. B. buvo surašytas ir už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 11 d., apie 07 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai. Po eismo įvykio vartojo alkoholį iki buvo nustatytos visos eismo įvykio aplinkybės. Tokiais veiksmais M. B. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 219.1., 219.2., 221, 222 punktų reikalavimus ir padaręs teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už <...> alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių – psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-823-290/2015). Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. viso proceso metu nuosekliai neigė jautęs kokį nors susidūrimą (kontaktą) ir tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos (b. l. 37). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. D. P. parodė, kad girdėjo „bumt“ garsą, priėjo pasižiūrėti prie lango, tačiau ji taip pat patvirtino, jog nei automobilių kontakto nematė, signalizacijos garso negirdėjo (b. l. 62-63). Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog ji M. B. apie tai, jog jis galimai apgadino kitą automobilį, neinformavo, nors kitą rytą kaimynus, apie tai, jog galimai apgadinta jų mašina, informavo atsidariusi langą (b. l. 62). Nagrinėjamoje byloje taip pat vertinant, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo jausti kontaktą, svarbus yra ir automobilių apgadinimo mastas bei pobūdis. Kaip matyti iš fotonuotraukų, automobilis Honda Jazz apgadintas nežymiai, apgadinimai braukiamojo pobūdžio, fotonuotraukose neužfiksuota, jog automobilis būtų stipriai įlenktas ar kitaip ženkliai apgadintas, iš tarnybinio pranešimo matyti, jog įvykio vietoje nebuvo rasta jokių šukių ar detalių nuolaužų (b. l. 7, 8), todėl šių duomenų nepakanka neginčijamai išvadai apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. jautė transporto priemone BMW apgadinęs kitą automobilį Honda Jazz ir veikdamas tiesiogine tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalinęs. Be to, M. B. turėjo manevruoti nepalankiomis aplinkybėmis, t. y. važiuodamas atbulomis, siaurame daugiabučio namo kieme. Tai, kad kiemas nėra patogus manevruoti, patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. J. (b. l. 65), kaip patvirtino liudytoja R. D. P., signalizacijos garso nebuvo girdėti, todėl judant automobilių aikštelėje nedideliu greičiu, jis objektyviai būtų galėjęs to nepajusti. Pažymėtina ir tai, kad eismo įvykio vietos kameros nefilmuoja, tai patvirtina policijos pareigūno M. J. tarnybinis pranešimas (b. l. 7). Abejonių teismui dėl to, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai iš jo pasišalinęs, kelia ir tai, kad kaip patvirtino liudytoja R. D. P., M. B. išlipęs iš automobilio nuėjo namo, jo eisena ar elgesys įtarimų nesukėlė, buvo tamsus paros metas, kieme nebuvo apšvietimo (b. l. 62), sekančios dienos ryte išvažiavo į darbą, nesistengė paslėpti automobilio, geranoriškai atvyko į Kelių policijos valdybą, pateikė paaiškinimą (b. l. 53). Jokių kitų tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tiesioginę tyčią dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, byloje nėra. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad M. B. veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės.

Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta atidaryti (Kelių eismo taisyklių 221 p.). M. B. nurodė, kad jis 2016 m. lapkričio 11 d. po 8 val. vartojo alkoholinius gėrimus, paminėdamas savo išėjimą į atostogas ir bendradarbio gimtadienį (b. l. 37), patikrinus jį alkotesteriu 2016 m. lapkričio 11 d. 09 val. 29 min., jam buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas (b. l. 9). Teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, kaip nustatyta iš liudytojos R. D. P. parodymų, buvo nurodytas netikslus pažeidimo padarymo laikas (2016 m. lapkričio 11 d. 07 val. 45 min.), kadangi automobilis Honda Jazz buvo apgadintas 2016 m. lapkričio 10 d. vakare, apie 17 val. (tiksliau nenustatytu laiku). Atsižvelgiant į pažeidimo padarymo laiką ir į tai, kad M. B. blaivumas buvo patikrintas praėjus daugiau nei pusei paros po įvykio ir M. B. sprendė, jog iš eismo įvykio pažeisdamas normas nėra pasišalinęs, jam nekilo pareiga nevartoti alkoholį. Juolab, kad KET 221 punkte nurodoma, kad su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nevartoti alkoholio iš kart po įvykio, todėl jo veikoje nėra ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties (2016 m. birželio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-277-135/2016).

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog M. B. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčinio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos ir taip pat M. B. kaltė dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus iškart po eismo įvykio, nėra įrodyta. Teismas konstatuoja, kad M. B. veikoje nenustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtus straipsnius jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 417 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

M. B., vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16063164517. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. B. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.