Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Akivaizdu, jog pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos teismo išvados. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina pagrįsta išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas. Tuo tarpu įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių – psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Sprendžiant M. B. kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos klausimą, atkreiptinas dėmesys į jo paties pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes. Jo teigimu, su tuo, jog jis galėjo kliudyti kitą automobilį, jis sutinka, tačiau teigia, jog automobilio jis niekur nepatraukė. Mašiną jis pastatė vietoje, išlipo, nuėjo persirengti ir grįžo prie automobilio. Buvo parsivežęs žemių ir apie 14.00 val. su žmona gėles sodino. Niekas atėjęs nebuvo. Ryte atsikėlė, jau automobilių priekyje nebuvo, išvažiavo į darbą. Kad pasišalino iš įvykio vietos, nesutinka. Girdėjo moters šūktelėjimą, tačiau nesuprato, ką ji šaukia, ar jam, ar kam nors kitam. Pažiūrėjo į automobilį, jokių įbrėžimų nematė. Važiavo pirmyn – atgal kelis kartus. Analogiškas aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išdėstė ir savo 2015 m. gegužės 13 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 5).

Netikėti šios liudytojos parodymais, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Jos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ją su M. B. sieja konfliktiniai, priešiški santykiai, kurių pagrindu N. V. turėtų suinteresuotumą neteisingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Be to, šios liudytojos parodymai buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu. Analogiškas kaip ir pirmosios instancijos teisme išdėstytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes ji nurodė ir savo 2015 m. gegužės 9 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 6). Tai, jog ji iš tiesų matė analizuojamą eismo įvykį, patvirtina ir jos nukentėjusiajam D. S. už jo automobilio valytuvo užkištas raštelis, kuriuo ji informuoja automobilio savininką (D. S.), jog matė, kaip kelis kartus į jo automobilį atsitrenkė Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, papildomai nurodydama ir savo kontaktinį telefono numerį ir pažymėdama, jok tokio „naglumo“ ji nebuvo mačiusi (b. l. 8).

Aukščiau aptartų N. V. parodymų pagrindu abejoti tuo, jog M. B. jautė ir girdėjo savo vairuojamo ir kieme stovinčio automobilio kontaktą, nėra objektyvaus pagrindo. N. V. betarpiškai patvirtino, jog po kelių garsų, sklindančių iš kieme esančios automobilių stovėjimo aikštelės, ji pastebėjo, kaip M. B. išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo savo transporto priemonę, įsėdo atgal ir dar keletą kartų stuktelėjęs į kitą automobilį, jis sustojo. N. V. teigimu, tuo metu, kai M. B. buvo išlipęs iš savo transporto priemonės apžiūrėti automobilio apgadinimų, ji jam šūktelėjo, į ką M. B. sureagavo pakeldamas galvą į viršų, kur tuo metu balkone ir buvo N. V.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad N. V. automobilių susidūrimo garsą išgirdo būdama savo balkone keliasdešimties metrų atstumu, todėl abejotina, jog M. B., būdamas eismo įvykio vietoje, vis tik jokio garso negirdėjo. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad ir pats M. B., apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino, jog buvo išlipęs iš automobilio ir kaimynės šūktelėjimą jis girdėjo, tačiau apžiūrėjęs savo automobilį ir jokių apgadinimų nepastebėjęs, nesuprato, jog N. V. pastabos buvo skirtos jam.

Vertinant šią apelianto versiją, o būtent, jog jis nematė jokių savo automobilio apgadinimų, vis tik pritartina Institucijos apeliacinio skundo argumentams, jog abiejų transporto priemonių apgadinimai nelaikytini menkaverčiais, jie yra pakankamai gilūs, slystamojo pobūdžio keliasdešimties centimetrų ilgio, ką patvirtina ir nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančios automobilių fotonuotraukos (b. l.11-19), todėl nematyti jų, išlipus iš automobilio, esant šviesiam paros metui (2015 m. gegužės 5 d., 19.00 val.) ir atidžiai apžiūrėjus savo transporto priemonę nebuvo jokių techninių galimybių, kas aukštesniajam teismui leidžia tokią M. B. versiją pagrįstai laikyti tik jo gynybine pozicija siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nors M. B. ir neigia tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, visgi įvertinus aukščiau aptartų asmenų parodymų visumą, byloje pateiktus kitus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad jis, kaip rūpestingas ir atsakingas vairuotojas vis tik turėjo pastebėti ir jausti kontaktą su kitu automobiliu, kuris, įvertinus byloje pateiktus duomenis, buvo pakankamai stiprus.

Tokiu būdu, byloje įrodyta, kad M. B. 2015 m. gegužės 5 d., 19.00 val., vairuodamas automobilį, keisdamas važiavimo kryptį, nebuvo atidus, manevruodamas namo kieme, kliudė kitą stovėjusį automobilį, abu automobilius apgadino, nesant kito automobilio savininko, apie eismo įvykį nepranešė policijai, palikęs savo automobilį, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į pasikeitusią M. B. veiksmų kvalifikaciją, keistina ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda.

Sutinkamai su ATPK 130 str. 1 d., <...>, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Nagrinėjamu atveju, skiriant administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d. M. B. atžvilgiu, vadovaujantis ATPK 30 str. 2 d., atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, įvertinama M. B. asmenybė – ankščiau jis buvo baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, bei į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, remiantis ATPK 30² str. nuostatomis, už ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą jam skirtina 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda bei teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Pagal ATPK 33 str. 2 d., jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (šiuo atveju teismas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad M. B. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą, už ką jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda, atsižvelgiant į tai, kad šiuo nutarimu M. B. veiksmų kvalifikacija pagal šį straipsnį nesikeičia, nekeičiant ir už šio pažeidimo padarymą apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos, galutinė M. B. skirtina administracinė nuobauda parenkama ATPK 130 str. 2 d. sankcijos ribose, t. y. jam skiriama galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda bei teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutarė:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarimą dalyje dėl M. B. veiksmų kvalifikacijos pagal ATPK 130 str. 1 d.:

M. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir nubausti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., M. B. už ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirtą administracinę nuobaudą subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarimu M. B. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą paskirta administracine nuobauda, ir paskirti M. B. galutinę subendrintą 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.