Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. P. (toliau – L. P.) atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimo L. P. administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimu buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2016 m. liepos 21 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 87, vairuodama transporto priemonę automobilį Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdama važiuoti ir keisti važiavimo kryptį, kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Eismo įvykio metu padariusi turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219.1, 222 punktų reikalavimus. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį L. P. buvo paskirta 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, 300 (trijų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, L. P. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 (trijų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Apeliaciniu skundu L. P. atstovas advokatas V. Molis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimą iš dalies, administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, panaikinant ir už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą L. P. paskirtą administracinę nuobaudą.Apeliaciniu skundu teigiama, kad analizuojamo eismo įvykio metu L. P., būdama automobilių stovėjimo aikštelėje, pavažiavo atbuline eiga ir atsirėmė į kitą automobilį. Išlipusi iš savo automobilio, ji apžiūrėjo abu automobilius, apgadinimai buvo nežymūs, todėl kiek palaukusi eismo įvykio vietoje (nebegalėdama nukentėjusio automobilio savininko laukti ilgiau), ji parašė raštelį su savo kontaktiniais duomenimis, kurį paliko ant apgadinto automobilio priekinio lango, iš eismo įvykio vietos išvažiavo (oras tą dieną buvo vėjuotas, o paros laikas vėlyvas). Kiek vėliau, apgadinto automobilio savininką jį surado socialiniuose tinkluose, tarėsi dėl žalos atlyginimo. Tokiu būdu, pasak apelianto, L. P. jai gresiančios administracinės atsakomybės bei pareigos atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą nevengė, kas tik įrodo, jog iš eismo įvykio vietos ji pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo. Darant šią išvadą pabrėžiama ir tai, kad L. P. paaiškinimus iš esmės patvirtino ir nagrinėjamoje byloje apklausti liudytojai, o vien tai, kad liudytojas E. E. nurodė nematęs L. P. palikto raštelio su savo kontaktiniais duomenimis, pasak L. P. atstovo, jos teiginių patikimumo nemenkina – liudytojas jo galėjo tiesiog nepamatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. P. atstovo advokato V. Molio apeliacinis skundas atmetamas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 2 dalis); administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis); kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatose.Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, jog Kauno apylinkės teismas, pripažindamas L. P. kalta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime aiškiai ir nuosekliai išdėstydamas, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tokiu būdu, remdamasis nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama L. P. kaltė jai inkriminuoto teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, padaryme, tačiau nesutinkama su jos veiksmų kvalifikacija pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad analizuojamu atveju ji neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tinkamai ištirtus įrodymus, abejoti apeliantės kalte pasišalinus iš eismo įvykio vietos, su kuria ji buvo susijusi, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (t. y. administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymu), teisinio pagrindo vis tik nėra. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad pagal Kelių eismo taisykles, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Kelių eismo taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Tais atvejais, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai (Kelių eismo taisyklių 219.1 papunktis, 222 punktas).Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje, analizuojant komentuojamo teisės pažeidimo subjektyviųjų požymių visumą, laikomasi pozicijos, jog kaltininko kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014 ir kt.). Vertinant analizuojamoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, matyti, kad L. P. nei savo 2016 m. liepos 22 d. paaiškinime (b. l. 4), nei apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, savo kaltės sukėlus tiriamą eismo įvykį iš esmės neneigė. Jos teigimu, automobilių stovėjimo aikštelėje ji pavažiavo atbuline eiga ir atsirėmė į kitą automobilį. Išlipusi iš savo transporto priemonės ji apžiūrėjo abu automobilius, apgadinimai buvo nežymūs. Savo automobiliu prisiparkavo šalia apgadinto automobilio ir kiek palaukusi eismo įvykio vietoje, nežinodama kaip elgtis, ji parašė raštelį su savo kontaktiniais duomenimis ir jį padėjusi ant apgadinto automobilio priekinio stiklo, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kiek vėliau, nukentėjusio automobilio savininką ji surado socialiniuose tinkluose, derino su juo apgadinto automobilio remonto klausimus. Iš esmės analogiškas analizuojamo įvykio aplinkybes L. P. nurodė ir 2016 m. liepos 22 d. rašytiniame paaiškinime. Betarpiškai vertinamą eismo įvykį stebėjusio bei apie jį pranešusio apgadintos transporto priemonės valdytojui – N. E., liudytojo A. K. teigimu, 2016 m. liepos 21 d., apie 21.00 val., jis matė, kaip automobilis Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (bylos duomenimis nustatyta, kad tuo metu jį vairavo L. P.), važiuodamas atbulas, atsitrenkė į automobilį Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po ko, Opel Corsa automobilio vairuotoja išlipo, apžiūrėjo automobilius, šiek tiek pavaikščiojo ir išvažiavo (b. l. 6). Esant tokiems liudytojo teiginiams, jiems iš dalies sutampant ir su pačios L. P. pateikta įvykių versija (kiek ji susijusi su eismo įvykio mechanizmu bei padarymo aplinkybėmis) darytina pagrįsta išvada, kad kontaktą su kitu automobiliu ji jautė, matė, jog savo neteisėtais veiksmais ji apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, tačiau apie sukeltą eismo įvykį nepranešusi policijos pareigūnams bei neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, t. y. pažeisdama Kelių eismo taisykles, iš eismo įvykio vietos ji vis tik pasišalino, kas neabejotinai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.Šių duomenų kontekste vertinant L. P. atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl tyčios nebuvimo jos veiksmuose, vis tik pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant kaltininko kaltės turinį ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padaryme, laikomasi pozicijos, jog tokie atvejai, kai eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, bendrauja su nukentėjusiuoju, paprastai rodo, jog iš eismo įvykio vietos asmuo pasišalino ne siekdamas atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11/2012, 2AT-8/2013 ir kt.), kas visiškai pagrįstai konstatuojama ir nagrinėjamame apeliaciniame skunde. Tačiau, duomenų apie tokių aplinkybių buvimą nagrinėjamoje situacijoje vis tik nenustatyta. Nors L. P. teigia, kad analizuojamu atveju skubėdama pas savo vaikus ir negalėdama ilgiau laukti apgadinto automobilio savininko, ji šiam paliko raštelį su savo kontaktiniais duomenimis, padėdama jį ant priekinio automobilio stiklo, tačiau ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Liudytojas N. E. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino apėjęs aplink automobilį, tačiau jokio raštelio neradęs, dėl ko į eismo įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Nepaisant to, kad visą analizuojamą situaciją betarpiškai stebėjo ir liudytojas A. K., be kita ko, net nufotografavęs L. P. analizuojamo įvykio dieną vairuotą automobilį įvykio vietoje, tačiau apie komentuojamus L. P. veiksmus – raštelio su savo kontaktiniais duomenimis palikimą ant apgadinto automobilio priekinio lango, nė neužsiminė, pažymėdamas tik tai, kad L. P., apžiūrėjusi automobilius ir pavaikščiojusi aplink (kas, įvertinus L. P. įvardintą eismo įvykio laiką – 20.45 val. ir N. E. atvykimo prie savo automobilio laiką – 21.00 val., truko pakankamai trumpai), sėdo į savo automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog N. E. apeliantės palikto raštelio galėjo nepamatyti, nes buvo vėlyvas paros laikas. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad vertinamas eismo įvykis įvyko vasarą – liepos 22 d., todėl teigti, jog 21.00 val., kai N. E., jo paties teigimu, atėjo prie savo apgadinto automobilio, buvo tamsu, pagrindo nėra. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir A. K. nagrinėjamoje byloje pateiktos fotonuotraukos su jose užfiksuotu L. P. eismo įvykio metu vairuotu automobiliu, iš kurių matyti, jog tuo metu, kai įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, lauke vis dar buvo šviesu (b. l. 9).Netenkinant L. P. atstovo apeliacinio skundo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir tikint L. P. versija dėl raštelio su savo kontaktiniais duomenimis palikimu ant apgadinto automobilio priekinio stiklo, ši aplinkybė jos administracinės atsakomybės nešalina. Sutinkamai su Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimais, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala, su eismo įvykiu susijusiam dalyviui keliama pareiga apie eismo įvykį pranešti nukentėjusiajam, o kai tai neįmanoma - policijai. Nei vieno šių veiksmų L. P. nagrinėjamu atveju neįvykdė, kas neabejotinai patvirtina jos kaltę jai inkriminuoto teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad kiek vėliau apgadintos transporto priemonės – automobilio Peugeot 107, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytoją N. E. (automobilio savininkas jo tėtis A. E.) ji susirado socialinių tinklų pagalba ir susitarė su šiuo dėl jam padarytos žalos atlyginimo – automobilio remonto. Darant šią išvadą, vis tik pažymėtina, kad šiuos veiksmus, L. P. atliko jau tuo metu, kai apie jos sukeltą eismo įvykį sužinojo policija ir apie tai pranešė jai, t. y. jau po teisiškai reikšmingų aplinkybių šioje byloje nustatymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, (su jame išdėstytais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas), naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra. Tačiau, atsižvelgiant į nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK, pakeitusio iki tol galiojusio ATPK nuostatas, patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Švelnesnė administracinė atsakomybė, be kita ko, yra ir tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK ir kt. (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 2 dalis).ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, kvalifikuojant apeliantės veiksmus pagal šio straipsnio nuostatas buvo konstatuota, jog savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) ir 101 punktą (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams). Atsižvelgiant į tai, kad tapataus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo atitikmens naujajame ANK nėra (ANK 423 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones padaro Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), tuo tarpu nagrinėjamu atveju L. P. teisę vairuoti transporto priemones turėjo), tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, įvertinus tiek ATPK 127 straipsnio 2 dalies, tiek ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijose įtvirtintų administracinių nuobaudų dydžius (ATPK 127 straipsnio 2 dalis užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių; ANK 417 straipsnio 8 dalis – įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų), L. P. veiksmai, skundžiamu apylinkės teismo nutarimu kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį perkvalifikuojami į ANK 417 straipsnio 8 dalį.Atsižvelgiant į pasikeitusią L. P. veiksmų kvalifikaciją, iš naujo spręstinas ir jai už ANK 417 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos klausimas. Sutinkamai su ANK 417 straipsnio 8 dalimi, Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Nagrinėjamu atveju, skiriant administracinę nuobaudą L. P. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, vadovaujantis ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą – įvykdytas nusižengimas, nesukėlęs jokių rimtesnių pasekmių, įvertintina L. P. asmenybė – praeityje už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ji buvo bausta vieną kartą (b. l. 14), tačiau jai paskirta administracinė nuobauda nebegalioja, atsižvelgiama į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Esant šių aplinkybių visumai, manytina, jog administracinės nuobaudos paskirtis, įtvirtinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus geriausiai pasiekta L. P. paskyrus baudą, nustatant minimalų jos dydį, įtvirtintą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, t. y. 10 (dešimt) eurų. Skirti švelnesnės rūšies administracinę nuobaudą – įspėjimą, vertinamu atveju teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad pažeidėja, būdama didesnio pavojaus šaltinio vairuotoja, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau vis tik sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, todėl jos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. L. P. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo pripažinta kalta ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, už ką jai, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, buvo paskirta švelnesnė nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 300 (trijų) šimtų eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 straipsnio 1 dalis (aukštesnysis teismas laiko, jog padaryta žala neviršija 15 BBND, kadangi apgadintos transporto priemonės savininkas nurodė, jog padarytą žalą, kurią jam atlygino draudimo kompanija, vertintina ne didesnei, nei 200 eurų sumai) numato baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų, galimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų arba transporto priemonės konfiskavimą. Šiuo atveju, ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje nelikus administracinio arešto, o galimos skirti baudos dydžio vidurkiui sumažėjus nuo 1013 (vieno tūkstančio trylikos) eurų iki 725 (septynių šimtų dvidešimt penkių) eurų, specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimui tapus galima, tačiau neprivaloma administracinio poveikio priemone, L. P. veika perkvalifikuojama pagal švelnesnę teisės normą, t. y. iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį.Tokiu būdu, iš naujo spręstinas ir L. P. už ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu apylinkės teismo nutarimu L. P. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, buvo paskirta švelnesnė administracinė nuobauda nei numatyta straipsnio sankcijoje, nagrinėjamu atveju, nebloginant L. P. teisinės padėties, atsižvelgiant į švelnesnę ANK 426 straipsnio 1 dalies sankciją (lyginant ją su ATPK 130 straipsnio 1 dalimi), vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, apeliantės asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes, L. P. skirtina švelnesnė nei ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 200 (dviejų šimtų) eurų bauda. Įvertinus L. P. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, bei visuomenės interesą, aukštesniojo teismo įsitikinimu, L. P. paskirtos administracinės nuobaudos – 200 (dviejų) šimtų eurų baudos, paskirtis bus tinkamai įgyvendinta tik kartu su apeliantei skirtina administracinio poveikio priemone – jai suteiktos specialiosios teisės atėmimu, nustatant 2 (dviejų) mėnesių šios teisės atėmimo terminą. Netaikyti komentuojamos administracinio poveikio priemonės, tokiu būdu dar labiau švelninant L. P. teisinę padėtį, teisinio pagrindo nėra. L. P. veiksmus perkvalifikavus iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, už pavienius administracinius nusižengimus L. P. paskyrus švelnesnes nuobaudas nei jos buvo paskirtos skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, iš naujo spręstinas ir nuobaudų subendrinimo klausimas. Pagal ANK 38 straipsnio 2 dalį, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą. Tokiu būdu, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, L. P. skirtina galutinė administracinė nuobauda parenkama nuobaudos, paskirtos pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, ribose, t. y. jai skiriama galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 200 (dviejų šimtų) eurų bauda su administracinio poveikio priemone – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nors ir netenkinant L. P. atstovo advokato V. Molio apeliacinio skundo, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsniu, 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, Administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsniu, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimą pakeisti:

L. P. veiką, iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą L. P. paskirti 10 (dešimties) eurų baudą.

L. P. veiką, iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, L. P. paskirti 200 (dviejų) šimtų eurų baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti L. P. galutinę administracinę nuobaudą – 200 (dviejų) šimtų eurų baudą su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.