Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,

išnagrinėjusi R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistos, administracine tvarka baustos 4 kartus, turinčios galiojančių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2015 m. kovo 15 d., apie 00.25 val. (duomenys neskelbtini)vairavo transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis – 1,82 promilių), tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 4 d.

Pažeidėja teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad dėl padaryto teisės pažeidimo labai gailisi. Paaiškino, kad minėtą dieną įvyko konfliktas su vyru, kurio metu jis atėmė telefoną ir išvarė ją iš namų. Ji bijojo nukentėti labiau, todėl sėdo į automobilį ir išvažiavo, nors buvo išgėrusi. Prašė skirti kuo švelnesnę nuobaudą, kadangi jos darbo užmokesti nedidelis, be to ji turi paėmusi keletą kreditų, kuriuos turi grąžinti. Nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga važinėti į darbą, kadangi ji gyvena Vievyje, o jos darbovietė yra Kietaviškių kaime, Elektrėnų sav., o kitais būdais pasiekti darbovietę ji neturi galimybių.

Tai, kad pažeidėja padarė jai inkriminuojamą teisės pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 28P-27315789-15, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio parodymų kvitu, patikros sertifikato kopija, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, vairuotojo pažymėjimo kopija, pažeidėjos rašytiniu ir teismui duotais paaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidėja visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi teisės pažeidimą, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.); pažeidėjos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji, būdama 2014-12-01, 2015-01-14 ir 2015-02-12 padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 10 skirsnyje (pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje), už kuriuos jai atitinkamai 2014-12-03, 2015-01-20 ir 2015-02-18 paskirtos administracinės nuobaudos, pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies (pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių skyriuje) teisės pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, nes konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

ATPK 20 str. nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

R. J. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (nustatytas neblaivumo laipsnis –1,82 promilės), tokiu elgesiu sukeldama didelę grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. To, kad jos darbo užmokesti yra nedidelis, o ji turi paėmusi keletą kreditų, kuriuos turi grąžinti, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga važinėti į darbą, kadangi ji gyvena Vievyje, o jos darbovietė yra Kietaviškių kaime, Elektrėnų sav., ir kitais būdais pasiekti darbovietę ji neturi galimybių, nepakanka, jog būtų galima jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Šiuo atveju buvo padarytas vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai.

(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu teigė, kad pažeidimo padarymo dieną įvyko konfliktas su vyru, kurio metu jis atėmė jos telefoną ir išvarė ją iš namų, o ji bijojo nukentėti labiau, todėl sėdo į automobilį ir išvažiavo, nors buvo išgėrusi, tačiau, teismo vertinimu, pažeidėjos nurodyta aplinkybė – siekis pabėgti nuo smurtaujančio vyro ir nenukentėti labiau, nesudaro teisėto būtinojo reikalingumo sąlygų ir nepateisina padaryto pažeidimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju pažeidėja turėjo objektyvią galimybę pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administracinio teisės pažeidimo padarymu, pavyzdžiui, pasiskolinus telefoną iš kaimynų apie galimą nusikaltimą pranešti atitinkamoms institucijoms.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę - (duomenys neskelbtini) charakteristikoje apibūdinama kaip iniciatyvi, draugiška, atsakinga, nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir gailėjosi padariusi pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tai, kad už vairavimą išgėrusi baudžiama pirmą kartą, pažeidėjai skiriama minimali ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir skirti jai 579,00 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.