Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-02-10 · Civilinė byla Nr. 2A-571-661/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-10
Bylos Nr.
2A-571-661/2016
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-04466-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
Atsakovas
J. T.
Ieškovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Maišiagalos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-571-661/2016Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-04466-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.1.; 2.5.16.11.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui J. T. (J. T.), trečiajam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Maišiagalos seniūnijai dėl nuomos sutarties nutraukimo, nuomos mokesčio priteisimo ir iškeldinimo iš savivaldybei priklausančio buto ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti 2009-08-20 socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 22-89S, pagal kurią atsakovui J. T. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini); iškeldinti atsakovą su visu jam priklausančiu turtu iš Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš atsakovo 606,42 Lt nuompinigių ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Maišiagalos seniūnija 2009-08-20 sudarė su atsakovu J. T. Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 22-89S, pagal kurią išnuomojo atsakovui (nuomininkui) Vilniaus rajono savivaldybei priklausantį vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo naudotis šiuo turtu pagal paskirtį ir kas mėnesį mokėti nuomos mokestį (17,52 Lt), mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas, o taip pat 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pavėluotos sumokėti nuompinigių sumos. Nuomos sutarties 15 punkte buvo numatyti sutarties pasibaigimo pagrindai. Pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas privalo atlaisvinti patalpas iki nurodyto termino (Sutarties 11.7 p.). Nuomotojas vykdė savo pareigas pagal nuomos sutartį, tačiau nuomininkas sutartinių įsipareigojimų nevykdė - nemokėjo nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių, į raginimus atsiskaityti nereagavo. Atsakovo įsiskolinimas už buto nuomą nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. sudaro 606,42 Lt, įsiskolinimas UAB „Nemenčinės komunalininkas“ už komunalines paslaugas pagal 2014 metų duomenis yra 141,84 Lt. Atsakovas už komunalines paslaugas iki 2014 m. spalio mėn. buvo skolingas UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 2289,54 Lt, tačiau ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo 2014-10-09 prašymą dėl piniginės paramos skyrimo, 2239,56 Lt dydžio įsiskolinimą už atsakovą padengė. Nuomininkas ir toliau nevykdo pareigos mokėti mokesčius už komunalines paslaugas bei vengia vykdyti kitas prievoles pagal nuomos sutartį. Atsakovas naudojasi butu ne pagal paskirtį - nuo 2011 metų negyvena, butą pavertė sandėliu, laiko jame baldus, rūbus ir kitus daiktus, kas prieštarauja nuomos sutarties tikslinei paskirčiai ir socialinio būsto specifikai, kad socialinis būstas suteikiamas gyventi mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms). Kad bute atsakovas negyvena jis nurodė 2014-10-15 savo prašyme dėl nuomojamo buto atsisakymo. Ieškovas leido Maišiagalos seniūnijos seniūnui nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir įpareigojo seniūną perimti gyvenamąsias patalpas apie priimtą įsakymą atsakovą informuodamas 2014-10-24 ir 2014-11-04 raštais. 2014-10-02 raštu atsakovui buvo pranešta apie būtinumą padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovas įsiskolinimo už buto nuomą ir komunalinius mokesčius nepadengė, išsikelti iš buto atsisakė, motyvuodamas tuo, kad neturi kur dėti baldų. Atsakovas pažeidė nuomos sutarties sąlygas, nes daugiau nei 3 mėnesius nemoka nuomos ir kitų privalomų mokesčių, patalpas naudoja ne pagal paskirtį, bute negyvena (atsakovas persikraustė ir gyvena Vilniuje). Dėl to ieškovas mano, kad CK 6.217 str., 6.497 str., 6.611 str. pagrindu nuomos sutartis turėtų būti nutraukta ir atsakovas iškeldintas su visu savo turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Atsiliepimas

Atsakovas J. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovas nori iškeldinti jį be naujos vietos suteikimo. Jis yra neįgalus nuo 2005 m., sunkiai serga, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl negali būti išvarytas į gatvę. Savivaldybė pasielgė neteisėtai 2009 metais išduodama leidimą nugriauti jo namą, kuriame anksčiau gyveno ir deklaravo gyvenamąją vietą, dėl to jis liko be savo nuosavo būsto, dėl išgyvenimų sunkiai susirgo. Buvo iškeltos baudžiamosios bylos Nr. 57-1-615-09 ir Nr. 57-2-51-11 dėl namo nugriovimo ir žalos atlyginimo, tačiau su bylose priimtais sprendimais nesutinka. Butą savivaldybė išnuomojo skubos tvarka jam labai prašant, bet suteiktas būstas netinka šeimai gyventi, yra mažas, nėra virtuvės. Anksčiau jis beveik dvejus metus gyveno bute vienas, mokėjo mokesčius, tačiau 2011 m susirgo, jam reikalinga slauga, todėl negalėjo su sutuoktine bute gyventi ir nemokėjo mokesčių. Kito didesnio buto arčiau Vilniaus miesto ieškovas nesuteikė. Jis kreipėsi į įvairias valdžios institucijas (Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Seimo kontrolierių ir kt.) dėl buto pakeitimo, bet pagalbos nesulaukė, buto jam nepakeitė. Išvežti daiktų iš nuomojamo buto negali, nes neturi kur padėti. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Jokių pranešimų negavo, nors ieškovas žinojo kur jis gyvena, kur dirba jo sutuoktinė G. T., žinojo telefono numerį. Prašo teismo įpareigoti ieškovą pakeisti nuomojamą butą į didesnį su virtuve ir sandėliukais arčiau Vilniaus miesto. Byloje teiks priešieškinį dėl buto priverstinio pakeitimo (b.l. 63-69).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. nusprendė ieškinį patenkinti ir nutraukti 2009-08-20 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Maišiagalos seniūnijos ir J. T. sudarytą Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 22-89S dėl gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomojimo J. T.. Iškeldinti atsakovą J. T. su visu jam priklausančiu turtu iš Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Teismas konstatavo, jog atsakovas pažeidė šalių sudarytos socialinio būsto nuomos sąlygas – atsakovas J. T. nuo 2011 m. sausio mėnesio išnuomotame socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena (turi kitą gyvenamąją vietą), daugiau nei tris mėnesius nemoka nuomos ir komunalinių mokesčių, į ieškovo prašymus vykdyti prievoles pagal nuomos sutartį nereaguoja, neteikia savivaldybei dokumentų apie savo pajamas ir turtinę padėtį, kad nustatyti ar jam priklauso teisė į socialinį būstą, butą naudoja ne pagal tikslinę paskirtį (laiko įvairius daiktus), gera valia patalpos neatlaisvina, nesikreipė į savivaldybę dėl įrašymo į sąrašą socialiniam būstui išnuomoti, nors buvo raštu informuotas apie socialinio būsto išnuomojimo tvarką, siūlomo kito didesnio socialinio būsto atsisakė. Tesimas sprendė, kad atsakovas (nuomininkas) nesilaikė 2009-08-20 socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų ir nevykdė savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, 2009-08-20 sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis nutrauktina ir atsakovas iškeldintinas su visu savo turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.610 -6.611 str., 6.613 str.).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. T. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės laikėsi pozicijos, nurodytos savo atsiliepime. Be to, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą buvo šališkas, apelianto visus prašymus atmetė.

Ieškovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė, kad sutinka ir palaiko pirmosios instancijos teismo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Ginčas yra kilęs dėl iškeldinimo iš socialinio būsto.

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje normoje išvardytos sąlygos – alternatyvios, t. y. bet kurios jų nustatymas yra pagrindas spręsti dėl normoje nurodytų teisinių padarinių (nutraukti sutartį ir iškeldinti iš nuomojamos patalpos) taikymo.

Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo grindžiamas tuo, jog atsakovas (nuomininkas) pažeidė Sutarties sąlygas, nes daugiau nei tris mėnesius nemokėjo nuomos bei kitų privalomųjų mokesčių, patalpas naudoja ne pagal paskirtį, jose negyvena, patalpas pavertė sandėliu, dėl ko, remiantis 6.217 str. ir 6.611 str. nuostatomis, nuomos sutartis turi būti nutraukta ir atsakovas iškeldintas, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios vietos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2014-07-16 siuntė J. T. priminimą dėl turto deklaracijos pateikimo, bet laiškas neįteiktas, nes adresatas persikraustė (b.l. 19). Atsakovas neįvykdė nuomos sutarties 7 ir 11.9 punktuose numatyto įpareigojimo iki 2014-07-20 pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę į socialinį būstą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014-10-02 rašte Nr. A33(1)-7053-(4.23) nurodyta, kad J. T. iki 2014-07-20 nepateikė savo turto ir pajamų deklaracijos dėl teisės gyventi socialiniame bute, J. T. nesikreipė į savivaldybę dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir jo naujoji gyvenamoji vieta nėra žinoma. Nuo 2012-02-01 J. T. nemoka nuomos mokesčio, jo įsiskolinimas 2014-12-19 sudarė 606,42 Lt ir 1,58 Lt delspinigių. Atsakovo įsiskolinimas UAB „Nemenčinės komunalininkas“ už būsto šildymą ir kitas paslaugas nuo 2010-09-01 iki 2014-11-01 sudarė 2289,57 Lt (b.l. 34-37). 2014-10-06 savivaldybė gavo J. T. sutuoktinės G. T. prašymą skubiai pakeisti J. T. nuomojamą socialinį būstą į kitą. 2014-10-08 savivaldybės atstovei telefonu susisiekus su G. T. ir pasiūlius raštu atsisakyti J. T. išnuomoto būsto bei sumokėti įsiskolinimus, G. T. šio pasiūlymo atsisakė (b.l. 23). Atsakovas J. T. 2014-10-15 su prašymu kreipėsi į savivaldybę nurodydamas, kad jis atsisako nuomojamo buto, esančio Vilniaus r. sav., Maišiagaloje, Studentų g. 11A-28, nes bute negyvena 4 metus, tik laiko baldus, rūbus ir kitus daiktus (b.l. 31).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-192/2014). Socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. R. G. ir kt., bylos Nr.3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-192/2014).

Kolegija taip pat įvertinusi tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmens iškeldinimas iš būsto vertinamas kaip pati griežčiausia teisinio poveikio priemonė, kuri turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, kartu įvertinant galimybes taikyti kitus prievolių teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas patenkindamas ieškinį įvertino visas esmines aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasRūta BurdulienėNeringa Švedienė