Kauno apygardos teismo nutartis

2026-05-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-185-1259/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-13
Bylos Nr.
eAN2-185-1259/2026
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Šalčius
Pažeidėjas
Ž. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-185-1259/2026Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00154-2026-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. gegužės 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Šalčius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų, veikiančių Kauno apylinkės teismo vardu, 2026 m. kovo 10 d. nutarties Ž. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. sausio 15 d. nutarimu Ž. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 2 dalį, 3 dalį nubaustas galutine 500 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad jis 2025 m. spalio mėn. 31 d. 16 val. 12 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas žiedinės sankryžos antra eismo juosta, persirikiavo į pirmą eismo juostą neduodamas kelio ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusiai transporto priemonei. Išvažiavęs iš žiedinės sankryžos, vairuotojas staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas staigiai stabdyti paskui važiavusią transporto priemonę, tam, kad būtų išvengtas gresiantis susidūrimas. Pavažiavęs kiek toliau vairuotojas visiškai sustojo ir išlipęs iš savo vairuojamo automobilio paliko jį stovėti važiuojamojoje kelio dalyje, kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui. Grįžęs į savo transporto priemonę, vairuotojas toliau važiuodamas antra eismo juosta, nesant aiškiam motyvui ir matomai kliūčiai kelyje, staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas staigiai stabdyti ir paskui važiuojančią transporto priemonę, tam, kad būtų išvengtas gresiantis susidūrimas. Tokiais savo sąmoningais, tyčiniais veiksmai iš chuliganiškų paskatų vairuotojas demonstravo nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas Kelių eismo taisyklių vairuotojas sukėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 4, 5, 8, 9, 101, 1 pr. 332 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su Institucijos 2026 m. sausio 15 d. nutarimu, Ž. R. pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. kovo 10 d. nutartimi Ž. R. skundas tenkintas iš dalies ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeistas Institucijos 2026 m. sausio 15 d. nutarimas, Ž. R. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki 12 mėnesių. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Ž. R. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. kovo 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – panaikinti 2026 m. sausio 15 d. Institucijos nutarimo dalį dėl Ž. R. pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje bei administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti.

3.1. Skunde pažymima, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Ž. R. paaiškino, kad žiedinėje sankryžoje važiavo antra eismo juosta ir nusprendė persirikiuoti į pirmą eismo juostą. Pasižiūrėjo, jog punktyrinis kelio ženklinimas leidžia tai daryti, todėl pažiūrėjęs per automobilio veidrodėlį, jog tai daryti saugu, parodė posūkio signalą ir atliko persirikiavimo manevrą. Persirikiavęs pamatė, jog staiga prie jo iš galo priartėjo kitas automobilis, kuris pradėjo naudoti garso signalą. Manė, jog persirikiavimo manevrą atliko teisėtai, neužtvėrė kelio paskui važiavusiai transporto priemonei ir avarinės situacijos nesukėlė. Kaip matyti iš paskui važiavusios transporto priemonės daryto vaizdo įrašo tarp transporto priemonių buvo pakankamai saugus atstumas, transporto priemonių greitis nebuvo didelis. Toliau, išvažiavęs iš žiedinės sankryžos, pareiškėjas važiavo pirma eismo juosta. Staiga priekyje, antroje eismo juostoje važiuojantis automobilis su priekaba, pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą. Dėl to Ž. R. buvo priverstas pristabdyti. Automobiliui su priekaba persirikiavus į pirmą eismo juostą, jis dar kartą pristabdė, dėl ko stabdyti buvo priverstas ir Ž. R..

3.2. Apelianto teigimu, beveik visą laiką automobilis, kuris važiavo jam iš paskos, naudojo garsinį signalą. Kodėl jis taip elgiasi, nesuprato. Pamanė, kad gal kažkuriuo metu jis prisilietė priėjo automobilio, gal įvyko eismo įvykis, kurio nepajautė, todėl nutarė sustoti ir išlipti, paklausti vairuotojo, kas nutiko. Buvo susijaudinęs dėl garso signalo naudojimo, todėl neatkreipė dėmesio, kas sustojo neleistinoje vietoje. Išlipęs iš automobilio, Ž. R. pamatė kaip iš galo važiuojančio automobilio vairuotojas jam parodė nepadorų rankos gestą, vidurinį pirštą. Tuomet suprato, jog vairuotojas naudoja garsinį signalą be teisėto pagrindo, tiesiog elgiasi agresyviai. Tuomet nesusitvardė ir priėjęs prie vairuotojo, pakeltu balsu paklausė, kodėl jis taip elgiasi, kodėl naudoja garsinį signalą.

3.3. Skunde nurodoma, kad, susipažinus su vaizdo įrašu, pastebėjo, kad vėliau sėdęs į automobilį ir pradėjęs važiuoti vėl sustabdė savo transporto priemonę. Jis negali paaiškinti, kodėl taip nutiko. Gal jis buvo susijaudinęs dėl įvykusio konflikto ir jos paprasčiausiai nesuvaldė, gal trumpam sutriko automobilio elektronika. Kategoriškai patvirtina, kad tai nebuvo padaryta tyčia, be jokios priežasties, norint priversti staigiai stabdyti paskui važiavusią transporto priemonę.

3.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į aplinkybę, kad automobilis paskutinį kartą galėjo staigiai stabdyti dėl automobilio elektronikos gedimo, kuris jam dažnai kartojosi anksčiau, ką patvirtina į bylą pateikta 2024 m. vasario 19 d. PVM sąskaita-faktūra bei 2026 m. vasario 13 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 32386115, iš kurių matyti, kad jis 2024 m. buvo kreipęsis į autoservisą dėl elektronikos gedimų bei dar kartą dėl elektronikos gedimų kreipėsi ir 2026 m. vasario mėnesį. Skundžiamos teismo nutarties argumentai nepaneigia, kad įvykio dieną elektroninių gedimų galėjo būti. Tai, kad pareiškėjas kreipėsi dėl to vėliau, nepaneigia jo versijos dėl tokių gedimų buvimo ar nebuvimo įvykio dieną. Pirminė automobilio apžiūra ir gedimų šalinimo darbai įvyko dar 2026 m. sausio 8 d., automobilio pakartotinė apžiūra ir gedimų šalinimo darbai atlikti 2026 m. vasario 12-13 dienomis ir tik po jų atlikimo išrašyta 2026 m. vasario 13 d. sąskaita. Šie dokumentai patvirtina, kad dėl gedimų šalinimo į servisą Ž. R. kreipėsi dar iki skundo padavimo.

3.5. Apelianto teigimu, jis nesuvokė, kad vairuoja chuliganiškai, kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Išanalizavus bylos aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, kad Ž. R. veiksmai faktiškai nebuvo pavojingi. Kaip jau minėta, transporto priemonių greitis nebuvo didelis, taip jų buvo pakankamai saugus atstumas, automobiliai prieš šį įvykį buvo visiškai sustoję, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad autoįvykio buvo išvengta atsitiktinumo dėka, nes pati situacija nebuvo pavojinga ir kelianti realią grėsmę eismo saugumui. Dėl šios priežasties teismo išvada neatitinka objektyvių įvykio aplinkybių užfiksuotų vaizdo medžiagoje, kurią pateikė pareiškėjas.

3.6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad tokio termino teisės vairuoti atėmimas ilgesnis net už neblaiviems vairuotojams skiriamą terminą, kas šiuo atveju nepalyginama. Ž. R. dirba UAB „P.“, kuri vykdo strateginius su šalies gynyba susijusius projektus. UAB „P.“ patvirtino, kad Ž. R. eina (duomenys neskelbtini) pareigas, atlieka itin atsakingas ir įmonės veiklai reikšmingas funkcijas. Darbo reikalais jam reikia kasdien nuvažiuoti didelius atstumus, kasdien vyksta į statybos objektų gamybinius pasitarimus, nuolat vyksta pas klientus. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, Ž. R. negalėtų tinkamai ir efektyviai vykdyti jam pavestų pareigų, o tai turėtų neigiamą poveikį įmonės veiklos tęstinumui, projektų terminų laikymuisi bei įsipareigojimų užsakovams vykdymui. Be to, jis turi du mažamečius vaikus. Atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones, nukentėtų ir šių asmenų interesai.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į Ž. R. apeliacinį skundą, Institucijos vyriausioji tyrėja Vita Švaikauskienė prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Ž. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas kaltės, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodymų vertinimo klausimai, nesutinkama su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutarimą, įvertina jo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Ž. R. apeliacinio skundo argumentus, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, nutartyje išdėstė aiškius ir pagrįstus motyvus dėl Ž. R. kaltės, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su teismo išvadomis, pateikdamas subjektyvų byloje esančių įrodymų ir situacijos vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ar skundžiama nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie jau buvo nurodyti Ž. R. skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo išsamiai pasisakyta. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, apeliaciniame skunde nenurodoma. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo procesiniame sprendime išdėstytiems argumentams, nesikartoja ir pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje, konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

9. Nagrinėjamu atveju Ž. R. neneigia, kad atliko administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, tačiau nesutinka, kad automobilį vairavo chuliganiškai. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad transporto priemonių greitis nebuvo didelis, taip jų buvo pakankamai saugus atstumas, automobiliai prieš įvykį buvo visiškai sustoję, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad autoįvykio buvo išvengta atsitiktinumo dėka, nes pati situacija nebuvo pavojinga ir kelianti realią grėsmę eismo saugumui.

10. Apylinkės teismo vertinimu, nekyla abejonių, kad nagrinėjamoje situacijoje Ž. R. automobilį vairavo chuliganiškai, jo atlikti manevrai – pradėjęs važiuoti dar kartą staigiai stabdo savo automobilį, nors priekyje nėra jokios kliūties ir taip priverčia staigiai stabdyti iš paskos važiuojančią transporto priemonę, akivaizdžiai buvo tyčiniai, negerbiant ir nepaisant galiojančių taisyklių, rizikuojant savo ir kitų eismo dalyvių saugumu. Su šiais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas ir konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad Ž. R. automobilį vairavo chuliganiškai.

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantis vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad Ž. R., važiuodamas žiedine sankryža, iš antros eismo juostos persirikiavo į pirmąją eismo juostą, nesilaikydamas jokio saugaus atstumo ir neduodamas kelio ta pačia kryptimi antrąja eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, tuomet du kartus staigiai stabdė automobilį be jokios priežasties, priversdamas iš paskos važiuojančią transporto priemonę staigiai stabdyti, tokiu būdu sudarydamas avarinę situaciją. Tęsdamas savo veiksmus, Ž. R. sustabdė automobilį pirmojoje eismo juostoje, išlipo iš jo ir paliko jį stovėti važiuojamojoje kelio dalyje, kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui, priėjo prie už jo sustojusios transporto priemonės vairuotojo durelių ir nepagarbiai, rėkdamas, išsakydamas necenzūrinius žodžius, išreiškė nepasitenkinimą dėl vairuotojo naudoto garsinio signalo, trenkė kito automobilio dureles ir įsėdo į savo vairuojamą automobilį. Vos pajudėjus Ž. R. vairuojamam automobiliui iš vietos, automobilis vėl buvo staigiai stabdomas, nesant jokios priežasties, tokiu būdu pakartotinai sukeldamas avarinę situaciją ir priversdamas iš paskos važiuojančią transporto priemonę staigiai stabdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto veiksmai (daugkartinis transporto priemonės stabdymas be jokios priežasties, sukeliant avarinę situaciją, priverčiant iš paskos važiuojančią transporto priemonę staigiai stabdyti, sustojimas eismo juostoje ir transporto priemonės palikimas stovėti kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui, konfliktavimas su kitu vairuotoju), neabejotinai atitinka chuliganiško vairavimo sudėtį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Tokiu būdu apeliantas, nepaisydamas KET ir negerbdamas kitų eisme dalyvaujančių asmenų, sąmoningai ne kartą stabdė transporto priemonę be jokios priežasties, paliko ją stovėti neleistinoje vietoje, itin nepagarbiai bendravo su kitu eismo dalyviu, tokiu elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir tokiais veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją ir pasipiktinimą. Nusižengimo padarymo metu eismas buvo itin intensyvus, Ž. R. veiksmus matė daugelis kitų transporto priemonių vairuotojų ir jų keleivių.

12. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad skunde nurodoma priežastis – išreikšti nepasitenkinimą kitam transporto priemonės vairuotojui dėl naudojamo garsinio signalo, nesuteikia teisės automobilių vairuotojams nepaisyti KET ir kelti grėsmę eismo saugumui bei nepateisina apelianto veiksmų. Šiuo atveju paties Ž. R. veiksmai, plačiau aptarti nutarties 11 pastraipoje, vairuojant automobilį, buvo itin ciniški, keliantys grėsmę eismo saugumui, rodantys nepagarbą kitiems eismo dalyviams, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (nepasitenkinimą dėl kito vairuotojo naudoto garsinio signalo). Šiuo atveju paties Ž. R. veiksmai lėmė kito vairuotojo nepasitenkinimą, garsinio signalo naudojimą, kadangi jis persirikiavo iš antrosios eismo juostos į pirmąją, nesilaikydamas saugaus atstumo ir neduodamas kelio ta pačia kryptimi antrąja eismo juosta važiavusiai transporto priemonei.

13. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad Ž. R. pirmąjį kartą buvo priverstas stabdyti transporto priemonę, kadangi staiga priekyje, antroje eismo juostoje važiuojantis automobilis su priekaba, pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą. Vis dėlto, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad antrojoje juostoje važiuojantis automobilis su priekaba ne staiga, o iš anksto, t. y. esant pakankamai dideliam atstumui iki Ž. R. vairuojamo automobilio (tuo metu Ž. R. dar važiavo žiedine sankryža), persirikiavo į pirmąją eismo juostą, todėl pagrindo staigiai stabdyti transporto priemonę apeliantui, nebuvo. Taigi, ši apelianto keliama versija atmestina kaip nepagrįsta, kadangi ją paneigia byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės.

14. Atmestina kaip nepagrįsta ir apelianto keliama versija dėl galimo automobilio elektronikos gedimo. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pats Ž. R. apeliaciniame skunde teigia negalintis paaiškinti ir neįvardija tikslios automobilio stabdymo priežasties, įlipus į transporto priemonę, išsako pasvarstymus, kad tokius veiksmus galėjo sąlygoti tiek jo paties veiksmai (gal buvo susijaudinęs dėl įvykusio konflikto ir automobilio nesuvaldė), tiek automobilio gedimas. Vis dėlto, apylinkės teismas pagrįstai šią apelianto keliamą versiją vertino kaip gynybinę, siekiant išvengti atsakomybės dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ar sušvelninti savo teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjas dėl automobilio elektronikos gedimo buvo kreipęsis į autoservisą 2024 m., 2026 m. vasario mėnesį, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad automobilio elektronikos gedimas kilo įvykio dieną, t. y. 2025 m. spalio 31 d., taip pat matyti, kad pareiškėjas po daugiau, nei 3 mėnesių ir jau pateikęs skundą dėl skundžiamo nutarimo dalies panaikinimo, kreipėsi į autoservisą dėl automobilio elektronikos gedimų šalinimo. Su šiais argumentais apeliantas nesutinka, pažymėdamas, kad tai nepaneigia, kad įvykio dieną elektroninių gedimų galėjo būti, o tai, kad apeliantas dėl automobilio gedimų į autoservisą kreipėsi vėliau, nepaneigia jo versijos dėl tokių gedimų buvimo ar nebuvimo įvykio dieną. Šie argumentai visiškai nepagrįsti, kadangi, visų pirma, staigus automobilio stabdymas nėra susijęs su galimu elektronikos gedimu. Antra, iš apelianto pateiktų autoserviso PVM sąskaitų-faktūrų apylinkės teismui ir kartu su apeliaciniu skundu apygardos teismui, matyti, kad buvo atliekami Ž. R. vairuojamo automobilio ,,Audi Q7“ remonto darbai, kurie nėra susiję su stabdžių sistema.

15. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad Ž. R. inkriminuojamą vairavimo būdą pasirinko tyčia, demonstruodama savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus (parodyti nepasitenkinimą kito vairuotojo veiksmais, naudojant garsinį signalą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Be to, kaip minėta, Ž. R. KET pažeidimus padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, darbo dienos metu, matant dideliam skaičiui kitų eismo dalyvių. Toks vairavimo būdas, pažeidęs net penkis Kelių eismo taisyklių punktus, laikytinas įvykdytu dėl chuliganiškų paskatų. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jau iškeikdamas vairuotoją įžeidžiamais bei necenzūriniais žodžiais Ž. R. demonstravo agresiją, nepagarbą bei jokių bendros moralės principų neatitinkantį elgesį, ir tokį patį chuliganišką elgesį tęsė grįžęs į automobilį, be jokios suprantamos priežasties staigiai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, kai priekyje nebuvo jokios kliūties. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla abejonių, kad Ž. R., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis.

16. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, akcentuojant aplinkybes, kad teisė vairuoti būtina tinkamai vykdyti darbo funkcijas bei pasirūpinti savo vaikais. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės yra įprastos, nelaikomos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti Ž. R. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar jos apskritai neskirti, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą net pusmečiu. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai apeliantas vairavo chuliganiškai ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones, tačiau tai nesulaikė nuo įstatymams prieštaringo elgesio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti apelianto galimybes dirbti, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės intereso ir proporcingumo principo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat akcentuotina, kad iki nusižengimo padarymo Ž. R. puikiai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, o vairuodamas chuliganiškai, gali prarasti vairuotojo pažymėjimą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Apygardos teismo vertinimu, apeliantas, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savo vaikais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Atsižvelgiant į tai, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neužkerta galimybės apskritai dirbti, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga apelianto padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė. Be to, šeimos narių poreikiai gali būti tenkinami ir naudojantis viešuoju transportu, pėsčiomis, naudojantis taksi paslaugomis ar vairuojant sutuoktinei.

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. kovo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. R. apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir Ž. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Marijus Šalčius