Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo A. G., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2015 m. lapkričio 21 d., apie 14:20 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,07 promilių girtumas), žinomai melagingai informavo bendrąjį pagalbos centrą apie tai, kad tėvas kirviu trenkė per stalą ir grasina jo motinai bei jam. Dėl šio įvykio buvo išsiųstos policijos pareigūnų pajėgos, kuriems atvykus buvo išsiaiškinta, kad A. G. yra labai neblaivus, o tėvas niekam negrasina, todėl policijos pareigūnai buvo kviečiami be reikalo. Dėl šio įvykio Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 6,54 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais A. G. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 186 straipsnyje.

A. G. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta pasirašytinai administracinio teisės pažeidimo protokole. Neatvykimo priežasčių nepranešė, todėl laikytina, kad pažeidėjas vengia atvykti į bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

A. G. kaltė įrodyta byloje esančia medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), paties pažeidėjo rašytiniu paaiškinimu administracinio teisės pažeidimo protokole (1 b. l.), kuriame jis nurodė, kad buvo neblaivus, todėl paskambino telefonu 112 ir pranešė, kad tėvas jam ir jo motinai grasina kirviu; pareigūno Augustino Kanclerio tarnybiniu pranešimu (3 b. l.), alkotesterio kvitu (4 b. l.), kuriame pažeidėjui buvo užfiksuotas 2,07 promilės girtumo laipsnis, pranešimo apie įvykį registracijos kortele (5 b. l.), R. G. paaiškinimu (8 b. l.), skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašu (13 b. l.) ir kita byloje esančia medžiaga.

A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir kad teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas, skirdamas nuobaudą A. G., atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka už įvairius pažeidimus baustas 24 kartus (10 b. l.), t. y. linkęs nusižengti, į tai, kad yra nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl jam skiria 140 eurų baudą.

Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK (toliau – Institucija) nurodė, kad dėl neteisėtų A. G. veiksmų Vilniaus apskrities VPK patyrė 6,54 Eur turtinę žalą, kurią sudaro darbo užmokesčio išlaidos – 4,31 Eur, socialinio draudimo įmokų išlaidos – 1,18 Eur ir transporto išlaidos – 1,05 Eur. Remiantis ATPK 37 straipsniu, prašo šią žalą priteisti iš pažeidėjo.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 straipsnyje, nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl A. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip pat pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus pažymą, iš kurios matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas, tačiau ne visos pateiktame paskaičiavime nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublik?s policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti lėšas skiria valstybė.

Šiuo atveju akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, o jiems mokamas darbo užmokestis yra apskaičiuojamas nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į A. G. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl A. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo šiuo atveju jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš pažeidėjo pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Nepaisant to, neginčytina, jog A. G. melagingai pranešus apie tai, kad tėvas kirviu trenkė per stalą ir grasina jo motinai bei jam ir policijos pareigūnams reaguojant į šį pranešimą, buvo vykta į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, nesant pranešimo apie nesamą įvykį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad dėl melagingo A. G. pranešimo Institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskaičiavimą yra 1,05 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo (taip pat žr. 2015-08-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-552-255/2015, 2015-09-14 Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-882-582/2015, 2015-09-25 Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-967-317/2015 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, ir skirti jam 140 eurų baudą.

Išaiškinti A. G., kad baudą pažeidėjas privalo sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos, o jį apskundus per tą patį terminą nuo pranešimo apie nutarimo nepanaikinimą gavimo dienos į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 1001, mokėjimo paskirtį ROIK 16055804898.

Priteisti iš A. G. 1,05 eurų nuostolį Vilniaus apskrities VPK, lėšas pervedant į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią AB SEB banke.

Išaiškinti A. G., kad priteistą turtinį nuostolį pažeidėjas turi atlyginti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.