Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo atsakovui S. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos toliau – ir Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. teismo sprendimu priteistas materialinio išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams, jį padidinant, proporcingai vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kadangi priteistas išlaikymo dydis (t. y. po 75 Eur kiekvienam vaikui) negali užtikrinti net minimalių vaikų poreikių tenkinimo. Tarnybos nuomone, prašomas priteisti išlaikymo dydis po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį užtikrins tinkamas vaikų vystymosi sąlygas. Taip pat prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant Tarnybos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

7. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT2-896-251/2019 iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo santuokos nutraukimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė prašo padidinti išlaikymą kiekvienam vaikui ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 300 Eur per mėnesį kiekvienam nuo kreipimosi į atsakovą dėl didesnio išlaikymo vaikams mokėjimo (2022 m. gegužės 11 d.) iki vaikų pilnametystės. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, nurodo galintis mokėti kiekvienam vaikui po 125 Eur išlaikymą, taip pat prašo įskaityti 1 770 Eur avansu sumokėtą didesnį išlaikymą vaikams.

8. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

9. Nors vaikų poreikiai, teismui priimant teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

10. Byloje nustatytas pagrindas pakeisti anksčiau nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams L. ir M. dydį. 2019 m. sausio 7 d. teismo sprendimo priėmimo metu šalių sūnui L. buvo dešimt metų, šiuo metu jam – keturiolika metų, dukrai M. buvo aštuoneri, šiuo metu jai – dvylika metu, t. y. šalių vaikai yra paaugliai. Akivaizdu, kad dėl amžiaus pasikeitė (padidėjo) ir vaikų poreikiai. Daugiau lėšų būtina skirti vaikų ugdymo, mokymo reikmėms, taip pat daugiau lėšų reikia skirti ir maistui, rūbams, avalynei ir kt. Taigi, dėl vaikų poreikių padidėjimo dėl amžiaus, papildomų poreikių atsiradimo, išaugo ir jų išlaikymo išlaidos. Nurodyti pasikeitimai (vaikų poreikių padidėjimas), teismo vertinimu, yra esminiai ir yra pagrindas pakeisti 2019 m. sausio 7 d. teismo sprendimu priteistą iš atsakovo išlaikymo vaikams dydį, jį padidinant (CK 3.201 straipsnis).

11. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

12. Pagal ieškovės ieškinyje pateiktą ir teismo posėdžio metu patikslintą vaikų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, L. M. ir M. M. per mėnesį kiekvienam reikia skirti apie 700-750 Eur, t. y. 110 Eur būsto išlaikymui, 20 Eur telefonams, 250 Eur maistui, 45 Eur maitinimas mokykloje, 50 Eur ugdymo priemonėms, 150 Eur drabužiams ir avalynei, 50 Eur higienos poreikiams, 50 Eur pramogoms ir laisvalaikiui, 150-200 Eur sūnaus sveikatos poreikiams ir 50-70 Eur dukters sveikatos poreikiams. Ieškovė nurodė, jog dukra M. lanko kanklių būrelį ir dainavimą, būreliai yra nemokami, tačiau būtina pirkti rūbus pasirodymams, taip pat kainuoja kelionės į konkursus ir pasirodymus. Vaikai turi sveikatos problemų, t. y. dukrai nustatyta (duomenys neskelbtini), sūnui – (duomenys neskelbtini). Sūnaus sveikatos gerinimui ir gydymui kas mėnesį išleidžia 150-200 Eur, dukrai – 50-70 Eur. Reikėjo suruošti vaikus į mokyklą, kas kainavo apie 100 Eur kiekvienam, taip pat vaikams būtina įsigyti pratybas mokyklai. Vaikus išleidžia į ekskursijas, mokykloje vyksta netradicinės dienos, taip pat vykdomos įvairios veiklos, šioms reikmėms kiekvienam vaikui skiria po 35 Eur. Be to, siekiant vaikus ugdyti ir lavinti, taip pat užtikrinti jų laisvalaikį, ji vežasi juos atostogauti, eina į filmus, pramogų kambarius ir pan. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodomomis išlaidomis vaikų maistui, rūbams ir avalynei, atsakovo skaičiavimu pakaktų vaikams per mėnesį skirti 70 Eur maistui, 30 Eur rūbams ir avalynei, 70 Eur būsto išlaikymui, 20 Eur higienos priemonėms ir sveikatos poreikiams, 30 Eur poilsiu, užimtumui mokykloje ir mokymo priemonėms, 2 Eur telefonams bei 28 Eur kitoms išlaidoms, viso – 250 Eur per mėnesį (kiekvienam vaikui po 125 Eur). Teismas iš esmės sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas. Teismas pažymi, kad nustatant ir įvertinant vaikų poreikius būtina atsižvelgti į tai, kad siekiant visapusiško vaikų vystymosi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Nors ieškovė ieškinyje nenurodė išsamių išlaidų, kurios reikalingos nepilnamečių vaikų išlaikymui, paskaičiavimų, bet teismo posėdžio metu apie tai paaiškino, tačiau tai, kad išlaidos nėra pagrįstos išsamiais rašytiniais įrodymais, nereiškia, kad tokios išlaidos nepatiriamos. Negali būti ginčo dėl to, kad vaikai turi gauti tinkamą ir kokybišką maistą. Šalių vaikai yra augantys ir besimokantys vaikai, jiems reikalingos mokymosi priemonės, rūbai ir avalynė, higienos priemonės, sveikatos priežiūrai skirti vaistai ir apsilankymai pas gydytojus, draudimo išlaidos, taip pat išlaidos telefonui ir internetui, patiriamos būsto išlaikymui skirtos lėšos. Teismo vertinimu, yra svarbu atsižvelgti ir į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukrai nustatyta (duomenys neskelbtini), jai reikalinga speciali avalynė, sūnus serga (duomenys neskelbtini), jis taip pat turi (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekami įvairūs tyrimai, šiuo metu patiriamos sveikatos priežiūros išlaidos ateityje dar bus didesnės. Abu vaikai užsiima užklasine veikla, vaikų užklasinei veiklai reikalingos papildomos piniginės lėšos. Ieškovė su šeima gyvena nuomojamame bute, šiuo metu su vyru įsirenginėja gyvenamąjį namą, kuriame ketina gyventi.

13. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje, jos teismo posėdyje nurodytos išlaidos vaikų išlaikymui užtikrintų būtiniausių vaikų poreikių patenkinimą ir galėtų būti nustatytos kaip pagrindas, sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo vaikams dydžio tik esant pakankamai gerai šalių turtinei padėčiai. Teismas pažymi, kad vaikų poreikiai vertinami ir išlaikymas priteisiamas tokio dydžio, koks yra reikalingas sprendimo priėmimo metu, o ne į ateitį. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikams skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomo vaikų priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231/2016). Teismas pažymi, jei šalys bendru sutarimu nesutars dėl nepilnamečių vaikų papildomų išlaidų (būrelių, atostogų, medicinos išlaidų ir kt.), kurios nesusijusios su kasdieninėmis ir būtinomis išlaidomis, tai ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomų išlaikymo išlaidų priteisimo iš atsakovo.

14. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas savo vaikui išlaikyti. Įvertinęs ir ištyręs byloje pateiktus duomenis, išklausęs ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šalių vaikų poreikiams patenkinti būtina kiekvienam išlaidų suma mėnesiui yra apie 525 Eur.

15. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovei yra mokama po 125 Eur išmoka kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nustatytas visas nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydis, t. y. 525 Eur, mažintinas 125 Eur, todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 400 Eur sumos.

16. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 296 Eur vaiko priežiūros išmoką, taip pat gauna kiekvienam vaikui po 125 Eur išmoką vaikui. Ieškovė neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Turi dar vieną išlaikytinį. Ieškovė neturi nustatyto neįgalumo ar kitų sveikatos problemų.

17. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas yra 730 Eur neatskaičius mokesčių, kitų pajamų šaltinio neturi. Atsakovo teigimu, atsakovas yra įgijęs suvirintojo specialybę, tačiau pagal specialybę nedirba. Atsakovas turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, kurį paveldėjo, gyvena nuosavame name, taip pat turi transporto priemonę. Kitų išlaikytinių neturi. Tarnybos pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas neturi neįgalumo, paties atsakovo teigimu, jis jokių sveikatos problemų neturi. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi. Šiuo metu atsakovas teikia vaikams po 125 Eur išlaikymą, tokį galėtų teikti toliau.

18. Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

19. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad deda visas įmanomas pastangas, kad gautų didesnį atlyginimą ar ieškotų darbo pagal turimą suvirintojo specialybę. Be to, jis yra sveikas ir darbingas, jam nėra apribotas darbingumas. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaikų interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovas turi realią galimybę ir privalo prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų L. ir M. būtinųjų poreikių tenkinimo.

20. Atsižvelgdamas į aplinkybių apie vaikų amžių, jų poreikius, vaikų tėvų turtinę padėtį visetą, į aplinkybę, kad būtent ieškovė šiuo metu suteikia išlaikytiniams būstą, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, teismas pripažįsta, kad nepilnamečių L. ir M. išlaikymui šiuo metu jų tėvų galima teikti suma yra kiekvienam vaikui apie 400 Eur per mėnesį, ir atsakovo dalis šioje vaikų išlaikymo prievolėje turi būti 200 Eur kiekvienam vaikui. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo. Todėl iki tokio dydžio ir padidinamas iš atsakovo anksčiau teismo priteistas išlaikymas vaikams.

21. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas – išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė 2022 m. gegužės 11 d. informavo atsakovą apie vaikų poreikių padidėjimą, todėl ši diena laikoma teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).

22. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl, pasikeitus nurodytoms aplinkybėms, šalys gali kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o teismas gali išlaikymo dydį ir (ar) formą pakeisti.

23. Atsakovas prašė teismo įskaityti 1 770 Eur sumą, kaip avansu mokėtą išlaikymą vaikams. Teigė, jog karantino laikotarpiu, nežinodamas dėl savo ateities, pervesdavo vaikams didesnį išlaikymą. Tai laiko kaip avansą, todėl mano, jog ši suma turėtų būti įskaityta. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Visų pirma, atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, šių teiginių apie avansu mokamą didesnį išlaikymą vaikams net neužsiminė, teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai neįstengė teismui paaiškinti tokio savo elgesio. Be to, pažymėtina, jog ieškovė nurodė, kad su atsakovu buvo pasirašę taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti didesnį išlaikymą vaikams, tačiau sutarties teismine tvarka netvirtino. Atsakovas pripažino, jog buvo jis ir ieškovė pasirašę tokią sutartį ir tokiu būdu teikė didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas turi išlaikymo permoką.

24. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones

25. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 90 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė atleista pagal įstatymą, ieškovės patirtos 1 100 Eur teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidos, 403,47 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas 56 proc., atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteisiamos 605 Eur jos patirtos teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o iš ieškovės valstybei turėtų būti priteisiamos 177,53 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad šalys siekė susitarti taikiai, nevilkino bylos nagrinėjimo, be to, išieškoti bylinėjimosi išlaidų ieškovei iš atsakovo ir valstybei iš ieškovės neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (atsakovas gauna nedidelį darbo užmokestį, teikia vaikams išlaikymą, ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna tik vaiko priežiūros išmoką, turi tris išlaikytinius), todėl akivaizdu, kad priverstinis šių išlaidų išieškojimas iš šalių iš esmės pablogintų ieškovės, atsakovo ir jų nepilnamečių vaikų, kuriems šalys privalo teikti išlaikymą, padėtį, kadangi kiltų grėsmė, jog dėl šių išlaidų išieškojimo tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek ir nepilnamečiai vaikai tam tikrą laikotarpį negautų viso jiems priklausančio išlaikymo, prioritetas teiktinas ieškovės ir atsakovo turtinėms pareigoms vaikams, o ne valstybei, todėl teismas nukrypsta nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ir nusprendžia šalių teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų priešingai šaliai nepriteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis) ir ieškovę atleisti nuo 99 proc. valstybei mokėtinų bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 5, 7 dalys). Likusi dalis bylinėjimosi išlaidų yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2Yt-896-251/2019 iš S. M. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. M. ir M. M., mokamą po 75 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, ir priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienam po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.