Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, anksčiau teistas:

1) 2002 m. birželio 14 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 272 straipsnio 3 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, atidėtas 3 metams, bausmę atlikęs;

2) 2006 m. lapkričio 20 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 MGL bauda;

2009 m. gruodžio 23 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda pakeista 48 valandų viešųjų darbų bausme;

2010 m. vasario 25 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmes, pakeistos Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi 48 valandų viešųjų darbų bausme, 2 mėnesiams pratęstas bausmės atlikimo pratęsimo terminas;

2010 m. birželio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi paskirta 48 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista 8 parų arešto bausme;

3) 2009 m. birželio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus;

2010 m. spalio 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2009 m. birželio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas;

4) 2011 m. birželio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, patikslintu 2012 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį - 10 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėtos paskirtos ir neatliktos bausmės paskirtos 2006 m. lapkričio 20 d. (su vėlesniais pakeitimais) ir 2009 m. birželio 23 d. teismo nuosprendžiais ir paskirta galutinė subendrinta 11 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs (2022 m. sausio 28 d. paleistas atlikus bausmę);

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. savo kaltės dėl abiejų nusikalstamų veikų nepripažino. Pabrėžė, kad nesutinka dėl mušimo, nes tikrai nemušė. Nors ne jo vaikai, tačiau jis juos mylėjo kaip savo, tą gali patvirtinti ir giminaičiai. Jis juos auklėjo griežtai, buvo, kad pasakydavo ir griežtesnį žodį, V. (nukentėjusiųjų nepilnametis brolis) nelabai patiko jo auklėjimas, nes buvo įpratęs augti su motina. Norėjo, kad kambaryje būtų tvarka, sutvarkyti daiktai ir tik tada V. atsivestų draugus. Į kampą mergaites buvo pastatęs tikrai ne kartą ir G., ir U., būdavo, kad jos susimuša tarpusavyje, išskiri ir pastatai į skirtingus kampus. Jis mano, kad vaikai turi žinoti ribas, nemano, kad jiems galima viską leisti. Vieni vaikai supranta, kai tu jiems paaiškini, kiti savo daro vis tiek, todėl reikia bent jau pastatyti į kampą, neva nubausti ir tada jau jos supranta, kad taip negalima daryti. Kad skriaudžia mergaites, jis sužinojo iš policijos pareigūnų, kai jį, sugrįžusį iš darbo, sulaikė pareigūnai. Apie šitą įvykį jis žino tik tai, kas yra byloje. Rodos viskas buvo gerai, V. dirbo, jis dirbo, vaikai ėjo į darželį, susirado butą ir tada grįžti namo ir nežinia, kas atsitiko, viskas sugriuvo, niekas nieko neaiškino, dabar aiškinasi, pats nori sužinoti, kodėl. Jam tikrai skaudu buvo išeiti iš tos šeimos, kai buvo kalėjime, ji jį palaikydavo, rašė laiškus, bendravo tikrai gerai. Su V. (nukentėjusiųjų motina) aišku būdavo visko, būdavo, kad ir pasibardavo, jis yra garsiai kalbantis, buvo ir apsistumdymų tarp jų abiejų, tačiau dėl smulkmenų, šeimyninis elementarus gyvenimas, kaip ir pas visus. Vieną dieną vaiko teisės paskambino, kažkas kažką pasakė, kažką pamatė, niekas jo nieko neklausė, išvijo iš šeimos, iš namų, jo nieko neklausinėjo. Visur kiša jo praeitį, bet jis jau bausmę atlikęs, atsėdėjo, išėjo ir nori gyventi. Jis nežino iš kur atsirado sužalojimai pas mergaites. Vaikai bėga, atsitrenkia į stalą, vaikai ir sužalojimai yra neišvengiama, gal darželyje dar kokią mėlynę įsistato, bet nebuvo taip, kad būtų mergaitės mėlynos. V. klausia, „tu maudai mergaites, ką tu nematei mėlynių“, na, bet nesimato, vieną kitą kažkur matė ant kojos, ant nugaros. Mergaitės ir lauke su paspirtukais „duodasi“, su dviračiais važinėja. Tie sužalojimai ant mergaičių beveik identiški, pas vieną 18 sužalojimų ir pas kitą tiek pat. Jo mergaitės klausydavo, mamos iš vis neklausydavo, kad ir mama prašydavo nerėkauti, nedūkti jokios reakcijos, kai jis užrėkia jos nutyla, bet neilgam, vėl pradeda viena kitą baksnoti, todėl jis vieną į vieną kambarį, kitą į kitą kambarį. V. labai vaikus myli, ji juos dievina, bet viską jiems leidžia, būna, kad ji užrėkia ant tų mergaičių, apsisuka ir jau glosto. V. vaikus drausmina tik žodžiu, nėra matęs, kad V. būtų mušusi vaikus, būna, kad užrėkia. Su V. labiau konfliktuoja, nes jis jau paauglys, labiau jam dabar dėmesys yra skiriamas. Nežino, kodėl mergaitės taip pasakoja, turėjo daug versijų, gal kas prišnekėjo, gal čia M. prikalbėjo, gal kažką pripasakojo, gal primokino. Mergaitės jo tėčiu niekada nevadino, jis to ir nereikalavo, jos jį vadindavo dėdė. Kai mergaites apklausinėjo teisme jos sakė „tėtė, tėtė“, o kai paklausė ar tėtė yra V., jos pasakė, kad ne, V. yra dėdė, o kas tėtė, nežino. Gal mergaitės buvo supainiotos, gal primokintos, jis nežino, gal kažkam trukdė, nes labai daug kas nenorėjo, kad gyventų su V., buvo visokių dalykų, apie jį V. prišnekėdavo. Dėl ankstesnių veikų, kurias yra padaręs, jis prisipažino, o dėl šio įvykio negali prisipažinti, nes to nebuvo. Būdavo, kad vesdavo mergaites į darželį, žinojo mergaičių auklėtojas. Nei viena auklėtoja nėra jam pasakiusi apie problemas šeimoje. Kaip ir minėjo, buvo kažkur mėlynė ant peties nuo durų rankenos, G. bėgo, nepamatė, kad vonios durys atidarytos ir atsirado mėlynė ant peties. Į gydytojus kreiptasi nebuvo, ji atsistojo, nusijuokė abi, net neverkė ir toliau nubėgo. Vieną, kitą nežymią mėlynę ar raudoną plotą ant šlaunies ar ant blauzdos yra matęs, bet būdavo, kad grįžta po lauko, ten laksto. Jos visą laiką praleisdavo su M., jis dirbo, V. dirbo, jis mums kaip auklė būdavo. Gal jis prilupo tas mergaites, nežino, bet jis toks lėtas, jis irgi labai myli mergaites, tai netikėtų. Kai išsikraustė, daugiau su mergaitėmis nebendravo, buvo toks atvejis, kad ėjo pro šalį, mergaitės buvo su M., žaidė, tai pribėgo abi, apsikabino, klausė kada grįš namo. Kai gyveno kartu, jis labai joms drausdavo, liepdavo tvarkytis, joms labai tai nepatikdavo, joms bausmė būdavo, kad nepirks saldainių, nes jis joms kiekvieną dieną po kinderį parnešdavo ir jos laukdavo. Dažnai vartoja alkoholį, bet neprisigeria. Kiekvieną dieną po darbo geria alų, 2-3 buteliukus, bet neprisigeria iki žemės graibymo, tas netrukdė vaikams. V. santykiai su G. ir U. kaip ir visų vaikų, vyriausias brolis nori visus komanduoti, o jos lysdavo pas jį į kambarį, jis išvydavo, pasistumdydavo, G. tokia lėtesnė, o U. ir atgal duodavo užšokusi ant brolio. Brolis, kai vyresnis, paima jas gražiai ir išneša iš kambario. Būdavo, kad paima jas už rankų ir apsuka gražiai, gal ir nuo to gali mėlynės atsirasti. Jeigu jis būtų mergaites skriaudęs, tai V. tikrai būtų pamačiusi, būtų policiją iškvietusi, gi neleis vaikų svetimam žmogui trankyti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. R. parodė, kad ji pati yra šoke, nes nieko nežinojo, jai mergaitės nesiskundė smurtu. Kai buvo darželyje, jai abi auklėtojos pasakė „V. pas jus namuose vyksta negeri dalykai su Jūsų sugyventiniu“ ir liepė jai pakalbėti su G.. Ji pradžioje nereagavo, paskui jau sureagavo, pakalbėjo su G., ji pasakė, kad trenkė į pilvą, bet ji niekur nesikreipė, nes vaikai būna išsigalvoja, norėjo pirmiausia pas psichologą nuvesti. Ji nieko nežinojo, tik pasakė mergaitės, kad dėdė negeras, stato jas į kampą, o apie smurtą nieko jai nesakė. Mergaitės abi ėjo į vieną darželį, bet į skirtingas grupes. Abi G. auklėtojos pasakė, kad pakalbėtų su G.. Daugiausiai sakė auklėtoja S., kad reikia pakalbėti su vaiku. Ji iš karto nepuolė žmogaus, nes mergaitės mėgsta pakalbėti ir vienaip, ir kitaip. Pasakė savo socialinei darbuotojai, kuri pasakė, kad mama privalo kreiptis į vaiko teises ir policiją. Jai socialinė pasakė, kad ji turi parašyti, ji atsakė, kad nerašys, pirmiausia reikia išsiaiškinti kaip kas yra, tada socialinė darbuotoja pasakė, jeigu mama neparašys, tada teks jai pranešti. Atvažiavo pareigūnai, jie iškvietė greitąją, vaiko teises. Buvo parašyta ir į e.policiją, ir į vaiko teises, pirmiausiai atvažiavo policija. Nespėjo vaiko nuvesti pas psichologą, kad jis paklausinėtų. Vaiko teisės jai pasakė, kad iš karto turėjo pranešti, o paskui jau tegul aiškinasi policija. Jai liepė mėnesiui laiko važiuoti pas sesę pagyventi arba į krizių centrą, ji pasakė, kad niekur nevažiuos, tada jai pasakė, kad duos į teismą, kad iš jos laikinai paimtų vaikus, klausė jos ar ji apgins savo vaikus, ji pasakė, kad apgins. Užfiksavo, ką sakė mergaitė, bet ji pati savo akimis nematė, ji ir pareigūnams sakė, kad ji savo akimis nematė, ji dirba per du darbus, mėlynes matė, bet nepagalvojo, kad čia smurtas, vaikas eina į darželį, dūksta lauke, su broliu žaidžia, pasitaiko mėlynių. Kai kalbėjo su G., ji pasakė, kad V. sudavė jai į pilvą. Ji sakė, kad eis į darbą, o dukra liks su V., dukra pasakė ne, ji neliks, ji jo bijo, jis ją mušė. Paklausė per kur mušė, pasakė, kad per pilvą ir viskas. Po šio pokalbio niekam nepranešė, kalbėjo tik su savo socialine darbuotoja. Socialinė jai pasakė, kad parašytų į vaiko teises, kad apgintų vaikus, nors ji pati to smurto nematė, mergaičių neapžiūrėjo. Buvo į (duomenys neskelbtini) ligoninę nuvažiavę apžiūrai, nes greitajai nepatiko kažkas pas U. ant nugaros. Mergaitės tik sakydavo, kad dėdė negeras, rėkia ir stato jas į kampą, daugiau nieko. G. (duomenys neskelbtini) metai, padeda jai nusiprausti. G. dabar eina į mokyklą, U. į darželį. Ji eina į darželį, į lauką, visur dūksta, su broliu žaidžia, užsigauti gali visur, būna gi tų mėlynių. Byla prasidėjo dėl G., o paskui jau buvo įtraukta ir U., ji šoke buvo, nesuprato prie ko U.. Buvo ir pas U. mėlynių, bet ji tokia aktyvi, būna, kad ir abi susimuša, spardosi, todėl nepagalvojo. Būna ir su broliu pasipyksta, V. erzina jas, būna visko, veja jas iš savo kambario. V. bus (duomenys neskelbtini) metų. Būna, kad brolis už rankos paima, už kojos, apverčia, žaidžia jie taip, erzina jas. V. elgėsi normaliai, padarė remontus, prisidėjo pinigais, mokėjo už komunalinius, mergaitėms dovanas pirko, bet jis turi negerti, nes jeigu užgeria, tada prasideda. Mergaitės iki šiol blogo žodžio nesako, jie apie tai nekalba. V., kai išgeria, jis grasus, eina pas V. į kambarį, ji sakydavo, kad neitų. Jeigu būtų smurtas V. atžvilgiu, jis jai pasakytų. V. balsą pakeldavo prieš mergaites, ji dėl to pykdavo, jis sakydavo, kad reikia šiek tiek joms drausmės, tačiau nematė, kad keltų ranką. Jis tik pakeldavo balsą, mama yra mama, mergaitės per daug išlepintos. Jis kažką draudžia, o jos iš karto atbėga pas ją, guodžiasi, nes žino, kad mama paguos, užjaus. Ji nežino ar jis kaltas, ji nematė, lai jis gyvena ramiai, jis turi kitą šeimą, jie nepalaiko su juo ryšių, jis prie jų nesiartina, grasinių jokių nebuvo. Jiems buvo uždrausta bendrauti, todėl jie ir nebendravo, jis jai rašė, bet ji jį užblokavo. Kai jis būdavo girtas, sakydavo visko, aišku tada baimės buvo. G. pasakė, kad jai trenkė į pilvą ir viskas. O kai socialinė atvažiavo, ji pasakė, kad ji lipo ant lentynėlės, V. neleido ir trenkė per rankas. Jos pasakojo viską socialinėms darbuotojoms, bet ne jai, tai kodėl jos jai nepasakojo, jos jai tik sakė, kad dėdė negeras, rėkia ir stato jas į kampą. M. pažįsta jau septyni metai, jis vis ateidavo pas juos. Jau seniai šeimai skirtas socialinis darbuotojas, ir dėl V. ir dėl to, kad anonimiškai buvo iškviestos vaiko teisės, kad girtaujama, kad neprižiūrima, bet ji jau žino kas čia kvietė, kas apšmeižė. Kai buvo mergaičių apklausa, tada jos bijojo V., jos jai irgi sakė, kad bijo, todėl norėjo jas apsaugoti. Ta tema namuose jie jau nešneka, bet jos dažnai namuose vis sako V., V., mato nuotraukas. Prieš apklausą stengėsi apsaugoti mergaites, nes tuomet jos bijojo V.. Mergaitės likdavo su V., nes ji namo grįždavo tik apie 23 val., būdavo, kad ji nuvesdavo jas į darželį, kartais jas paimdavo. Dieną jos būdavo darželyje, vėliau namuose su V., V., jis ir paguldydavo mergaites.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad laisvomis dienomis, po darbo užsukdavo pas V.. Kartu dirbo, kartu darbą baigdavo, todėl dažnai leisdavo laiką kartu, padėjo jam ir bute daryti remontą. Pažįstami yra jau 2-3 metus. Remontą darė maždaug prieš pusantrų metų. Mergaites matydavo, jos puikiai jį pažįsta. Bendravo su V., tai ir jo drauge, su mergaitėmis. V. santykiai su mergaitėmis draugiški, nėra matęs barnių. Mergaitės aktyvios, kaip ir visi vaikai, matydavo, kad namuose dūksta, nesėdi ramiai, būdavo, kad abi kartu susipykdavo, susipešdavo. Nemano, kad V. negalėtų mušti mergaites, nes puikiai jį pažįsta, kartu dirba, mato, koks jis yra, todėl gali užtikrinti, kad jis taip negalėtų padaryti. Mergaitės V. nelaikė tėčiu, jis joms būdavo dėdė, mergaitės jo laukdavo, po darbų V. joms ką nors parnešdavo. V. jo paprašė, kad atvyktų į teismą. Jis sako, kad V. tikrai negalėjo jų mušti, tačiau paties šio įvykio jis nematė. Švenčių metu būdavo, kad pas V. namuose vartodavo alkoholį, V. irgi būdavo, kad vieną kitą buteliuką atsigerdavo alaus, bet silpno. Tuo metu V. būdavo namuose, ji alkoholio nevartodavo, gal kartais, švenčių metu. Vienos mergaitės vardas U., kitos neprisimena, dar šeimoje yra berniukas V.. Kiek žino V. toje šeimoje nebegyvena, su byla jis nėra susipažinęs, visų įvykių kas kaip vyko jis nežino, žino, kad byla dėl smurto prieš mergaites šeimoje, atvyko paliudyti už savo draugą ir sako, kad jokio smurto šeimoje nėra matęs.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. S. parodė, kad geriausia vadovautis jos duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Prisimena, kad naktį ji su kolega reagavo į pranešimą dėl galimo smurto. Atvykus į įvykio vietą su pareigūnais bendravo mama, kuri paaiškino, kad gavo skambutį ar žinutę iš darželio, kad mergaitė keistai elgiasi. Mama vėliau pasikalbėjo su dukra ir mergaitė pasisakė, kad tėtis jai trenkė, kartais smurtauja. Ji mergaites pasikvietė į kitą kambarį su jomis pasikalbėti. U. pradėjo pasakoti, kad tėtis V. trenkė į pilvą, vėliau pati G. pasipasakojo, kad prieš ją smurtauja. Pokalbio eigoje U. paminėjo, kad smurtavo ir prieš ją, bet pasitikslinus kada smurtavo tai mergaitė tiksliai nurodyti negalėjo. U. papasakojo, kad V. mušė sesę G., o pokalbio gale pasakė, kad ir ją mušė, tik ji negalėjo tiksliai nurodyti nei kada, nei kur, nei kiek kartų. Medikė apžiūrėjo mergaites ir kiek prisimenu buvo radę mėlynes. Ar pas abi mergaites rado mėlynes negali pasakyti, bet medikė priėmė sprendimą vežti į gydymo įstaigą, kad ištirti papildomai. Kiek prisimena, mėlynės buvo matomos. Buvo ji su kolega V. M., buvo trys policijos pareigūnai, greitoji, kažkuriuo momentu buvo lyg užėjęs mergaičių tėvas, jis pasidėjo daiktus ir pareigūnai jį išsivedė, tai ji jo veido net nematė. Mergaičių mama buvo. Mama sakė, kad sulaukė skambučio ar žinutės, kad jos dukra keistai elgiasi, kad reikėtų pasikalbėti. Mama pasikalbėjo su mergaite, ji nesikreipė į pareigūnus iš karto, ji bandė išsiaiškinti ar tikrai tai įvyko, ar mergaitė neišsigalvoja. Ji pasitarė su socialine darbuotoja, kuri liepė būtinai dėl šio įvykio informuoti policiją. Mergaitė tai G., apie U. kalbos nebuvo, U. tik vėliau jai pasisakė, kai kalbėjo. Negali pasakyti ar pati mama matė sužalojimus. Juos iškvietė policija. Dar buvo nepilnametis brolis, bet jis grįžo vėliau, gal po valandos. Kalbėjo su juo, jis sakė, kad jokio smurto nematė, bet neigiamai charakterizavo V.. Jai, kaip specialistei atrodė, kad prieš G. tikrai galėjo būti pavartotas smurtas, o kas liečia U., jai pasirodė, kad ji norėjo irgi daugiau dėmesio, nes mergaites jie visi apklausinėjo, daug dėmesio jai buvo skiriama. Iš pradžių U. buvo klausiama ar prieš ją buvo smurtaujama, tai pradžioje ji sakė ne, o jau pokalbio pabaigoje ji pasakė, kad ir prieš ją buvo smurtauta. Kai jie atvyko, mergaitės jau konkrečiai žinojo ko jie klaus. Kai pasikviečia vaiką pokalbiui jie iš karto nepradeda klausinėti, po truputį, o šį kartą, kai nusivedė mergaites į kambarį, U. iš karto pradėjo pasakoti kaip G. nuskriaudė, reiškia ji jau iš anksto žinojo apie ką jie kalbės. Su broliu bendravo, jis sakė, kad smurto prieš mergaites neprisimena. Kalbėjo bendrai kaip sekasi namuose, tai mamos atžvilgiu nieko blogo negalėjo pasakyti, tik užsiminė, kad matė V. smurtaujantį prieš mamą ir pasakojo, kad V. būdamas išgėręs kabinėjasi. Mama buvo labai išsigandusi, prašė, kad V. nesužinotų, jog ji iškvietė, nes ji labai bijojo, kaip jis reaguos.

2023 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. gegužės 25 d. gautas pranešimas elektroniniu paštu iš V. R., gimusios (duomenys neskelbtini), kad 2023 m. gegužės 17 d. adresu (duomenys neskelbtini), bute, tėvas V. M., gimęs (duomenys neskelbtini) konflikto metu pradėjo rėkti ant nepilnametės mergaitės G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), bei sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į pilvo sritį, taip sukeldamas G. M. fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18972-12, dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje (1 t., b. l. 1-5)

2023 m. gegužės 26 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad 2023 m. gegužės 25 d. atliktus liudytojos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos vyriausiosios specialistės apklausą, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bei nenustatytoje vietoje, tėvas V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių nepilnametei mergaitei U. B. (dabar R.), gimusiai (duomenys neskelbtini) į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. (1 t., b. l. 6)

2023 m. gegužės 25 d. apklausta liudytoja V. R. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, šiuo adresu kartu su ja taip pat gyvena V. R. gimęs (duomenys neskelbtini), U. B. (dabar R.) gimusi (duomenys neskelbtini), G. M. gimusi (duomenys neskelbtini), bei jos sugyventinis V. M. gimęs (duomenys neskelbtini). Butą minėtu adresu nuomojasi, nuomos sutartis pasirašyta jos vardu, nuomos sutartyje jos sugyventinis V. M. nėra įtrauktas kaip čia gyvenantis asmuo. V. M. pažįsta nuo 2013 metų, buvo vedę, tačiau santuokoje buvo mažiau nei metus. V. M. 12 metų sėdėjo įkalinimo įstaigoje, kaip ji suprato, jis sėdėjo už žmogžudystę, nes jai yra pasakojęs, kad kažką pastūmė, bet kaip kas įvyko – visų aplinkybių ji nežino. 2022 metų sausio mėnesį V. M. grįžo iš įkalinimo įstaigos. Kai buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos, jis grįžo gyventi pas ją, nes neturėjo savo nuolatinės gyvenamosios vietos. Anksčiau jų santykiai buvo geri, tarp jų nebuvo konfliktų, tačiau jau metai, kaip jų santykiai įtempti. V. M. nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, kai būna išgėręs nuolatos bando išprovokuoti konfliktus. 2023 m. vasario 2 d., V. M. būdamas neblaivus, konflikto metu, bute kuriame jos gyvena, smurtavo prieš ją, tai yra spyrė iš kojos vieną kartą jai nugarą. Šį įvykį matė jos dukros - U. B. (dabar R.) bei G. M.. Po konflikto jos sūnus V. R. patyrė didelį stresą ir net nemiegojo kelias naktis namuose. Jos sugyventinis dažnai rėkia ant vaikų, kelia jiems didelį stresą, vaikai dažnai pamini, kad nenori, jog V. M. gyventų su jais. Jos sugyventinis dažnai jai priekaištauja, dėl vaikų auklėjimo, bei rėkia ant vaikų. Yra jam ne kartą sakiusi, kad jis neturi teisės auklėti ir kelti balso ant jos vaikų. Nori paminėti, kad teisiškai V. M. yra G. M. tėvas, tačiau jis nėra biologinis jos dukters tėvas ir jam šis faktas yra žinomas. Nuolatiniai konfliktai namuose paveikė jos vaikus, jie jai pradėjo skųstis, kad bijo jos sugyventinio dėl nuolatinių jų konfliktų. 2023 m. gegužės 17 dieną vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ grupės, kurią lanko jos dukra G. M. auklėtojos padėjėja A., telefono numerio neturi, tačiau turi bendrą „(duomenys neskelbtini)“ grupės telefono numerį (duomenys neskelbtini), jai atėjus pasiimti dukters G. M. (tikslaus laiko kada atėjo pasiimti dukters, pasakyti negali), pasakė, kad „pas jus šeimoje vyksta negeri dalykai, pasikalbėkit su dukra“. Taip pat paminėjo, kad G. elgesys pasikeitė, mergaitė tapo uždaresnė. Auklėtoja paminėjo, kad mergaitė minėjo, jog dėdė V. nuolatos rėkia ir mušė mamą. Po šio pokalbio su darželio auklėtojos padėjėja, tą pačią dieną, namuose ji pradėjo kalbėti su savo dukra G.. Pasakė, kad eis į darbą ir ji turės likti su dėde V., jos dukra iš karto pradėjo sakyti, kad ji nenori likti su juo namuose, jis ant jos rėkia, kad nori jog jis negyventų čia ir važiuotų gyventi kitur, kad nori, jog jam būtų iškviesta policija. Toliau tęsiant pokalbį ji jai pasakė, kad nori likti su dėde M. (M. G. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jos draugas, jis nuo pat gimimo vis prižiūri jos mergaites, gali pasakyti, kad jis jai kaip šeimos narys), kad jai dėdė V. nepatinka. Tęsiant pokalbį ji jai pasakė, kad dėdė V. jai mušė į pilvą, kiek kartų sudavė ji jai nepasakė. Pokalbį su dukra ji įrašė, garso įrašą turi, galės pateikti. Taip pat turi kitus garso įrašus kaip jis bendrauja ir rėkia ant jos vaikų, jei reikės garso įrašus galės pateikti tyrimo eigoje. Nori paminėti, kad tiek ji, tiek jos vaikai bijo V. M.. V. M. ne kartą yra jai grasinęs, sakęs, kad ją pakars ir pats pasikars. Bijo dėl savo ir vaikų gyvybės ir sveikatos, bijo, kad savo grasinimus jis gali įvykdyti. Kreipėsi į socialinę darbuotoją dėl įvykio, su kuria kalbėjo, kad apie įvykį reikia pranešti anonimiškai, kad jis nežinotų jog ji kreipėsi į policiją, nes bijo, kad jis gali jai ir jos vaikams kerštauti, kad sužinojęs jog ji pranešė apie įvykį gali joms padaryti ką nors blogo. Ar jos sugyventinis smurtavo prieš kitus jos vaikus, tai yra V. R., U. B. (dabar R.) – ji nežino, nes jų neklausė, vaikai taip pat jai nėra sakę, kad V. yra juos mušęs, tačiau vaikai nuolatos skundžiasi, kad dėdė ant jų šaukia, kad jis nėra geras, kad nori, jog jis čia negyventų, prašo iškviesti policiją, kad jis čia negyventų. V. M. su vaikais vienas dažniausia būna tik savaitgaliais, kai ji dirba, bet ir tai retai, nes dažnai paprašo draugo M. (kurį prieš tai minėjo), kad jis pabūtų su mergaitėmis, kad išsivestų į lauką, tad jos sugyventinis retai būna su vaikais vienas. Jos vaikai labai dažnai mato jų konfliktus bei kaip jos sugyventinis vartoja alkoholinius gėrimus. Apie jos ir sugyventinio nuolatinius konfliktus yra pasakojus savo sesei D. V. gimusiai (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini). V. apibūdintų kaip neprognozuojamu, linkusiu į konfliktus, net ir būdamas blaivas dažnai bando išprovokuoti konfliktus, kabinėjasi prie jos, tačiau ji stengiasi vengti konfliktų, nes bijo jo, kad gali ją sumušti, bei nenori, kad vaikai matytų ir girdėtų jų konfliktus. V. M. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, mano, kad gali būti jog vartoja ir narkotines medžiagas. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali, jei ką nors prisimins, papildomai informuos ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją. (1 t., b. l. 21-24)

2023 m. gegužės 25 d. apklausta liudytoja K. S. parodė, kad dirba Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos vyriausiosios specialistės pareigose. Dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką, gavo iš budėtojo paranešimą, kad (duomenys neskelbtini), buvo smurtas prieš nepilnametę mergaitę. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad namuose buvo motina V. R., gimusi (duomenys neskelbtini), nepilnamečiai vaikai: G. M., gimusi (duomenys neskelbtini), U. B. (dabar R.), gimusi (duomenys neskelbtini), V. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Atvykus buvo bendrauta su nepilnamečiais vaikais, kurie jai papasakojo kas nutiko. Su G. ir U. bendrauta atskirai. Mergaitės pasakoja, kad su mama sutaria gerai. U. iškart pradėjo pasakoti, kad tėtis mušė G. į pilvą ir į galvą. G. pasakoja, kad jai labai skaudėjo. G. pasakoja, kad ją dažnai muša, mama to nežinojo, mama nemušdavo. G. pasakoja, kad mama kartais pyksta. Vėliau prie pokalbio prisijungė ir V.. Mergaitės pasakoja, kad su mama sutaria gerai, su mama nesipyksta, mergaitės pokalbio metu apsipyko, nes valgė ledus darželyje, nors mama nebuvo leidusi. Su tėčiu pasakoja, kad santykiai blogi, jis čia negyvena, bet jis dažnai ateina. U. pradėjo pasakoti, kad ir ją muša, teigia, kad mušė „ką tik/rytoj“. Mergaitės pasakoja, kad su mama eina į lauką. Mergaitės mušantį vyrą apibūdina kaip tėtį, kurio vardas V.. Mergaitės bendravo aktyviai, buvo nuotaikoje, drąsios, drąsiai atsakinėjo į specialistės klausimus. G. pasakoja, kad ją mušė su kumščiu, daugiau nei vieną kartą. Atėjus GMP darbuotojai, specialistė apžiūrėjo U., pas U. buvo mėlynių ant kojų, ant nugaros bei juosmens. U. pasakoja, kad ją skriaudė V.. Tačiau skriaudė ne šiandien. Mergaitės kalbėdamos apie smurtą juokėsi, kai pamatė, kad GMP kažkam skambina mergaitės pradėjo pasakoti, kad jos nenori kažkur važiuoti, nori likti namuose. G. pradėjo pasakoti, kad ji policijos nemyli, o U. pradėjo ginčytis, kad policiją reikia mylėti, ir jei G. nemylės policijos, tada U. paskambins ir pasakys jiems tai. U. pasakojo, kad jai patinka eiti į darželį. Pažymi, kad U. vis keisdavo vietas, kur ją mušdavo ir kaip, paklausus ką jai patinka veikti, ji vis pradėdavo pasakoti kur ją mušė ir visada rodydavo skirtingas vietas. Mergaitės pasakojo, kad turi daug žaislų, U. pasakojo, kad jai patinka žaisti su M.. Su M. dažniausiai žaidžia lauke. Mergaitės pasakoja, kad su broliu nesutaria, jis jas erzina, tačiau matosi, kad tarp brolio ir seserų yra labai artimas emocinis ryšis. Su V. bendrauta 2023 m. geužės 25 d. Vaikas pasakė, kad mokosi (duomenys neskelbtini), mokslai sekasi gerai, pamokų nepraleidžia, prisipažįsta, kad vieną kartą yra pramiegojęs pamokas. V. pasakoja, kad mokykloje jo niekas neskriaudžia. Vaikas pasakoja, kad namuose nelabai, patikslino, kad būtent dėl V.. Vaikas pasakoja, kad V. čia prisikviečia draugų, jie geria alkoholį, ir tada būna čia bute. Vaikas teigia, kad būna atvejų, kad ir su mama pykstasi jie. V. pasakoja, kad barasi mama su V. labia stipriai, bet mama negeria. Vaikas teigia, kad nežino ar V. smurtauja prieš mamą. Vaikas pasakoja, kad mama prieš jį nesmurtauja, Vaikas pasakoja, kad V. prieš jį nesmurtavo, vaikas pasakoja, kad kai V. būna girtas, kartais ateina pas jį į kambarį, šiaip kabinėjasi, negražiai nevadina V.. V. teigia, kad ne visada išneša šiukšles, tai būna, kad V. sako V., kad į vaikų namus priduos. V. teigia, kad V. išgeria labia dažnai, teigia, kad kartais net norisi išeiti iš namų kai jie barasi, tačiau kartais, kai būna blaivus, tai būna pakenčiama, tačiau namuose atmosfera yra nekokia. V. teigia, kad yra matęs savo tėvą, tačiau ryšio nepalaiko. V. dar sykį patvirtina, kad prieš jį joks smurtas nebuvo naudojamas. Tačiau patvirtina, kad kol V. namuose jis nesijaučia saugus, jis čia gyvena, nesigauna jo atsikratyti. V. pasakoja, kad nelanko jokio būrelio, tačiau seniau lankė. V. pasakoja., kad jo santykiai su mama yra geri. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. (1 t., b. l. 25-28)

2023 m. birželio 6 d. mažametė nukentėjusioji U. B. (dabar R.) apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją teisme parodė: - Esu U. B.. Man (duomenys neskelbtini) metai. Nenorėsiu pasikalbėti apie savo šeimą. (1 t., b. l. 39-41)

2023 m. gegužės 26 d. nutarimu pripažinta nukentėjusiąja U. B. (dabar R.) (gimusi (duomenys neskelbtini)), kuriai nusikalstama veika padaryta fizinė žala. (1 t., b. l. 42)

2023 m. birželio 23 d. mažametė nukentėjusioji G. M. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją teisme parodė: - Esu G. M., man (duomenys neskelbtini) metai. Turėjau tėtį, bet jo nebėra. Sutinku papasakoti. Aš tiesiog bijojau ir nenorėjau čia ateiti. Aš gyvenu su sese U., broliu V., mama ir tėte, kuris gražiai elgiasi, jo vardas M.. Nežinau, kas yra V.. V. M. nepažįstu. Mes sutariame gerai. Ant manęs rėkė mama, brolis ir sesė, jie supyko. Mane brolis muša. Mama manęs neliečia. Atėjo naujas tėtis, prieš tai buvo kitas tėtis, man neleido miegoti, muzika garsi buvo. Man tėtis sakė eiti į kampą, nežinau, kuris tėtis sakė. Muša per nagus, stato į kampą, kad nieko nedarau, sudavė per nugarą ir per ranką, sudavė su daiktu. Paėmė šluotą ir mane mušė, aš neverkiau, bet labai skaudėjo. Neprisimenu, su kuria šluotos vieta sudavė per nugarą. Buvo pavasaris. Tas kitas tėtis atėjo, atvažiavo policija. Atvažiavo greitoji ir policija, tėtis sakė, kad aš nieko nemušiau. Neprisimenu, kaip ten su mušimu buvo. Čia buvo kitas kartas, o ne mušimas su šluota, jis buvo seniau. Kai sudavė su šluota, man labai smarkiai skaudėjo, ilgai skaudėjo, dvi valandas. Man sudavė per nugarą (rodo kaklą), neprisimenu, kaip kaklas buvo užgautas, nenoriu pasakoti. Nepamenu, dėl ko tėtis per pirštus sudavė, aš neverkiau. Tėtis supyko ir sudavė, dėl ko supyko, neatsimenu. Dar buvo, kai tėtis kažką darė ir skaudėjo, dar sudavė per koją ir per ranką, aš nieko nedariau, bet mane mušė. Sesė, brolį tėtis mušė, konkrečiai neprisimenu. Brolis mane erzina, sakė, eiti man miegoti, nes jam skaudėjo galvą. Tėčio, kuris man sudavė, vardo neprisimenu, jis pas mus gyveno labai ilgai, paskui išėjo, kai išėjo jis neateidavo. V. pažįstu, čia tėtis, kuris mušė, jis ant mamos tiesiog rėkė, mama sakė, kad jis ją mušė. Tėtis mane pastūmė, mama turi nagą ir tėtei bėgo kraujas per nugarą, tėtis mane palietė per ranką ir nugarą, dabar gyvenu su mama, broliu ir sese, mama sakė, kad reikia čia atvažiuoti, nesakė, apie ką reikia kalbėti, nežinau, kaip vadinasi tas tėtis, kuris sudavė per pirštus, V. yra dėdė, neprisimenu, kas man sudavė per nugarą, sudavė V., per nagus sudavė V., per kojas man sudavė kitas, noriu pažaisti, daugiau nieko nepasakosiu, mano galva karšta, susipykstame su broliu ir sese, neprisimenu, ką darome, kai labai supykstame. (1 t., b. l. 57-59)

2023 m. gegužės 26 d. nutarimu pripažinta nukentėjusiąja G. M. (gimusi (duomenys neskelbtini)), kuriai nusikalstama veika padaryta fizinė žala. (1 t., b. l. 60)

2023 m. gegužės 26 d. V. M. įteiktas pranešimas apie įtarimą (1 t., b. l. 81-82), apklaustas įtariamuoju parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato, neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Lietuvių kalbą moka, skaito ir rašo. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologo įskaitą neįrašytas. Jo teisės jam išaiškintos, parodymus duos. Gyvena pažymoje nurodytu adresu. Yra dirbantis (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 25 d. vakare, apie 22:30 val. grįžinėjo po darbo namo ir jam grįžus, jį kieme pasitiko policijos pareigūnai ir pasakė „tu sulaikomas už smurtą šeimoje“. Niekada nėra smurtavęs nei prieš savo dukras, nei prieš sūnų ar savo žmoną V.. Retkarčiais yra subaręs, pakėlęs balsą, bet tik tiek, kartais atima telefonus, jeigu nesimokina. Žmona kiekvieną vakarą mergaites prausia ir jokių mėlynių ant mergaičių nebuvo. Jis pats taip pat jų nematė. Dukra G., kartais pasisako, kad darželyje prie jos lenda kažkoks berniukas, pastoviai trankosi. Nieko apie šį įvykį nežino, nieko daugiau negali papasakoti. (1 t., b. l. 83-84)

2023 m. spalio 4 d. V. M. įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą (1 t., b. l. 92-94), o apklaustas įtariamuoju parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato, neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Lieka prie savo ankščiau duotų parodymų, prieš pranešime apie įtarimą minimas mergaites niekada nėra smurtavęs. (1 t., b. l. 95-97)

2023 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamasis trijų kambarių butas, esantis daugiabučio namo pirmame aukšte (duomenys neskelbtini). Į Apžiūros objektą patenkama iš daugiabučio namo vidinio kiemo. Stovint prieš daugiabutį namą yra matomos rudos spalvos metalinės durys rakinamos elektronine durų spyna- Domofonu. Virš laiptinės durų yra matoma iškaba „(duomenys neskelbtini)“. Patekus į daugiabučio namo laiptinę yra matomi įrengti laiptai, vedantys į sekančius daugiabučio namo aukštus. Pakilus laiptais pakylame į daugiabučio namo pirmąjį aukštą. Pirmame aukšte yra matoma dešinėje ir kairėje pusėje įrengti gyvenamieji butai. Koridoriaus patalpoje kairėje pusėje yra matomos medinės šviesios spalvos durys, rakinamos viena įleidžiama spyna. Pro duris patekus į gyvenamąjį butą, patenkama į koridoriaus patalpą. Koridoriaus patalpoje dešinėje pusėje yra matoma juodos spalvos sieninė lentyna, kur sudėti įvairūs daiktai. Kairėje pusėje yra matoma įrengta rūbų kabykla. Tiesiai iš koridoriaus patalpos yra matomas praėjimas į kambarį (1). Praėjus į kambarį yra matoma dešinėje pusėje dvigulė lova prie sienos, šalia stovi stalas, fotelis už fotelio prie lango yra matoma sekcija. Kambario kairėje pusėje yra prie sienos yra sekcija, už sekcijos matomas praėjimas į balkono patalpą. Balkono patalpoje yra matoma sudėti įvairus daiktai kėdės, statybinės medžiagos. Koridoriaus patalpoje nuo įėjimo durų yra matoma praėjimas į kairę pusę koridoriumi. Praėjus koridoriumi kairėje pusėje yra matomos dvejos durys, vienos vedančios į tualeto patalpą, kitos į vonios patalpą. Koridoriaus patalpoje dešinėje pusėje yra matoma praėjimas į virtuvės patalpą. Virtuvės patalpoje yra matoma dešinėje pusėje stovinti šaldytuvas už jo prie sienos stalas su kėdėmis. Kairėje pusėje yra matoma įrengta virtuvinė buitinė technika. Koridoriaus gale yra matomas praėjimas į kambarį (2). Praėjus į kambarį yra matoma dešinėje pusėje lova, kairėje pusėje dvi aukštė lova. Koridoriaus patalpoje yra matoma dešinėje pusėje praėjimas į kambarį (3). Praėjus į kambarį yra matoma dešinėje pusėje rašomas stalas, kėdė. Kairėje pusėje lova, prie sienos spinta. Vaizdo stebėjimo kamerų neįrengta. Daiktų ar objektų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui neaptikta, nesurasta. Sudaryta fotolentelė. (1 t., b. l. 132-141)

2023 m. gegužės 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole liudytoja V. R. (gimusi (duomenys neskelbtini)) savanoriškai pateikė garso įrašą 3.12 min. pokalbio su dukra G. M.. (1 t., b. l. 142-144)

2023 m. gegužės 26 d. vyresniojo tyrėjo R. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-18972-23, bendraujant su pranešėja V. R., gimusia (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad pranešė el. paštu apie įvykį. Bendraujant moteris nurodė, kad turi tris nepilnamečius vaikus: V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), U. B. (dabar R.), gimusi (duomenys neskelbtini), G. M., gimusi (duomenys neskelbtini), kartu su jais gyvena buvęs vyras V. M. gimęs (duomenys neskelbtini). Moteris nurodė, kad dažnai dirba bei namuose su vaikais kartais lieka juos prižiūrėti V. M.. V. R., nuvykus pasiimti nepilnametės dukros G. M. darželio „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ grupės auklėtojos padėjėja A. „(duomenys neskelbtini)“ grupės telefono numeris (duomenys neskelbtini), pranešė V. R., kad dukra skundėsi, kad prieš ją yra smurtaujama. V. R. grįžusi namo pradėjo kalbėtis su dukra G. M., kuri papasakojo, kad V. M., kuomet prižiūrėjo 2023 m. gegužės 17 d. būnant namuose pradėjo rėkti ant mergaitės, bei sudavė nenustatytą kiekį smūgių į pilvo srtitį. Moteris bijodama vaikų sveikata, pranešė apie tai anonimiškai. Bendraujant su V. R. ši nurodė, kad jos buvęs vyras V. M. yra nesenai paleistas iš įkalinimo įstaigos, kur atliko bausmę už nužudymą. Vyriškis yra agresyvus, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, išgėręs tampa labai agresyvus. Patikrinus nurodyta asmenį V. M. per „POLIS II“ naršyklę, nustatyta , kad asmuo buvo ne vieną kartą teistas už įvykdytas nusikalstamas veikas. Nuvykus į įvykio vietą, bendraujant su moterimi V. R. akivaizdžiai matėsi, jog moteris bijo grįžtančio vyro, bei nurodė, kad bijo, jog sužinojęs, jog ji pranešė į policiją gali padaryti bet ką. Vyriškis taip pat yra smurtavęs ir ankščiau prieš moterį, tačiau į policiją nesikreipė, bei dėl dabartinio įvykio pareiškimo nenori rašyti. Namuose taip pat buvo ir artimas šeimos draugas M. G., tel. Nr. su kuriuo bendraujant šis nurodė, kad apie įvykį duos parodymus, tačiau su juo susisiekti telefonu, nes dabar vyksta namo.

Atlikus liudytojo apklausos veiksmus nustatyta, kad dėl smurto prieš vaiką gali papasakoti ir artimas draugas M. G. tel. Nr, (duomenys neskelbtini), bei sesuo D. V. gimusi (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini), susisiekti su liudytojais nurodytais kontaktiniais numeriais susisiekti nepavyko dėl vėlaus paros meto. Dėl šių priežasčių nebuvo galimybės atlikti procesinių veiksmų. Įvertinus moters V. R. pateiktus parodymus bei asmens V. M. charakterizuojančią medžiagą, buvo nuspręsta asmenį sulaikyti, bei taip apsaugoti asmenį patyrusį smurtą, bei šeimos narius.

Bendraujant su vaikų teisių apsaugos vyriausiąja specialiste, ši nurodė, kad bendraujant su nukentėjusia G. M., kartu buvusi sesuo U. B. (dabar R.) gimusi (duomenys neskelbtini), nurodė, kad galimai iš mergaitės žodžių (buvo smurtauta prieš mergaitę). Tačiau bendraujant specialistei su mergaite U. ši keitė aplinkybes nurodydama, kad ją mušė į skirtingas vietas, tačiau nieko tikslaus nenurodė. Motina nurodė, kad prieš U. niekas nesmurtavo apie tai nieko nežino. Abi mergaitės G. ir U. su GMP, bei motina pristatyta apžiūrai į (duomenys neskelbtini), kur mergaitėms buvo diagnozuota: nugaros apatinės dalies sumušimai. Suteikus pagalbą abi išleistos. (1 t., b. l. 145-146)

2023 m. gegužės 26 d. tyrėjos V. N. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-18972-23, telefonu (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su nukentėjusiųjų mergaičių mama, kuri pranešė, kad 2023 m. gegužės25 d. vakare, mergaitės buvo pristatytos į (duomenys neskelbtini), kur buvo U. B. (dabar R.) užfiksuoti sužalojimai. (1 t., b. l. 147)

2023 m. gegužės 26 d. A. B. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant pagal bylą Nr. 01-1-18972-23 bendrauta su V. R., gimusios (duomenys neskelbtini), seserimi D. V., gimusia (duomenys neskelbtini), telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuri papasakojo, kad apie įvykį apskritai nieko nežinojo, kad jai tai naujiena ir pati skambins savo sesei sužinoti apie įvykį ir kitas visas aplinkybes. Minėjo, kad ji kartu su sese negyvena ir nežino kas ten šeimoje bei namuose vyksta, pati nieko papasakoti negali, nes nieko nežino apie smurto atvejus. Bendrauta su M. G. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra artimas draugas V. R. ir jos šeimos, kuris papasakojo, kad apie smurtą jam yra pasakoję V. R. vaikai, kad V. M. gimęs (duomenys neskelbtini) ne kartą yra smurtavęs prieš savo šeimos narius, bei naudojo psichologinį smurtą, bei turi dar informacijos apie V. M., tačiau liudyti atsisako, nes bijo V. M., kuris yra neadekvatus ir yra buvęs įkalinimo įstaigoje, galėtų duoti parodymus ir liudyti jai jam būtų suteiktas anoniminio liudytojo statusas. (1 t., b. l. 148)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1625/2023(01) nurodyta:

1. U. B. (dabar R.) nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, nugaros kairėje, nugaros vidurio linijoje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, kairio sėdmens projekcijoje. Sužalojimai Padaryti nuo trauminių poveikių, kontaktuojant su kietu buku, daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiaus), 6-12 parų laikotarpyje iki apžiūros.

2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

3. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti devynių trauminių poveikių pasekoje.

4. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių, kontaktuojant su kietu buku, daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiaus).

5. Sužalojimų lokacija bei pobūdis nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu.

6. Sužalojimai padaryti trauminių poveikių, kontaktuojant su kietu buku, daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiaus). (1 t., b. l. 152)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1624/2023(01) nuordyta:

1. G. M. nustatytos poodinės kraujosruvos nugaroje, juosmens kairėje, juosmens dešinėje, dešiniame dilbyje, dešinio kelio projekcijoje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairio kelio projekcijoje, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių, kontaktuojant su kietu buku, daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiaus), 6-12 parų laikotarpyje iki apžiūros.

2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

3. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti aštoniuolikos trauminių poveikių pasekoje.

4. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių, kontaktuojant su kietu buku, daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiaus).

5. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu.

6. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių, kontaktuojant su kietu buku, daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiaus). (1 t., b. l. 156-157)

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Subjektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Byloje esantys kaltinamojo, liudytojų paaiškinimai teisme bei mažametės nukentėjusiosios paaiškinimai apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat rašytiniuose dokumentuose, specialisto išvadose, įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniuose pranešimuose, vaizdo bei garso įrašuose užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad kaltinamasis V. M. laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. gegužės 30 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau aštuoniolikos trauminių poveikių pasekoje sudavė į įvairias kūno vietas padarė poodines kraujosruvas G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu laikotarpiu ne mažiau devynis trauminius poveikius padarė U. B. (dabar R.), gimusiai (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų G. M. ir U. B. (dabar R.), sveikatą. Nors kaltinamasis kategoriškai teigia nesmurtavęs prieš nukentėjusiąsias, byloje surinktų bei teismo ištirtų įrodymų visuma buvo paneigta ši kaltinamojo versija. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji G. M. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją teisme parodė kai sudavė su šluota „man labai stipriai skaudėjo. Ilgai skaudėjo. Man sudavė per nugarą ir parodė kaklą“. Taip pat ji paaiškino, kad „tėtis mušė per pirštus, tėtis supyko, tėtis kažką darė ir skaudėjo, tėtis sudavė per ranką ir per koją, aš nieko nedariau, bet mane mušė“. Taip pat G. M. paaiškino, kad jis mušė ir sesę, konkrečiai aplinkybių nenurodė (1 t., b. l. 57-59). Tokie G. M. parodymai iš esmės sutampa su jos motinos V. R. savanoriškai pateiktu pokalbio su dukra garso įrašu (1 t., b. l. 142-144).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. S. parodė, kad jai atvykus į įvykio vietą su pareigūnais bendravo mama (V. R.), kuri paaiškino, kad gavo skambutį ar žinutę iš darželio, kad mergaitė keistai elgiasi. Mama vėliau pasikalbėjo su dukra (G. M.) ir mergaitė pasisakė, kad tėtis jai trenkė, kartais smurtauja. Ji mergaites pasikvietė į kitą kambarį su jomis pasikalbėti. U. pradėjo pasakoti, jog „tėtis V.“ trenkė į pilvą, vėliau pati G. pasipasakojo, kad prieš ją smurtauja. Pokalbio eigoje U. paminėjo, kad smurtavo ir prieš ją. Liudytoja taip pat parodė, kad nukentėjusiųjų motina buvo išsigandusi, bijojo, kad apie pranešimą nesužinotų kaltinamasis, taip pat kartu su nukentėjusiomis gyvenantis jų brolis liudytojai paaiškino, kad matė kaltinamąjį smurtaujantį prieš mamą ir pasakojo, kad kaltinamasis būdamas išgėręs kabinėjasi.

Nukentėjusiosioms G. M. ir U. B. (dabar R.) padaryti sužalojimai yra užfiksuoti specialisto išvadose. Specialisto išvadoje Nr. G 1624/2023(01) nustatyta, kad G. M. padaryta ne mažiau aštuoniolikos trauminių poveikių suduodant į įvairias kūno vietas, padarytos poodinės kraujosruvos nugaroje, juosmens kairėje, juosmens dešinėje, dešiniame dilbyje, dešinio kelio projekcijoje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairio kelio projekcijoje, kairėje blauzdoje (1 t., b. l. 156-157). Kaltinamasis teigė, kad kad sužalojimai galėjo atsirasti nuo bėgiojimo, atsitrenkiant į duris, tačiau yra sužalojimų padarytų nugaroje, rankose, tose vietose, kurie yra padaryti tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Specialisto išvadoje Nr. G 1625/2023(01) nustatyta, kad U. B. (dabar R.) padaryti ne mažiau 9 trauminiai poveikiai, suduodant į įvairias kūno vietas, nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, nugaros kairėje, nugaros vidurio linijoje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, kairio sėdmens projekcijoje (1 t., b. l. 152). Nors abu sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau atkreiptinas dėmesys į gausų trauminių poveikių skaičių. Trauminis poveikis nėra smūgis, specialisto išvadose užfiksuoti tik trauminiai poveikiai, kurie paliko tam tikras žymes. Teismo posėdyje tiek nukentėjusiųjų motina V. R., tiek pats kaltinamasis teigė, kad būtent kaltinamasis griežčiau auklėjo vaikus, kalbėdavo pakeltu balso tonu, kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiosioms liepdavo stovėti kampe. Akivaizdu, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų vykdavo konfliktų. Be to, kaip teigė kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, su nukentėjusiųjų motina konfliktų metu susistumdydavo, o nukentėjusiųjų motina ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kaltinamasis konfliktų metu prieš ją (V. R.) smurtaudavo. Apie kaltinamojo smurtą prieš nukentėjusiųjų motiną vaiko apsaugos teisių specialistei K. S. pasakojo ir nukentėjusiųjų nepilnametis brolis. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, kas suponuoja, kad konfliktus kaltinamasis yra linkęs spręsti fiziniu smurtu.

Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis V. M. laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. gegužės 30 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau aštuoniolikos trauminių poveikių pasekoje sudavė į įvairias kūno vietas padarė poodines kraujosruvas G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu laikotarpiu ne mažiau devynis trauminius poveikius padarė U. B. (dabar R.), gimusiai (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų G. M. ir U. B. (dabar R.), sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo klausimai

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl V. M. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad vadovaujantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, įtarimuose ar kaltinamajame akte nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pavyzdžiui, kad asmuo nusikalstamą veiką buvo padaręs bendrininkų ar organizuota grupe ir pan.). Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367/2013, 2K-272/2017). Šiuo atveju kaltinamajame akte konkrečiai įvardinti aktualūs ankstesni V. M. teistumai ir tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme betarpiškai patvirtino, kad kaltinamasis inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas, todėl spręsti, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas, pripažįstant tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme, teisinių kliūčių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytos dvi nesunkios nusikalstamos veikos), padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos, įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamomis veikomis buvo padaryta žala, bei V. M. asmenybę – anksčiau teistas, paskutinius du kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, baustas administracine tvarka, dirbantis. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra laisvės atėmimo bausmė. Taigi, už padarytą BK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikaltimą (nežymus G. M. sveikatos sutrikdymas), V. M. skirtina 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už padarytą BK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikaltimą (nežymus U. B. (dabar R.) sveikatos sutrikdymas), V. M. skirtina 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Teismo vertinimu, vadovaujantis BK 75 straipsnius, kaltinamajam yra galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes kaltinamasis nuteisiamas ne daugiau kaip ketveriems metams už kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus, yra dirbantis, tokiu būdu galės greičiau atlyginti nukentėjusiosioms padarytą žalą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metų laikotarpiui. Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, kaltinamasis V. M. bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigotinas: 1) per 1 metus sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per 1 metus atlyginti civilinius ieškinius.

Realaus bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 25 d., 22.30 val. (1 t., b. l. 65-67) iki 2023 m. gegužės 26 d. 15.31 val. (1 t., b. l. 105-106), t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Kiti klausimai

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Nukentėjusiosios G. M. įgaliota atstovė advokatė Daiva Dereškevičienė pareiškė 1500 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos (2 t., b. l. 37-38).

Nukentėjusiosios U. B. (dabar R.) įgaliota atstovė advokatė Daiva Dereškevičienė pareiškė 1500 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos (2 t., 40-41).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiųjų G. M. ir U. B. (dabar R.) įgaliota atstovė advokatė Daiva Dereškevičienė prašė priteisti po 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienai mergaitei atskirai. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiosios patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumus, stresą, kas neabejotinai laikytina neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertintinos ir kitos aplinkybės, reikšmingos neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų – padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei jos pavojingumas, kilusios pasekmės nukentėjusiųjų fizinei bei psichinei sveikatai dėl žiauraus ir intensyvaus smurtinio kaltinamojo elgesio prieš nukentėjusiąsias, kaltinamojo finansinę padėtį (dirbantis, gauna pastovias pajams), taip pat į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams (kuri yra orientacinė, nes neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme faktiškai neįmanoma, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis). Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad nukentėjusiųjų G. M. ir U. B. (dabar R.) įgaliotos atstovės advokatės Daivos Dereškevičienės pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies ir iš kaltinamojo V. M. G. M. priteisiama – 1 000 Eur, U. B. (dabar R.) – 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Šioje byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai 541,67 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl mažamečių nukentėjusiųjų G. M. ir U. B. (dabar R.) įgaliotos atstovės advokatės Daivos Dereškevičienės dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje, kuris yra pagrįstas ir tenkintinas, iš kaltinamojo valstybės naudai priteisiant šias išlaidas (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis) (2 t., b. l. 77).

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantys raktai, paimti iš V. M. grąžintini V. R., kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, paliekami saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 303, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (nežymus G. M. sveikatos sutrikdymas), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (nežymus U. B. (dabar R.) sveikatos sutrikdymas), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, V. M. paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant: 1) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civilinius ieškinius.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realios bausmės atlikimo atveju įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 25 d., 22.30 val. iki 2023 m. gegužės 26 d. 15.31 val., t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nukentėjusiosios G. M. įgaliotos atstovės advokatės Daivos Dereškevičienės pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. M. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios U. B. (dabar R.) įgaliotos atstovės advokatės Daivos Dereškevičienės pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. M. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Patenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir priteisti iš V. M. valstybės naudai 541,67 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir šešiasdešimt septynis centus) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, byloje esančius raktus, paimtus iš V. M., grąžinti V. R., kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Urbo bankas (buvęs UAB Medicinos bankas), sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Informuoti V. M., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.