- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- e2S-2697-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18752-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fleet management and outsourcing“
- Kreditorius
- Jiezno uždarosios akcinės bendrovės „Juta“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Fleet management and outsourcing“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės pagal kreditorės Jiezno uždarosios akcinės bendrovės „Juta“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Fleet management and outsourcing“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 20 d. priėmė teismo įsakymą pagal kreditorės Jiezno UAB „Juta“, pareiškimą dėl 7 414,91 Eur skolos bei 42 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Fleet management and outsourcing“. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO žyma apie teismo įsakymo įsiteisėjimą padaryta 2018 m. rugsėjo 3 d. Skolininkė pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Prašyme nurodė, kad teismo įsakymas išsiųstas paštu jai nebuvo įteiktas, apie priimtą teismo įsakymą skolininkė sužinojo tik 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsitiktinai prisijungusi prie EPP sistemos, o 2018 m. rugsėjo 3 d. dar kartą prisijungusi pamatė žymą apie teismo įsakymo įsiteisėjimą. Pabrėžė, kad teismo įsakymas skolininkei buvo siųstas keliais būdais, todėl nėra aišku, kuri diena laikytina dokumentų įteikimo diena. Terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, nes skolininkė nėra nuolatinė elektroninės teismų sistemos (EPP) naudotoja, be to, nebuvo pasirinkusi, jog procesiniai dokumentai būtų įteikiami elektroniniu būdu. Skolininkė nežinojo, jog per EPP siustas dokumentas bus laikomas įteiktu, net jei ir realiai nėra peržiūrimas. Prašė atsižvelgti į tai, kad po 2018 m. rugpjūčio 31 d., skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėtiems interesams apginti; taip pat vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Tam, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo, skolininkė prašo sudaryti galimybę pateikti prieštaravimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi netenkino UAB „Fleet management and outsourcing“ prašymo dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti ir atsisakė priimti prieštaravimus dėl 2018 m. birželio 20 d. teismo įsakymo.
3. Teismas nurodė, jog 2018 m. birželio 21 d. teismo įsakymas buvo išsiųstas skolininkei per epp sistemą ir registruota pašto siunta jos deklaruotu buveinės adresu; vokas grąžintas su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. 2018 m. liepos 3 d. teismo įsakymas išsiųstas skolininkės vadovui V. R. per jo epp paskyrą ir registruota pašto siunta jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai taip pat neįteikti neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą. 2018 m. liepos 27 d. teismo įsakymas buvo pakartotinai išsiųstas registruota pašto siunta skolininko registruotu buveinės adresu ir elektroninėmis ryšių priemonėmis į skolininko epp paskyrą. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad epp sistemoje skolininko paskyroje 2018 m. liepos 27 d. išsiųsti elektroniniai dokumentai pristatyti 2018 m. liepos 30 d. 12 val. 31 min., o pašto siunta grąžinta neįteikta.
4. Turėdamas duomenis, kad skolininkui procesiniai dokumentai elektroninėmis ryšių priemonėmis buvo pristatyti 2018 m. liepos 30 d., atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalis) procesiniai dokumentai elektroninėmis ryšių priemonėmis įteikiami esant šalies sutikimui, teismas procesinį terminą skaičiavo pagal palankiausią skolininkui tinkamo įteikimo terminą, t. y. nuo 2017 m. liepos 27 d. išsiuntimo registruota pašto siunta skolininko Juridinių asmenų registre deklaruotos buveinės adresu.
5. Teismas vadovavosi CPK 123 straipsnio 4 dalimi bei teismų praktika, pagal kurią teismo įsakymo įteikimas pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį yra laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-560-614/2018). Pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintinos aplinkybės, dėl kurių asmuo šį terminą praleido ir šių aplinkybių svarba, o tuo atveju, kai teismo įsakymas buvo tinkamai įteiktas pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, vien tai, kad skolininkas faktiškai negavo procesinių dokumentų, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis ir neturi lemiamos teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Atsižvelgdamas į CPK nuostatas, teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai skolininkei šioje byloje buvo tinkamai įteikti, o skolininkė nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių priimtas teismo įsakymas yra neteisėtas, o terminas prieštaravimų pateikimui atnaujintinas. Teismas prašymą dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti atmetė, o pakartotinai pateiktus prieštaravimus atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Skolininkė UAB „Fleet management and outsourcing“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį, kuria atmestas UAB „Fleet Management and Outsourcing“ prašymas prieštaravimams pateikti ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti terminą skolininko prieštaravimams pateikti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų - užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą - pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 393/2012).
6.2. Teismas šiais vertinimo kriterijais nesivadovavo, aplinkybes įvertino formaliai; neatsižvelgė į tai, kad skolininkė terminą praleido nežymiai - 10 dienų; neįvertino, kad skolininkė sužinojusi apie priimtą teismo įsakymą (2018-08-31) veikė operatyviai - pateikė prieštaravimus, o gavusi teismo nutartį, kurią prieštaravimus priimti atsisakyta, kreipėsi teisinės pagalbos.
6.3. Teismas nevertino, ar nebus pažeista interesų pusiausvyra, jeigu dėl tokio nežymaus termino praleidimo bus užkirstas kelias ginčyti neteisėtą ir nepagrįstą kreditoriaus reikalavimą. Pažymi, jog skola realiai neegzistuoja; skolininkės ir kreditorės nesieja jokie sutartiniai santykiai. Paaiškino, kad sužinojusi apie įsiteisėjusį teismo įsakymą, skolininkė kreipėsi į kreditorę ir sužinojo, kad reikalaujama sumokėti už transporto priemonės remontą, nepaisant to, kad skolininkė nėra šios transporto priemonės savininkė ar naudotoja. Skolininkės nuomone, įvertinus skolos dydį ir tai, kad ją be pagrindo tenka sumokėti skolininkei dėl to, kad ji nežymiai (tik 10 dienų) praleido terminą prieštaravimams pateikti, šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas galimybei užtikrinti teisių apsaugą ir išvengti sunkių neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Skolininkė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo ir kreditorės pareiškimo pateikti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu.
9. Visų pirma, apeliantė, pasisakydama dėl kasacinio teismo suformuotų kriterijų, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 pateiktus išaiškinimus, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Šioje nutartyje kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių asmuo šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms. <...> Aplinkybė, kad skolininkė faktiškai negavo procesinių dokumentų, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis ir neturi lemiamos teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).
10. Šiuo atveju prašyme dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo skolininkė akcentavo tai, kad realiai apie priimtą teismo įsakymą ji sužinojo jau pasibaigus prieštaravimų pateikimo terminui (2018 m. rugpjūčio 31 d.), po šios dienos, ji ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėtiems interesams apginti; be to, nėra aišku, kuri diena laikytina dokumentų įteikimo diena ir kada baigėsi 20 dienų terminas prieštaravimams; skolininkė nėra nuolatinė elektroninės teismų sistemos (EPP) naudotoja, nebuvo pasirinkusi, jog procesiniai dokumentai būtų įteikiami elektroniniu būdu.
11. Taigi, faktiškai termino praleidimo priežastys siejamos su procesinių dokumentų įteikimu. Atskirajame skunde, priežastys, kurios gali būti vertinamos kaip svarbios ir realiai užkirtusios kelią skolininkei nedelsiant pateikti prieštaravimus, taip pat nenurodytos. Apeliantė apeliuoja į tai, kad terminas praleistas nežymiai (10 dienų), o teismas nevertino, ar nebus pažeista interesų pusiausvyra, jei bus užkirstas kelias ginčyti neteisėtą ir nepagrįstą kreditoriaus reikalavimą.
12. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, pažymi, kad prašyme dėl termino prieštaravimams pateikti nebuvo nurodytos aplinkybės, iš kurių teismas būtų galėjęs konstatuoti akivaizdų šalių interesų pusiausvyros pažeidimą (skolininkė prašė suteikti dar vieną galimybę įrodyti savo teisę; kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo, prašė sudaryti galimybę pateikti prieštaravimus). Atsižvelgus į šias aplinkybes, į tai, kad teismo įsakymas buvo siunčiamas visais teismui žinomais adresais (būdais), t. y. skolininkės buveinės (du kartus) adresu, įmonės vadovui, taip pat elektroninėmis ryšio priemonėmis į skolininkės EPP paskyrą (skolininkei procesiniai dokumentai pristatyti 2018 m. liepos 30 d.), į įstatyme nustatytą prieštaravimų pateikimo terminą (20 dienų), į tai, kad jie gali būti pateikiami nenurodant pagrindo, praleistas 10 dienų terminas (skolininkei žinant teismo įsakymo priėmimo datą) negali būti laikomas nereikšmingu. Apeliantės prašymo tenkinimas nenustačius (skolininkei neįrodžius) svarbių termino praleidimo priežasčių, t.y. vien dėl to, kad realiai dokumentus skolininkė gavo vėliau, neatitiktų siekiamų teisinio reglamentavimo tikslų.
13. Apelianto cituojamose kasacinio teismo nutartyse (2013 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013, 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012) buvo sprendžiama dėl ieškinio senaties, o ne procesinio termino atnaujinimo, todėl šie išaiškinimai šiuo atveju netaikytini.
14. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.