Teisora
Registruotis

Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-07 · Civilinė byla Nr. eA2-1129-480/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-07
Bylos Nr.
eA2-1129-480/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13606-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
J. M.
Ieškovas
akcinės bendrovės NEO Finance
Atsakovas
J. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eA2-1129-480/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13606-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-5296-848/2020 pagal pareiškėjos J. M. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-22100-717/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) NEO Finance kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. M. 4 349,50 Eur negrąžintos kredito dalies, 313,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. kreipimosi į teismą dienos, 20 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 349,50 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 249,78 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1 474,40 Eur administravimo mokesčio, 5,37 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. kovo 31 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 144 Eur žyminį mokestį, 246,01 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės J. M. ieškovei AB NEO Finance 4 349,50 Eur negrąžintą kredito dalį, 313,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2019 m. rugpjūčio 13 d., 20 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 349,50 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 249,78 Eur tarpininkavimo mokestį, 1 474,40 Eur administravimo mokestį, 5,37 Eur (sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. kovo 31 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 144 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur išlaidas už procesinių dokumentą parengimą.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja J. M. pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kurį vėliau patikslino. Patikslintame pareiškime prašė: 1) pripažinti, kad terminas pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti įstatymo nustatytą terminą paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-22100-717/2019; 2) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-22100-717/2019 ir panaikinti sprendimą už akių, bei atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 20 procentų dydžio sutartinių palūkanų už negrąžintą vartojimo kreditą (4 349,50 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško įvykdymo sumažinti iki 5 procentų metinių palūkanų, 3) priteisti iš AB NEO Finance visas bylinėjimosi išlaidas.

4. Pareiškėja prašė procesą atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais – dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių ir dėl teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėja nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-22100-717/2019, ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Apie priimtą teismo sprendimą už akių pareiškėja sužinojo tik jį gavusi, t. y. 2019 m. gruodžio 5 d. (atsiėmė teismo raštinėje). Iki šiol atsiskaito su kreditore, tačiau dalyvaujant teismo procese būtų turėjusi galimybę teikti priešieškinį dėl palūkanų sumažinimo. Šiuo atveju atliktas tik formalus vertinimas. Formaliai nagrinėjant ieškinį dėl skolos priteisimo nebuvo žinomos aplinkybės, kad atsiskaitoma pagal kreditorės pateiktą grafiką. Be to, nebuvo vertinamas kreditorės gautų lėšų paskirstymas, todėl nemažėjo skola, o buvo dengiami be pagrindo numatyti protingumo ir sąžiningumo neatitinkantys delspinigiai bei palūkanos. Atsakovė, sudarydama paskolos sutartį su ieškove, skolinosi pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė laikytina vartotoja, o sudarytoji sutartis – vartojimo paskolos sutartis, todėl tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikytinos vartojimo santykius reguliuojančios teisės normos. Pažymėjo, kad priskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai yra per daug dideli, vartotoja yra silpnesnioji sutarties šalis, prieš sudarant sutartį nevyko jokios derybos dėl sutarties sąlygų. Vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros. Bendra vartojimo kredito kaina yra didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą, kas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatomis preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka minėtojo įstatymo reikalavimų. Atsakovė yra vartotoja, silpnesnioji sutarties šalis, kuri turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, sutartyje numatytas palūkanų dydis pripažintinas nepagrįstai dideliu, todėl sudarytoje vartojimo paskolos sutartyje nustatytas 20 procentų metinių palūkanų dydis yra mažintinas, nustatant, kad priklausančių mokėti palūkanų dydis yra 5 procentai metinių palūkanų. Perskaičiuotinos atsakovės vykdant sutartį išmokėtos pinigų sumos ieškovei. Skaičiuojant ieškovei mokėtinų palūkanų sumą nuo sutarties sudarymo iki 2019 m. rugsėjo 10 d., t. y. teismo sprendimo už akių priėmimo datos, nustatant, kad metinis palūkanų dydis yra 5 procentai. Teismas, gavęs procesinius dokumentus, turėjo vertinti ir prašomų priteisti palūkanų pagrįstumą bei atitikimą protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Tuo metu pareiškėjos padėtis buvo įtempta tiek šeimoje, tiek darbe, visiškai nesiorientavo, kas vyksta aplinkui. Kiek išgalėdama stengėsi mokėti skolas ir situacijos objektyviai nevertino. Atsitokėjo nuvykus pas advokatus konsultacijos.

5. Ieškovė AB NEO Finance su atsakovės pateiktu pareiškimu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė teigia, jog apie tai, kad yra pagrindas atnaujinti procesą, sužinojo tik gavusi teismo sprendimą už akių, t. y. 2019 m. gruodžio 5 d. Atsakovei minėtas teismo sprendimas asmeniškai bei pasirašytinai įteiktas 2019 m. rugsėjo 13 d. Atsakovė prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2020 m. sausio 28 d. Matyti, jog terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra praleistas bei vien šis faktas galėtų būti pagrindas prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Atsakovės pateikti argumentai dėl termino pateikti prašymą atnaujinimo yra visiškai nepagrįsti bei nesuprantami, ieškovės nuomone, pateikti argumentai yra melagingi, kadangi atsakovė apie priimtus du atskirus teismo sprendimus už akių buvo informuota ir pačios ieškovės, atsakovei buvo įteikti asmeniškai bei pasirašytinai du atskiri teismo priimti sprendimai už akių, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė buvo įsitikinusi, kad yra priimtas tik vienas teismo sprendimas už akių ieškovės naudai. Atsakovė nenurodo jokių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu bei nenurodo jokio proceso atnaujinimo pagrindo, kuris leistų protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pagal vartojimo kredito sutartį sutarties šalys buvo sutarusios, kad atsakovė sumokės ieškovei 2 962,72 Eur palūkanų, kartu su kitais mokesčiais, sudarančiais bendrą vartojimo kredito kainą, mokant mėnesinėmis įmokomis iki 2023 m. balandžio 30 d. Atsakovė pažeidė įsipareigojimą laiku ir tinkamai vykdyti prievolę. Į tai reaguodama, ieškovė 2019 m. liepos 31 d. atsakovei išsiuntė išankstinį rašytinį pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir nustatė 5 kalendorinių dienų terminą skolai padengti bei nurodė, jog per nustatytą terminą atsakovei nepadengus skolos, vartojimo kredito sutartis bus nutraukta, tačiau atsakovė per pranešime dėl sutarties nutraukimo nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė. Pažymėjo, jog ieškovė nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakove, taigi įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal vartojimo kredito sutartį. Ieškovei nutraukus sutartį, atsakovės teisė naudotis kreditu nėra išnykusi, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palūkanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y. iki visiško jo grąžinimo dienos, kadangi nėra aišku kada šis atsakovės naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu pasibaigs. Sprendžiant dėl paskolos gavėjo pareigos mokėti paskolos davėjui palūkanas už naudojimąsi paskolos suma pagal sudarytą sutartį yra svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą. Šalys sutartyje numatė mokėjimo palūkanų taikymą ir kompensuojamąsias palūkanas (20 procentų), kurių dydis yra tapatus mokėjimo palūkanoms, tačiau skiriasi jų paskirtis, skaičiavimo pradžios bei pabaigos momentai. Pažymėjo, kad mokėjimo palūkanos yra išreikštos fiksuotu dydžiu, nurodomos vartojimo kredito grąžinimo sutartyje bei mokėjimo grafike, ir yra išdalintos kiekvienai mėnesinei įmokai, už naudojimąsi vartojimo kreditu tą apibrėžtą laikotarpį. Tokiu būdu, šios palūkanos apskaičiuotos preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas savo prievoles vykdys tinkamai ir neapima kompensuojamųjų palūkanų, kurios skaičiuojamos jam vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, suėjus mėnesinės įmokos datai, mokėjimo palūkanų skaičiavimas yra sustabdomas, ir, jeigu vartojimo kredito gavėjas šios įmokos neapmoka – pradedamos skaičiuoti kompensuojamosios palūkanos, taikant tą pačią palūkanų normą. Atsakovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, pilnai buvo sumokėjusi tik dešimt mėnesinių įmokų. Atsakovė atliko dar penkis mokėjimus jau po kreipimosi į teismą dienos, atliktų mokėjimų suma sudaro 2 166,93 Eur. Atlikti mokėjimai pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį visų pirma dengė priskaičiuotas palūkanas bei mokesčius dėl skolos išieškojimo, o tik po to kredito dalį. Atsakovės vėlavimas mokėti mėnesines įmokas prasidėjo jau nuo trečios mėnesinės įmokos. Atsakovei buvo aiškiai nurodyta, kokio dydžio ir kokiomis įmokomis bus mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos, ir ieškovė turėjo teisę, nutraukus su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį, reikalauti priteisti iš atsakovės mokėjimo (pelno) palūkanas visa apimtimi. Įvertinus šias aplinkybes ieškovė mano, kad teismo priimtas sprendimas už akių yra teisingas, protingas, atitinkantis ieškovės pažeistus teisėtus finansinius interesus dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad prieš suteikdama vartojimo kreditą, atsakovei pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą (Standartinę informaciją), kurioje buvo aiškiai nurodyta, kokia tvarka mokamos palūkanos ir (arba) mokesčiai. Atsakovė, susipažinusi su jai patekta detalia informacija apie vartojimo kredito sąlygas, prieš sudarant vartojimo kredito sutartį pati nesistengė vesti jokių derybų dėl sutarties sąlygų bei nepateikė jokių prieštaravimų, klausimų ar teiginių. Visos ieškovės pateiktame teismui ieškinyje nurodytos sumos bei mokesčiai buvo sulygti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje vartojimo kredito sutartyje, visų mokesčių paskaičiavimai teismui buvo pateikti teikiant ieškinį bei jo priedus ir yra teikiami detalūs mokesčių paaiškinimai šiame atsiliepime į patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Visi mokesčiai, remiantis vartojimo kredito sutartimi, buvo detaliai paskaičiuoti kreipimosi į teismą dieną bei teismas pareikštą ieškinį pripažino pagrįstu ir įrodytu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.

7. Teismas nustatė, kad priimtas teismo sprendimas už akių pareiškėjai asmeniškai įteiktas 2019 m. rugsėjo 13 d., todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo ji turėjo pateikti iki 2019 m. gruodžio 13 d. Nors pareiškėja nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 23 d., kurio nustatytų trūkumų pareiškėja nepašalino, tačiau jis taip pat buvo pateiktas jau praleidus 3 mėnesių numatytą terminą, kurio pradiniu prašymu pareiškėja net neprašė atnaujinti.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pati pareiškėja nurodė, jog rugsėjo mėnesį vyko intensyvus bendravimas su ieškove dėl kreditų grąžinimo, kas patvirtina faktą, jog pareiškėjai apie priimtą teismo sprendimą už akių buvo žinoma, todėl, teismo sprendė, kad terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra praleistas, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo šį įstatyme nustatytą terminą atnaujinti.

9. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių.

10. Teismas konstatavo, kad su sutarties sąlygomis atsakovė buvo supažindinta, jai buvo pateikti visi duomenys, susiję su palūkanų ir kitų mokesčių pagal sutartį dydžiais, o atsakovės atliekami mokėjimai patvirtina, kad su pasirašytos sutarties sąlygomis ji sutiko sudarydama su ieškove sutartį, joms neprieštaravo, pirmus įsipareigojimus vykdė tinkamai, sudarytos sutarties neginčijo.

11. Teismas pažymėjo, kad numatytas palūkanų dengimas (prievolių įvykdymo eiliškumas) atitinka CK reikalavimus, o įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėja (atsakovė) J. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti, kad terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-22100-717/2019. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Nesutinka su teismo vertinimu, jog priimant sprendimą už akių nebuvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, nes kreipiantis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nurodė, jog priimant sprendimą už akių nebuvo analizuojamos ir vertinamos mokamos palūkanos, kurios neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo kriterijų.

12.2. Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl palūkanų normos dydžio atitikimo protingumo ir sąžiningumo kriterijams, nepasisakė kokioms aplinkybėms esant nėra galimybės jų sumažinti.

Atsiliepimas

13. Ieškovė AB NEO Finance atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

Šalies argumentai

13.1. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo tapačius argumentus, kurie buvo pateikti 2020 m. vasario 17 d. pareiškėjos patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo. Į visus pareiškėjos atskirajame skunde pateiktus argumentus buvo detaliai atsakyta 2020 m. kovo 23 d. atsiliepime į patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo.

13.2. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodo jokių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, kadangi pareiškėja, pasirašytinai ir asmeniškai priėmusi teismo siųstus procesinius dokumentus bei susipažinusi su ieškovės pareikštu ieškiniu, dar vykstant bylos nagrinėjimui iš esmės, tiksliai žinojo ieškovės prašomų priteisti palūkanų bei mokesčių dydį bei galėjo savo visus prieštaravimus pareikšti pateikdama atsiliepimą į ieškinį.

13.3. Pareiškėja, siekdama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-22100-717/2019, tačiau nenurodydama jokių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, bei nenurodydama jokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, siekia tik pakartotinio bylos išnagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

13.4. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodo absoliučiai jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui bei nepateikia visiškai jokių jos nesutikimą su teismo priimta nutartimi pagrindžiančių įrodymų.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Žemesnės instancijos teismas

16. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

18. Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019, 19 punktas).

19. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys 2018 m. kovo 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K511233215, kuria atsakovei buvo suteiktas 4 929,04 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 962,72 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 20 procentų), 305,58 Eur tarpininkavimo mokestį ir 1 710 Eur administravimo mokestį iki 2023 m. balandžio 30 d. Atsakovė nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2019 m. liepos 31 d. nutraukė sutartį Nr. K511233215 ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo, kuris 2019 m. rugpjūčio 16 d. buvo priimtas, o atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovei buvo įteikti 2019 m. rugpjūčio 22 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (atsakovė pati asmeniškai pasirašė priimdama jai siųstus dokumentus). Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2019 m. rugsėjo 5 d. įskaitytinai. Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino. Sprendimas už akių atsakovei asmeniška įteiktas 2019 m. rugsėjo 13 d., įsiteisėjo 2019 m. spalio 1 d. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2019 m. gruodžio 23 d., tačiau nepašalinus trūkumų, 2019 m. sausio 21 d. nutartimi laikytas nepaduotu ir grąžintas. 2020 m. sausio 28 d. pateiktas naujas prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuris, šalinant trūkumus, buvo patikslintas 2020 m. vasario 17 d., ir dėl kurio yra priimta šioje byloje skundžiama nutartis.

21. Pažymėtina, jog teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. Atsakovė prašyme nurodė, kad apie 2019 m. rugsėjo 13 d. gautą sprendimą už akių ji prisiminė tik gavusi teismo nutartį, o veiksmų, susijusių su priimtu sprendimu už akių, ėmėsi tik 2019 m. gruodžio mėnesį, kai motinos paskatinta ir finansiškai paremta kreipėsi į advokatę.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog sprendimą už akių pareiškėjai asmeniškai įteikus 2019 m. rugsėjo 13 d., prašymas dėl proceso atnaujinimo turėjo būti pateiktas iki 2019 m. gruodžio 13 d., todėl terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra praleistas.

23. Nepaisant to, kad termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimas savaime sudaro pagrindą prašymą atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis), tačiau teismas pasisako dėl pareiškėjos (atsakovės) prašyme nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų.

24. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja (atsakovė), prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą tokiu pagrindu, visų pirma būtina įvertinti, ar nurodytos aplinkybės gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis, t. y. ar jos būtų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.

Žemesnės instancijos teismas

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo tai, kad jai nebuvo žinoma, jog yra atsiskaitoma pagal pateiktą grafiką, kad nebuvo vertinamas gautų lėšų paskirstymas, tačiau su tuo apeliacinės instancijos teismas sutikti negali, nes Informacijos apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas skiltyje „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ buvo pateiktas mokėjimo grafikas, o taip pat nurodyta, kad palūkanos ir (arba) mokesčiai mokami tokia tvarka: 1) mokesčiai dėl skolos išieškojimo; 2) vėlavimo palūkanos; 3) mokėjimo palūkanos; 4) kredito dalis; 5) tarpininkavimo mokestis ir sutarties administravimo mokestis. Pažymėtina, kad atsakovė neginčija, jog su tokia informacija nebuvo supažindinta, be to, 2019 m. rugpjūčio 22 d. gavusi ieškinį su priedais taip pat galėjo suprasti, kokia tvarka ieškovė paskirsto atsakovės mokamas įmokas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad ji turėjo suprasti, jog laiku nemokant įmokų ieškovei pagal tarp šalių sudarytą sutartį, gali kilti pasekmės, su kuriomis atsakovė susipažino pasirašydama vartojimo kredito sutartį. Tai, kad atsakovė netinkamai suprato / interpretavo mokėjimo tvarką pagal pasirašytą su ieškove vartojimo kredito sutartį ir kartu su ja pateiktą informaciją, nelaikytina naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

27. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja iš esmės nenurodė jokių naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjai sprendimo už akių priėmimo metu, todėl procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti atnaujintas.

28. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė ir kitą proceso atnaujinimo pagrindą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t. y. kad sprendime už akių yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka – šiuo atveju priimant sprendimą už akių nebuvo analizuojamos ir vertinamos mokamos palūkanos, kurios neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo kriterijų.

29. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) svarbu nustatyti, ar: teismo procesinis sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo peržiūrėtas aukštesnės instancijos teismo, ir, jei ne, ar tame procesiniame sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą; kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, todėl ši sąvoka vertinamoji; klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą; teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018, nutarties 14 ir 19 punktai).

30. Apeliantė ir atskirajame skunde, taip pat ir prašyme dėl proceso atnaujinimo įrodinėdama Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo už akių neteisėtumą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatų.

31. VKĮ 21 straipsnyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (1 dalis); preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą (2 dalies 2 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju iš tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties matyti, kad bendra vartojimo kredito kaina (visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui, VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) sutarties sudarymo momentu buvo 3 211,94 Eur (8 140,98 Eur (bendra vartojimo kredito suma, kurią kredito gavėjas turės sumokėti) – 4 929,04 Eur (bendra vartojimo kredito suma)), o bendra vartojimo kredito suma (kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį, VKĮ 2 straipsnio 4 dalis) – 4 929,04 Eur, todėl apeliantės argumentai, kad bendra vartojimo kredito kaina yra didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą, atmestini kaip nepagrįsti.

33. Prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, apeliantė taip pat nurodo, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje numatytas palūkanų dydis pripažintinas nepagrįstai dideliu, todėl priimant sprendimą už akių buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida. Kreipiantis į teismą dėl proceso atnaujinimo, atsakovė buvo nurodžiusi, jog priimant sprendimą už akių nebuvo analizuojamos ir vertinamos mokamos palūkanos, kurios neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo kriterijų, tačiau skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl palūkanų normos dydžio atitikimo protingumo ir sąžiningumo kriterijams, nepasisakė kokioms aplinkybėms esant nėra galimybės jų sumažinti.

34. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (iš lot. savo iniciatyva).

35. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu be kitų ieškovės prašomų priteisti sumų, taip pat priteisė ir 20 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 349,50 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, su kurių dydžiu apeliantė nesutinka, laiko tokį palūkanų normos dydį nesąžiningą jos, kaip silpnesniosios vartojimo kredito santykių šalies, atžvilgiu. Ieškovė yra nurodžiusi, kad turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palūkanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y. iki visiško jo grąžinimo dienos.

36. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su tuo, kad kredito davėjas turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palūkanas iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, negali. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Šiuo atveju nei priimant 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą už akių, nei apeliacine tvarka skundžiamą nutartį, nebuvo atsižvelgta į tai, kad vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje buvo nustatyta, jog vartojimo kredito sutarties trukmė yra 60 mėn., sutarties pabaiga – 2023 m. balandžio 30 d. Teismo vertinimu, toks susitarimas reiškia, kad šalys susitarė mokėjimo palūkanas skaičiuoti ne ilgiau negu iki 2023 m. balandžio 30 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad mokėjimo palūkanų priteisimas iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuotinas kaip aiški teisės normos taikymo klaida CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl ieškinio reikalavimas dėl mokėjimo palūkanų priteisimo iki visiško kredito grąžinimo dienos Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. priimtu sprendimu už akių negalėjo būti tenkinamas pilna apimtimi, o skundžiama nutartimi turėjo būti vertinamas.

37. Nors skundžiama nutartis priimta 2020 m. balandžio 29 d., tačiau nagrinėjamam atveju aktualiu klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

38. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą tenkintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, atnaujintinas procesas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-22100-717/2019 ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir pareiškėjos J. M. prašymą atnaujinti procesą tenkinti.

Atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-22100-717/2019 ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė