Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-12-22 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: UAB „DSG“, UAB „PRINT LT“, AB TEO LT, Gospodarstvo Ogrodnicze Grzegorz Krason, Lietuvos daržovių augintojų asociacijai, UAB „Dotnuvos projektai“, UAB „Gintaro pasaulis“, UAB „Baltic Agro“, UAB „LAUMETRIS“, V. R., UAB „Lytagros prekyba“, UAB „Forumas“, UAB „Nirlita“, UAB „Volunta Pak“, Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Lytagra“, ūkininkui V. G., Ramirent Baltic AS, UAB „Packmak“, UAB „Augevidus“, UAB „Kėdainių gėlės“, Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, AGROCHEMIA, Sp.z.o.o., UAB „AGRIMATCO VILNIUS“, UAB „Dojus Agro“, UAB „Medilana“, UAB „Manukas“, UAB „Skolų valdymo partneris“, UAB „Šiaulių skuba“, AB LESTO, Advokatų profesinė bendrija Magnusson ir partneriai, UADBB „SAGAUTA“, Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Medicinos bankas“, Radviliškio kredito unijai, AB Swedbank, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio agentūrai, Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariatui, Ūkio banko lizingas, antstoliui R. K., antstoliui A. B., bankrutuojančiai UAB „Iskera“, antstoliui A. L., antstolei E. R., Timex S. A. filialui, UAB „Būsto paskolų draudimas“, BTA Insurance Company SE, D. S., Z. S., dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Teismas pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai taikė LR FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatas, pareiškėją laikė nesąžiningu ir tokiu pagrindu atsisakė jam iškelti bankroto bylą. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad dalį UAB „Medicinos bankas“ pagal kredito sutartį pervestų lėšų panaudojo ne pagal kredito sutartyje numatytą paskirtį. Kredito sutarties Nr. LOAN_40284 tiksli paskirtis buvo sandėlių su valymo ir džiovinimo įranga įsigijimas, apyvartinių lėšų papildymas. Iš gautų lėšų pareiškėjas įsigijo ūkininkavimo veiklai reikalingus sandėlius, kurie nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir yra įkeisti UAB „Medicinos bankas“. Teismas vertindamas 2006-2007 metų įvykius ir jų pagrindu atsisakydamas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, netinkamai taikė aktualias LR FABĮ nuostatas. Teismas nevertino, ar neva 83989,91 Eur kredito lėšų panaudojimas ne pagal paskirtį galėjo sukelti pareiškėjo nemokumą. Pareiškėjas nemokiu tapo dėl ekonominės krizės pasekoje bankrutavusios UAB „Iskera“ ir pareiškėjui kaip laiduotojui pritaikytos solidariosios atsakomybės už nurodytos įmonės prievoles. Pareiškėjas nemokiu tapo dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o ne dėl paties pareiškėjo netinkamo veikimo/neveikimo ir/ar sąžiningumo/nesąžiningumo. Pareiškėjas nuosekliai ir kryptingai vystė žemės ūkio ir krovinių pervežimo veiklas, kurių plėtrai finansinę paramą gavo iš profesionalių finansinių įstaigų, prievolių įvykdymą garantuodavo turimo turto hipoteka, laidavimu. Turimų finansinių įsipareigojimų pareiškėjas nebegalėjo vykdyti dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių – dėl 2008 m. prasidėjusios pasaulinės krizės įtakoje žlugusio pervežimų verslo, pareiškėjui kaip laiduotojui pritaikytos solidariosios atsakomybės ir to pasekoje sužlugusios ūkininko veiklos. Tuo metu, kai pareiškėjas sudarė paskolų sutartis ir tuo metu, kai prarado galimybę jas vykdyti, LR teisinė sistema nenumatė galimybės bankrutuoti, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas nesiekė išspręsti finansinių sunkumų, o siekia pasinaudoti fizinių asmenų bankroto institutu finansinių įsipareigojimų nurašymui. Pareiškėjo turimi finansiniai sunkumai yra susiję su dėl ekonominės krizės bankrutavusia UAB „Iskera“, kurios bankrutavimo priežastys yra išnagrinėtos įmonės bankroto byloje Nr. 2B2-540-267/2012. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nemokiu tapo dėl jo atžvilgiu pritaikytos solidariosios laiduotojo atsakomybės pradėjus išieškojimą iš ieškovo asmeninio turto ir areštavus jam priklausančias lėšas, dėl ko tolesnė ūkininko veikla tapo neįmanoma dėl akivaizdaus apyvartinių lėšų trūkumo.Teismas byloje nebuvo aktyvus, į byloje pateiktą medžiagą nesigilino, papildomų įrodymų pateikti nereikalavo, nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kaip ketina tenkinti kreditorių reikalavimus ir atkurti savo mokumą, priimdamas nutartį rėmėsi ne visa bylos medžiaga, o UAB „Medicinos bankas“ nuomone, turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos rezultato.

Pareiškėjas nepateikė teisingų duomenų nei apie savo disponuojamas pajamas, nei apie turimą turtą. Pareiškėjas nepateikė informacijos apie jo sutuoktinės gaunamas pajamas, turimą turtą, be to pareiškėjas yra DS Transport, UAB vadovas ir akcininkas. Pareiškėjui, sąžiningai nepateikiant visos informacijos, aktualios keliant bankroto bylą, remiantis kasacinio teismo praktika, yra objektyvus pagrindas konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą. Pareiškėjas savo nemokumą sieja su UAB ,,Iskera“, kurios vadovu buvo, nemokumu dėl 2008 m. prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės, tačiau galimybė keltis fizinio asmens bankroto bylą negali būti remiama vien tik deklaratyviais teiginiais apie ekonominę krizę, kuri tariamai sąlygojo verslo nesėkmę. Ekonominė krizė negali būti laikytina universalia priežastimi, kuri pagrindžia bet kokius fizinio asmens nesugebėjimus vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Juo labiau, kai negebėjimo vykdyti prievoles momentas akivaizdžiai nesutampa su ekonominės krizės laikotarpiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog ekonominės krizės pradžia laikytini 2008 m. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011), UAB ,,Iskera“ bankrutuojančios statusą įgijo tik 2012-02-21, t.y. po 4 metų nuo ekonominės krizės pradžios. Vyriausybė 2011-04-27 priėmė nutarimą Nr. 491 ,,Dėl Lietuvos konvergencijos 2011 metų programos ir nacionalinės reformų darbotvarkės“, kuriuo buvo patvirtinta Lietuvos konvergencijos 2011 metų programa. Minėtos programos ketvirtojo skirsnio 12 p. nurodyta: ,,Lietuvos ekonominė būklė gerėja. Nuo 2008 metų pabaigos iki 2010 metų I ketvirčio trukęs ūkio nuosmukis baigėsi“. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo nurodomos nemokumo priežastys yra deklaratyvios bei akivaizdžiai nesusijusios su ekonomine krize. Radviliškio rajono apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo deklaruojamos nemokumo priežastys yra labiau susijusios ne su ekonomine krize, o jo paties aktyviais ir nesąžiningais veiksmais.Pareiškėjas taip pat klaidino kreditorius dėl kredito tikslo ir pan. aplinkybių. Pareiškėjas nepaisė 2006-12-27 kredito sutartyje Nr. LOAN_40284 nustatyto įsipareigojimo, jog iš Banko gautos piniginės lėšos bus panaudotos pagal tikslinę paskirtį, o dalį lėšų pervedė savo paties įmonei, kurios turto, neišsaugojo bei aplaidžiai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą. Šiais veiksmais pareiškėjas elgėsi nesąžiningai – klaidino Banką dėl siekiamo gauti kredito tikslo, kredito lėšas naudojo ne pagal sutartas sąlygas, šių lėšų neinvestavo į savo ūkį kaip Bankas tikėjosi išduodamas kreditą. Pareiškėjas taip pat neatsakingai valdė UAB ,,Iskera“ turtą, kurio dalis buvo neaiškiomis aplinkybėmis nurašyta, nors Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012-09-14 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1143-632/2012 konstatavo, jog tokie veiksmai buvo neteisėti ir priteisė žalą iš pareiškėjo. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėjas klaidino kreditorių dėl kredito tikslo, blogino tiek UAB ,,Iskera“, tiek savo mokumą, kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. Tokie veiksmai, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotus fizinio asmens nesąžiningumo kriterijus, laikytini nesąžiningais ir pažeidžiančiais kreditorių interesus, todėl pareiškėjui bankroto byla neturėtų būti keltina. Pareiškėjas jau nuo 2010 m. turėjo imtis aktyvių veiksmų dėl savo mokumo pagerinimo. Toks pareiškėjo elgesys tik patvirtina, jog jis jau 5 metus nerodo jokių aktyvių veiksmų, jog jo mokumas būtų bent iš dalies pagerintas. UAB ,,Iskera“ 2015-09-24 buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl neturėtų būti laikytina Pareiškėjo kreditore. Bankas pateikė visumą įrodymų, kad pareiškėjas klaidino Banką dėl kredito tikslo, kad UAB ,,Iskera“ bankroto byla buvo iškelta praėjus reikšmingam laiko tarpui po ekonominės krizės pabaigos, o valdydamas šią įmonę Pareiškėjas neišsaugojo jos turto, padarydamas žalą kreditoriams, bei, kaip nustatyta, vykdė nusikalstamas veikas. Galiausiai Pareiškėjas nededa pastangų gerinti savo mokumą, teikia teismui tikrovės neatitinkančią informaciją. Šios aplinkybės, remiantis kasacinio teismo suformuota praktika fizinių asmenų bankroto bylose, reiškia, jog Pareiškėjas buvo nesąžiningas ir bankroto byla jam negali būti keltina – ką teisingai ir nustatė pirmosios instancijos teismas.

2016-02-12 pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus. Apeliantas prašo prie bylos prijungti pateikiamus naujus įrodymus, nurodo, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; kt.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė 2015 -12-22, todėl visi pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Visgi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šių įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat į bankroto byloje egzistuojantį viešąjį interesą, pirmiau išvardytus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublik?s Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apelianto nemokumo, tačiau kilo ginčas dėl tokios būklės priežasčių, o kartu – dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindo, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjui D. S. pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalį, nurodęs, kad pareiškėjas nedėjo pastangų gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais ir neatskleidė tikrųjų pajamų. Apelianto manymu, jis neatliko nesąžiningų veiksmų, dėl kurių tapo nemokiu, todėl pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą konstatuotas nepagrįstai.

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte išdėstyto atsisakymo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą teisinį pagrindą ir jo taikymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turi būti vertinami pareiškėjo veiksmai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo – t. y. iki 2015-07-30. Nurodyto 3 metų termino pradžia skaičiuojama nuo nesąžiningų veiksmų atlikimo laiko.

Pirmosios instancijos teismas, sąžiningumo aspektu vertindamas 2006-12-27 kredito sutartimi Nr. LOAN _ 40284 UAB „Medicinos bankas“ suteiktų lėšų panaudojimo aplinkybes, aplaidų UAB „Iskera“ buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, UAB „Iskera“ turto neperdavimą bankroto administratoriui 2012 m. vasario mėnesį, netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nes vertino pareiškėjo veiksmus ne tik per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, bet ir per ankstesnį laikotarpį. Pareiškėjas kreipėsi į teismą 2015-07-30, todėl vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teisme sąžiningumo aspektu turėjo būti vertinami pareiškėjo sandoriai, veiksmai (neveikimas) laikotarpiu nuo 2012-07-30 iki 2015-07-30, t. y. per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas apelianto nesąžiningumą konstatavo, nustatęs, kad pareiškėjas šiuo metu gauna tik 400 Eur atlyginimą, 100 Eur už žemės nuomą, 300 Eur už patalpų nuomą, 100 Eur už technikos nuomą ir šios lėšos yra skiriamos 2 nepilnamečių vaikų išlaikymui, o pareiškėjas nenurodo jokių galimybių gauti didesnes pajamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas. FABĮ 7 str. 1 d. nustato reikalavimus mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos FABĮ 8 str. 1–4 d. nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai. Plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, kuri iš esmės nurodo, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo finansinėmis galimybėmis dalinai tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, turėtų būti vertinamos tik tuomet, jei pareiškėjui būtų nutarta iškelti fizinio asmens bankroto, ir jis tuomet turėtų pareigą parengti savo mokumo atkūrimo planą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmiau nurodytos aplinkybės, susijusios su apelianto (ne)mokumu ir (ne)sąžiningumu, liko išsamiai nenustatytos ir detaliai neįvertintos. Iš naujo nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą teismas privalo išsiaiškinti per trejų metų laikotarpį sudarytų sandorių ir pareiškėjo gautų pinigų panaudojimo klausimą, kad būtų galima spręsti, ar pareiškėjas yra sąžiningas skolininkų atžvilgiu ir ar jo veiksmuose nėra Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytų pagrindų atsisakyti kelti bankroto bylą. Taip pat būtina išsiaiškinti realią finansinę pareiškėjo padėtį. Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dirbo tik 9,5 mėn. (nuo 2013-09-11 iki 2014-04-01 UAB „DS Transport“ ir nuo 2015-05-19 pas Z. S.). Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis dirbo visą laiką, išskyrus laikotarpius, kuomet turėjo rūpintis sergančiu šeimos nariu, nepatvirtintos įrodymais. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui, paneigiančius skolininko sąžiningumą, gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 str., Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d. 6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pats savo iniciatyva pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Tokia teismo teisė įtvirtinta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 3 d. 1 p., kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Pirmosios instancijos teismui netyrus nurodytų reikšmingų aplinkybių, atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, neatsižvelgimo į apelianto sąžiningumą, nevertintini, nes turės būti nagrinėjami ištyrus teisiškai svarbius faktus pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant pakartotinai.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teisme negalima išspręsti bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui klausimo, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-12-22 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.