Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės,

dalyvaujant ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei prokurorei R. D.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) R. S. ir V. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro patikslintą ieškinį atsakovams A. D., R. S., V. I., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos administracinių aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos, vindikacijos taikymo, trečiasis asmuo S. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

38. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų teisėjų kolegija 2018 m. sausio 10 d. sprendimu išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų R. S. ir V. I. apeliacinį skundą, panaikino Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. ( Civilinės bylos Nr. 2A-28-368/2018).

39. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 3K-3-338-695/2018) panaikino Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti reikalavimai panaikinti ab initio: Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. gegužės 15 d. pažymą Nr. 6-527; Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. gegužės 23 d. pažymą Nr. 6-530; Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 12 d. išvadą Nr. 71-4072; Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2003 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 71-15063-15940 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje R. S.; – Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. V-3998 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir kadastro rodiklių nustatymo Radviliškio rajone“ 1 priedo eilutę Nr. 34; pripažinti negaliojančia ab initio 2000 m. gegužės 23 d. sutartį, kuria A. D. perleido R. S. teisę į 9,62 ha išlikusio buvusio žemės savininko P. M. nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą, ir dėl šių reikalavimų paliko galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį ieškinį tenkinti.

40. Nutarė panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 10 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalis nutraukti civilinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti žemės sklypo teisinę registraciją, ieškovui atsisakius šio reikalavimo, ir paliko galioti šią Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai pripažinti ab initio negaliojančiais 2005 m. kovo 16 d. žemės sklypo pardavimo sutartį, kuria R. S. pardavė V. I. 11,37 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (iki 2014 m. rugsėjo 16 d. – (duomenys neskelbtini)), ir 2005 m. kovo 16 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo R. S. perdavė šį sklypą V. I.; taikyti vindikaciją – grąžinti šį sklypą valstybės nuosavybėn iš atsakovės V. I., palikti nepakeistą.

41. Nutarė panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas taikyti restituciją, ir šią bylos dalį perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42. Kasacinis teismas minėtoje byloje pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta ir neginčijama faktinė aplinkybė, kad administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo procese ir sutartis, kuria A. D. perleido R. S. teisę į nuosavybės teisės atkūrimą, buvo priimti suklastotų dokumentų pagrindu. Taigi jie turi būti panaikinti (pripažinti negaliojančiais) kaip prieštaraujantys imperatyviosioms Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio ir 10 straipsnio, Piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 2, 11, 14 punktų nuostatoms, ir šiai išvadai neturi reikšmės apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl jų panaikinimo (pripažinimo negaliojančiais) padarinių (ne)taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs sprendimą atmesti ieškinį visiškai, taigi ir reikalavimus panaikinti šį sandorį bei administracinius aktus, pažeidė pirmiau nurodytas teisės normas.

43. Kasacinis teismas akcentavo, kad nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kad vadovaujasi kasacinio teismo praktika, tačiau tokios jo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017 pateiktus išaiškinimus. Kaip ir nurodytoje kasacinėje byloje, nagrinėjamoje byloje svarbu, kad atsakovas R. S. nuosavybės teisę į ginčo sklypą įgijo, atkūrus jam nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal specialius teisės aktus, atkūrimo procedūras vykdė valstybės institucijos, prieš tai jos privalėjo patikrinti, ar asmuo, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, atitinka teisės aktų reikalavimus ir ar yra kitos sąlygos, būtinos nuosavybės teisėms atkurti. Dėl to atsakovė V. I., pagrįstai pasitikėdama valstybe ir jos institucijomis, neturėjo pagrindo abejoti, kad asmuo, iš kurio ji įsigijo žemės sklypą, yra teisėtas savininkas. Įgijusi nuosavybės teise žemės sklypą, ji turėjo teisėtą lūkestį, jog išliks savininke neribotą laiką ir galės juo naudotis.

44. Nustačius, kad ginčo žemės sklypas nėra priskiriamas išimtinei valstybės nuosavybei, kurios nebūtų galima įsigyti privačion nuosavybėn (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), ir dėl jo nėra visuomenės poreikio, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė V. I. žemės sklypą yra įgijusi dar 2005 m. ir naudoja jį pagal paskirtį daugiau kaip 13 metų, Kasacinis teismas pažymėjo, kad sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog, pritaikius vindikaciją pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalies taisykles ir grąžinus žemės sklypą iš atsakovės V. I. valstybės nuosavybėn, jai priteisiant iš kito atsakovo prieš 13 metų už sklypą mokėtą kainą, būtų pažeistas proporcingumo principas ir ši atsakovė patirtų pernelyg didelę naštą. Teismas nurodė, kad nors, skirtingai nei nurodytoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017, nagrinėjamoje byloje nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio nei dėl atsakovo A. D., nei dėl valstybės pareigūnės S. D., be to, nėra ginčo dėl atsakovo R. S. sąžiningumo, nenustatyta išieškojimo iš jo sudėtingumo, tačiau tai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl sąžiningos atsakovės V. I. teisėtų lūkesčių apsaugos. Užtikrinant sąžiningos įgijėjos (V. I.) ir savininko (valstybės) interesų pusiausvyrą sprendžiant dėl turto išreikalavimo (vindikacijos), esminė aplinkybė yra tai, kad V. I. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o poreikis nagrinėjamoje byloje spręsti dėl turto išreikalavimo kilo dėl konstatuoto nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės įgaliotų institucijų priimtų administracinių aktų neteisėtumo. Tokioje situacijoje sprendžiant dėl administracinių aktų panaikinimo padarinių, valstybė negali atsidurti geresnėje padėtyje (būti grąžinta į ankstesnę padėtį, t. y. atgauti žemės sklypą, nepatyrusi jokių suvaržymų) nei sąžininga įgijėja V. I. (prarasti 13 metų valdytą sklypą ir įgyti teisę išsiieškoti priteistą sklypo dabartinės vertės galbūt neatitinkančią sumą). Dėl nurodytų priežasčių atmesti ieškovo kasacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti vindikaciją, o ne kitus teisių gynimo būdus.

45. Kasacinio teismo vertinimu pripažinus, kad ginčo žemės sklypas negali būti išreikalautas iš atsakovės V. I., nėra tikslinga ir nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais 2005 m. kovo 16 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria R. S. pardavė ginčo žemės sklypą V. I., ir šio žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą. Nustačius, kad šioje byloje netaikytina vindikacija, ginant valstybės interesus spręstinas restitucijos tarp atsakovo R. S. ir valstybės klausimas. Pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį, kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Sprendžiant dėl grąžintinos vertės dydžio yra pagrindas atsižvelgti į už parduotą turtą gautą vertę, siekiant įgyvendinti principą, kad niekas neturėtų naudos iš neteisėtų veiksmų, pavyzdžiui, neturėjęs teisės į nuosavybės teisių atkūrimą asmuo nepasipelnytų iš nepagrįstai gauto nuosavybėn turto pardavimo.

46. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje taikytina vienašalė restitucija, priteisiant valstybei iš atsakovo R. S. ginčo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nes pastarasis žemės sklypą yra gavęs suklastotų dokumentų pagrindu ir yra neatlygintinai jį perleidęs kitai atsakovei V. I.. Atlygintinos turto vertės nustatymo klausimas turi būti išspręstas apeliacinės instancijos teismo, nagrinėsiančio šią bylos dalį iš naujo.

47. Taigi, Kasaciniam teismui nustačius, kad šioje byloje netaikytina vindikacija, ginant valstybės interesus spręstinas restitucijos tarp atsakovo R. S. ir valstybės klausimas. Kasaciniam teismui gražinus bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, iš esmės ginčas kyla dėl R. S. sąžiningumo bei ginčo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo.

48. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad pagal A. D. prašymą grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) (1 t., b. l. 9, 3 t. b. l. 196-197) nuosavybės teisių atkūrimo procesas į buvusio žemės savininko P. M. valdytą 9,62 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas 1991 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyrius, remdamasis (duomenys neskelbtini) kaimo vienkiemiais išskirstymo planu, padarytu 1928 m., kuriame ties Nr. 7 nurodyta, kad P. M. yra žemės sklypo Nr. 1 savininkas, iš viso turi žemės 9,62 ha, 2000 m. gegužės 15 d. parengė pažymą Nr. 6-527 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodė, kad A. D. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko P. M. valdytą 9,62 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 10-11). A. D. 2000 m. gegužės 23 d. nuosavybės teisių į žemę perleidimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-4356, patvirtintos Radviliškio rajono notarų biuro notarės V. B., pagrindu neatlygintinai perleido R. S. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko P. M. valdytą 9,62 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 12). Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyrius 2000 m. gegužės 23 d. parengė pažymą Nr. 6-530 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodė, jog R. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko P. M. valdytą 9,62 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 13). Šiaulių apskrities viršininko administracija 2000 m. birželio 12 d. parengė išvadą Nr. 71-4072 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje nurodė, kad R. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko P. M. valdytą 9,62 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) (vertė 21 611 Lt (6 259 Eur)), kuris priskirtinas valstybės išperkamai, ši išvada persiųsta į (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 15). Šiaulių apskrities viršininko administracija 2003 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 71-15063- 15940 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje atkūrė R. S. nuosavybės teises į buvusio žemės savininko P. M. valdytą 9,62 ha (vertė 21 611 Lt (6 259 Eur)) žemės plotą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 11,37 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16). Šiaulių apskrities viršininkas 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. V-3998 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir kadastro rodiklių nustatymo Radviliškio rajone“ 1 punktu nustatė grąžinamiems žemės (miško) sklypams žemės ūkio pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas pagal 1 priedą ir kitus kadastro rodiklius pagal parengtas bylas. Šio įsakymo 1 priedo „Žemės (miško) sklypų, kuriems nustatoma žemės ūkio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir žemės servitutai Radviliškio rajone, sąrašas“ eilutėje Nr. 34 nurodyta, kad R. S. suteiktam Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2003 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 71-15063-15940 11,37 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“: II (kelių apsaugos zonos) - 0,20 ha plote, XXI (žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai) - 11,37 ha plote (1 t., b. l. 17, 18). Minėto sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas R. S. nuosavybės teise 11,37 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (iki 2014 m. rugsėjo 16 d. - (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (2005 m. kovo 9 d. vidutinė rinkos vertė buvo 14 552 Lt (4 215 Eur)) (1 t., b. l. 19-21). R. S. 2005 m. kovo 16 d. Žemės sklypo pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3812, ir priėmimo-perdavimo aktu, notarinio registro Nr. 3813, patvirtintais Radviliškio rajono notarų biuro notarės D. V., minėtą žemės sklypą pardavė V. I. už 17 055 Lt (4 940 Eur) (1 t., b. l. 22, 23).

49. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2005 m. sausio 11 d. ( 1t. b.l. 8). Ieškovė ieškinį teisme pareiškė 2007 m. gruodžio 10 d. ( b.l.1-7). Civilinė byla sustabdyta nuo 2008m. kovo 12 d. iki 2010 m. spalio 1 d. iki kol bus išspręstas klausimas baudžiamojoje byloje ( 1t. b.l. 141). Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė, kol bus išspręsta baudžiamoji byla Nr. 1-95-409/2011, nagrinėjama Šiaulių miesto apylinkės teisme, kaltinamųjų S. D., P. N., J. V., B. M., R. U. atžvilgiu (2 t., b. l. 157-158). Atsakovų R. S. ir V. I. atstovas advokatas V. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti, o bylą nutraukti. Šiaulių apygardos teismas 2012m. vasario 2 d. nutartimi paliko Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą. ( civilinės bylos Nr. 2S-108-267/2012).(2t. b.l. 184-187).

51. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos, pradėtos pagal ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai A. D., R. S., V. I., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, Radviliškio rajono notarų biuro notarėms V. B., D. V., dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, nagrinėjimą (2 t., b. l. 193-194). 2017 m. gegužės 16 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi byla buvo sustabdyta ieškovės prašymu ir atnaujintas nagrinėjimas 2017 m. liepos 3 d. ( 4 t. b.l. 109).

52. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 07-1-321-04, 2009 m. sausio 23 d. kaltinamajame akte dėl kaltinimų A. D., ( 1t. b.l. 121-127) nėra nurodyta dėl nesąžiningų R. S. veiksmų. Šiaulių apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-167-409/2010 A. D. atžvilgiu, kurio atžvilgiu byla, iškelta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (1 t., b. l. 134-139). Byloje pateiktas 2009 m. sausio 23 d. kaltinamasis aktas dėl kaltinimų S. D. ( 1t. b.l. 164-172). Baudžiamoji byla S. D. atžvilgiu, iškelta pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, nutraukta 2014 m lapkričio 12 d., taip pat suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Šioje baudžiamojoje byloje S. D. ir A. D. buvo kaltinami tuo, kad S. D., būdama valstybės tarnautoja - (duomenys neskelbtini), siekdama asmeninės ir turtinės naudos, pasinaudodama tarnybos metu gauta informacija apie neteisėtai nusavintą (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą - žemę bei buvusius tokio turto savininkus, neturinčius teisių perėmėjų, veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. D., suklastodami dokumentus ir juos panaudodami neteisėtai, apgaule, įgijo turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį buvusio žemės savininko P. M. valdytą 9,62 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) (ši teisė buvo atkurta R. S. - į 11,37 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (iki 2014 m. rugsėjo 16 d. - (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)). Baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtino, kad A. D. neinicijavo nuosavybės teisių atkūrimo proceso į buvusio žemės savininko P. M. valdytą 9,62 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad šis nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo pradėtas suklastotų dokumentų pagrindu (4 t., b. l. 6-12).

Dėl apeliacinio skundo

53. 2018 m. lapkričio 14 d. patikslintu apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) R. S. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą priteisiant žalą valstybei iš asmenų ar institucijų realiai ją padariusių. Prašė vadovautis apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais.

54. 2019 m. vasario 21 d. prašymu, apeliantė ( atsakovė) V. I. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant dėl sveikatos būklės. Jokios pozicijos dėl apeliacinio skundo nenurodė, nereiškė jokių kitų prašymų ( 5t. b.l. 121,122).

55. 2018 m. lapkričio 27 d. ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą atsiliepime į patikslintą apeliacinį skundą prašė taikyti vienašalę restituciją ir iš atsakovo R. S. priteisti valstybei 41200 Eur.

56. 2019 m. sausio 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose S. D. nurodė aplinkybes dėl vykusio ikiteisminio tyrimo, kad nebuvo atliktos akistatos tarp jos ir A. D., S. S., kad po jos išrašytos pažymos praėjo daugiau, kaip 19 metų, kad konkrečių aplinkybių neprisimena ir pan. Dėl sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje, palieka teismui spręsti ( 5 t. b.l. 79-81).

57. Žodinio nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nagrinėjant apeliantų (atsakovų) R. S. ir V. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, 2019 m vasario 27 d. teismo posėdyje atsakovas R. S. paaiškino, kad ginčo žemės įsigijimo metu ir šiuo metu tebėra ūkininkas. Dažnai būdavo anksčiau vadinamoje (duomenys neskelbtini), prisimena, kad darbuotoja moteris bet nežinojo, kad ji S. D., nors galėjo būti vardu S., pasiūlė pirkti žemę, paklausė, ar domina, pasakė, kad yra žmogus, kuris nori greitai parduoti žemę, davė jo telefoną. Jam paskambino ir susitarė susitikti pas notarę, neprisimena ar jis buvo susitaręs su notare. Paaiškėjo, kad nori parduoti ne žemę, bet teisę į žemę. Jis pasiaiškino su notare, kuri patikino, kad toks sandoris galimas. Tuomet sudarė sandorį, sumokėjo pardavėjui apie 5000 Lt ar 6000 Lt, tuo metu suprato, kad moka už teisę įsigyti sklypą, neabejojo, kad bus atkurtos nuosavybės teisės. Tuo metu galvojo, kad ir žemės kaina yra panaši, kokią sutarė, tokią sumą sumokėjo, manė, kad atkuriant nuosavybės teises tokia kaina galėtų ir būti. Manė, kad nieko neteisėto nedaro. Negali paaiškinti, kodėl sutartyje nenurodė, kokia suma sumokėta. Prieš patvirtinant notarei, vestibiulyje prieš tai pardavėjui sumokėjo pinigus, jis buvo su žmona. Sutarties kopiją gavo pardavėjas, jis taip pat gavo kopiją. Dokumentus perdavė ne tai pačiai moteriai, kuri pasiūlė pirkti žemę. Atkūrus nuosavybės teises į žemę, žemės vertė buvo nurodyta 6259 Eur. Šiuo klausimu buvo priimti atitinkamų institucijų sprendimai, todėl mano, kad nėra jo nesąžiningumo. Žemę pardavė V. I. prašymu, kiek atsimena nenuomojo po to iš jos žemės, nors gal ir dirbo tą pačią žemę keletą metų. 2005 m. kovo 16 d. neprisimena kokia reali kaina buvo pardavimo V. I. metu, vadovavosi vidutine rinkos verte. Prašė atmesti ieškinį, arba vadovaujantis protingumo principais priteisti protingą kainą.

58. Apelianto R. S. atstovas advokatas V. S. nurodė, kad V. I. nebeatstovauja. Dėl R. S. skundo patikslino ir nurodė, kad dalies apeliacinio skundo atsisako, nebekelia klausimo dėl ieškinio senaties, o kitoje dalyje apeliacinį skundą prašo tenkinti iš dalies, sutinka dėl restitucijos taikymo, sutinka atlyginti 6000 Eur sumą dėl žemės sklypo valstybei. Ši suma yra artima tai sumai, kuri buvo nurodyta perleidžiant sklypą bei atsižvelgiant į 2019 m. spalio 10 d. ekspertizės akte nurodytas išvadas dėl turto vertės minėtu laikotarpiu. Mano, kad Kasacinis teismas neakcentavo atsakovo R. S. nesąžiningumo. Atsakovo kaltės dėl priimtų norminių aktų dėl sklypo nėra. Be to nesąžininga būtų priteisti pačią didžiausią sumą dėl nustatytos sklypo vertės, vertė padidėjo ne dėl atsakovo veiksmų, nes byla buvo ilgai nagrinėjama, tad jei byla dar ilgiau tęstųsi, tai jos kaina gali dar daugiau padidėti, mano, kad valstybė negali praturtėti atsakovo sąskaita. Ne dėl atsakovo kaltės užsitęsė procesas, be to bylinėjimosi išlaidos susidarė irgi ne dėl atsakovo kaltės, dėl atitinkamų institucijų darbuotojų kaltės, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos.

59. Atsakovas A. D. paaiškino, kad jis pažinojo S. D.. Ji siūlė žemę, bet jis pasakė, kad jam nereikia, nes jis turi senelio žemę. Ji pasakė, kad įformintų žemę jo vardu bet pasiimtų sau, jis sutiko. S. D. atsiuntė mašiną, kad jį ir jo sugyventinę atvežtų į žemėtvarkos skyrių, pasakė, kad surado pirkėją, sakė palaukti valandą, kad atvažiuos žmogus, kuris pirks. Tai tas pats žmogus, kuris yra salėje, R. S.. Kokią S. D. pasakė pasakyti sumą, tokią ir pasakė pirkėjui. Pirkėjas padavė jo sugyventinei M. J. pinigus, nei jis nei sugyventinė nepasirašė, kad pinigus gavo. Pinigai buvo voke, S. D. buvo pasakiusi, kad pinigus nuneštų į kabinetą ir pasakiusi kur padėti. Jis pats pinigų negavo, tik perdavė S. D.. Jis vienoje vietoje dokumentuose pasirašė bet pats jokių dokumentų negavo. Pirkėjas paklausė kur yra žemė, bet ką jam sakė neprisimena, jis pats nežinojo kur tas sklypas yra. Nieko nekalbėjo apie nuosavybės teisės atkūrimą. Jam S. D. sumokėjo 100 Lt, kad jis galėtų grįžti į namus, jis grįžo į namus su autobusu. Neskambino jam asmeniškai pirkėjas, nes jis A. D. telefono neturėjo.

60. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsiliepime į apeliacinį skundą buvo nurodę, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Tačiau Kasaciniam teismui priėmus nutartį, ir apeliantui patikslinus apeliacinį skundą, bei nurodžius, kad sutiktų su restitucijos taikymu, ir 6000 Eur sumos sumokėjimu valstybei, patikslino poziciją ir nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka iš dalies, tačiau mano, kad atsakovas R. S. buvo nesąžiningas ir turėtų pareigą atlyginti žemės turto rinkos vertę bylos nagrinėjimo datai, restitucijos taikymo momentu, kuri pagal ekspertizės aktą, 2018 m. spalio 4 d. kaina buvo 71400 Eur. Pažymėjo, kad Kasacinis teismas nepasisakė nei dėl sąžiningumo nei dėl R. S. nesąžiningumo, nes tai yra fakto klausimas.

61. Taip pat nurodė, kad byloje nustatyta, kad teisės perleidimo klausimą organizavo S. D., Žemėtvarkos skyriaus darbuotoja, ji nurodė ir perleidžiamos teisės į žemę kainą, A. D. su R. S., kaip patvirtino ir posėdžio metu tarpusavyje nebendravo. 2000 m. gegužės 23 d. sutartyje dėl žemės sklypo pardavimo nėra nieko nurodyta dėl sklypo kainos, kas leidžia sandorį kvalifikuoti kaip neatlygintiną. Bet remiantis A. D. paaiškinimais iš ikiteisminio tyrimo metu medžiagos, kaltinamajame akte išvados, civilinės bylos metu duotais A. D. 2011 m. kovo 21 d., 2017 m. rugsėjo 4 d., 2019 m. vasario 27 d. paaiškinimais, bei R. S. paaiškinimais civilinės bylos nagrinėjimo metu 2011m. balandžio 14 d. ir 2019 m. vasario 27 d., abu paaiškino, kad buvo mokami pinigai nuo 4000 iki 6000 Lt, bet to notarei nebuvo nurodoma. Galima manyti, kad buvo mokami pinigai, tuo metu buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad buvo sudaromi tiek atlygintiniai, tiek neatlygintiniai sandoriai. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovas R. S. buvo nesąžiningas. Sandorio perleidimo iniciatore buvo S. D., ji nurodė ir kainą. Bet R. S. tiesiogiai nebendravo su pardavėju, nesidomėjo žemės sklypu, kokiu pagrindu perleidžiama žemė. Teigia, kad abejotinas atsakovo R. S. sąžiningumas. Be to 2015 m gruodžio 21 d. Europos žmogaus Teisių Teismo byloje Ž. prieš Lietuvą, dėl aplinkybių, kad nebuvo nurodyta kaina pasisakyta, kad tai verčia abejoti asmens sąžiningumu. Daro išvadą, kad konkrečiu atveju pinigai buvo mokami ne už teisės perleidimą, bet S. D. už tokios perleidimo teisės suorganizavimą. Be to A. D. paaiškino, kad jis pats jokių pinigų sau negavo, o ką buvo paėmęs iš R. S. perdavė S. D.. Toliau visi dokumentai, kurie buvo paruošti dėl nuosavybės atkūrimo proceso, matyti, kad visame procese dalyvavo S. D.. Visas procesas rodo, kad atsakovas neįdėjo pakankamai pastangų pasidomėti, ar sklypas teisėtai priklausė A. D., kad jis teisėtai iš jo įsigijo turtą, todėl mano, kad visos aplinkybės rodo atsakovo nesąžiningumą. Be to 2005 m. sausio 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jau 2005 m. kovo 16 d. perleido sklypą V. I. už 4940 Eur, už mažesnę sumą, nors nurodė, kad jam reikalingas kaip ūkininkui žemės sklypas, todėl mano, elgėsi nesąžiningai. R. S. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis sklypą iš V. I. nuomojosi. Nuomos sutartis nebuvo išviešinta. R. S. nedėjo pastangų, kad sudarytų aiškias sandorio perleidimo sąlygas, turtą įgytų skaidriai, yra ūkininkas, jam keliami didesni atidumo standartai. Taip pat nurodė, kad sklypas buvo suformuotas 2003 m. spalio 17 d., todėl 2000 m. vertė yra netikslinga, taip pat 2007 m. lapkričio mėnesiui nustatyta data, atsižvelgiant į įstatymo nuostatas remtis nėra pagrindo. Bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš atsakovo.

62. Žemėtvarkos atstovė palaikė ieškovės poziciją dėl 71400 Eur valstybei priteisimo, nurodė, kad vertintina, kad atsakovas R. S. buvo nesąžiningas. Nurodė, kad Žemėtvarkos tarnyba yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl prašo iš atsakovės jų nepriteisti. Prašo priteisti atsakovei 1500 Eur sumokėtas lėšas iš atsakovo už ekspertizės atlikimą. Nurodė, kad civilinių ieškinių buvusios darbuotojos S. D. atžvilgiu nebuvo inicijuota.

Dėl restitucijos taikymo

63. Restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir joms taikyti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016).

64. Pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį, kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Sprendžiant dėl grąžintinos vertės dydžio yra pagrindas atsižvelgti į už parduotą turtą gautą vertę, siekiant įgyvendinti principą, kad niekas neturėtų naudos iš neteisėtų veiksmų, pavyzdžiui, neturėjęs teisės į nuosavybės teisių atkūrimą asmuo nepasipelnytų iš nepagrįstai gauto nuosavybėn turto pardavimo. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-695/2018)

65. Civilinėje byloje siekiant nustatyti, kokia buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo paskirta žemės sklypo vertės dydžio nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos Respublikos ekspertui J. A. ((duomenys neskelbtini)). Pavesta įvertinti žemės sklypo rinkos vertę. 2019 m. spalio 10 d. buvo gautas Ekspertizės aktas Nr. 19/09-24N. Išvadoje nurodyta, kad 2000 m. gegužės mėnesį sklypo rinkos vertė buvo 3810 Eur, 2005 m. kovo 16 d. 6000 Eur. ( 6 t. 6 b.l. Iš esmės tarp šalių ginčo dėl ekspertizės išvadų nekilo.

66. Taigi, teismo pažymėtina, kad 2005 m. kovo 16 d. Žemės sklypo pardavimo sutartimi, patvirtinta notarinio registro Nr. 3812, Radviliškio rajono notarų biuro notarės D. V., kuria R. S. pardavė V. I. 11,37 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (iki 2014 m. rugsėjo 16 d. - (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), yra pagrindo spręsti sklypo vertė buvo 6000 Eur. Bylos duomenimis R. S. 2005 m. kovo 16 d. Žemės sklypo pardavimo sutartimi minėtą žemės sklypą pardavė V. I. už 17 055 Lt (4 940 Eur) (1 t., b. l. 22, 23). Apeliacinio teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas pardavė minėtą sklypą už mažesnę kainą nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovo R. S. nesąžiningumo. Sandoris įvyko 2005 m., pardavimo kaina atsakovo paaiškinimu buvo abiejų šalių suderinta ir sutarta. Kaip matyti, atsižvelgiant į eksperto nurodytą kainą skirtumas nėra akivaizdžiai didelis, kad suteiktų pagrindą spręsti dėl kainos neadekvatumo.

67. Byloje pripažinta negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2000 m. gegužės 23 d. sutartis notarinio registro Nr. 1-4356, patvirtinta Radviliškio rajono notarų biuro notarės V. B., kuria A. D. perleido R. S. teisę į 9,62 ha išlikusio buvusio žemės savininko P. M. nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą. Dėl asmens sąžiningumo, pažymėtina, kad asmenys laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį elgiasi nesąžiningai, neteisėtai. Dėl ieškovės atstovės nurodytų argumentų, kad atsakovui buvo žinomos aplinkybės, kad sandoris neteisėtas, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atsakovo paaiškinimus, nustatytas byloje faktines aplinkybes neturi pagrindo neabejotinai išvadai dėl atsakovo nesąžiningumo. Asmens žinojimas aiškinamas kaip turėjimas tam tikrų duomenų, žinių, šiuo atveju, kad jis sudaro neteisėtą sandorį. Nors iš sutarties matyti, kad sudarytas neatlygintinas sandoris, tačiau tiek atsakovas R. S., tiek A. D. paaiškino, kad pinigai 5000 Lt-6000 Lt buvo sumokėti. Vertinant šiuos atsakovų paaiškinimus matyti, kad jie buvo nuoseklūs.

68. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Be to ta aplinkybė, jog teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nepasisako dėl kiekvieno argumento ar rašytinio įrodymo, nereiškia, jog bylos medžiaga nebuvo tiriama ir vertinama, taip pat įstatyme įtvirtinta pareiga tinkamai motyvuoti teismo sprendimą nereiškia, jog teismas privalo detaliai atsakyti į kiekvieną byloje pateiktą argumentą. Teismo vertinimu būtų nesąžininga ir neteisinga priteisti iš atsakovo 71 400 Eur sumą.

69. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovės argumentus dėl atsakovo R. S. nesąžiningumo, atsakovų paaiškinimus (šios nutarties 35-40 punktai) sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų neabejotinai išvadai dėl atsakovo R. S. nesąžiningumo. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad S. D. buvo mokama už organizavimą, tarpininkavimą, taip pat nėra pakankamai duomenų. Be to ta aplinkybė, kad sandorio sudaryme dalyvavo pats atsakovas A. D., kuris nenurodė, kad būtų aiškinęs kokias tai aplinkybes atsakovui R. S. dėl sandorio neteisėtumo ir pan., nesuteikia pagrindo vertinti, kad atsakovui R. S. buvo žinoma apie pinigų perdavimą S. D. ar kitos aplinkybės. Visuma nustatytų aplinkybių nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo. Tai, kad atsakovas būdamas verslininku nepasidomėjo dėl galimybės atkurti nuosavybę, kad pardavė sklypą bei kitos ieškovės nurodytos aplinkybės taip pat nėra pakankamas pagrindas vertinti jo nesąžiningumo ( CPK 178 straipsnis).

70. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

71. Apeliantas nurodė, kad dalies apeliacinio skundo atsisako, nebekelia klausimo dėl ieškinio senaties, apeliacinį skundą prašo tenkinti iš dalies, sutinka dėl restitucijos taikymo, sutinka atlyginti 6000 Eur sumą dėl žemės sklypo valstybei. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, Kasacinio teismo šioje byloje argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl restitucijos taikymo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas. Taikius restituciją, iš atsakovo R. S. valstybei priteistini 6000 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

72. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, pakeitus teismo sprendimą perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į patirtų išlaidų dydį, faktines aplinkybes dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, dėl to susidariusių bylinėjimosi išlaidų, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, dėl žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas ir pašto išlaidų, šios išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto. ( CPK 96 ¹ straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme

73. Dėl minėtų aplinkybių šios nutarties 72 punkte, 32,84 Eur apeliacinės instancijos teisme bei 24,71 Eur Kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, dėl pašto išlaidų atlygintinos iš valstybės biudžeto. ( CPK 96 ¹ straipsnis). Žemėtvarkos tarnyba yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl prašė priteisti atsakovei 1500 Eur sumokėtas lėšas iš atsakovo už ekspertizės atlikimą. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintas nes iš esmės atsakovas sutiko dėl 6000 Eur sumokėjimo, todėl atsakovės Žemėtvarkos tarnybos patirtos išlaidos už ekspertizės atlikimą neatlygintinos. ( CPK 88, 90, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą pakeisti iš dalies dėl restitucijos taikymo ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Taikyti vienašalę restituciją - priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybei 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų).

Pakeisti sprendimą iš dalies dėl bylinėjimosi išlaidų, žyminio mokesčio ir pašto išlaidų priteisimo iš atsakovų A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme dėl žyminio mokesčio ir pašto išlaidų atlyginti iš valstybės lėšų.

Kitoje dalyje sprendimą dėl 2007 m. gruodžio 13 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, palikti nepakeistą.

Netenkinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti 1500 Eur patirtas išlaidas, už ekspertizės atlikimą apeliacinės instancijos teisme.

Bylinėjimosi, pašto išlaidas 32,84 Eur patirtas apeliacinės instancijos teisme ir 24,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu Lietuvos Aukščiausiajame teisme, atlyginti iš valstybės lėšų.

Nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.