Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo S. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš bylos duomenų nustatyta, kad 2012-09-07 Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu S. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, vairavo transporto priemonę SCANIA R480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir susidaužė su lengvuoju automobiliu HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vairuotojas buvo P. U.. Transporto priemonės SCANIA R480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Transporto priemonė SCANIA R480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

S. P. paaiškinimai – 2012-09-07 11.00 val. eismo įvykis įvyko Anglijoje, kelyje M25. Važiavau automobiliu Scania 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 87 km/h greičiu. Autostrada ten trijų juostų į abi puses, o priekyje buvo nuvažiavimas, kur įrengta ketvirta juosta į kairę. Važiavau kraštine kaire juosta ir jokių manevrų nedariau. Staiga pajutau lengvą smūgį į dešinį priekinio buferio kampą, priekyje pamačiau lengvąjį automobilį Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kirtęs dar dvi juostas į kairę, priekiu įsirėžė į autostrados atitvarą. Automobilio Honda vairuotojas tikriausiai norėjo įsukti į išvažiavimą į kairę, bet šiek tiek kliudęs mano Scania, pasimetė ir nesuvaldė savo automobilio. Mano automobilyje įskilo posūkio rodiklio stiklas, kitų apgadinimų nėra.

2012 m. rugsėjo mėn. Honda vairuotojas P. U. surašė eismo įvykio aplinkybes – važiavau antrąja juosta iš trijų. Man pravažiuojat pro sunkvežimį be jokios akivaizdžios priežasties jis pakrypo į mano juostą. Trečioji juosta buvo užimta, todėl neturėjau, kur dėtis. Sunkvežimis atsitrenkė į mano kairę pusę, todėl pradėjau nekontroliuojamai slysti. Tuomet priekiu atsitrenkiau į kelkraščio atitvarą.

2012-09-08 P. U. sudarė automobilio nuomos sutartį. 2012-10-01 transporto priemonės nuomos išlaidos sudarė: nuomos mokestis – 5896,00 GBP, pristatymo ir pasiėmimo mokestis – 120,00 GBP, PVM – 1203,20 GBP. Iš viso – 7219,20 GBP.

2013-11-06 Motor Insurers Bureau-UK (toliau MIB) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui nurodė, kad abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai kaltina vienas kitą, neturi jokių liudininkų ar policijos įrodymų, negali gauti informacijos, kuri paremtų kurią nors šalį. Dėl šios priežasties siūlė išspręsti klausimą, padalinant atsakomybę po lygiai. Pažymėjo, kad byloje yra reikalavimas atlyginti automobilio nuomos išlaidas. Taip pat nurodė, kad atmetus pasiūlymą, vairuotojo atžvilgiu butų pradėtas teismo procesas.

2014-05-13 MIB informavo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, kad atsižvelgiant į ankstesnį susirašinėjimą, reikalauja kompensacijos dėl 2012-09-07 eismo įvykio, vieta – M25 J16-15 B 102/7, Didžioji Britanija, nusižengęs vairuotojas – P. S., nusižengusiojo transporto priemonė – (duomenys neskelbtini) Atlyginta žala: kompensacija už turto apgadinimą – 0,00 GBP, kompensacija už asmens sužalojimą – 0,00 GBP, ieškovo išlaidos – 0,00 GBP, transporto priemonių draudikų biuro (MIB) teisinės išlaidos – 0,00 GBP, išorės paslaugos – 0,00 GBP, administravimo mokestis 163,44 GBP, iš viso – 163,44 GBP.

2014-06-19 Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras bankiniu pavedimu pervedė 16631,27 GBP MIB.

2014-06-19 Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras informavo MIB, kad atsižvelgiant į pateiktą reikalavimą dėl kompensacijos, 2014-06-19 į MIB sąskaitą buvo pervesta 16631,27 GBP suma. Detalizavimas: 1) 163,44 GBP pagal Lietuvos transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2) 162,49 GBP pagal Lietuvos transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)3) 7296,67 GBP pagal Lietuvos transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4) 6676,08 GBP pagal Lietuvos transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5) 1505,55 GBP pagal Lietuvos transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6) 827,04 GBP pagal Lietuvos transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini),

2015-01-06 advokatai „JC AND SOLICITORS“, atstovaujantys P. U., nurodė, kad jų išlaidos yra šios: pelno sąnaudos (A1) – 550,00 GBP, 20 proc. PVM – 110,00 GBP, tarpinė suma 660,00 GBP. Mokestis už medicininę ataskaitą – 474,00 GBP. Iš viso 1134,00 GBP.

2015-01-07 advokatai „JC AND SOLICITORS“, atstovaujantys P. U., informavo MIB, kad vadovaujasi savo kliento nurodymais, klientas nori priimti 800,00 GBP pasiūlymą kaip galutinę kompensaciją už visas išlaidas, patirtas dėl minėto eismo įvykio. Atkreipė dėmesį į susitarimą dėl atsakomybės pasidalijimo po lygiai, ir kad nebūtų jokių abejonių, klientas tikisi gauti 400,00 GBP.

2015-01-23 advokatai „JC AND SOLICITORS“, atstovaujantys P. U., informavo MIB, kad sutartos išlaidos siekia 900,00 GBP ir tai yra galutinis susitarimas.

2015-01-23 P. U. paskaičiuota/pervesta 400,00 GBP – galutinis mokėjimas (žala vairuotojui).

2015-02-12 P. U. paskaičiuota/pervesta 900,00 GBP – teisiniai mokesčiai.

2015-07-22 P. U. paskaičiuota/pervesta 2124,90 GBP – tarpinis mokėjimas (automobilio nuoma, transportavimas).

2015-07-22 Žalų departamentas informavo MIB, kad reikalavimas atlyginti žalą vis dar atviras. Inžinieriai pradėjo darbą 2015-01-14. Mokėjimai iki šios dienos: 2012-09-18 Thames Valley policija 190,20 GBP, 2012-09-25 P. U. 10022,08 GBP, 2012-09-25 “Santander Consumer Finance PLC“ 6777,92 GBP, 2012-10-05 „WNS Assistance“ 34,50 GBP, 2012-10-30 „Copart UK LTD-RE“ 300,00 GBP. Bendras Rezervas 2000,00 GBP.

2015-09-15 pateikti paaiškinimai dėl sumų: vertė iki eismo įvykio – 16800,00 GBP (atėmus 200,00 GBP franšizę), transportavimas/saugojimas – 300,00 GBP, policijos ataskaitos – 190,20 GBP, iš viso 17290,20. Minusuojama išgelbėtą turtą – 4590,00 GBP, bendra suma 12700,20 GBP. Paaiškinimuose nurodoma, kad jeigu reikalavimas padengti išlaidas bus tvarkomas padalijant atsakomybę per pusę, prašoma kompensuoti 6350,10 GBP.

2015-10-16 P. U. paskaičiuota/pervesta 6350,10 GBP – galutinis mokėjimas.

2015-11-06 MIB Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui patvirtino anksčiau sumokėtą 163,44 GBP administravimo mokestį, likusi administravimo mokesčio suma 1302,81 GBP.

2015-11-06 MIB raštu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui nurodė, kad atsižvelgiant į ankstesnį susirašinėjimą, reikalauja kompensacijos dėl 2012-09-07 eismo įvykio, vieta – M25 J16-15 B 102/7, Didžioji Britanija, nusižengęs vairuotojas – P. S., nusižengusiojo transporto priemonė – (duomenys neskelbtini) Atlyginta žala: kompensacija už turto apgadinimą – 8475,00 GBP, kompensacija už asmens sužalojimą – 400,00 GBP, ieškovo išlaidos – 900,00 GBP, transporto priemonių draudikų biuro (MIB) teisinės išlaidos – 0,00 GBP, išorės paslaugos – 0,00 GBP, administravimo mokestis 1302,81 GBP, iš viso – 11077,81 GBP.

2015-11-30 Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras bankiniu pavedimu pervedė 23881,41 GBP MIB.

2015-12-01 Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras informavo MIB, kad atsižvelgiant į pateiktą reikalavimą dėl kompensacijos, 2015-11-30 į MIB sąskaitą buvo pervesta 23881,41 GBP suma. Detalizavimas: 1) 11077,81 GBP pagal Lietuvos transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2) 615,00 GBP pagal Lietuvos transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3) 165,20 GBP pagal Lietuvos transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4) 1091,74 GBP pagal Lietuvos transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5) 10877,66 GBP pagal Lietuvos transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6) 54,00 GBP pagal Lietuvos transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2016-01-08 Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenziją 15964,88 Eur sumai, įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pastebėtina, jog Vidaus nuostatais iš esmės sukuriama žaliosios kortelės sistema ir užtikrinamas jos veikimas. Vidaus nuostatų tikslas yra reglamentuoti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius (Vidaus nuostatų 1 straipsnis). Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui pranešama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalą, ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneša transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali būti kaltinamas dėl šių veiksmų neatlikimo. Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Vidaus nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio vietos draudikų biuras turi teisę sureguliuoti žalą draugiškai arba sutikti, kad dėl to vyktų bet koks neteisminis ar teisminis procesas, po kurio būtų atlyginta žala. Pagal Vidaus nuostatų 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras. Eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti: nukentėjusių asmenų žalai atlyginti pagal draugišką susitarimą ar teismo sprendimą sumokėtas sumas; kviestinėms tarnyboms už kiekvieno reikalavimo atlyginti žalą administravimą ir sureguliavimą sumokėtas sumas bei visas specialias su teismo ieškiniu susijusias išlaidas, kurias panašiomis aplinkybėmis būtų turėjęs patirti ir autoavarijos šalyje įsisteigęs draudikas; visoms kitoms išlaidoms padengti skirtą administravimo mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis (Vidaus nuostatų 5 straipsnis). Vadovaudamasis Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras turi pareigą šias sumas atlyginti. Vidaus nuostatai skirti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams reguliuoti, įtvirtinta TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13 dalyje, kur nurodyta, kad Vidaus nuostatai yra „Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės“. TPVCAPDĮ nustatyta, kad Lietuvos draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išmoka mokama esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Lietuvos draudikų biuras, išmokėjęs išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).

Pagal formuojamą teismų praktiką, sistemiškai vertinant minėtas nuostatas, Lietuvos draudikų biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

Iš to seka, jog Lietuvos draudikų biuras eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtas sumas atlygina tarpusavio pasitikėjimo principo pagrindu ir, kai yra įvykdytos TPVCAPDĮ nurodytos sąlygos, įstatymo pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas grąžintų atsakingas asmuo (asmenys).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDĮ, kurio 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl galimai atsakingo už eismo įvykį asmens civilinei atsakomybei ir pareigai atlyginti žalą (žalos atlyginimui) taikytinos teisės, yra pažymėta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai reglamentuoti TPVCAPDĮ, kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis). Taigi, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje, kuriose reglamentuota Lietuvos draudikų biuro pareiga išmokėti išmoką dėl neapdrausta transporto priemone, kurios registruota buveinė yra Lietuvoje, kitoje valstybėje padarytos žalos nukentėjusiems asmenims, įtvirtintos ir specialiosios kolizinės normos.

Minėtos TPVCAPDĮ nuostatos, pirma, nurodo, kad galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, nagrinėjamoje byloje – D. B. teisę. Šios taisyklės atitinka 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado žala. Antra, šios taisyklės taip pat suponuoja, kad esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims išmokėtos išmokos, būtent Lietuvos draudikų biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė duomenis apie būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas pagal eismo įvykio vietos teisę, kelių eismo taisyklių traktavimą, taip pat pateikė išsamius duomenis apie žalos atlyginimą (procedūrą ir principus) pagal Jungtinės Karalystės teisę, kokie neteisėti veiksmai sukėlė eismo įvykį, su žalos dėl eismo įvykio administravimu, apskaičiavimu, atlyginimu susijusį teisinį reglamentavimą. Pažymėtina, kad ieškovas aktyviais veiksmais siekė gauti informaciją iš MIB dėl teisinio reglamentavimo, susijusio su eismo įvykio tyrimu, nuostolių sureguliavimu, nuostolių vertinimu. MIB atstovų atsiųstuose pranešimuose nurodoma, kad Anglijos teisė yra paremta paprotinės teisės principais, susiklosčiusiais remiantis įstatymais ir teisiniu precedentu, eismo įvykiais padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas, teisinė sritis labai sudėtinga ir plati.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog dėl 2012-09-07 Jungtinėje Karalystėje įvykusio eismo įvykio, kurio metu dalyvavo S. P. vairuota transporto priemonė SCANIA R480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei P. U. vairuota transporto priemonė HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MIB buvo pradėta žalos administravimo procedūra. Eismo įvykio dalyviai pateikė paaiškinimus dėl minėto eismo įvykio, iš kurių matyti, jog abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai kaltina vienas kitą (t. 1, b. l. 53, t. 2, b. l. 86). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras informavo 2013-05-09 MIB, jog transporto priemonės SCANIA R480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neigia kaltę dėl 2012-09-07 eismo įvykio (t. 2, b. l. 84). Atsižvelgiant į tai, jog abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai kaltina vienas kitą, neturi jokių liudininkų ar policijos įrodymų, negali gauti informacijos, kuri paremtų kurią nors šalį, 2013-11-06 MIB Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui nurodė, jog siūloma klausimą spręsti padalinant vairuotojų atsakomybę po lygiai. Pastebėtina, jog iš ieškovo ir MIB atstovų susirašinėjimų nustatyta, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į galiojančius Jungtinės Karalystės teisės aktus bei žalų administravimo praktiką, kai vairuotojų kaltė dalijama pusiau. Ieškovas 2013-11-21 informavo atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad MIB nusprendė vairuotojų atsakomybę dalinti 50 proc. (t. 1, b. l. 136). Teismas pastebi, jog nors nei Vidaus nuostatuose, nei TPVCAPDĮ nėra nustatyta eismo įvykio vietos draudikų biuro ar Lietuvos draudikų biuro pareiga informuoti eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytoją apie eismo įvykio vietos valstybėje vyksiančią žalos administravimo procedūrą, tačiau iš paminėtų duomenų, matyti, jog atsakovė buvo informuota apie Jungtinėje Karalystėje vykstantį procesą ir tokiu būdu jai buvo sudaryta reali galimybė dalyvauti šiame procese bei teikti savo poziciją dėl visų aplinkybių, susijusių su atliekama procedūra. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, po ieškovo pranešimo iš atsakovės nebuvo gauta jokia kita informacija, kuri patvirtintų ar paneigtų priimtą sprendimą dėl abipusės kaltės.

Įvertinęs abiejų vairuotojų pateiktus paaiškinimus, tai, kad nėra liudininkų ar policijos įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų kurios nors vienos šalies nurodytas aplinkybes, ieškovo bei MIB susirašinėjimus, susijusius dėl sprendimų tokio pobūdžio bylose, taip pat tai, kad atsakovė vairuotojo kaltę neigia vieninteliu pastarojo paaiškinimu, teismas sprendžia, kad tiek dėl atsakovės vairuotojo, tiek dėl P. U. neatsargaus vairavimo kelyje buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės – persirikiavimo, dėl ko pagrįstai pripažinta abipusė vairuotojų kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas pažymi ir tai, jog Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-393-313/2017). Taigi, ieškovui pateikus įrodymus dėl atsakovės vairuotojo atsakomybės pagal Jungtinės Karalystės teisę, atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimais, turėjo pateikti teismui įrodymus pagal Jungtinės Karalystės teisę, patvirtinančius kito asmens, dalyvavusio eismo įvykyje, atsakomybę, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių abipusę vairuotojų atsakomybę, nepateikė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis), todėl konstatuotina, jog ieškovas įgijo teisę išmokėtą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reikalauti grąžinti iš atsakingos už žalos padarymą atsakovės, neįvykdžiusios pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Nagrinėjamu atveju nors atsakovė nurodė, kad prašomas priteisti žalos dydis yra nepagrįstas, tačiau į bylą neteikė jokių įrodymų, savo detalizuotų paskaičiavimų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus paskaičiavimus bei juos pagrindžiančius teisės aktus. Tuo tarpu ieškovas pateikė detalius paskaičiavimus ir MIB susirašinėjimus su paaiškinimais dėl kompensuotų sumų.

Iš byloje pateiktų duomenų su eismo įvykiu susijusios žalos paskaičiavimu nustatyta, kad MIB paskaičiavo tokias sumas: kompensacija už turto apgadinimą – 8475,00 GBP, kompensacija už asmens sužalojimą – 400,00 GBP, ieškovo išlaidos – 900 GBP, administravimo mokestis – 1302,81 GBP, iš viso 1107781,81 GBP (t. 1, b. l. 33). Pagrindžiant šiuos paskaičiavimus, ieškovas į bylą pateikė paskaičiuoto administravimo mokesčio teisinį pagrindimą, teisines paslaugas dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui teikusios kontoros suteiktų paslaugų ir patirtų išlaidų paskaičiavimą (1 t., b. l. 59), žalos nukentėjusio asmens turtui (automobiliui) ir sveikatai paskaičiavimą (1 t. b. l. 87, 93-106, t. 2 b. l. 70-81). Kaip minėta, atsakovė jokių objektyvių duomenų paneigti šiems paskaičiavimams nepateikė.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovė nurodė, jog neaišku, iš kur susidaro medicininės išlaidos (neturtinė žala), nes nebuvo sužalotų asmenų, tačiau byloje nėra duomenų paneigiančių, jog eismo įvykyje dalyvavusiam asmeniui nereikėjo šios pagalbos. Iš susirašinėjimo su MIB matyti, kad P. U. kreipėsi į medicinos įstaigą, tačiau MIB negali pateikti medicininių duomenų, atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą (t. 1, b. l. 41). Tai, kad buvo patirtos pastarosios išlaidos patvirtina ir „MDE Medical Service“ išrašyta sąskaita faktūra (t. 1, b. l. 85-87). Abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu šiuo atveju teismas neturi jokio pagrindo.

Dėl atsakovės teiginių, jog neaiškus transporto priemonės žalos nustatymas bei nuomos poreikio būtinumas pažymėtina, jog, kaip minėta, byloje pateikti išsamūs žalos paskaičiavimo duomenys, todėl remtis tik deklaratyviais atsakovės nesutikimo su žalos dydžiu teiginiais, nėra pagrindo, todėl konstatuotina, jog ieškovas, pateikdamas detalų žalos paskaičiavimą bei jį pagrindžiančius teisės aktus, pagrindė prašomą regreso teise priteisti žalos dydį (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.249 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis, 6.264 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, iš atsakovų priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 479,00 Eur žyminio mokesčio, patyrė 336,96 Eur vertimo išlaidų, taip pat 63,76 Eur kelionės išlaidų, iš viso ieškovas patyrė 879,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Visiškai tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagristos bylinėjimosi išlaidos – 879,72 Eur (CPK 80, 88, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15964,88 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 879,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.