- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2-949-1120/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01550-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- „MoRolda“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Placitum“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „MoRolda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje, pradėtoje pagal nurodytos ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Placitum“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „MoRolda“ kreipėsi į teismą prašydama: 1) nutraukti 2018 m. liepos 26 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Placitum“ sudarytą 0,8720 ha žemės sklypo, esančio Perkūnkiemio g. 22, Vilnius (toliau ir - ginčo turtas) pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis); 2) taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti ieškovei nuosavybės teisę į ginčo turtą; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 10 000 Eur baudą; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai (civilinė byla Nr. e2-1440-661/2021). Atsakovė pateikė pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Civilinei bylai buvo suteiktas Nr. e2-2047-661/2021. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.
3. 2021 m. balandžio 28 d. ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ginčo turtą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi prašymą tenkino ir ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo ginčo žemės sklypą. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl 2021 m. gegužės 3 d. nutarties. Atskirasis skundas buvo grindžiamas tuo, kad areštuotą ginčo žemės sklypą yra ketinama paimti visuomenės poreikiams, todėl jo areštas pažeistų tiek atsakovo kaip sklypo savininko interesus gauti kompensaciją už paimamą sklypą, tiek ieškovo interesą, kad atsakovas su juo atsiskaitytų, tiek viešąjį interesą, nes ginčo sklype ketinama statyti ugdymo įstaigą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi sutiko su atskiruoju skundu ir panaikino 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą Sutartį; 2) taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti ieškovei nuosavybės teise ginčo turtą; 3) netenkinus minėtų reikalavimų priteisti iš atsakovės 805 000 Eur skolą, 153 148,49 Eur kompensacinių palūkanų bei 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės 10 000 Eur baudą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti Vilniaus miesto savivaldybės į notarės R. V. (Vilniaus m. 26-asis notarų biuras) depozitinę sąskaitą sumokėtas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 1P-49-(1.17 E.) lėšas (958 148,49 Eur sumai) už ginčo turtą, uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Tuo atveju jeigu iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės į notarės R. V. (Vilniaus m. 26-asis notarų biuras) depozitinę sąskaitą sumokėta suma jau būtų išmokėta atsakovei ir/ar tretiesiems asmenims, areštuoti atsakovei UAB „Placitum“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir/ar turtines teises esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis 958 148,49 Eur sumai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Netenkindamas prašymo teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.
Šalies argumentai
7. Ieškovė 2021 m. gegužės 26 d. teismui pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo atmestas nurodžius, kad teismas jau yra išreiškęs savo poziciją dėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, o aplinkybės šioje situacijoje nėra pasikeitę.
8. 2021 m. birželio 15 d. teisme gautas patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma: 1) nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą Sutartį; 2) pripažinti UAB „MoRolda“ lėšų, kurios (bus) išmokėtos už ginčo žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 1P-49-(1.17 E.) ir pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje e2-2136-656/2021; 3) netenkinus minėtų ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 805 000 Eur skolą, 153 148,49 Eur kompensacinių palūkanų bei 8 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės 10 000 Eur baudą bei bylinėjimosi išlaidas.
9. Patikslinto ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) draudimą notarei R. V. iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje išmokėti atsakovei UAB „Placitum“ ir/ar tretiesiems asmenims iš notarės R. V. (Vilniaus m. 26-asis notarų biuras) depozitinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės 2021 m. balandžio 21 d. Lėšų pervedimo nurodymais Nr. 11015 ir Nr. 11017 sumokėtą 1 060 000 Eur sumą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 1P-49-(1.17 E.) už ginčo žemės sklypą; 2) tuo atveju jeigu iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės į notarės R. V. (Vilniaus m. 26-asis notarų biuras) depozitinę sąskaitą sumokėtos pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 1P-49-(1.17 E.) lėšos už ginčo žemės sklypą jau būtų išmokėtos atsakovei ir/ar tretiesiems asmenims, prašoma areštuoti atsakovei UAB „Placitum“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir/ar turtines teises esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis 1 060 000 Eur sumai.
Atsiliepimas
10. Atsakovė su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo atmestas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi, o nuo to laiko jokios aplinkybės nepasikeitė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
12. Pirmosios instancijos teismas vertindamas prašymą nurodė, kad ieškovė pakartotiniame prašyme nepateikė jokių naujų įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą arba būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą. Ieškovė, teismo manymu, prašymą grindžia tik abstrakčiais teiginiais apie atsakovės nesąžiningumą, tačiau jokių realių argumentų bei įrodymų šiems teiginiams pagrįsti nepateikia.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „MoRolda“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, skundžiamą nutartį priėmęs teismas iš esmės nekvestionavo šios sąlygos, todėl galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas prielaidų preliminariai išvadai dėl ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė.
14.2. Pagal susiformavusią teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, kuri paneigtų šią prezumpciją.
Atsiliepimas
14.3. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodydama, kad yra atsiskaičiusi su ieškove už ginčo žemės sklypą, klaidina teismą ir tuo pačiu įrodo savo nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
17. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, pakartotinai teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių naujų aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, kurios nebūtų teismo įvertintos pirmiau, todėl nusprendęs, kad neįrodyta antroji iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti - grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, prašymo netenkino. Atskiruoju skundu pažymima, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti jau vien todėl, kad pripažino ieškinį tikėtinai pagrįstu.
18. Lietuvos apeliacinis teismas su apeliante nesutinka ir visų pirma išaiškina, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika). Taigi, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Antra, pagal CPK 144 straipsnio 2 dalį, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovui, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Remiantis išdėstytu laikytina, kad net ir pirmiau nurodytomis pirmosios instancijos teismo nutartimis netenkinus ieškovės prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones tai neapribojo ieškovės teisės reikšti pakartotiną prašymą, tačiau tokio prašymo (pakartotinio) pateikimas siejamas su naujomis, ankstesnėse nutartyse, kuriomis buvo atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertintomis ar jos priėmimo metu neegzistavusiomis aplinkybėmis, kurios pagrindžia prašymo pagrįstumą.
20. Šiuo atveju, tiek pirminius prašymus taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir pakartotiną prašymą, dėl kurio buvo priimta ginčijama nutartis, ieškovė iš esmės grindė didelės ieškinio sumos reikšmingumu. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ši aplinkybė, kaip pagrindas prašymui taikyti, jau buvo įvertinta, papildomai dėl jos nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovei nepateikus jokių kitų argumentų ar įrodymų apie tai, kad atsakovė ketina sumažinti savo turimo turto masę ar vertę, turėdama tikslą išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, ieškovės nurodytos aplinkybės apie ieškinio sumos reikšmingumą atsakovei (iš esmės analogiškos įvertintoms), nesudaro pagrindo kitaip vertinti jų svarbos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
21. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atsakydamas į skunde nurodytus argumentus dėl ieškinio sumos reikšmingumo klausimo nagrinėjimui išaiškina apeliantei, jog ieškinio sumos dydis nėra savarankiškas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne vien ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017, 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-94-943/2021).
22. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog yra grėsmė ieškovo interesams, turi būti atsižvelgiama į nutarties 21 punkte paminėtų aplinkybių visumą.
23. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nesant objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nesąžiningumą, ieškovės argumentai dėl ieškinio sumos reikšmingumo atsakovei negali būti vertinami kaip teisiškai reikšmingi ginčo nagrinėjimui, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
24. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės skundo argumentai, kad atsakovė neįrodė savo geros turtinės padėties, kuri paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių poreikį. Kaip minėta, sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą turi įrodyti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikiantis asmuo. Atitinkamai, antroji bylos proceso šalis, siekdama išvengti tokių priemonių jai taikymo, turėtų pateikti įrodymus, paneigiančius prašymą pateikusios šalies nurodytą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tą lemia civiliniame procese nustatyti proceso šalių rungimosi (CPK 12, 178 straipsniai) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai. Kadangi šiuo atveju teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei nekilo pareiga, siekiant paneigti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių poreikį, pagrįsti savo gerą turtinę padėtį.
25. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovė neigia neįvykdžiusi įsipareigojimų ieškovei, o tai rodo jos nesąžiningumą ir galimą siekį išvengti būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo. Teismas su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka, kadangi, visų pirma, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Antra, klausimas dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo pagal ginčo sutartį yra šios bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl į klausimą, ar atsakovė yra skolinga bus atsakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
26. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šalys taip pat dalyvauja Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2136-656/2021 nagrinėjime. Nurodyta civilinė byla pradėta pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms UAB „Placitum“ ir UAB „MoRolda“ dėl leidimo paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą, hipotekos ginčo žemės sklypui panaikinimo ir atlyginimo už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams nustatymo. Nustatyta, kad šios bylos nagrinėjimo metu UAB „MoRolda“ prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - draudimas notarei R. V. iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje išmokėti atsakovui UAB „Placitum“ ir/ar tretiesiems asmenims iš notarės R. V. (Vilniaus m. 26-asis notarų biuras) depozitinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės įmokos pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 1P-49-(1.17 E.) už žemės sklypą unikalus Nr. 4400-1055-6757, kadastrinis adresas 0101/0100:1965, adresas Perkūnkiemio g. 22, Vilnius, dalį – 805 000 Eur sumą. Todėl nors nurodytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ne nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšti reikalavimai, tačiau ši aplinkybei neabejotinai pašalina ieškovės nuogąstavimus, jog atsakovė gali iššvaistyti ar perleisti tretiesiems asmenims nurodytas lėšas.
27. Apibendrinant išdėstytus argumentus laikytina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi vertindamas pakartotiną prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatęs, kad prašymas grindžiamas aplinkybėmis, dėl kurių įrodomosios reikšmės klausimo nagrinėjimui yra pasisakyta, o naujų, neįvertintų ar papildomų aplinkybių nenurodyta, neturėjo teisinio pagrindo prašymo tenkinti. Skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir atskirajame skunde išdėstyti argumentai, į kuriuos atsakyta nutartyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.