Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-10-27 · Civilinė byla Nr. e2-4427-617/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-27
Bylos Nr.
e2-4427-617/2023
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00350-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Atsakovas
V. A.
Advokatai
Vincentas Zabulis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4427-617/2023Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00350-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.5 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2023 m. spalio 27 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij,sekretoriaujant Agnei Usovienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vincentui Zabuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ( toliau ir – UAB ) „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui V. A. ( V. A. ) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. A.: 1) 7800 € negrąžintos paskolos; 2) 738,75 € palūkanų; 3) 3868,15 € negautų palūkanų pajamų, ne ilgiau nei atsakovas visiškai grąžins skolą; 4) 254,59 € mėnesinio tarpininkavimo mokesčio; 5) 2290,68 € negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų, ne ilgiau nei atsakovas visiškai grąžins skolą; 6) 58,58 € delspinigių; 7) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas adv. V.Zabulis palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir pagrindais ir prašė tenkinti. Nurodė, kad ieškovė administruoja tarpusavio skolinimosi portalą, kuriame atsakovas pateikė paraišką ( ofertą ) dėl 7800 € dydžio vartojimo kredito suteikimo. Ieškovė patikrino atsakovo kreditingumą, platformoje registruoti fiziniai asmenys – skolintojai, dalyvavo aukcione dėl investavimo į vartojimo kredito suteikimą, ir atsakovui buvo suteiktas 7800 € vartojimo kreditas. Atsakovas įmokų pagal suteiktą vartojimo kredito sutartį nemokėjo, todėl ieškovė sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė. Į atsakovui suteiktą paskolą įvairiomis sumomis yra investavę 138 skolintojai, todėl net ir nutraukus su atsakovu sudarytą sutartį, ieškovė sutartį turės administruoti, t. y. paskirstyti išieškotas lėšas, tikrinti duomenis, ieškovo darbuotojai turės dirbti prie sutarties, todėl tarpininkavimo mokestį prašo priteisti iki visiško skolos išieškojimo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2022-03-10 atsakovas V. A. portale www.gosavy.com, kurį administruoja ieškovė UAB „Bendras finansavimas“, pateikė vartojimo kredito paraišką, kurios pagrindu ieškovė su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 663187 ( toliau – ir Sutartis ). Sutarties pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 7800 € vartojimo kreditą 61 mėnesio terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kredito sumą Sutarties ir kredito mokėjimo grafike nustatyta tvarka ir terminais, bei sumokėti 20 proc. dydžio metines palūkanas. Kredito grąžinimo terminas – 2027-03-15, vartojimo kredito paskirtis – refinansavimas. Atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė raštišku pranešimu Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2022-09-15. Nutraukus Sutartį ieškovė apskaičiavo, kad atsakovas liko skolinga 15010,75 €. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove ( CPK 178 straipsnis ).

Tarp šalių susiklostė kreditavimo, t. y. vartojimo kredito teisiniai santykiai ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK ) 6.881, 6.887 straipsniai ). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu ( CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis ). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas ) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo ) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ( paskolos sumą ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą ( CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis ). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus ( CK 6.38 straipsnio 1 dalis ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus ( CK 6.59 straipsnis ).

Ieškovė įsipareigojimus pagal 2022-03-10 Sutartį įvykdė – suteikė atsakovui 7800 € dydžio kreditą 61 mėnesių terminui. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2022-09-15 Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė. Ieškovės atsakovui siųstame 2022-09-15 pranešime dėl 2022-03-10 paskolos sutarties – OFERTA_oferta_663187 nutraukimo, nurodyta, kad sutartis yra nutraukiama nuo šiame pranešime nurodytos išsiuntimo dienos, t. y. 2022-09-15, ir manytina, kad ieškinyje nurodant Sutarties nutraukimo datą (nurodyta 2022-10-15) padarytas rašymo apsirikimas, todėl Sutarties nutraukimo data laikytina pranešime apie sutarties nutraukimą nurodyta data – 2022-09-15. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Sutarties sąlygų ar iš jo prašomos priteisti skolos dydžio neginčija. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievolę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7800 € negrąžinto kredito ir 738,75 € palūkanų, ieškovės apskaičiuotų nuo 2022-03-15 iki Sutarties nutraukimo ( 2022-09-15 ), iš viso – 8538,75 €, yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3868,15 € negautų pajamų, paskaičiuotų nuo 2022-09-15 iki Sutarties vykdymo termino pabaigos – 2027-03-15.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas, tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir įrodytos.

Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos ( kredito ) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo ( pelno ) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos ( kredito ) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos ( kredito ) sutartį negautų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų ( netesybų ) ir negautų pajamų ( nuostolių ) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo ( pelno ) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo ( neteisėtas neveikimas ) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita ( CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008 ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Ieškovė už sutartą mokestį – pelno palūkanas, pagal Sutartį paskolinusi atsakovui pinigus – 7800 €, ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Sutartį vienašališkai nutraukusi ( 2022-09-15 ), tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės, negautų pajamų faktas yra įrodytas.

Iš pateiktos vartojimo kredito sutarties Nr. 663187 Specialiųjų sąlygų ir mokėjimo grafiko matyti tiek palūkanų norma – 20 proc., tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu ( kas mėnesį ) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. iki 2027-03-15. Taigi, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Kaip minėta, atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 3868,15 € dydžio negautos pajamos ( pelno palūkanų forma ), ieškovės apskaičiuotos nuo 2022-10-15, t. y. nuo kitos pagal Sutartį mokėtinos įmokos po Sutarties nutraukimo ( 2022-09-15 ) iki Sutarties termino pabaigos ( 2027-03-15 ), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti atsakovui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Sutartį.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 254,59 € dydžio tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą nuo 2022-03-15 iki Sutarties nutraukimo ( 2022-09-15 ) ir 2290,68 € negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų, apskaičiuotų nuo 2022-10-15 iki Sutarties vykdymo termino pabaigos ( 2027-03-15 ).

Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai kredito gavėjo mokėjimo grafike nurodytas tarpininkavimo mokestis, kurio 0 periodas skirtas sutarties tarpininkavimo mokesčiui mokėti, o kiti periodai nuo 1-ojo iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos skirti mėnesiniam tarpininkavimo mokesčiui mokėti. Sutarties tarpininkavimo mokestis – kredito gavėjo organizatoriui mokamas vienkartinis mokestis už duomenų iš registrų surinkimo, įvertinimo, nemokumo galimybės nustatymo ir asmenų, kurie nori finansuoti paskolą ( paskolinti ), suradimo paslaugą. Mėnesinis tarpininkavimo mokestis – mėnesinis kredito gavėjo organizatoriui mokamas mokestis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas iki visiško įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo; mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką ir jo dydis priklauso nuo vartojimo kredito sumos ir kitų individualių sąlygų ir yra nurodytas specialiosiose sąlygose ir mokėjimo grafike.

Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.4. punktu kredito gavėjas ( atsakovas ) patvirtino, jog sutinka mokėti tarpininkavimo mokestį organizatoriui ( ieškovei ) pagal Specialiąsias sąlygas iki galutinio prievolės įvykdymo pagal sutartį. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.5 punktą, vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutiko organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki sutarties termino pabaigos. Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.3 punktu kredito gavėjas ( atsakovas ) taip pat patvirtino, kad sutinka sumokėti organizatoriui vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestį 546 € ir mokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį 42,12 € taip, kaip yra nurodyta individualiame vartojimo kredito grąžinimo grafike, mokėjimo pranešimuose ir sutarties Bendrosiose sąlygose. Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.7 punkte nurodyta, kad kredito gavėjas mokės tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins vartojimo kreditą. Kaip matyti iš minėtų sutarties nuostatų, pateikto mokėjimų grafiko, atsakovas be kita ko įsipareigojo mokėti ieškovei 42,12 € mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos ( 2027-03-15), kas sudaro pagrindo manyti, kad ieškovė, tinkamu sutarties vykdymo atveju, galėjo tikėtis gauti sutartyje numatytą tarpininkavimo mokesčio sumą kas mėnesį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos.

Tačiau, nepaisant to, kad sutartimi su atsakovu buvo sutarta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, vien tai savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas – ieškovė, turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta. Kaip matyti iš Sutartyje pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties ( sąvokos ) ( Bendrųjų sąlygų 1.1 punktas ), tarpininkavimo mokestis iš esmės yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu ( kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir pan. ) ir sutarties vykdymo kontrole. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, todėl nutraukus sutartį ieškovė, teismo vertinimu, nepatyrė šį mokestį sudarančių išlaidų, t. y. neturėjo prižiūrėti ir kontroliuoti kas mėnesį mokėtinų mokėjimų surinkimo, jų paskirstyti ir pan. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo ( netinkamo vykdymo ). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai ( pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2022-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022, 2023-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-603/2023, 2023-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-495-863/2023, Kauno apygardos teismo 2023-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-643-555/2023 ir kt. ).

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiant 254,59 € tarpininkavimo mokesčio apskaičiuoto nuo 2022-03-15 iki Sutarties nutraukimo ( 2022-09-15 ). Ieškovės reikalavimas priteisti 2290,68 € dydžio negautas tarpininkavimo mokesčio pajamas, apskaičiuotas nuo 2022-10-15 iki Sutarties vykdymo termino pabaigos ( 2027-03-15), atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 58,58 € dydžio delspinigius.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius ). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai ( bauda, delspinigiai ) ( CK 6.71 straipsnis ). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

Sutarties Bendrųjų sąlygų 10.2 punkte numatyta, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atveju kredito gavėjas įsipareigoja mokėti 0,05 proc. delspinigius nuo pradelstos sumokėti įmokos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas prievolės tinkamai neįvykdė, todėl iš atsakovo ieškovei priteistini 58,58 € dydžio delspinigiai ieškovės apskaičiuoti taikant 0,05 proc. delspinigių dydį ne daugiau kaip už 180 dienų.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ( 12720,07 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2023-03-16 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 338 € dydžio žyminį mokestį ir turėjo 2268 € dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas patenkino 84,74 proc. ieškinio reikalavimų, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo 12720,07 € iš prašomos priteisti 15010,75 € sumos, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 286,42 € žyminio mokesčio.

Ieškovė turėjo 2268 € dydžio išlaidas advokato V.Zabulio pagalbai apmokėti ( teisinių paslaugų sutartis Nr. 7-28.07.2016, 2022-12-23 mokėjimo nurodymas Nr. 1223190801898, išlaidų apskaičiavimas ), kurias prašo priteisti iš atsakovo.

Išlaidų apskaičiavime nurodyta, kad: 1) 1260 € sumą sudaro ieškinio V. A. parengimas ( 7 val. x 180 €/ val. ); 2) 630 € – kitos teisinės paslaugos: advokato paslaugos pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 7-28.07.2016: atstovavimas teisme ir vykdymo procese, skolos administravimas, vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti, būtinųjų vykdymo išlaidų už klientą sumokėjimas, išieškotų lėšų surinkimas ir apskaita advokato depozitinėje sąskaitoje, kredito pavedimų vykdymas.

Bylą nagrinėjant teisme įvyko vienas posėdis nuotolinės konferencijos būdu 15 min. trukmės, posėdyje advokatas V.Zabulis dalyvavo.

Ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) nustatytų maksimalių dydžių ( Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) maksimalaus dydžio patvirtinimo” ( 1R-77 2015-03-19 redakcija )).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014 ). Kasacinio teismo pažymėta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti ( CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt. ) Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023 38 punktą ). Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos ( CPK 88 straipsnis ); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais ( CPK 98 straipsnis ); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus ( CPK 93 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas ).

Taigi, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir šį straipsnį aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertina, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo atveju, kai yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas pritaiko principo „pralaimėjęs moka“ išimtį ir užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų sąžiningas. Jeigu teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių, teismas priteisia šalies realiai patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023 ).

Kaip jau minėta, ieškovė turėjo 1260 € išlaidų už ieškinio parengimą ( 7 val. x 180 €/ val. ), šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas ), ieškovės interesus atstovavo advokatas V.Zabulis. Nagrinėjamu atveju, byla nėra sudėtinga, teisiniai santykiai spręstini civilinėje byloje nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo, ieškinys yra šabloniškas, todėl nėra reikalingos papildomos, individualių sprendimų reikalaujančios darbo sąnaudos jam parengti. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, Rekomendacijų reikalavimus bei kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad ieškovė patyrė 500 € pagrįstų ir būtinų išlaidų procesiniams dokumentams parengti.

Ieškovės pateiktame išlaidų advokato pagalbai apmokėti apskaičiavime nurodytos kitos teisinės paslaugos 630 € dydžio, t. y. atstovavimas teisme ir vykdymo procese, skolos administravimas, vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti, būtinųjų vykdymo išlaidų už klientą sumokėjimas, išieškotų lėšų surinkimas ir apskaita advokato depozitinėje sąskaitoje, kredito pavedimų vykdymas, pagrįstos tik iš dalies. Kaip jau minėta, bylą nagrinėjat teisme įvyko vienas 15 min. trukmės posėdis nuotolinės konferencijos būdu, kuriame dalyvavo advokatas V.Zabulis, kitų teisinių paslaugų, kitų išlaidų – atstovavimas vykdymo procese, skolos administravimas, vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti, būtinųjų vykdymo išlaidų už klientą sumokėjimas, išieškotų lėšų surinkimo ir apskaitos advokato depozitinėje sąskaitoje, kredito pavedimų vykdymas – nurodytų išlaidų apskaičiavime, ieškovė realiai bylą nagrinėjant teisme nepatyrė ir jos negali būti priteisiamos, todėl ieškovės turėtos išlaidos kitoms teisinėms paslaugoms mažintinos iki 150 €. Esant nurodytoms aplinkybėms, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ( 84,74 proc. ) iš atsakovo ieškovei priteistinos 550,81 € advokato pagalbai apmokėti (( 500 + 150 ) – 15,26 % ).

Teismas turėjo 8,53 € su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, ši suma viršija nepriteistiną 5 € sumą ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ), todėl teismo turėtos pašto išlaidos – 8,53 € dydžio, priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.205 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.881 – 6.887 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. A. UAB „Bendras finansavimas“ naudai 7800 € negrąžinto kredito, 738,75 € mokėjimo ( pelno ) palūkanų, 3868,15 € negautų pajamų, 254,59 € tarpininkavimo mokesčio, 58,58 € delspinigių, 837,23 € dydžio bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 13557,30 € ( trylika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 30 ct ), 5 ( penkių ) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 12720,07 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2023-03-16 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. A. 8,53 € ( aštuonis eurus 53 ct ) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Anatolij Januševskij