- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-03
- Bylos Nr.
- e2-202-547/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13125-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- I. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį dėl materialinės žalos atlyginimo atsakovei I. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu prašo: (1) priteisti iš atsakovės 940 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (2) priteisti iš atsakovės 22 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2024 m. birželio 6 dieną apie 20 val. iš šunų veisėjos I. V. gyvenančios (duomenys neskelbtini), įsigijo šuniuką nykštukinį pudelį (gyvūno augintinio mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad neturėjo jokios ankstesnės patirties ir atitinkamų žinių, kad galėtų įvertinti įsigyjamo šuniuko būklę, todėl pasitikėdama pardavėja – atsakove sumokėjo 750 eurų už šunį ir gyvūno pasiėmimo metu pasirašė šuns perdavimo sutartį pagal atsakovės pateiktas sąlygas, kurias ji surašė naudingas tik sau. Už įsigytą gyvūną sumokėjo grynaisiais pinigais.
Tą patį vakarą, 2024-06-06 d. apie 20 val.15min., parsivežus šuniuką namo ir paleidus jį vaikščioti, ieškovės draugas R. B., kuris padėjo parsivežti šuniuką iš atsakovės, iškart pastebėjo, kad šuniukas šlubuoja ir įtartinai atrodė jo galinių kojų padėtis, kuri buvo netaisyklinga - lanko formos. Kaip paaiškėjo vėliau, iš gydytojų paaiškinimų, labiausiai tikėtina priežastis – sąnarių ligos. Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad šuns atsiėmimo metu, atsakovės namuose, šuo visą laiką tupėjo, į automobilį jį nusinešė ant rankų, todėl iki atvykimo į namus, negalėjo pastebėti, kad šuo šlubuoja.
Pastebėjus, kad šuniukas šlubuoja, tuoj pat 2024-06-06 21val. skambino (skambutis užfiksuotas) atsakovei I. V., kad pasiaiškintų dėl įsigyto šuniuko būklės, tačiau atsakovė neatsakė į skambutį. Tą patį vakarą, 2024-06-06 d. padarė įsigyto šuns video įrašą, kurį pateikė ir teismui, kuriame matoma, jog šuniukas šlubuoja. Kitą rytą 2024-06-07 šuniukas vis dar blogai vaikščiojo (šlubavo), todėl dar kartą padarė video įrašą ir pasikonsultavo su kitais šunis auginančiais šeimininkais. Visi pastebėjo, kad galinių kojų padėtis, kuri buvo lanko formos yra netaisyklinga. Visą laiką šuniukas nerodė didelio noro vaikščioti lauke, prioritetą teikdavo gulėjimui, buvo pasyvus, kartais sucypdavo darant tam tikrus judesius. Matant, kad būklė negerėja, kreipėsi į veterinarijos kliniką šuns apžiūrai. 2024-06-16 „Buivydiškių veterinarijos klinikoje“, adresu (duomenys neskelbtini), šuniukas buvo apžiūrėtas gydytojo veterinaro. Veterinaras iškart pastebėjo netaisyklingą šuns sėdėjimo padėtį, kojų padėtį, silpnas kelio girneles. Nepatikslinta diagnozė – kryžmens, sąnarių ligos. Diagnozės patvirtinimui buvo paskirtas rentgenas 2024 m. birželio 27d. Šuniui buvo suleistos injekcijos nuo skausmo ir uždegimo, paskirti nuskausminamieji (suspensijos forma) 5 dienoms.
Gavus Buivydiškių veterinarijos klinikos paaiškinimus dėl šuns sveikatos, buvo būtina atlikti papildomus tyrimus ir kaip įmanoma skubiau pradėti gydymą, ieškovė buvo įsitikinusi, kad tai atsakovės I. V. pareiga, pasirūpinti šuns tyrimais ir gydymu, nes ji pardavė nesveiką gyvūną.
I. V. atsiliepė į R. B. skambutį, kuriam pavyko prisiskambinti ir susitarti, jog veisėja laikinai perimtų globai sergantį gyvūną, atliktų visus būtinus klinikinius tyrimus ir gydymą. 2024 m. birželio 16 d. vakare susitikus su atsakove I. V. ir jos pageidavimu kartu nuvyko (kartu su šuniuku) į atsakovės nurodytą veterinarijos kliniką „Vetpulsas“. Veterinarės pamačiusios šuniuką patvirtino, kad šuns būklė yra sudėtinga ir patarė kreiptis į „Jakovo veterinarijos kliniką“ pas neurologą M.. Atsakovė visgi sutiko pasirūpinti gyvūno tyrimais, gydymu ir apmokėti gydymo išlaidas, bei teikti visus dokumentus dėl šuns diagnozės, gydymo eigos ir prognozių bei per 7-10 dienų grąžinti šunį arba grąžinti pinigų sumą, kuri jai buvo sumokėta už šunį, t. y. 750 Eur. Šuniukas laikinai, diagnozės nustatymo ir gydymo tikslais, buvo perduotas jos globai. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog būdama klinikoje atsakovė įtikino ją, kad tam, kad ji galėtų atlikti šuns tyrimus ir gydymą, reikalinga laikinai perregistruoti įsigytą šunį jos, t.y. atsakovės vardu. Pasitikėdama atsakovės sąžiningumu, būdama veterinarijos klinikoje „Vetpulsas“, ieškovė sutiko perregistruoti šunį atsakovės I. V. vardu, diagnozės nustatymo ir gydymo tikslais, šį sutikimą patvirtino vet. klinikoje, pasirašydama šuns laikino perdavimo pareiškimą.
Atsakovė I. V. veterinarijos klinikoje „Vetpulsas“ pokalbio metu prasitarė, kad šuns pardavimo dieną 2024-06-06 pastebėjo, kad šuniukas „šlubuoja“, tačiau perdavimo metu šios informacijos ieškovei nesuteikė.
Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. B1-508 Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams VII skyriuje Sveikatos reikalavimai gyvūnams augintiniams 54 p. nurodyta „Gyvūnų augintinių veisėjai gali parduoti (perduoti) tik kliniškai sveikus ir savarankiškai galinčius maitintis gyvūnus augintinius“. 55 p. nurodyta: „Gyvūną augintinį parduodantis (perduodantis) gyvūnų augintinių veisėjas turi informuoti pirkėją (gavėją) apie parduodamo (perduodamo) gyvūno augintinio sveikatą, jam atliktas veterinarines procedūras ir jo priežiūros ypatumus“. Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad matydama, jog šuo šlubuoja, atsakovė 2024-06-06 neturėjo parduoti šuns neišsiaiškinusi jo sutrikusios sveikatos priežasčių, taip pat melagingai įrašyti šuns perdavimo sutartyje, kad šuo yra „kliniškai sveikas“, nes šis įrašas nebuvo pagrįstas jokiais medicininiais/klinikiniais tyrimais.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog pasibaigus sutartam šuns perdavimo laikinai globai terminui, atsakovė I. V. kardinaliai pakeitė savo poziciją, nesilaikė jų susitarimų: nepateikė jokios informacijos apie šuns diagnozę, išskyrus, kad jam „visų sąnarių uždegimas“, neva sukeltas dėl ieškovės netinkamos priežiūros, nepateikė jokių dokumentų įrodančių šuns diagnozę, atliktus tyrimus ir šuns gydymą. Atsakovė uždraudė veterinarijos klinikai „Jakovo klinika“ teikti ieškovei bet kokią informaciją apie šuns diagnozę, atliktus tyrimus, gydymą ir gydymo perspektyvas, kaltino, kad šuo susirgo dėl ieškovės ir jos šeimos narių netinkamos priežiūros, o gautus pinigus už šunį ji panaudos šuns gydymo išlaidoms padengti. Tokie atsakovės argumentai dėl šuns negrąžinimo tokį ilgą laiką neatitinka protingumo principo, nes šuo yra gyva būtybė ir laikui bėgant keičiasi ir formuojasi jo charakteris svetimoje aplinkoje, ilgą laiką būnant atskirtyje psichologiškai atitolsta nuo gyvūno, o jis nuo žmonių įsigijusių jį. Atsakovės argumentas, kad šunį gydys už mūsų pinigus – neatitinka buvusio susitarimo, nes perduodant šunį atsakovei gydymui, ji sutiko atlikti tyrimus ir gydymą savo lėšomis, todėl šuo ir buvo laikinai perregistruotas jos vardu.
Ieškovė nurodė, kad 2024 m. liepos 3 d., užregistravo įsigytą šunį į veterinarijos kliniką pakartotinei apžiūrai ir tyrimams, tačiau gavusi pranešimus dėl šuns registracijos apžiūrai ir klinikiniams tyrimams atlikti 2024-07-03 d. 14 val. 45 min. į Buivydiškių veterinarijos kliniką nurodytu laiku atsakovė neatvyko ir šuns neatvežė, neatsakė į telefono skambučius ir SMS.
Akivaizdu, kad atsakovė I. V. apgaulės būdu bando pasilikti sau ir šunį, ir gautus 750 eurų už šuns pardavimą. Per sutartą terminą negrąžino nei šuns, nei už šunį sumokėtų pinigų.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad jos namuose šuo B. buvo labai laukiamas, mylimas ir puikiai prižiūrimas. Buvo nupirktos visos šuniui reikalingos priežiūros priemonės, žaislai, guolis ir kiti reikalingi daiktai, kam papildomai išleista apie 300 eurų (190,31 eurų suma pagrįsta pridėtais kvitais). Buvo nupirktas atsakovės rekomenduotas mažiems šuniukams skirtas maistas 12 kg pakuotė (kaina 72 eurai). Dėl susiklosčiusios situacijos ieškovė nurodė patyrusi kartu su nepilnamete dukra ne tik finansinius nuostolius, bet ir psichologinius išgyvenimus.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimus ir paaiškino, kad ne dėl jų kaltės šuniukas susirgo. Jis tik atsivežtas į namus šlubavo ir jo galinės kojytės buvo lanko formos, tai užfiksuota filmuotoje medžiagoje. Nors atsakovė tvirtina, kad galėjo jį išmesti nešant, ar galbūt nesirūpino juo tinkamai, gal jis sušalo, tai niekaip atsakovė to neįrodė. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad trauminių dalykų nefiksuota. Atsakovė nesąžiningai pasielgė pradavusi sergantį šuniuką. Šiuo metu susiklostė situacija, jog atsakovė turi ir šuniuką, ir už jį sumokėtus pinigus. Ieškovė G. J. parodė, kad iki įsigyjant šuniuką ji 2 kartus jį matė pas atsakovę. Šuniukas buvo ramesnis nei kiti, jis dažniau sėdėdavo. 2024-06-16 šuniukas buvo grąžintas veisėjai. Tik parsivežus šuniuką į namus, jau tą patį vakarą pastebėjo, jog jis šlubuoja ir, kad jo galinės kojytės yra lanko formos. Ieškovė nurodė, kad jau praėjo daug laiko nuo šuniuko perdavimo atsakovei gydymui, todėl ji nebenori susigrąžinti gyvūno, o prašo iš atsakovės priteisti jai už gyvūną sumokėtus pinigus 750 Eur bei turėtas papildomas išlaidas, įsigyjant jam būtinus daiktus – 190 Eur, iš viso 940 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovė jai buvo pripažinusi, kad žinojo, jog šuniukas kiek šlubavo ir manė, kad jis kur pasitempė kojytę, bet apie tai ieškovės neįspėjo sudarant sutartį. Ieškovė taip pat nurodė, kad po kelių dienų po pirkimo, ji buvo veterinarijos klinikoje, kur šuniuką perregistravo jos vardu, patikrino jo čipą. Ji sakė, kad šuniukas šlubuoja, bet tuo metu gydytojas apžiūrėti negalėjo, todėl buvo užrašytas kitam vizitui birželio 16 d.
Šalies argumentai
Atsakovė I. V. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad šuniukas gimė 2024-02-27 visiškai sveikas, nebuvo nustatyta jam jokių apsigimimų, ligų ar kitų sveikatos sutrikdymo požymių. Ieškovės dukra pati išsirinko šuniuką iš kitų trijų šuniukų.
2024-04-30 šuniukas buvo čipuotas ir vakcinuotas, o tai reiškia, kad jis buvo sveikas. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovės teiginiu, jog 2024-06-16 veterinarijos klinikoje ,,Vetpulsas“ ji būtų sakiusi, kad pardavimo dieną pastebėjo, kad šuniukas šlubavo. Atsakovė tvirtina, jog šuniuką netinkamai prižiūrėjo būtent ieškovė, šuniukas sunegalavo pas ieškovę dėl netinkamo ieškovės elgesio su šuniuku ir netinkamos priežiūros.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad šuns pardavimo sutartis yra standartinė, tokią ji pasirašė ir su kitais pirkėjais ir jokių ginčų nekilo. Atsakovė patvirtino, kad ši sutartis laikytina kaip šuns pirkimo – pardavimo sutartis ir atsakovė patvirtino, kad ji pardavė šuniuką už 750 Eur ir šią sumą ieškovė jai sumokėjo grynaisiais pinigais. Ieškovė neprašė kaip nors pakoreguoti sutartį, tiesiog ją pasirašė.
Atsakovė atsiliepime nurodė, jog ji pagrįstai sutartyje nurodė, kad šuo kliniškai sveikas. Nei veterinarai, nei atsakovė, nei ieškovė pasirašiusi sutartį ir pasiėmusi šuniuką nematė ir nefiksavo jokių šuniuko negalavimų, ligų ir pan. Nors ieškovė nurodė, jog šuniuko sveikatos problemas pastebėjo 2024-06-06 tik parsivežusi namo ir iš karto skambino atsakovei, tačiau atsakovė nesutinka ir tvirtina, jog atsakovė jai paskambino tik 2024-06-16. Atsakovė nurodė, kad 2024-06-16 per Messenger programėlę gavo iš ieškovės žinutę: ,,šuniukui kažkas negerai su galinėm letenom, tą pastebėjom iš karto parsivežę“.
Atsakovė nurodė, kad tuo metu kol šuniukas buvo jos namuose, ji tinkamai juo rūpinosi ir jis buvo sveikas. Ieškovė sako netiesą, jog iki kol ji išsinešė šuniuką, tai jis visą laiką sėdėjo. Ieškovė šuniuką nešėsi ant rankų ne todėl, kad jis negalėjo paeiti, o todėl, kad šuniukas mažas ir negalėjo savarankiškai lipti laiptais dėl savo amžiaus.
Atsakovė atsiliepime atkreipė dėmesį, jog 2024-06-10 ieškovė vežė šuniuką į veterinarijos kliniką pirminei apžiūrai, ten vyko gyvūno ženklinimas, perregistravimas ieškovės vardu, lašai nuo erkių. 2024-06-10 nei ieškovė, nei veterinarai jokių šuns negalavimų, uždegimų ligos nefiksavo ir neakcentavo.
Atsakovė patvirtino, kad 2024-06-16 jie susitiko klinikoje ,,Vetpulsas“, ieškovė kaltino, kad tai šuniuko pogimdyvinė trauma arba genetinė liga, reikalavo sveiko šuns. Atsakovė tvirtino, jog ji iš karto pasiūlė nutraukti 2024-06-06 šuns perdavimo sutartį, grąžinti ieškovei 550 Eur, t. y. sumą be užstato, o atsakovei grąžinant šuniuką. Tačiau ieškovė atsisakė grąžinti, nurodydama, kad jau yra išleidusi jo priežiūrai daugiau pinigų.
Ieškovė 2024-06-17 išvyko atostogų į užsienį, šuniukas buvo perleistas atgal atsakovei ir nuo to laiko ji rūpinosi gyvūnu ir jį gydė. 2024-06-20 ji nuvežė gyvūną į Jakovo veterinarijos kliniką, kur buvo atlikti tyrimai ir buvo manoma, kad šuniukui buvo sąnarių uždegimas, kurio buvo tik pradžia, todėl labiau tikėtina, kad jis susirgo, būdamas pas ieškovę. Atsakovė nurodė, kad perduodama gyvūną, ji labai detaliai paaiškino ieškovei šuniuko priežiūrą, maitinimą ir pan.
Atsakovė patvirtino, kad ieškovė šunį jai perleido gydymo tikslais. Ji, gailėdama gyvūno ėmėsi jį gydyti, o atliekant gydymo procedūras reikalingas šeimininko sutikimas ir sprendimą dėl gydymo turi priimti šuns savininkas.
Ieškovė ieškiniu neprašo grąžinti jai šunį ir tikėtina, jog šuo gali likti jai, veisėjai. Atsakovė galėtų ieškoti šuniukui kitų šeimininkų, bet tai yra sudėtinga, nes šeimininkai, turi turėti patirties šuns priežiūros srityje, negali turėti vaikų, nes jie gali sužeisti mažą šuniuką, negali turėti kitų šunų, reikės nuolat stebėti šuniuko būklę.
Atsakovė tvirtina, kad ji kaip veisėja yra atsakinga, laikosi visų reikalavimų ir niekada nesiekė apgaudinėti savo klientų. Ji tvirtina, jog pardavė sveiką šuniuką, kuriam buvo atlikti skiepai, nukirminimas ir kita priežiūra. Ir šiuo metu ji atsakingai rūpinasi šuniuku ir leidžia tam savo asmenines lėšas.
Atsakovė tvirtina, jog ieškovė nepateikė jokių svarių argumentų, kad atsakovė pardavė jai negaluojantį šuniuką , o būtent ieškovė turi įrodyti faktą, kad atsakovė jai pardavė sergantį gyvūną.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad be reikalavimo priteisti šuniuko kainą, ieškovė taip pat prašo priteisti ir kitas jos patirtas išlaidas, t.y. priteisti 72 Eur už įsigytą maistą, 35 Eur už veterinaro paslaugas 16,34 ir 66,97 Eur už šuns maitinimo indelius, šuns guolį ir kitas priežiūros priemones. Atsakovė nurodė, kad byloje nėra žinoma, galbūt ieškovė maistą ir įsigytus daiktus perleido kitiems asmenims, galbūt grąžino į parduotuvę arba gali panaudoti kitam augintiniui.
Atsakovė prašo ieškinį atmesti, nes šuniukas susirgo dėl ieškovės kaltės. Pinigai ieškovės sumokėti už šuniuką, šiuo metu jau yra panaudoti jo gydymui, todėl nėra teisinio pagrindo 750 Eur priteisti ieškovei.
Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė savo išdėstytus argumentus ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ji turėjo daug išlaidų dėl šio gyvūno gydymo. Ieškovė bendravo labai nemandagiai, nuolat kaltino atsakovę. Ji paaiškino, kad šiuo metu šuniukas toliau gyvena pas ją ir ji mano, kad bus sudėtinga surasti jam kitus namus, nes jis jau ne jaunas šuniukas. Atsakovė nurodė, kad ji dar birželio 16 d. pasiūlė nutraukti sutartį ir grąžinti ieškovei 550 Eur, bet ieškovė nesutiko, vėliau birželio 28 d., kai jai skambino R. B. ji sakė, kad šuo susirgo dėl ieškovės kaltės, todėl ji pasiūlė iš pardavimo kainos 750 Eur minusuoti jos patirtas gydymo išlaidas 334 Eur ir likusią sumą grąžinti ieškovei, nes ieškovė šuns jau nenorėjo. Atsakovė nurodė, kad šuns gydymas buvo ilgas, bet šiuo metu jis jau yra sveikas. Spalio mėnesį gydytojas M. A. patvirtino, kad skausmo jau nėra ir letenos grįžo į normalią padėtį. Atsakovė nurodė, kad ji nesupranta kaip galėjo šuniukas taip susirgti, nes jis išvažiavo sveikas, jos prielaida, kad buvo per didelis fizinis krūvis gyvūnui.
Liudytojas R. B. (ieškovės draugas) paaiškino, kad jų dukra E. labai norėjo šuniuko. Ieškovės mama ir atsakovės anyta yras draugės, jos bendravo. Atsakovės mama V. pasakė, kad jų kalytė turės šuniukų, tai E. galės išsirinkti vieną. Dukra išsirinko šuniuką, sakė, kad jis ramiausias, sėdi kampe. Liudytojas paaiškino, kad už šuniuką ieškovė sumokėjo iš viso 750 Eur. 2024-06-06 ieškovė paskambino ir pasakė, kad važiuoja paimti šuniuko. Liudytojas patvirtino, kad davė G. pinigus ir pasakė, kad atvažiuos jų paimti. Jis patvirtino, kad dar apie 30 min. laukė, kol G. su E. ir šuniuku išeis. Tai matė atsakovės kiemą ir nurodė, kad kieme jokių žmonių nesimatė, nebuvo ten ir šunų. Kai jos išėjo, šuniuką nešėsi rankose, įsėdo į mašiną ir išvažiavo namo. Iki namų netolimas kelias, važiavo apie 7-10 minučių. Šuniuką ant rankų vėl nunešė iki namų ir paleido ant grindų tik bute. Liudytojas nurodė, kad kai tik šuniukas buvo ant grindų, jis pamatė, kad jo kojytės sulenktos, ir kad jis šlubuoja. Net pati E. sakė, jis šlubuoja, bet čia dėl laminato. Šuniuko vaikščiojimą jie nufilmavo tą patį vakarą. Todėl liepė ieškovei skambinti veisėjai, bet ši neatsiliepė. O šuniukas paeidavo kelis žingsnius ir vis sėsdavo pailsėti. Kai imdavai ant rankų jis sucypdavo. Jis patvirtino, kad 2024-06-10 vežė į veterinarijos kliniką dėl šuniuko perregistravimo. Šuns būklė nebuvo gera, nes jis vaikščiojo mažai, daugiau sėdėjo ir sucypdavo. Kai buvo atėjusi atsakovė anyta, tai ji sakė, kad šuns kojytės kreivos, reikia jas patempti. O birželio 16 d. jiems paskambino veisėja, kad iš A. V. sužinojo apie šuniuką. Jis pasiūlė jai susitikti, sakė, kad užsiėmus, bet 19 val. susitarė susitikti. Šuniukas paeidavo ir sėsdavo, paeidavo ir sėsdavo. Sakė, kad ji nieko nemato, gal lengvas patempimas. Atsakovė sakė, kad ji važiuos tik į savo kliniką Vetpulsas. Tai ir nuvažiavo visi ten. Kai šuniuką paleido klinikoje, viena moteris ir pasakė, kad taip neturi būti, matėsi, kad jis šlubuoja. Taip pat ta darbuotoja pasakė, kad dėl tokio sutrikimo reikėtų kreiptis į Jakovo kliniką. Klinikoje V. pasakė, kad jei nenorite šuns, atsisakykite. Buvo sutarta, kad atsakovė paims šunį ir taip buvo nutraukta sutartis. Atsakovė persirašė šunį, G. sutiko tai padaryti, kol jis bus gydomas. Atsakovė iš karto šuns nepaėmė, o paėmė gal po trijų dienų. Ji pasiūlė sugrąžinti 550 Eur. Liudytojas paaiškino, kad buvo su šuniuku Buivydiškių vet. klinikoje, kur gydytojas nurodė, kelis įtarimus, ir dabar iš visų dokumentų matyti, kad tiksli diagnozė ir nebuvo nustatyta, įtariamas poliartritas. Vėliau jau jokios informacijos apie šuns gydymą jiems neteikė, nes V. uždraudė. Liudytojas paaiškino, kad liepos 1 d. jis prašė atsakovės grąžinti šuniuką, bet ji nesutiko, reikalavo sumokėti už gydymą. Liudytojas nurodė, kad atsakovė, uždrausdama klinikai teikti informaciją apie gyvūną, pripažino, jog ji yra šuns savininkė. Liudytojas paaiškino, kad perduodant šunį nebuvo jokių kitų susitarimų, tik dėl šuns gydymo.
Liudytoja A. V., atsakovės anyta, paaiškino, kad ji bičiuliavosi su ieškovės šeima, jos mama, gerai pažinojo ieškovės dukrą E., kuri atvažiuodavo pas jos anūkę į (duomenys neskelbtini), norėjo šuniuko. Ji patvirtino, kad jos marti pardavė šuniuką E. mamai už 750 Eur, taip suderėjo, dar 100 Eur nuolaidą padarė. Jai žinoma, kad ieškovė norėjo tik šuniuko patinėlio, vadoje buvo trys ir gegužės 17 ar 18 d. išsirinko savo šuniuką. Jos sūnus dar padarė nuotrauką dvi mergaites su šuniukais. Pirmą įnašą už šuniuką 200 Eur atvežė E.. Liudytoja nurodė, kad jai buvo žinoma, jog šuniuką turėjo paimti birželio 6 d., nes jis jaubuvo likęs vienas, kiti visi paimti. Liudytoja patvirtino, kad ji su E. atvažiavo birželio 6 d. pas marčią, E. žaidė su šuniuku, o vakare atvažiavo G. su R.. Į vidų užėjo tik G., ji perskaitė, pasirašė sutartį, liepė E. greitai viską rinktis. I. tuo metu pasakojo apie šuniuko priežiūrą. Šuniuko paėmimas užtruko gal 30-40 min. I. akcentavo neduoti jokio kito maisto. Ji paaiškino, kad paimant B. jis necypė ir nešlubavo. Ji paaiškino, kad birželio 9 ar 10 dieną ji apsilankė ieškovės namuose, ten buvo jos mama. Paskui birželio gal 15 d. jis buvo kieme, kai pašaukė B. ir jį paėmė, tai jis sucypė, ji pasakė, kad reikėtų B. parodyti gydytojui. G. sakė, kad jau užrašė. Liudytoja nurodė, kad ji taip pat kartu su I. važiavo į Vetpulso kliniką, kur gydytojai apžiūrėjo B., sakė, kad įsitempę raumenys, laikysena negera, reikia gydyti. Klinikoje I. pasiūlė jiems grąžinti 550 Eur, bet G. ir R. nesutiko, sakė, kad jiems reikia sveiko šuns. Paskui tą šuniuką G. perrašė I. gydymo laikui.
Liudytojas M. Š. paaiškino, kad dažnai lankosi pas A., ten būna šuniukų, jais labai rūpinamasi, gal net per daug. Liudytojas paaiškino, kad jam atrodė, jog visi šuniukai sveiki. Jis matė ieškovę, bet apie pirkimo- pardavimo susitarimą nieko patvirtinti negali, nes jo nematė. Šuniukai buvo su įvairiais taškiukais, jie skirtingi ir skirtingi antkakliai buvo.
Liudytojas A. V. paaiškino, kad ieškovę pažįsta, santykiai buvo geri, yra padėjęs remontuoti butą. Mamos bendrauja, jie kartu gyveno viename daugiabutyje. Liudytojas paaiškino, kad buvo galima susitarti, bet buvo daug skambučių, grasinimų ir todėl jo žmona pasiėmė šuniuką gydymui. Šitą šuniuką išsirinko iš visų buvusių, nebuvo taip, kad paėmė tai, kas liko. Birželio 6 d. jo mama A. atvažiavo kartu su G. dukra E., kuri buvo pas juos visą dieną. Jis patvirtino, kad jei būtų matę ar būtų buvę kokie šuniuko negalavimai ar vaikščiojimo sutrikimai, tai šuniuko būtų neatidavę ir nepardavę. Paskui jau iš mamos sužinojo, kad matė šuniuką vaikštantį ir šlubuojantį, sucypiantį. Bet tai nebuvo pirmą dieną po paėmimo. Iki paėmimo šuniukas žaidė ir kieme, paskui buvo paimamas į aptvarą. Liudytojas nurodė, kad jų namo tvora nepermatoma, namas yra į kalnelį, tad R. B., būdamas gatvėje, negalėjo matyti, kas dedasi kieme. Be to liudytojo parodymais, R. B. net nebuvo išlipęs iš automobilio. Liudytojas nurodė, kad pasirašant sutartį, viskas užtruko ir šuniukas ten bėgiojo, nesėdėjo jis visą laiką, kaip sako ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarties, kuria buvo parduotas šuniukas, kurį vėliau pirkėja grąžino atgal veisėjai, teigdama, jog jis buvo parduotas nesveikas ir reikalaudama grąžinti sumokėtus pinigus – 750 Eur, bei atlyginti ir kitą jos patirtą žalą, t. y. už įsigytus daiktus šuniuko priežiūrai.
Ieškovė ir atsakovė 2024 m. birželio 6 d. pasirašė dokumentą, kuris atitinka gyvūno pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė – pardavėja pardavė, o ieškovė – pirkėja įsigijo šuniuką nykštukinį pudelį, kurio vardas dokumente įrašytas B., nurodytas jo čipo numeris. Taip pat sutartyje buvo nurodoma, jog šuniukas kliniškai sveikas. Naujasis šuniuko savininkas įsipareigoja tinkamai rūpintis augintiniu, jeigu VMVT nustatys netinkamą priežiūrą, šuniukas grįš pas veisėją neatlygintinai.
Nors šiame dokumente nėra nurodyta kaina, tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad už šuniuką ieškovė atsakovei sumokėjo 750 Eur, t. y. 200 Eur sumokėjo anksčiau, kaip avansą, o 550 Eur, tuo metu, kai pasiėmė šuniuką.
Kaip nurodė šalys, ieškovės namai nuo atsakovės yra netoli, važiuojant automobiliu 7-10 min. Grįžę į namus jie pastebėjo, kad šuniukas šlubuoja ir jo galinės kojytės yra lanko formos. Vėliau pastebėjo, kad šuniukas ir sucypia, jeigu jį norima paimti, suprato, kad jam kažkas negerai. Ieškovė paaiškino, kad šuniukas sucypė pirmą kartą jau atsakovės namuose, kai ji paėmė jį ant rankų neštis, bet tuo metu ji nesureikšmino šito ir net nepagalvojo, kad šuniukai yra kas nors bloga. Ji patvirtino, kad vežant šuniuką į namus jis nebuvo sužeistas, nebuvo išmestas, nenukrito nuo automobilio sėdynės, jis nelipo laiptais, o buvo užneštas. Jam pradėjus vaikščioti po namus, iš karto pasimatė, kad jis šlubuoja ir kreivos kojytės. Todėl ieškovė tuoj pat skambino veisėjai, ką patvirtino TELE2 išklotinės, jog ji 2024-06-06 21:00:54 bei 2024-06-06 21:01:55 ir 2024-06-06 21:01:55 skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), bet į skambučius nebuvo atsiliepta.
Ieškovė G. J. 2024 m. birželio 10 d. kreipėsi į Buivydiškių veterinarijos kliniką, kad šuniukas būtų perregistruotas ir tai patvirtina dokumentas išrašas iš ligos istorijos. Ji paaiškino, kad tuo metu buvo tik patikrintas šuniuko čipas ir surašytas dokumentas. Ieškovė nurodė, kad ji norėtų pasikalbėti su veterinaru, bet visi buvo užsiėmę, todėl liepė jai užsirašyti kitam vizitui ir užrašė 2024-06-16.
Buivydiškių veterinarijos klinikoje 2024-06-16 12:12:26 buvo apžiūrėtas ieškovės šuo B.. Pažymėta, jog į kliniką kreipėsi, nes pasak šeimininkų šuo keistai vaikšto, keistai sėdi, pastebėjo keistą laikyseną ir periodiškai gyvūnas painkščia, nesileidžia paimamas ant rankų. Apžiūrėjus buvo patvirtina, jog gyvūnas galines letenas stato lateraliai/į šonus, pėdų ir kelių laikysena lateraliai, sėdi susikūprinęs. Palpuojant juosmens, krūtinės sritys skausmingos. Buvo atliktas neurologinis tyrimas: CNS be sutrikimų, periferinė nervų sistema gera. Klinikoje buvo įtartos dar kelios diagnozės, tačiau čia negalėjo atlikti daugiau tyrimų, todėl jos ir liko nepatvirtintos.
Kadangi ieškovė tuo metu su šeima turėjo išvykti atostogų į užsienį, tai šunį B. ji perleido veisėjai iki kol grįš iš atostogų, kad ji galėtų gydyti gyvūną. Tuo tikslu surašė dokumentą, patvirtinantį, šuns perleidimą gydymo tikslais. Atsakovė, priėmusi B., ėmėsi jį gydyti.
2024-06-20 UAB ,,Jakovo veterinarijos centre“ buvo padaryta keletas tyrimų, po kurių gydytojas įtarė poliartritą. 2024-06-21 padarius tyrimą iš sąnario paimtos terpės, pažymėta, jog uždegimo/degeneracijos požymių nenustatyta.
2024-06-20 UAB ,,Jakovo veterinarijos centas“ buvo atliktas radiologinis tyrimas, kur konstatuota, jog įgimtų patalogijų nenustatyta, trauminės kilmės pažeidimų nenustatyta.
Tęsiant šuniuko gydymą 2024-06-30 užfiksuota, jog eisena, aktyvumas ir apetitas gerėja. Sąnarių skausmingumas išlieka, bet galinės kojos stovint ir einant tiesesnės. Šuo bėgioja, žaismingai laksto, šlubavimo nėra, bet vis linkęs prisėsti. 2024-07-07 vyksta tolimesnis gerėjimas – šuo aktyvesnis, sugeba atlikti veiksmus, kurių anksčiau negalėjo – peršoka per bortelius, skausmingumas ženkliai mažesnis, cypimo nebėra, vaistai mažinami. 2024-08-01 gydymas buvo užbaigtas, nurodant, kad bus paskirti dar maisto papildai.
Pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso XXIII skyriaus normos. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2024-06-06 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta gyvūno (šuns) pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu šuo, nykštukinis pudelis, buvo parduotas ieškovei. Šalių sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje buvo pažymėta, kad šuo yra kliniškai sveikas, tačiau tai patvirtinančių medicininių dokumentų pridėta nebuvo. Civilinis kodeksas nereglamentuoja atskirai gyvūnų pirkimo-pradavimo ypatumų, todėl šalių teisiniams santykiams taikytinos Civilinio kodekso XXIII skyriaus pirkimo – pardavimo bendrosios normos.
Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Kaip jau buvo pažymėta, jog sumokėjus už šuniuką pinigus 2024-06-06 vakare tarp 20 ir 21 val. ieškovė su dukra ir savo draugu, gyvūną parsivežė į namus. Pradėjus šuniukui vaikščioti po namus, pastebėjo, kad jis šlubuoja, pasirodė įtartinos galinės kojytės, jos pasirodė per daug išlinkę. Ieškovė paaiškino, kad ji labai sunerimo dėl šuniuko būklės, todėl tą patį vakarą skambino atsakovei, tačiau ji į skambučius neatsiliepė. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja B. V. ( R. B. dukra) paaiškino, kad ji žinojo, jog ieškovė 2024-06-06 pirko šuniuką. Kadangi pati augina šuniuką, tai buvo pas juos atvykusi tą patį vakarą kai parsivežė tarp 20-21 val. Šuniukas sėdėjo, o kai pradėjo eiti iš kart pamatė, kad jis šlubuoja ir galinės letenos buvo išlenktos. Liudytoja nurodė, kad ji iš kart liepė ieškovei susisiekti su veisėja. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. B..
Ieškovė nurodė, kad prieš įsigyjant šuniuką jį buvo mačiusi 2 kartus, jis buvo kiek ramesnis už kitus, visi kiti lakstydavo, o jų pasirinktas – sėdėdavo. Tą vakarą, kai atvyko jo paimti, šuniukas buvo nejudrus, jis visą laiką sėdėjo greta jos, kol rašė dokumentus. Po to ji paėmė šuniuką ant rankų ir išsivežė į namus. Ieškovė paaiškino, kad vėliau ji prisiminė, jog imant šuniuką ant rankų jis cyptelėjo, bet nekreipė į tai dėmesio. Ieškovė paaiškino, kad ir jos dukra sakė, jis truputį šlubuoja, bet jam ant laminato nepatogu vaikščioti. Kai ieškovė susisiekė su atsakove ir pasakė apie situaciją, tai veisėja pasakė, kad gal šuniukas pasitempė, turėtų praeiti. Kadangi šuniuko būklė blogėjo, tai ji užregistravo jį pas gydytoją, kur suprato, kad šuniukas serga. Jai sakė, kad gali būti klubo sąnario displazija, gali tekti operuoti, vėliau buvo įtartas poliartritas ir kiti susirgimai. Gydytojai negalėjo nurodyti tikslios priežasties, bet sakė, jog tai gali būti įgimta, pogimdyvinė trauma, trauma, genetinis polinkis ir pan. Ieškovė, suprasdama, kad įsigijo ne visai sveiką gyvūną, kreipėsi į atsakovę, spręsti situacijos. Ji 2024-06-16 su gyvūnu buvo Buivydiškių veterinarijos klinikoje, jam buvo suleisti vaistai, tai po to jis buvo aktyvesnis. Atsakovė tą pačią dieną pasiūlė nuvykti į kliniką, kurioje ji lankosi ,,Vetpulsas“, bet ir ten apžiūrėję pasakė, kad jo kojytės sustingę. Pasiūlė kreiptis į Jakovo veterinarijos kliniką į M. A.. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė buvo pripažinusi, kad šuniukas šlubavo, bet ji galvojo, kad buvo kur pasitempęs kojytę.
Liudytoju apklaustas M. A., veterinarijos gydytojas, paaiškino, kad dieną prieš atvežant šuniuką skambino vyras ir paaiškino, kad jie yra išvykę, kad su gyvūnu buvo kitoje klinikoje, bet gydymas nebuvo veiksmingas. Kitą dieną šuniuką atvežė veisėja. Tai buvo jaunas pudelis. Pradėjo tirti ar nėra įgimtos patalogijos. Padarius rentgeną – įgimta patalogija nebuvo nustatyta, girnelių išnirimas nenustatytas. Kraujyje buvo kiek padidėję leukocitų, rodė uždegimą. Buvo paimta tyrimui sąnarių skysčio. Liudytojas nurodė, kad iš šuniuko eisenos matėsi, kad yra sukaustytas jo judėjimas. Realiausia diagnozė galėjo būti poliartritas, jis diagnozuojamas, jei yra pažeistas nors vienas sąnarys. Šiuo atveju buvo gydomas poliartritas.Šuniukui gerėjo ir šiuo metu jis yra sveikas, gydymas baigtas. Poliartritas yra autoimuninė liga, kuri gali atsirasti savaime. Priežastis – neaiški. Ji gali prasidėti lėtai arba staiga. Ligos priežastis gali būti ir dėl gulėjimo ant šalto paviršiaus ir netinkamai maudant, t. y. gerai neišdžiovinus kailio. Šiam gyvūnui liepos 7 d. buvo suleista paskutinė injekcija, rugpjūčio 1 d. buvo paskirti papildai, gydymas nebuvo ilgas. Gydytojas nurodė, kad teoriškai gali šio susirgimo priežastimi būti ir skiepai. Jis buvo skiepytas gegužės 30 d., yra tekę gydyti tokius pacientus. Gydytojas nurodė, kad yra tikimybė, jog liga jau galėjo būti prasidėjusi ir pas veisėją.
Tuo metu ieškovė su šeima turėjo išvykti atostogauti, todėl buvo sutarę, kad atostogų laikui šuniuką prižiūrės veisėja. Tačiau paaiškėjus, kad šuniukas serga reikėjo spręsti jo gydymo klausimus, atsakovė pasakė ieškovei, kad ši perrašytų šuniuką veisėjos – atsakovės vardu, nes kitaip ji negalės jo gydyti, priimti sprendimų dėl gydymo. Ieškovė nurodė, kad ji neturėjo jokios patirties su augintiniais, tad surašė dokumentą, kur pažymėjo, kad šuniuką perrašo atsakovei gydymo tikslais. Jiems grįžus iš kelionės, atsakovė vengė su ja bendrauti, neteikė informacijos apie šuniuko sveikatą ir jo negrąžino. Kai jie užregistravo šuniuką vizitui pas gydytoją, tai atsakovei skambino jos draugas R. B., tačiau atsakovė atsisakė jį atvežti į kliniką.
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.
Šuniukas yra gyvas padaras, kuris susirgti, kaip ir žmogus, gali bet kada ir tą gali lemti įvairios priežastys. Akivaizdu, kad ieškovė yra nepatyrusi gyvūnų auginime ir priežiūroje ir ji galėjo nepastebėti, kad šuniukas šlubuoja pirkimo-pardavimo momentu, nes nurodė, kad tuo metu šuniukas nebuvo aktyvus, jis daugiausia sėdėjo, o galėjo viską užgožti ir augintinio įsigijimo džiaugsmas, kuris neleido pastebėti šlubavimo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta tiksli priežastis, kodėl šuniukas pradėjo šlubuoti, kodėl jo galinės kojytės buvo išlenktos formos. Gydytojas M. A. nurodė, kad priežasčių gali būti daug ir įvairių, o konkrečiu atveju priežastis – neaiški. Poliartritas kaip liga gali prasidėti lėtai arba staiga. Galėjo būti, kad liga jau buvo prasidėjusi šuniukui būnant dar pas veisėją. Liudytojas nurodė, kad ligą gali išprovokuoti ir skiepai. Šis šuniukas buvo skiepytas: 2024-04-30 ir 2024-05-30, t. y. paskutinį kartą savaitė iki paėmimo.
Kiekvienas asmuo įsigydamas bet kokį daiktą, o šiuo atveju gyvą padarą – augintinį, tikisi, kad tas daiktas bus geras, o šiuo atveju – sveikas. Ieškovė neturėjo jokių specialiųjų žinių, kad galėtų įvertinti šuniuko būklę, kurios blogėjimą galėjo suaktyvinti ir pasikeitusi aplinka, nes atskyrus šuniuką nuo mamos, paėmus iš jam įprastos aplinkos, jis neabejotinai patyrė stresą, kas taip pat galėjo situaciją tik pabloginti.
Ieškovė pateikė į bylą filmuotą medžiagą, iš kurios matyti, kad parsivežus šuniuką į namus, jis nėra drąsus, vaikšto uostinėdamas ir pastebimas jo šlubavimas, bei kojyčių išlinkimas. Šlubavimas pastebimas (dar ryškesnis) ir kitos dienos filmuotoje medžiagoje. Atsakovė tvirtino, kad ji iš namų šuniuką išleido sveiką, todėl už jo būklę jau yra atsakinga pirkėja. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, jog ieškovė būtų galėjusi savo veiksmais padaryti kokią traumą gyvūnui jo parsivežimo į namus metu. Šią aplinkybę patvirtina ir gydytojo įrašai, kur pažymėta, kad atlikus radiologinį tyrimą trauminės kilmės pažeidimų nenustatyta. Be to teismui nepateikta jokių įrodymų, kad gyvūną vežant tik apie 10 minučių, jo būklė galėtų taip pablogėti, jog jis pradėjo šlubuoti ir iškrypo jo kojytės.
Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
Taigi iš nustatytų objektyvių duomenų, tai, kad šuniukas šlubavo ir buvo iškrypusios jo galinės kojytės, teismas daro išvadą, kad šuniukas B., kurį 2024-06-06 įsigijo ieškovė, labiau tikėtina, kad jis susirgo dar veisėjos namuose prieš sudarant pirkimo-pardavimo sandorį. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog šuniuko susirgimas, kurio, galbūt nepastebėjo ir atsakovė, ir įsigijimo metu apie jį nežinojo, jo nepastebėjo ir pirkėja, pripažintini kaip parduodamo daikto trūkumai. Pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu jie atsirado prieš parduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų pardavimo. Įstatyme nustatyta, kad daiktai laikomi neatitinkančiais kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 ir 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2012).
Kiekvienas įsigydamas augintinį tikisi, kad jis bus sveikas, o šiuo atveju tik parsivežus į namus, paaiškėjo jog šuniukas šlubuoja. Konkrečiu atveju šalys nors ir nesutarė dėl šuns susirgimo priežasčių ir laiko, bet tarėsi dėl sutarties nutraukimo. Tokia išvada darytina iš teismui pateiktų įrodymų, t. y. iš garso įrašo, kur užfiksuotas pokalbis tarp atsakovės ir R. B.. Atsakovė jam skambino 2024 metų liepos mėnesį. Įrašytame pokalbyje girdisi tik R. B. balsas, tačiau iš pokalbio turinio akivaizdu, jog buvo tariamasi apie pinigų grąžinimą, nes klausiama: ,,koks yra likutis šiam momentui?“; ,,750 Eur kiek atimti“, R. B. sako: ,,gerai, grąžinkit man šį likutį“; ,,kaltė yra jūsų, jūs nuslėpėt kai kuriuos faktus“; klausė, ,,kodėl sakėt, kad šlubavo jau pas jus?“.
Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad ji, susitikusi su ieškove 2024-06-16 Vetpulse, kai ieškovė reikalavo sveiko šuniuko, pasiūlė nutraukti 2024-06-06 sutartį, grąžinant ieškovei 550 Eur, t. y. pinigų sumą be avanso, o atsakovei paimant šuniuką, tačiau ieškovė tuo metu nesutiko, nurodydama, kad yra daug pinigų išleidusi šuns priežiūrai.
Galiausiai susiklostė situacija, kai šuniukas buvo perduotas atsakovei gydymui ir po to jau nesugrąžintas ieškovei, nors ši ir reikalavo grąžinti augintinį. Šiuo metu jau praėjo daug laiko nuo to momento, kai šuniukas buvo perduotas veisėjai, todėl ieškovė nurodė, kad ji nebereikalauja sugrąžinti šuniuko, nes jis jau per tą laiką suaugo ir ji tik prašo grąžinti už šuniuką sumokėtus pinigus bei už šuniuko priežiūrai įsigytus pagrindinius daiktus 190 Eur. Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, kad gyvūno pirkimo-pardavimo sutartis yra nutrūkusi. Tad atsakovė dabar turi ne tik patį šuniuką, bet ir ieškovės sumokėtą kainą už jį.
Teismui pripažinus, kad gyvūno pirkimo pardavimo sutartis yra nutraukta abiejų pusių iniciatyva, nes atsakovė jau negrąžina gyvūno ieškovei, o ieškovė jau nereikalauja grąžinti gyvūno, nes praėjo per daug laiko atskirai, tuomet spręstinas klausimas dėl sumokėtų pinigų grąžinimo.
Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
Šalys bandė ieškoti kompromiso šiame ginče iki kreipimosi į teismą, tačiau joms nepavyko jo rasti. Kadangi šios bylos objektas yra gyvūnas, tai turi tam tikrų ypatumų, nei parduodamas negyvas daiktas.
CK 6.334 straipsnio 1 dalyje yra numatyta ko gali pareikalauti pirkėjas, įsigijęs netinkamos kokybės daiktą: 1) pakeisti daiktą; 2) sumažinti pirkimo kainą; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Atsižvelgiant į šios bylos parduoto objekto ypatumus (gyvas šuniukas), pirmoji galimybė pakeisti jį kitu tuo metu nebuvo galima, nes visi šuniukai jau buvo parduoti, likęs tik šis, be to tokios galimybės šalys jau ir nesvarstė, nes nebepasitiki viena kita. Šalys nesvarstė galimybės sumažinti pirkimo kainos, nes tuo metu, kai jau ieškovė kreipėsi į teismą, buvo apsisprendusi dėl savo teisės gynimo būdo tik grąžinant pinigų sumą.
Teismas mano, kad iš esmės šalys buvo pasirinkusios trečią galimybę, t. y., kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Kai ieškovė perleido šuniuką veisėjai gydymo tikslais, tai ir buvo įmanoma pašalinti trūkumus šuniuką išgydžius ir jį sugrąžinus ieškovei – pirkėjai. Tačiau ieškovei grįžus iš atostogų, veisėja su ja jau nebendravo ir šuniuko negrąžino, nebeteikė jokios informacijos apie jo gydymą ir uždraudė klinikai teikti apie gyvūną informaciją ieškovei.
Šuniukas šiuo metu jau yra sveikas, jo susirgimas buvo išgydytas, tai patvirtinama medicininiais dokumentais, bet nuo 2024 m. birželio 16 d., kuomet gyvūnas buvo grąžintas veisėjai iki teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo septyni mėnesiai. Per šį laiką nesusikūrė joks ryšys tarp gyvūno ir jo naujosios šeimos, todėl ieškovė nebenori gyvūno susigrąžinti.
Tokiu būdu lieka tik vienintelė įmanoma nuostolių atlyginimo galimybė – grąžinant sumokėtą kainą ir atsisakant sutarties (antroji sąlyga jau yra įvykusi iš abiejų pusių). Kaip jau buvo aptarta aukščiau, šalys bandė susitarti dėl grąžinamos pinigų sumos, tačiau sprendimo nerado. Ieškovė nurodė, kad už gyvūną ji sumokėjo 200 Eur avansą, o vėliau, pasiimant šuniuką, jau visą likusią sumą 550 Eur, t. y. iš viso 750 Eur. Atsakovė pripažino, kad šiuos pinigus ji gavo. Atsakovė posėdyje nurodė, kad ji nesutiko grąžinti visų pinigų, nes ji taip pat patyrė išlaidų dėl šio šuniuko gydymo, todėl siekė sumažinti grąžintiną sumą.
Nors atsakovė tvirtino, kad ji taip pat patyrė išlaidų dėl gyvūno gydymo, tačiau priešieškinio byloje neteikė. Atsakovė teismo posėdžiuose nekėlė klausimų dėl konkrečių išlaidų atlyginimo, tik abstrakčiai minėjo, kad ji taip pat patyrė neplanuotų išlaidų ir, jos manymu, ne dėl savo kaltės. Teismui nuspendus, jog šuniukas galėjo būti susirgęs jau pasiėmimo momentu, atsakovei tenka pareiga atlyginti patirtus nuostolius (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Byloje buvo apklausti ir valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojai S. B. ir B. M. B., kurie patvirtino, kad 2024-07-11 jie vedėjos nurodymu buvo nuvykę pas atsakovę, atliko patikrinimą, pažeidimų nenustatė. Matė namuose dvi kalytes ir šuniuką B., sakė, kad jį susigrąžino iš pirkėjų. Liudytojai patvirtino, kad 2024-06-06 šuniuko nematė, jo nevertino ir tai nėra jų funkcija.
Ieškovė byloje reiškia reikalavimą ir atlyginti kitus jos patirtus nuostolius t. y. dėl įsigytų tam tikrų gyvūno priežiūros priemonių – 190 Eur, kurios tapo nereikalingos. Ieškovė prašo priteisti jai 72 Eur už šuns maistą, 35 Eur, kuri buvo sumokėta Justiniškių veterinarijos klinikoje, 16,34 Eur ir 66,97 Eur, kurie buvo sumokėti Pigu.lt už šuns maitinimo indelius, guolį ir kitas priežiūros priemones.
Ieškovė pateikė dokumentus, jog tokius daiktus įgijo, tačiau byloje nėra duomenų, ar ieškovė šių daiktų per šį laiką nerealizavo, t. y. ji galėjo šiuos daiktus grąžinti pardavėjams arba parduoti kitiems internetu. Ieškovė prašo priteisti 35 Eur už šuns apžiūrą veterinarijos klinikoje, tačiau ji tuo metu buvo šuns savininkė, todėl ji kaip šuns savininkė privalėjo rūpintis augintiniu ir sumokėti dėl jo apžiūros išlaidas. Ji įsigijo miltelius ausims valyti, kur pažymėta, jog jie tinka tiek šunims, tiek katėms. Teismo posėdžio metu, kuomet ieškovė dalyvavo prisijungusi per ZOOM programą, matėsi, kad aplink vaikščiojo katinas. Tad tikėtina, jog ieškovė turi galimybę šią priemonę panaudoti ir kitam augintiniui. Teismas pripažįsta, kad ieškovė turėjo papildomų išlaidų, prieš parsiveždama šuniuką į namus, tačiau šias priemones, jeigu jas dar turi dar gali panaudoti ir kitam augintiniui. Kartu reikia pripažinti, jog išlaidų dėl gyvūno gydymo patyrė ir atsakovė. Kaip nurodė veterinatijos gydytojas M. A. tiksli šuniuko susirgimo priežastis nebuvo nustatyta, nenustatytas ir laikas, teismas darė tikimybinę išvadą, kad labiau tikėtina, jog šuniuko ligos pradžia buvo pas veisėją, tad įvertinus visas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog nebūtų teisinga ieškovei priteisti ir už kitas įsigytas augintinio priežiūros prekes.
Įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012;2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 ir kt.).
Taigi teismas daro išvadą, kad atsakovei nepateikus į bylą objektyvių ir neginčijamų įrodymų ieškovės reikalavimai tenkinami iš dalies.
Dėl procesinių palūkanų
Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( LR CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovės reikalavimą tenkinus iš dalies (750x100 proc.:940) 80 procentų, atitinkamai priteistina iš atsakovės ir žyminio mokesčio dalis 17,60 Eur (22x 80:100).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija 8,00 Eur, todėl iš atsakovės nepriteisiamos (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2024-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,60 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.