Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. J., L. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės D. J. (toliau – ieškovai) ieškinį atsakovui E. P. (toliau – atsakovas), institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės savivaldybėje, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad šalys yra L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas nuo 2018 metų gyvena skyrium. 2020 m. sausio 1 d. ieškovė su sūnumi išvyko gyventi į Lietuvą, o atsakovas liko gyventi J. K..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus L. P. visą laiką gyvena su ieškove, yra jos prižiūrimas ir išlaikomas, juos sieja artimas emocinis ryšys. Ieškovė tinkamai rūpinasi sūnaus buitiniais poreikiais, jo lavinimu. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, bei jų atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepilnamečio L. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Lietuvos A. T. praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Ieškovės teigimu niekada netrukdė atsakovui matytis ir bendrauti su sūnumi. Sūnus norėtų bendrauti su tėvu, tačiau kuris laikas atsakovas neparodė sūnui jokio dėmesio, todėl praktiškai savo biologinį tėvą ir gali pamiršti. Su atsakovu konfliktuoja, nesikalba. Ją kaltina, kad neleidžia bendrauti su vaiku, nors atsakovui sudarė visas sąlygas bendrauti su vaiku per Whatsapp, tačiau jis iš to pasišaipė. Per praėjusias šventes supyko, kad negalėjo priskambinti vaikui, nors vaikas buvo pas jo mamą. Atsakovas grįžęs vasarą buvo pasiėmęs sūnų keturioms dienoms. Atsakovas nori, kad jam būtų sudarytos tokios bendravimo sąlygos, tik kokių jis nori. Sutinka, kad vaikas būtų pas tėvą savaitę, kai jis grįžta į Lietuvą, jei vaikas nesakys, kad nori namo. Atsakovas prieš dvi savaites turi ją informuoti apie grįžimą. Vaikas turi telefoną, atsakovas turi jo numerį, todėl gali bendrauti per Whatsapp.

Atsakovo teigimu, ieškovė trukdė jam grįžus vasarą į Lietuvą susitikti su sūnumi. Problemos bendrauti su vaiku atsirado, kai ieškovė susirado draugą. Nori draugiško susitarimo su ieškove dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Nesutinka, kad su vaiku galėtų bendrauti jį pasiimant kas antrą savaitgalį, nes šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje. Kadangi dirba pagal individualią veiklą, todėl esant mažiau darbo, galėtų pasiimti atostogas ir grįžti į Lietuvą. Grįžęs į Lietuvą norėtų su vaiku daugiau pabūti, suderinus laiką su ieškove. Sutinka ieškovę informuoti prieš dvi savaites apie grįžimą į Lietuvą. Gali su vaiku bendrauti per Whatsapp.

Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės pasiūlytos atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi 1 punkto, kad atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antros mėnesio savaitės savaitgalį, pradedant šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 12 val., su teise sūnų pasiimti su savimi per naktį. Susitikimus pradedant skaičiuoti nuo pirmo, po įsiteisėjusio teismo sprendimo, savaitgalio. Sūnų pasiimant ir grąžinant iš/į jo gyvenamosios vietos.

Teismo posėdžio metu šalys sutarė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas gyvena ir dirba Anglijoje, grįžęs į Lietuvą su sūnumi galės bendrauti jį pasiimant septynioms paroms su nakvyne, jei vaikas tam neprieštaraus. Atsakovas apie grįžimą į Lietuvą ir planuojamą susitikimą su vaiku, ieškovę turi informuoti prieš pora savaičių.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismas vadovaudamasis teismų praktika, įvertinęs šalių paaiškinimus, Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas, kad tokio pobūdžio bylose būtent vaiko interesai yra prioritetiniai, todėl ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos tenkina iš dalies, ir nustato tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų ne tėvų, o vaiko interesus: 1) E. P. planuodamas atvykti į Lietuvą ir praleisti laiką su sūnumi L. P., informuoja vaiko mamą D. J. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki planuojamos grįžimo datos, kad mama galėtų suplanuoti sūnaus ir bendrai leidžiamą laiką. E. P. grįžęs į Lietuvą su sūnumi L. P. galės bendrauti, vaiką pasiimant ne daugiau septynioms paroms ir su nakvyne, jei vaikas tam neprieštaraus, tai netrukdys jo poilsiui ar gydymui, jo užimtumui ugdymo įstaigoje. Sūnų pasiimant ir grąžinant iš/į jo gyvenamosios vietos. Tėvas negali išsivežti vaiko iš jo gyvenamosios vietos į užsienio valstybę, nesuderinęs su motina D. J. ir negavęs raštiško jos leidimo; 2) E. P. turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su sūnumi L. P. mobiliuoju telefonu ir per programėlę Whatsapp, kai tai netrukdo sūnaus ugdymui, sveikatai ir poilsiui bei pats sūnus to nori; 3) E. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir kitu, šioje Tvarkoje neaptartu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko užimtumą ir galimybes, bei sutikimą iš anksto suderinęs su sūnaus mama D. J..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikomas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (CK 6.461 straipsnio 2 dalis, Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose 2009 m. lapkričio 10 d. Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. Nr. 3K-3-525/2011, 2016 m. balandžio 18 d. Nr. 3K-3-209-916/2016, kt.). Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) buvo 555,00 Eur (iki mokesčių išskaičiavimo), atskaičius mokesčius („į rankas“) ši suma buvo 394,00 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. MMA buvo 607,00 Eur, atskaičius mokesčius – 425,00 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini)00 Eur, atskaičius mokesčius – 468,41 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini)00 Eur, atskaičius mokesčius – 518,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai 2018 m. spalio 16 d. Nr. 1025, 2019 m. liepos 3 d. Nr. 669, 2020 m. spalio 14 d. Nr. 1114, 2021 m. spalio 13 d. Nr. 834).

Taigi, kaip minėta, pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai, kurie yra individualūs ir priklauso nuo daugelio įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.) (Lietuvos A. T. 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Šiuo atveju šalių sūnus L. yra 5 metų amžiaus ir visiškai suprantama, kad jis turi poreikius maistui, aprangai, higienai, buičiai, ugdymui, laisvalaikio praleidimui, taip pat jo poreikiams priskiriamos ir išlaidos būstui, komunalinėms paslaugoms, o kainos tų poreikių patenkinimui, kaip visuotinai žinoma, turi tendenciją didėti.

Teismas pažymi, kad aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė teismo posėdžio metu sumažino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo, prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 250 Eur mėnesiui.

Nustatyta, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri viena prižiūri sūnų ir juo rūpinasi. Šalys patvirtino, kad atsakovas nuo 2022 m. sausio mėnesio atsisakė teikti išlaikymą vaikui. Tik per gimtadienį davė vaikui 100 Eur. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, laikino išlaikymo sūnui atsakovas taip pat nemokėjo. Ieškovė nurodė, kad sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 600 Eur kas mėnesį. Ieškovė dirba, jos pajamos – gaunamas darbo užmokestis apie 700 Eur ir 80 Eur vaiko pinigai. Išlaikant vaiką betarpiškai naudojasi savo draugo (sugyventinio) D. G., tėvų J. ir J. J., brolių E. J. ir E. J. finansine ir kitokia pagalba.

Atsakovas neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsakovo teigimu dirba J. K. pagal individualią veiklą, jo pajamos svyruoja. Sutinka mokėti vaiko išlaikymui po 250 Eur. Nori mokėti priteistą sumą 10-11 mėnesio dieną, nes tada gauna atlyginimą.

Teismo požiūriu šalių sūnaus poreikiams patenkinti ieškovės nurodytos reikalingos išlaidos apskaičiuotos realiai ir, įvertinus prekių bei paslaugų kainas Lietuvoje, laikomos pagrįstomis ir nepadidintomis, juolab, kad apskaičiuoti bei įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas labai sunku, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems gali būti didesni, kitą – mažesni. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką, nes kasdieniame gyvenime atsiranda nepilnamečiui vaikui nenumatytų išlaidų, reikalingų vaiko saugumui užtikrinti, vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, nes išlaikymą teikiantis kitas tėvas (ar mama) prie tų išlaidų dažnai neprisideda. Akivaizdu, jog tokios išlaidos šiuo metu tenka su šalių nepilnamečiu sūnumi gyvenančiai ieškovei.

Atsakovas nagrinėjamu atveju jokių prieštaravimų dėl reikalaujamo priteisti išlaikymo dydžio sūnui nereiškė. Nesant ginčo, nėra pagrindo išsamiau analizuoti ieškovės pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, juolab, kad ieškovės nurodyta reikalinga sūnaus išlaikymui suma neviršija Lietuvos Respublikoje nustatytos minimalios mėnesio algos, jau atskaičius mokesčius.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio patikslintas reikalavimas dėl periodinių išlaikymo mokėjimo tenkintinas – iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina po 250 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį.

Išlaikymo paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, taigi, jis reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl lėšos turi būti pervedamos reguliariai kas mėnesį. Priteistos periodinio išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nepilnamečiui L. P. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaiko motina – ieškovė D. J., kuri išlaikymo lėšas privalo tvarkyti išimtinai šio vaiko interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.190, 3.203 straipsniai).

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo 2022 m. spalio 1 d. iki jo pilnametystės. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi, pagal ieškovės prašymą iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas vaikui po 263 Eur, nuo 2022 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo. Duomenų, kad atsakovas šią nutartį vykdė, ar priverstinai iš atsakovo buvo išieškotas priteistas išlaikymas, nėra. Naikintina nuo sprendimo priėmimo dienos 2022 m. spalio 13 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimas. Ieškovė įpareigotina grąžinti teismui pagal šią nutartį išduotą vykdomąjį raštą.

Kartu teismas pažymi, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

I. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. (8.3Mr) ATS-C-2022-03359 buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jos atstovavimo išlaidos sudarė 283,33 Eur.

Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Tenkinus ieškinį iš dalies, t. y. pakoregavus ieškovės ieškiniu prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisus sumažintą ieškovės prašomą išlaikymo dydį, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atsižvelgiant į šalių elgesį procese, tai yra, šalys susitarė dėl ieškinio reikalavimų, atsakovas veikė už greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių – priteisti iš atsakovo E. P. 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 142 Eur (CPK 96 straipsnio 5 dalis), bei atleisti atsakovą nuo mokėtino žyminio mokesčio mokėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Nustatyti L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. P.,, asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. spalio 1 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšas pervedant iki einamo mėnesio 11 d. Priteistų lėšų vaikui tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko mamą D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą. Įpareigoti ieškovę D. J. grąžinti teismui 2022 m. spalio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. P. priteisimo.

Nustatyti E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką tokiomis sąlygomis:

1. E. P. planuodamas atvykti į Lietuvą ir praleisti laiką su sūnumi L. P., informuoja vaiko mamą D. J. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki planuojamos grįžimo datos, kad mama galėtų suplanuoti sūnaus ir bendrai leidžiamą laiką. E. P. grįžęs į Lietuvą su sūnumi L. P. galės bendrauti, vaiką pasiimant ne daugiau septynioms paroms ir su nakvyne, jei vaikas tam neprieštaraus, tai netrukdys jo poilsiui ar gydymui, jo užimtumui ugdymo įstaigoje. Sūnų pasiimant ir grąžinant iš/į jo gyvenamosios vietos. Tėvas negali išsivežti vaiko iš jo gyvenamosios vietos į užsienio valstybę, nesuderinęs su motina D. J. ir negavęs raštiško jos leidimo;

2. E. P. turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su sūnumi L. P. mobiliuoju telefonu ir per programėlę Whatsapp, kai tai netrukdo sūnaus ugdymui, sveikatai ir poilsiui bei pats sūnus to nori;

3. E. P. turi teisę bendrauti su sūnumi L. P. ir kitu, šioje Tvarkoje neaptartu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko užimtumą ir galimybes, bei sutikimą iš anksto suderinęs su sūnaus mama D. J..

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 142 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS skyrius, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.