Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BAB banko SNORAS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo BAB banko SNORAS, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ ieškinį atsakovui UAB „JK Gėrimų namai“ dėl avanso grąžinimo,

Ieškovas, kuriam 2011-12-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, prašė priteisti iš atsakovo 20 273,40 Eur negrąžinto avanso, 3 392,60 Eur palūkanų, 6 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-05-10 šalys sudarė prekių tiekimo sutartį Nr. 11-0724 (toliau tekste ginčo sutartis arba sutartis), pagal kurią ieškovas užsakė iš atsakovo 1 000 vnt. butelių FRAPIN namų gamybos konjako, kuris turėjo būti išpilstytas į jo užsakytus butelius ir pateiktas su specialiomis ieškovo etiketėmis. Pagal sutartį ieškovas įsipareigojo sumokėti 20 273,34 Eur avansą, kuris sumokėtas 2011-05-25. 2011-11-16 Lietuvos bankas paskelbė ieškovo veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2012-01-18 bankroto administratorius paskelbė apie sudarytų sandorių nevykdymą. Ieškovas siuntė atsakovui reikalavimus grąžinti sumokėtą avansą, kadangi sutartis pasibaigė, tačiau atsakovas atsisakė gražinti avansą motyvuodamas tuo, jog ieškovas vienašališkai nutraukė pradėtą vykdyti sutartį, todėl remiantis sutarties 7.4 punktu, avansas užskaitomas kaip netesybos. Nurodė, kad pats atsakovas po bankroto bylos iškėlimo rašte nurodė, negalįs vykdyti sutarties, be to pats nesiekė toliau jos vykdyti, nereiškė jokių reikalavimų, todėl laikytina, jog sutiko su sutarties nutraukimu. Atsižvelgiant į tai, kad sumokėtas avansas nebuvo panaudotas, prekės nebuvo pristatytos, sutartis nutraukta, taikytina restitucija, dėl ko visa sumokėto avanso suma turi būti grąžinta ieškovui. Avansas šiuo atveju atliko mokėjimo funkciją, bet ne prievolių užtikrinimo funkciją, kadangi sutarties 7.4 punktu buvo susitarta dėl 10 proc. nuo avanso sumos dydžio baudos (netesybų).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dar 2011 m. vasario mėnesį atsakovo sąskaita ieškovo vadovybei buvo organizuota konjako degustacija. Nuo 2011 m. sausio iki gegužės mėnesio vyko sutarties kainos ir sąlygų derinimas, kol buvo pasirašyta 2011-05-10 ginčo sutartis. 2011-10-10 pasirašyta kredito sutartis Nr. 031-03714 (toliau tekste kredito sutartis) apyvartinėms lėšoms papildyti. 2011-10-17 ginčo šalys pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 prie ginčo sutarties dėl atsiskaitymo. Pagal Prekių tiekimo sutartį ieškovas įsipareigojo suderinti su atsakovu specialių etikečių maketus, pagaminti jas savo sąskaita bei pateikti atsakovui. Suderinti etikečių maketai tampa neatsiejama šios sutarties dalis. Šalys etikečių ir dėžučių maketus suderino 2011-11-11 datai, tačiau atsakovui jos nepateiktos. 2011-12-16 ieškovą užklausęs dėl sutartinių įsipareigojimus vykdymo, atsakovas jokio atsakymo negavo. Kadangi sutartis buvo pradėta vykdyti, o prievolę pažeidusiu subjektu laikytinas ieškovas (pirkėjas), atsakovas (pardavėjas) neturi pareigos grąžinti avanso. Verslo subjekto nemokumas nėra laikoma sutartinę atsakomybę mažinančia ar naikinančia aplinkybe. Šalys avansui suteikė ne tik mokėjimo, bet ir netesybų funkciją, todėl laikytina, jog avansas transformavosi į netesybas. Ieškovas reikalauja komercinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo 2012-01-19. Ieškovas išreiškė savo poziciją dėl avanso grąžinimo tik 2013-06-12, todėl palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo ankstesnės datos. Be to, komercinės palūkanos taikomos kaip baudinės netesybos šaliai. Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai reikalavimai. Prašė teismo ieškinį atmesti, taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apie tai, kad atsakovas neketina grąžinti ieškovui sumokėti avanso, ieškovui tapo žinoma 2013-07-03, kai jis gavo atsakovo 2013-07-01 raštą. Į teismą ieškovas kreipėsi 2015-09-30. Pripažinus, kad avansui šalys buvo suteikusios netesybų funkciją, laikytina, jog ieškinio pateikimo dienai buvo suėjęs 6 mėnesių senaties terminas, dėl ko ieškinys turėtų būti atmestas ir šiuo savarankišku pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas vadovas J. K. paaiškino, kad konjako pateikimo ieškovui užsakymas buvo trečiasis, prieš tai įvykdžius 2008 bei 2010-2011 metais kitus du užsakymus. Kadangi bankas Snoras 2012 metais būtų šventęs banko 20 metų jubiliejų, 2011 metų pradžioje buvo pradėtos derinti konjako pirkimo sutarties sąlygos dėl 1992 metais pagaminto konjako išpilstymo 2012 metais ir pateikimo ieškovui. Atsakovas surado konjako gamintoją, kadangi jis atstovauja virš 50 pasaulio gamintojų ir iki 2011-05-10 prekių tiekimo sutarties pasirašymo įvyko trijų pasiūlytų konjakų degustacija, kurios metu buvo išsirinktas 43 laipsnių stiprumo konjakas. Ieškovas pagal pasirašytą sutartį dėl prekių tiekimo turėjo paruošti tiek etiketės, tiek pakuotės projektą, kurį suderinus su konjako gamintoju, būtų patiektas konjakas. Butelio etiketė buvo suderinta tik 2011 m. lapkričio mėnesį, tuo tarpu pagal sutartį turėjo būti suderinta 2011-09-30 (sutarties 3.3 punktas), bet kadangi išpilstymas būtų vykęs tik 2012 m. sausio mėnesį, šis terminas buvo pakankamas sutarčiai įvykdyti. Atsakovas taip pat dėjo pastangas derinant pakuotę ir graviravimą ant jos. Ieškovui buvo pasiūlyta, jog butelio pakuotę pateiks pats konjako gamintojas, kadangi buvo prieinama kaina. Paaiškino, kad sutarties 7.4 punktas dėl avanso negrąžinimo, bankui pažeidus sutartį, buvo šalių apsvarstytas ir suderintas. Kreditavimo sutartis su banku buvo pasirašyta trumpalaikiam apyvartinių lėšų gavimui, kol bankas įvykdys pirkimą, tačiau pirkimas neįvyko, atsakovas turėjo sumokėti palūkanas, delspinigius ir administravimo mokestį ieškovui.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją bei papildomai paaiškino, kad sutarties 7.4 punktas šalių buvo išdiskutuotas, avansui suteikiant ne tik mokėjimo funkciją, bet ir netesybų funkciją. Netesybos yra skirtos nuostoliams kompensuoti ir jos nebūtinai turi atitikti patirtus minimalius nuostolius. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas, vykdydamas kreditavimo sutartį, kuri buvo pasirašyta dėl konjako pirkimo sutarties įvykdymo, patyrė 47 335,55 Lt nuostolį, bei 40 000 Lt nuostolį, ieškovui neįvykdžius konjako pirkimo, (2011-05-10 papildomas susitarimas Nr. 1).

II. Pirmosios instancijos sprendimo esmė

Teismas remdamasis ginčo sutarties 5.1, 7.4 punktais sprendė, kad ieškovo sumokėtoji suma atliko mokėjimo funkciją ir turėjo būti įskaičiuota į prekių kainą pardavėjui įvykdžius sutartį, bei nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu ieškovas vienašališkai nutrauktų pradėtą vykdyti sutartį (užsakymą).Teismas nurodė, jog minėtos sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir nereiškia dvigubų netesybų kaip teigė ieškovas, neigdamas avanso užtikrinamąją funkciją, pažymėjo, kad pats ieškovas pasiūlė 7.4 sutarties punktą, patvirtindamas, kad tokios netesybos yra sąžiningos, teisėtos bei atitinka šalių atsakomybės ribas.Teismas pažymėjo, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu buvo išreikšta šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias šalis įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Įvertinęs iki sutartinius šalių santykius, buvusias derybas, nesutiko, kad ieškovo sumokėtas avansas atliko tik mokėjimo funkciją.Pasisakydamas šalių atsakomybės dėl sutarties nutraukimo klausimu, teismas atsižvelgė į sutarties specifiškumą, atsakovo veiksmus pradėjus vykdyti sutartį. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas sutiko su sutarties nutraukimu ir sprendė, jog remiantis byloje esančiais duomenimis, teigti, kad sutarties nutraukimą sąlygojo abiejų šalių valia nėra faktinio pagrindo bei konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo (pirkėjo) nemokumo, bankroto bylos iškėlimo, tarp šalių pasirašytai sutarčiai netekus aktualumo, kas ne paneigia fakto, jog sutartį pažeidė ieškovas (pirkėjas), ją nutraukdamas, nesant pardavėjo ir/ar gamintojo kaltės. Sutartis pasibaigė neįvykdyta, pardavėjui negavus iš pirkėjo konjako buteliams skirtų etikečių, perduotinų konjako gamintojui.Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas konstatavo, jog šalys iš anksto aptarė savo būsimus minimalius nuostolius, kurių nebereikia įrodinėti. Teismas sprendė jog sutartos 20 proc. nuo sutarties kainos dydžio netesybos nemažintinos remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nesant pagrindo laikyti jas aiškiai per didelėmis (neprotingomis) prievolei nesant įvykdytai. Rėmėsi teismų praktika formuojama ta linkme, kad netesybos nebūtinai turi būti mažinamos iki įrodytų realių nuostolių dydžio. Teismas atsižvelgė, kad derinant sutarties šalių atsakomybės sąlygas, buvo akcentuota, kad sutarties 7.4 punkte banko atsakomybės sąlyga dėl vienašališko sutarties nutraukimo atitinka abiejų šalių proporcingos atsakomybės ribas ir sprendė nesant pagrindo laikyti, kad šalys nesuprato aptartos sąlygos, kad ši sąlyga buvo primesta vienos iš šalių.Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ginčo sutarties vykdymui, šalys buvo sudariusios kredito sutartį, pagal, kurią ieškovui nutraukus pirkimo pardavimo sutartį atsakovas buvo priverstas sumokėti ieškovui 39 453,12 Lt palūkanų, 5 482,43 Lt delspinigių bei 2 400 Lt komisinių mokesčių. Atsakovas negavo visų planuotų pajamų, prarado galimybę įvykdyti pelningą sandorį. Be to, iki sutartinių sąlygų derinimas, konjako tiekėjų ieškojimas ir sąlygų derinimas, konjako degustavimas iki sutarties pasirašymo bei kiti iki sutartiniai veiksmai taip pat sąlygojo atsakovų išlaidų buvimą. Pasisakydamas dėl 6 mėnesio ieškinio senaties termino taikymo teismas nurodė, jog, nors bankroto administratorius apie sumokėto avanso negrąžinimą buvo informuotas dar 2013-07-01 raštu, tačiau ieškinys buvo reiškiamas nesutinkant, kad avansas atliko netesybų funkciją, todėl ieškovo pasirinktam teisių gynimo būdui, reikalaujant taikyti restituciją ir grąžinti sumokėtą avansą, todėl netaikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyto ieškiniams dėl netesybų išieškojimo sutrumpinto šešių mėnesių senaties termino ir konstatavo, kad bendrasis 10 metų senaties terminas nepraleistas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas ieškovas BUAB bankas SNORAS atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ įgalioto asmens G. A. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Apeliantas nesutiko su teismo sprendimo išvada, kad jo sumokėtas avansas atliko ne tik mokėjimo, bet ir netesybų funkciją, nurodė, kad atsakovui perduotas avansas atliko kainos sumokėjimo funkciją, o prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcija atliko sutarties 7.4 punkte, nustatant 10 procentų nuo avanso sumos dydžio bauda.Pagal teismų praktiką ne taikomos dvejos netesybos, kas laikytina dviguba atsakomybe. Atsižvelgiant į tai, kad jokios paslaugos apeliantui nebuvo suteiktos, kad šalys susitarė dėl netesybų - 10 procentų nuo avanso sumos dydžio baudos, avansas negalėjo būti panaudotas kaip bauda ir turi būti grąžintas apeliantui.Apelianto turimais duomenimis jam nebuvo perduotas nei vienas užsakytas konjako butelis, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartis buvo pradėta vykdyti.Atsakovas po Ieškovo bankroto bylos iškėlimo rašte nurodė, jog negali vykdyti sutarties, be to pats nesiekė toliau jos vykdyti, nereiškė jokių reikalavimų ir nesiekė bendradarbiauti, todėl laikytina, jog sutiko su sutarties nutraukimu ir privalo grąžinti bankui avansą.Remiantis CK 6.222 straipsniu nutraukus sutartį, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad Banko sumokėtas avansas atliko ne tik mokėjimo funkciją, bet ir netesybų funkciją, todėl netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, dėl ko yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti.Ginčo sutartis pasibaigė Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) numatytais imperatyviai pagrindais, o ne ieškovui ją nutraukus, todėl negali būti taikomos ir netesybos. Apeliantui mokėti netesybas kiltų pareiga tik jam pažeidus sutarties sąlygas ar jei apeliantas būtų sutartį nutraukęs, tačiau ginčo atveju sutarčiai pasibaigus ĮBĮ nustatyta tvarka, negali būti laikoma, kad prievolė buvo neįvykdyta ar ji buvo įvykdyta netinkamai, todėl ieškovui nekyla ir pareiga mokėti netesybas.Pirmosios instancijos teismas, netyrė ir nepasisakė dėl visų esminę reikšmę byloje turinčių įrodymų, tuo pažeisdamas CPK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, priimdamas ginčijamą sprendimą rėmėsi tik atsakovo pateiktu atsiliepimu bei jame pateikta informacija, netyrė ir neanalizavo byloje esančių įrodymų bei bylai reikšmingų aplinkybių: apelianto teiktų pranešimų atsakovui, atsakovo pateikto priėmimo perdavimo akto. Tai patvirtina, jog teismas net nevertino byloje esančių įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas neteisėtai atsisako grąžinti sumokėtą avansą. Negana to, Sprendime taip pat nėra nurodoma, kokiais motyvais remdamasis teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų. Todėl teismo sprendimas priimtas pažeidžiant CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, naikintinas

Atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas su šiuo skundu nesutiko. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino į bylą pateiktus visus įrodymus bei teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ko pasėkoje priimtas sprendimas yra teisėtas ir teisingas, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutartyje šalys buvo nustačiusios sąlygą, jog pirkėjui, nesant pardavėjo ir/ar gamintojo kaltės atsisakius pateikto ir pradėto vykdyti užsakymo ir vienašališkai nutraukus sutartį, jo pardavėjui sumokėtas avansas nėra grąžinamas ir pirkėjas papildomai įsipareigoja sumokėti pardavėjui 10 proc. 5.1 punkte nurodyto avanso dydžio baudą (sutarties 7.4 punktas). Vertinant šią sutartinę nuostatą, kurią pasiūlė pats ieškovas, derinant sutarties sąlygas, konstatuotina, jog sutartyje nustatytas ir ieškovo sumokėtas avansas atliko dvejopą funkciją: išankstinės įmokos už prekes, įskaičiuotiną į prekių kainą, pardavėjui įvykdžius Sutartį ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, vienašališkai sutarties nutraukimo atveju. Dėl dvigubų netesybų pasakytina, kad apeliantas klaidingai interpretuoja Sutarties 7.4 punkto sąlygą, pagal kurią netesybos yra apskaičiuojamos pagal formulę: avansas plius 10 procentų nuo avanso. Apelianto iniciatyva nutraukus Sutartį, nesant atsakovo arba gamintojo kaltės, netesybų dydis sudaro 110 procentų sumokėto avanso. Tai aiškiai matyti tiek iš sutarties sąlygos lingvistinio teksto aiškinimo, tiek ir iš šalių susirašinėjimo el. paštu derinant sutarties sąlygas.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai teisingai konstatavo, kad apeliantas, būdamas verslininkas, turėdamas sutarčių sudarymo praktikos, pasiūlydamas sutarties sąlygą ir ją pasirašydamas, patvirtino, kad tokios netesybos yra sąžiningos, teisėtos bei atitinka šalių atsakomybės ribas. Sutarties 7.4 punktu šalys avansui suteikė ne tik mokėjimo funkciją, bet ir netesybų funkciją, kas matyti iš šios sąlygos teksto bei šalių susirašinėjimo iki sutartiniuose santykiuose. Sutarties 7.4 punktas neprieštaraują bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), šio punkto nuostatos laikytinos, atitinkančiomis šalių derybomis pasiektą susitarimą.Apeliantas be pagrindo teigia, kad sutartis pasibaigė, net nepradėjus jos vykdyti, ir tai, esąs, savarankiškas pagrindas reikalauti grąžinti avansinę įmoką be pagrindo sutarties vykdymą susiaurindamas tik iki konjako butelių faktinio pateikimo, ir neteikia reikšmės aplinkybei, kad sutarties vykdymas apima ir kitus būtinus veiksmus, siekiant užtikrinti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą.Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, sutarties specifiškumą, šalių ankstesnį bendradarbiavimą. Pasirašius Sutartį, atsakovas ėmėsi veiksmų šiai Sutarčiai įgyvendinti - derino konjako užsakymą su gamintoju, aiškinosi etikečių gamybos reikalavimus, konsultavo apeliantą, kaip ir kokios etiketės turi būti pagamintos. Apeliantas taip pat pageidavo, kad konjako buteliai būtų supakuoti į dėžutes. Atsakovas surado, kas galėtų pagaminti šias dėžutes ir suderino kainą su apeliantu. Šias aplinkybes patvirtina tiek į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas, tiek atsakovo atstovo paaiškinimai, pateikti pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu, prieš tai davus priesaiką. Nurodytų aplinkybių dėl pradėto Sutarties vykdymo fakto apeliantas nepaneigė nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu. Į bylą pateiktas 2011-06-02 prekių priėmimo-perdavimo aktas Nr. 11.06.02-01, kuris patvirtina, kad ieškovui buvo pateiktas 1 butelis Frapin namų konjako. Papildomai paaiškiname, kad apeliantui buvo perduotas būtent jo pasirinkto Frapin namų konjako 1 butelis su dėžute, kuris ir buvo išsirinktas degustacijos metu. Tuo tarpu apeliantas be bendro pobūdžio pasvarstymų, kad "Banko turimais duomenimis Bankui nebuvo perduotas nei vienas užsakytas konjako butelis", nepateikė jokių šiuos "turimus duomenis" patvirtinančių įrodymų.Tam, kad galėtų įvykdyti sutartį, atsakovas netgi paėmė paskolą iš banko "Snoras" apyvartinėms lėšoms papildyti. Kaip matyti iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo, derinant kreditavimo sutarties sąlygas, ši paskola buvo siejama išimtinai su sutarties vykdymu, kadangi didžioji dalis piniginių lėšų, planuojamų gauti pagal Sutartį, turėjo būti pervestos į specialią sąskaitą minėtos paskolos dengimui, ir tik 40 000 LTL turėjo būti pervesti į kitą atsakovo nurodytą banko sąskaitą (pagal 2011 10 17 papildomą susitarimą Nr. 1 prie ginčo sutarties).Pagal sutarties sąlygas, atsakovui, kaip pardavėjui, buvo nustatyta eilė ir kitų įpareigojimų - ne tik užsakyti ir tiekti konjaką, bet ir konsultuoti apeliantą, derinti su gamintoju ir pateikti reikalavimus pirkėjui (apeliantui) dėl etikečių gamybos ir pan.Visi nurodyti sutartiniai įsipareigojimai atsakovo buvo vykdomi - užsakytas konjakas, suderintos etiketės, parinktos dėžutės įpakavimui bei suderinta jų gamyba. Visi šie veiksmai ir netgi kredito paėmimas apyvartinėms lėšoms papildyti laikytini sutarties vykdymu iš atsakovo pusės, todėl bet kokie apelianto išvedžiojimai, neva sutartis dėl apeliantui paskelbto bankroto buvo nutraukta, net nepradėjus vykdyti, yra atmestini, kaip prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms.Atmestini ir apelianto argumentai dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), siekiant tęsti sutartinius įsipareigojimus. Kaip jau nurodyta atsiliepime į ieškinį ir ką teisingai patvirtino pirmosios instancijos teismas, atsakovo 2011 12 19 raštas reiškė ne atsakovo atsisakymą vykdyti Sutartį, ir tuo labiau ne sutarties nutraukimą atsakovo iniciatyva, o paklausimą, ar apeliantas planuoja vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nes ĮBĮ nuostatos numato tokią galimybę ir po bankroto bylos iškėlimo bei informavimą, kad negavus etikečių, nėra įmanomas priešpriešinis įsipareigojimų vykdymas - konjako išpilstymas į butelius, kad juos būtų galima pristatyti apeliantui. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą nustatytas vienas teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo padarinių – jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys, išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis. Tokiu reglamentavimu bankroto administratoriui suteikiama diskrecijos teisė įstatyme nustatytu terminu apsispręsti, ar bankrutuojanti įmonė vykdys anksčiau sudarytas savo sutartis, ar nevykdys. Bankrutuojančios įmonės sudarytų sutarčių galiojimas priklauso nuo nurodytos bankroto administratoriaus diskrecijos teisės įgyvendinimo – pranešimo apie sprendimą šių sutarčių nevykdyti.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo (pirkėjo) nemokumo, sutarčiai netekus aktualumo, pirkėjui (apeliantui) praradus interesą Sutarties įvykdymu, kas iš esmės ir reiškia sutarties aktualumo netekimą, dėl ko pardavėjas (atsakovas) nėra atsakingas.Atsakovas negalėjo pateikti užsakytų konjako butelių, kadangi pats apeliantas nepateikė atsakovui etikečių, kurias pagal sutarties 3.2 punktą jis įsipareigojo pagaminti. Pagal Prancūzijos teisės aktų reikalavimus gamintojas negali pilstyti ir tiekti į rinką konjako į etiketėmis, pagamintomis pagal specialius reikalavimus, nepažymėtus butelius. Būtent todėl užrašai ant etikečių buvo derinami ne tik su apeliantu (dėl dizaino), bet ir su gamintoju (dėl specifinių reikalavimų užrašams).Akivaizdu, kad šalis siejo priešpriešiniai įsipareigojimai, iš kurių vienų atlikimas sąlygojo kitų atlikimo galimumą. Vadovaujantis CK 6.58 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius.Dėl pateikto 1 konjako butelio perdavimo akto - teismas jį vertino, dėl jo pasisakyta teismo sprendime, o apeliantas nei bylos nagrinėjimo pirma instancija metu, nei kartu su šiuo apeliacinius skundu nepateikė jokių įrodymų, kad tai buvo kitas banko užsakymas. Šiuo kontekstu pažymėtina.Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui tik tuomet, kai nustatyti tokie procesiniai pažeidimai, kurių negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. apeliantas be deklaratyvių teiginių, nedetalizuoja, kokiu konkrečiai CPK 327 straipsnyje įtvirtintu pagrindu jis prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo į pirmos instancijos teismą. Toks apelianto prašymas nesuderinamas su CPK 7 straipsnyje įtvirtintais principais, skatinančiais sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nepiktnaudžiauti jomis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, tinkamai ir laiku teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai. Dėl nurodytų priežasčių apelianto prašymas perduoti bylą pakartotinai nagrinėti pirmoje instancijoje negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principams, kurie kartu su kitais teisės principais sąlygoja teisingumo, kaip vieno iš pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės tikslų, vieno svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų, įgyvendinimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Ginčas byloje kilo dėl pirkimo - pardavimo sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo, pirkėjo sumokėto avanso gražinimo, pirkėjo bankroto administratoriui atsisakius toliau vykdyti sutartį, pirkėjui tapus nemokiu.Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kurių šalys neginčija. 2011-05-10 tarp ieškovo (pirkėjo) ir atsakovo (pardavėjo) buvo pasirašyta Prekių tiekimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti 1 000 vnt. 1992 m. konjako butelių, prieš tai suderinus su atsakovu prekių specialių etikečių maketus, o atsakovas - pristatyti (parduoti) ieškovui sutarties reikalavimus atitinkančias prekes. Ieškovas įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo sumokėti atsakovui 20 proc., 70 000 Lt (20 273,40 Eur) avansą, o likusią sutarties kainą sumokėti per 5 darbo dienas po prekių priėmimo-perdavimo akto pasirašymo bei PVM sąskaitos faktūros gavimo (sutarties 5.1, 5.2 punktai). Ieškovas sumokėjo atsakovui 20 273,40 Eur (70 000 Lt) avansą 2011-05-24. 2011-11-11 šalys suderino butelio, dėžutės su metaline plokštele gamybą gamintojo užsakymu bei etikečių maketus ir ieškovo atstovas patvirtino, kad galima pradėti konjako gamybą. 2011-11-16 Lietuvos bankas paskelbė ieškovo veiklos apribojimą (moratoriumą). 2011-12-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011-12-20 ieškovui iškelta bankroto byla, o 2012-01-18 banko bankroto administratorius, pasinaudodamas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyta teise, paskelbė apie sudarytų sandorių nevykdymą. Ieškovas siuntė raštus dėl sumokėto avanso grąžinimo, nutrūkus sutarčiai, tačiau atsakovas nurodė, kad šalys buvo pradėjusios vykdyti sutartį, o ieškovui, nutraukus pradėtą vykdyti sutartį, nesant pardavėjo kaltės, atsiranda prievolė mokėti sutarties 7.4 punkte numatytą baudą, todėl avansą gražinti atsisakė. Atsakovas ir anksčiau yra tiekęs išskirtinų rūšių konjaką pagal sutartis, sudarytas su apeliantu, ir jokių ginčų ar problemų dėl sutarčių vykdymo tarp šalių nebuvo. Šis užsakymas buvo išskirtinis tuo, kad buvo pareikalauta surasti ir užsakyti specifinio vintažinio konjako, pagaminto būtent 1992 m., tais metais, kaip ir buvo įkurtas bankas "Snoras", kadangi taip bankas "Snoras" norėjo pažymėti savo 20 metų jubiliejų, kuris būtų suėjęs 2012 metais. Todėl atsakovas turėjo surasti tokių metų gamybos konjaką ir pateikti banko atstovų degustacijai. Apeliantui buvo pateikti 3 rūšių 1992 m. gamybos konjako pavyzdžiai, iš kurių vieną (Frapin konjako namų) apeliantas išsirinko.Apeliantas tiek ieškinyje, tiek teisme, tiek apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas sumokėtas ir reikalaujamas priteisti avansas atliko tik mokėjimo už prekes funkcijas. Tačiau kolegija pastebi, jog šalių sudarytoji ginčo sutartis nors ir pavadinta prekių tiekimo sutartimi, nelaikytina pirkimo pardavimo sutartimi, kaip tai suformuluota civiliniame kodekse. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas ginčo sutartis yra specifinė, turinti įvairių kitų sutarčių bruožų, kas nedaro jos negaliojančia, nes CK 6.156 straipsnio, kuriame įtvirtintas sutarties laisvės principas šio straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, jog šalys laisvos susitarti ir savo nuožiūra nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kito nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei.Remiantis CK 6.193 straipsnyje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.Pirmosios instancijos teismas aiškindamasis ginčo sutarties sąlygas tinkamai taikė minėtame straipsnyje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles, bei rėmėsi ginčo teisingam išsprendimui aktualia kasacinio teismo praktika (LAT 2013-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2013-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013 ir kt.), kurioje pasisakoma sutarčių aiškinimo klausimu, o taip pat avanso sąvokos bei jo galimos dvejopos paskirties ir atliekamų funkcijų civiliniuose teisiniuose santykiuose aiškinimu. Pažymėjo, kad nors kasacinio teismo praktikoje avansas, apibrėžiamas kaip išankstinis mokėjimas atliekantis mokėjimo funkciją, įskaitant jį į būsimas įmokas, avansas gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), tačiau gali atlikti ir prievoles užtikrinančiąją funkciją (LAT 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2011-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; LAT 2010-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2010, 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011, 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-116/2012 ir kt.).Kolegijos nuomone skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčo sutarties sąlygas atskleidė tikrąją šalių valią, šalių prisiimtų sutartimi prievolių ir pareigų bei teisių apimtis, vertino sutarties sąlygas atskirai ir visumoje ir pagrįstai sprendė, jog sumokėtas avansas atliko ne tik mokėjimo funkciją, bet ir netesybų funkciją. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog sutartis nebuvo pradėta vykdyti turėdamas omenyje, todėl atsakovas negalėjo patirti jokių nuostolių dėl, kurių avansas galėtų būti negražinamas, nes nebuvo pagrindo traktuoti jį kaip minimalių atsakovo nuostolių užtikrinimą.Tačiau sutarties turinys ir šalių santykiai atsiradę po jos sudarymo leidžia daryti priešingas išvadas. Sutarties specifiškumas pasireiškia tuo, jog kaip jau minėta, ji turi įvairių sutarčių rūšių bruožų. Ginčo sutartimi šalys susitarė dėl išlaikyto 1992 m. namų gamybos konjako 1 000 vnt. butelių pirkimo-pardavimo, kurį reikėjo surasti. Sutartyje buvo numatyti priešpriešiniai šalių įsipareigojimai. Kadangi konjakas buvo perkamas banko 20 metų jubiliejui jis turėjo būti išpilstytas į specialius butelius, su specialiomis proginėmis etiketėmis, kurių maketą turėjo pateikti pats apeliantas, buteliai turėjo būti sudėti į specialias tam atvejui pritaikytas medines suvenyrines dėžutes, atsakovas taip pat buvo prisiėmęs konjako butelių saugojimo pareigas.Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovas tai buvo ne pirmas panašaus pobūdžio užsakymas atsakovas ir anksčiau yra tiekęs išskirtinų rūšių konjaką pagal sutartis, sudarytas su apeliantu Šis užsakymas buvo išskirtinis tuo, kad buvo pareikalauta surasti ir užsakyti specifinio vintažinio konjako, pagaminto būtent 1992 m., t.y. tais metais, kaip ir buvo įkurtas bankas "Snoras", todėl, atsakovui teko sudėtinga užduotis - surasti tokių metų gamybos konjaką, pateikti banko atstovų degustacijai, vesti derybas su gamintoju ir pan.Apeliantas nepaneigė, kad atsakovas buvo pateikęs 3 rūšių 1992 m. gamybos konjako pavyzdžius, iš kurių vieną (Frapin konjako namų) apeliantas išsirinko, toliau atsakovas atliko eilę veiksmų derino sąlygas su gamintoju, aiškinosi etikečių, gamybos reikalavimus, konsultavo apeliantą, kaip ir kokios etiketės turi būti pagamintos, surado, kas galėtų pagaminti suvenyrines dėžutes ir suderino kainą su apeliantu, ką patvirtina tiek į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas, tiek atsakovo atstovo paaiškinimai teisme. 2011-06-02 prekių priėmimo-perdavimo aktu Nr. 11.06.02-01, ieškovui buvo pateiktas 1 butelis Frapin namų konjako su dėžute, kuris ir buvo išsirinktas degustacijos metu. Suminėti faktai rodo, jog atsakovas, atliko tam tikrus darbus dar šalių derybų dėl sutarties sąlygų fazėje, o taip pat ir po sutarties pasirašymo. Be to tinkamam sutarties vykdymui (finansavimui) atsakovas yra paėmęs paskolą iš banko "Snoras" apyvartinėms lėšoms papildyti, ką įrodo į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas dėl kreditavimo sąlygų. Todėl apeliacinio skundo teiginys jog sutartis dėl apeliantui paskelbto bankroto buvo nutraukta, nepradėjus jos vykdyti atmestinas kaip neatitinkantis byloje nustatytų aplinkybių.Nepagrįsti apelianto argumentai, dėl atsakovo reakcijos po bankroto bylos iškėlimo. 2011 12 19 raštu atsakovas užklausė užsakovą ar pastarasis planuoja vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus (nes Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) nuostatos numato tokią galimybę) ir po bankroto bylos iškėlimo bei informavo, kad negavus etikečių, negalimas tolesnis veiksmas konjako išpilstymas į butelius, kad juos būtų galima pristatyti apeliantui. Todėl šis veiksmas negali būti laikomas siūlymų nutraukti sutartį ar sutikimu ją nutraukti.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog sutartis nutraukta ieškovui tapus nemokiam ir pradus interesą į sutarties objektą, akivaizdu, kad bankrutuojančiam bankui ir jo kreditoriams nebuvo reikalingi jubiliejiniai suvenyriniai konjako buteliai skirti banko 20 metų sukakčiai pažymėti. Taigi, sutartis nutraukta ne dėl atsakovo kaltės, kas pagal sutarties 7.4 punktą suteikia atsakovui teisę negražinti avanso bei reikalauti sumokėti 10 proc. avanso dydžio baudą. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jog šiuo atveju avansas atliko ne tik mokėjimo funkciją, bet ir netesybų funkciją. Apelianto argumentai dėl dvigubų netesybų atmestini, nes atsakovas neprašė priteisti 10 proc. avanso dydžio baudos, numatytos sutartyje. Atsižvelgiant, kad sutartis buvo vykdoma ne tik nuo jos sudarymo, bet ir derybų eigoje, ieškant tinkamo specifinės prekės, dvidešimties metu senumo konjako gamintojo, patiekiant konjaką degustacijai, surandant prekės apipavidalinimo (dėžučių) gamintoją, pasiskolinant sutarties vykdymui lėšas ir sumokant palūkanas, atsakovo patirti nuostoliai ir įdėtų pastangų sąnaudos, tikintis gauti pelno, šalių sutartos netesybos (sumokėto avanso apimtyje) laikytinos minimaliais atsakovo nuostoliais. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2011 10 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir jų visumos pagrindu padarė išvadas, ar tam tikros aplinkybės įrodytos. Teismas nurodė, kodėl remiasi vienu įrodymu ir atmeta kitą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, pakankamumo ir išvadas padarė iš pateiktų į bylą duomenų visumos Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei pageidauja apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.Apeliacinį skundą atmetus, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, atsakovo naudai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti sudarančios 305 Eur, kurios sumažinamos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsiliepimo apimtis bei teisingumo ministerijos Rekomendacijas iki 150 eurų, priteisiant jas iš ieškovo bankroto administravimo išlaidų.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo BUAB banko SNORAS, juridinio asmens kodas 112025973 atsakovo UAB „JK Gėrimų namai“ juridinio asmens kodas 300072522, naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.