Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-03-10 · Civilinė byla Nr. e2-2174-994/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-03-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-06Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2018-01-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-10
Bylos Nr.
e2-2174-994/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35398-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Atsakovas
UAB „JK Gėrimų namai“
Ieškovas
BAB banko SNORAS

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-2174-994/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35398-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.5;2.5.8.11;2.5.2.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 10 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. L.,sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei,dalyvaujant atsakovo UAB „JK Gėrimų namai“ atstovui vadovui J. K., advokatei J. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BAB banko SNORAS, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ ieškinį atsakovui UAB „JK Gėrimų namai“ dėl avanso grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškinyje (el. b. l. 1-6) prašo priteisti iš atsakovo 20 273,40 Eur negrąžinto avanso, 3 392,60 Eur palūkanų, 6 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2011-12-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta ieškovui bankroto byla. 2011-05-10 ieškovas su atsakovu sudarė Prekių tiekimo sutartį Nr. 11-0724, pagal kurią ieškovas užsakė iš atsakovo 1 000 vnt. butelių FRAPIN konjako namų konjako, kuris turėjo būti išpilstytas į jo užsakytus butelius ir pateiktas su specialiomis ieškovo etiketėmis. Pagal sutartį ieškovas įsipareigojo sumokėti 20 273,34 Eur avansą, kuris sumokėtas 2011-05-25. 2011-11-16 Lietuvos bankas paskelbė ieškovo veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2012-01-18 bankroto administratorius paskelbė apie sudarytų sandorių nevykdymą. Ieškovas siuntė atsakovui reikalavimus grąžinti sumokėtą avansą, kadangi sutartis pasibaigė, tačiau atsakovas ne kartą atrašė, kad šalys buvo pradėjusios vykdyti sutartį, todėl laikytina, kad ieškovas vienašališkai nutraukė jau pradėtą vykdyti sutartį, todėl remiantis sutarties 7.4 punktu, avansas užskaitomas kaip netesybos. Atsakovas po bankroto bylos iškėlimo rašte nurodė, kad negali vykdyti sutarties, be to pats nesiekė toliau jos vykdyti, nereiškė jokių reikalavimų, todėl laikytina, jog sutiko su sutarties nutraukimu. Atsižvelgiant į tai, kad sumokėtas avansas nebuvo panaudotas, prekės nebuvo pristatytos, sutartis nutraukta, todėl šiuo atveju taikytina restitucija, dėl ko visa sumokėto avanso suma turi būti grąžinta ieškovui. Avansas šiuo atveju atliko mokėjimo funkciją, bet ne prievolių užtikrinimo funkciją, kadangi sutarties 7.4 punktu buvo susitarta dėl 10 proc. nuo avanso sumos dydžio baudos (netesybų).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (el. b. l. 35-43) nurodė, kad dar 2011 m. vasario mėnesį atsakovo sąskaita ieškovo vadovybei buvo organizuota konjako degustacija. Nuo 2011 m. sausio iki gegužės mėnesio vyko sutarties kainos ir sąlygų derinimas, kol buvo pasirašyta 2011-05-10 Prekių tiekimo sutartis. 2011-10-10 pasirašyta Kredito sutartis Nr. 031-03714 apyvartinėms lėšoms papildyti. 2011-10-17 ginčo šalys pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 prie Prekių tiekimo sutarties dėl atsiskaitymo. Pagal Prekių tiekimo sutartį ieškovas įsipareigojo suderinti su atsakovu specialių etikečių maketus, pagaminti jas savo sąskaita bei pateikti atsakovui. Suderinti etikečių maketai tampa neatsiejama šios sutarties dalis. Šalys etikečių ir dėžučių maketus suderino 2011-11-11 datai, tačiau atsakovui jos nepateiktos. 2011-12-16 ieškovas buvo užklaustas dėl ketinimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau į raštą neatsakė. Kadangi sutartis buvo pradėta vykdyti, o prievolę pažeidusiu subjektu laikytinas bankas (pirkėjas), pardavėjas neturi pareigos grąžinti avansinio mokėjimo. Verslo subjekto nemokumas nėra laikoma sutartinę atsakomybę mažinančia ar naikinančia aplinkybe. Kadangi avansas transformavosi į baudines netesybas, pažeidus sutartį, atsakovas neturi pareigos grąžinti avansą. Šalys avansui suteikė ne tik mokėjimo, bet ir netesybų funkciją. Ieškovas reikalauja komercinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo 2012-01-19. Ieškovas išreiškė savo poziciją dėl avanso grąžinimo tik 2013-06-12, todėl palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo ankstesnės datos. Be to, komercinės palūkanos taikomos kaip baudinės netesybos šaliai. Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmetami ir išvestiniai reikalavimai. Prašo teismo ieškinį atmesti, taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apie tai, kad atsakovas neketina grąžinti ieškovui sumokėti avanso, ieškovui tapo žinoma 2013-07-03, kai jis gavo atsakovo 2013-07-01 raštą, motyvuodamas sutarties 7.4 punktu nuostatomis dėl sutartinių netesybų. Į teismą ieškovas kreipėsi 2015-09-30 ieškiniu. Pripažinus, kad avansui šalys buvo suteikusios netesybų funkciją, laikytina, jog ieškinio pateikimo dienai buvo suėjęs 6 mėnesių senaties terminas, dėl ko ieškinys turėtų būti atmestas ir šiuo savarankišku pagrindu (CK 1.131 str. 1 d.).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas vadovas J. K. paaiškino, kad konjako pateikimo ieškovui užsakymas buvo trečiasis, prieš tai įvykdžius 2008 bei 2010-2011 metais kitus du užsakymus. Kadangi bankas Snoras 2012 metais būtų šventęs banko 20 metų jubiliejų, 2011 metų pradžioje buvo pradėtos derinti konjako pirkimo sutarties sąlygos dėl 1992 metais pagaminto konjako išpilstymo 2012 metais ir pateikimo ieškovui. Atsakovas surado konjako gamintoją, kadangi jis atstovauja virš 50 pasaulio gamintojų ir iki 2011-05-10 prekių tiekimo sutarties pasirašymo įvyko degustacija trijų pasiūlytų konjakų, kurio metu buvo išsirinktas 43 laipsnių stiprumo konjakas. Ieškovas pagal pasirašytą sutartį dėl prekių tiekimo turėjo paruošti tiek etiketės, tiek pakuotės projektą, kurį suderinus su konjako gamintoju, būtų patiektas konjakas. Butelio etiketė buvo suderinta tik 2011 m. lapkričio mėnesį, kai pagal sutartį turėjo būti suderinta 2011-09-30 (sutarties 3.3 p.), bet kadangi išpilstymas būtų vykęs tik 2012 m. sausio mėnesį, šis terminas buvo pakankamas sutarčiai įvykdyti. Atsakovas taip pat dėjo pastangas derinant pakuotę ir graviravimą ant jos. Ieškovui buvo pasiūlyta, jog butelio pakuotę pateiks pats konjako gamintojas, kadangi buvo prieinama kaina. Paaiškino, kad sutarties 7.4 punktas dėl avanso negrąžinimo, bankui pažeidus sutartį, buvo šalių apsvarstytas ir suderintas. Kreditavimo sutartis su banku buvo pasirašyta trumpalaikiam apyvartinių lėšų gavimui, kol bankas įvykdys pirkimą, tačiau pirkimas neįvyko, atsakovas turėjo sumokėti palūkanas, delspinigius ir administravimo mokestį ieškovui.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją bei papildomai paaiškino, kad sutarties 7.4 punktas šalių buvo išdiskutuotas, avansui suteikiant ne tik mokėjimo funkciją, bet ir netesybų funkciją. Netesybos yra skirtos nuostoliams kompensuoti ir jos nebūtinai turi atitikti patirtus minimalius nuostolius. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas patyrė 47 335,55 Lt, vykdant kreditavimo sutartį, kuri buvo pasirašyta dėl konjako pirkimo sutarties įvykdymo, bei 40 000 Lt, ieškovui neįvykdžius konjako pirkimo, nuostolio (2011-05-10 papildomas susitarimas Nr. 1). Prašo teismo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą bei taikyti 6 mėnesių senaties terminą.

Ieškovo BAB banko Snoras, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, t. y. pasirašytai 2016-01-26 parengiamojo teismo posėdžio metu (el. b. l. 93). Atsakovo atstovė prašė bylą nagrinėti be ieškovo.

Ieškinys atmestinas.

Remiantis byloje esančiais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui AB bankui „Snoras“ Vilniaus apygardos teismo 2011-12-07 nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2011-12-20) iškelta bankroto byla. 2011-05-10 tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta Prekių tiekimo sutartis Nr. 11-07-24 (el. b. l. 7-9), pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti 1 000 vnt. 1992 m. konjako butelių, prieš tai suderinus su pardavėju prekių specialių etikečių maketus, o atsakovas - pristatyti (parduoti) pirkėjui sutarties reikalavimus atitinkančias prekes. Pirkėjas (ieškovas) įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo sumokėti atsakovui (pardavėjui) 20 proc. t. y. 70 000 Lt (20 273,40 Eur) avansą, o likusią sutarties kainą sumokėti per 5 darbo dienas po prekių priėmimo-perdavimo akto pasirašymo bei PVM sąskaitos faktūros gavimo (sutarties 5.1, 5.2 punktai). Ieškovas sumokėjo atsakovui 20 273,40 Eur (70 000 Lt) avansą 2011-05-24 (el. b. l. 12-13). 2011-11-11 šalys suderino butelio dežutės su metaline plokštele gamybą gamintojo užsakymu bei etikečių maketus ir ieškovo atstovas patvirtino, kad galima pradėti konjako gamybą (el. b. l. 11). 2011-11-16 Lietuvos bankas paskelbė ieškovo veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2012-01-18 banko bankroto administratorius, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 13 p. numatyta teise, paskelbė apie sudarytų sandorių nevykdymą (el. b. l. 19-20). Ieškovas siuntė raštus dėl sumokėto avanso grąžinimo, nutrūkus sutarčiai, tačiau atsakovas nurodė, kad šalys buvo pradėjusios vykdyti sutartį, o ieškovui, nutraukus pradėtą vykdyti sutartį, nesant pardavėjo kaltės, atsiranda prievolė mokėti sutarties 7.4 punkte numatytą baudą, todėl avansas negrąžinamas.

Ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti iš atsakovo 20 273,40 Eur negrąžinto avanso, teigia, kad pagal Prekių tiekimo sutartį atsakovui perduotas 20 273,40 Eur avansas atliko tik kainos sumokėjimo funkciją, o ne netesybų, kaip teigia atsakovas, kadangi šalys dėl netesybų dydžio (10 proc. nuo avanso – sutarties 7.4 p. ) susitarė konkrečiai. Todėl atsižvelgiant į tai, jog jokios prekės ieškovui nebuvo pateiktos, sutartis pasibaigė ĮBĮ nuostatų pagrindu, avansas privalo būti grąžintas bankui, remiantis restituciją reglamentuojančiomis normomis (CK 6.222 str.).

Avansas, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, apibrėžiamas kaip išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Taigi jis paprastai atlieka mokėjimo funkciją – yra įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-593/2008, 2011-05-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-238/2011). Kita vertus, šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti ir užtikrinamąją funkciją. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma, avansas gali atlikti ir užtikrinamąją funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-73/2010, 2011-01-31 nutartis c. b. Nr. 3K-3-81/2011, 2012-04-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-116/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės – leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 str.). Pagal teismų išaiškinimus, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-421/2013; 2013-12-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-703/2013 ir kt.). Be to, sutarties sąlygos kartu turi būti aiškinamos ir taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

Prekių tiekimo sutartyje šalių nuožiūra nustatyta sąlyga, kad jeigu pirkėjas, nesant pardavėjo ir/ar gamintojo kaltės atsisako pateikto ir pradėto vykdyti užsakymo ir vienašališkai nutraukia sutartį, jo pardavėjui sumokėtas avansas nėra grąžinamas ir papildomai pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui 10 proc. 5.1 punkte nurodyto avanso dydžio baudą (sutarties 7.4 punktas). Taigi, vertinant šią sutartinę nuostatą, kurią pasiūlė pats ieškovas, derinant sutarties sąlygas, konstatuotina, jog sutartyje nustatytas ir ieškovo sumokėtas avansas atliko dvejopą funkciją. Pirma – išankstinės įmokos už prekių tiekimo sutartį funkciją ir turėjo būti įskaičiuota į prekių kainą pardavėjui įvykdžius sutartį. Antra – atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu ieškovas vienašališkai nutrauktų pradėtą vykdyti sutartį (užsakymą). Pagal bendrąją taisyklę – šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti kitos šalies esamus arba realiai galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykužius sutartines prievoles. Sutartimi sulygtos netesybos laikytinos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių kreditorius neturėtų įrodinėti kilus ginčui. Tokia teise šalys pasinaudojo įgyvendindamos sutarčių laisvės principą (CK 6.156 str. 1 d.) ir civilinių teisinių santykių subjektų laisvo veikimo galimybę. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.).

Vertinant tokio susitarimo galimą prieštaravimą imperatyvioms normoms, ką įrodinėja ieškovas, jog minėta sutarties nuostata įtvirtino dvigubas netesybas, neigdamas avanso užtikrinamąją funkciją, pažymėtina, kad viena vertus, iš ikisutartinių šalių susirašinėjimų (el. b. l. 45-46), derinant būsimos Prekių tiekimo sutarties sąlygas, nustatyta, kad pats ieškovas pasiūlė 7.4 sutarties punktą, įtraukdamas sąlygą dėl netesybų dydžio, esant vienašaliam ieškovo sutarties nutraukimui. Ieškovas, būdamas verslininkas, kuriam neturėjo būti svetima įvairaus pobūdžio sutarčių pasirašymo praktika, pasiūlydamas sutarties sąlygą ir ją pasirašydamas, patvirtino, kad tokios netesybos yra sąžiningos, teisėtos bei atitinka šalių atsakomybės ribas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo derinant atsakomybės klausimą, buvo išreikšta šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias šalis įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditorių nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Netesybos nebūtinai turi sutapti su minimaliais ar įrodytais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-557/2013).

Kita vertus, minėta sutarties sąlyga įtvirtina netesybų (baudos) dydį, susidedantį iš dviejų sumų (avansas plius 10 proc. nuo avanso), todėl dvigubų netesybų (kaip pvz. skaičiuojamų delspinigių ir baudos) įžvelgti nėra pagrindo. Teismas, įvertinęs sutartinę sąlygą bei ikisutartinius šalių santykius, buvusias derybas, nepritaria ieškovo nuomonei, kad ieškovo sumokėtas avansas atliko tik mokėjimo funkciją, bet ne netesybų funkciją.

Konstatavus, kad avansas šalių susitarimu buvo laikomas ir netesybomis baudos forma, t. y. atliko ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją, aktualiu tampa ir sutarties šalių atsakomybės dėl sutarties nutraukimo klausimas.

Vertinant ieškovo argumentus, jog atsakovui kyla prievolė grąžinti sumokėtą avansą, kadangi paskelbus banko moratoriumą bei iškėlus bankroto bylą ieškovo sumokėto avanso sumai paslaugos (parduotos prekės) dar nebuvo suteiktos ir avansas nebuvo panaudotas, pažymėtina, kad tarp šalių buvo sudaryta specifinė vintažinio 1992 m. konjako 1 000 vnt. butelių pirkimo-pardavimo sutartis, kurios šalims teko priešpriešiniai įsipareigojimų vykdymai, t. y ieškovui pateikti suderintus butelio etikečių maketus iki galutinio sutarties įvykdymo - konjako pristatymo ir pardavimo ieškovui, o atsakovui, gavus iš ieškovo etiketes, jas perduoti konjako gamintojui ir laiku pateikti 1 000 vnt. jubiliejinio konjako butelių. Tiek šalių tarpusavio susirašinėjimai, derinant etiketės, dežutės su plokštele vaizdą, kainą, jų gamintoją bei jų suderinimas, tiek atsakovo bendradarbiavimas su konjako gamintoju po sutarties pasirašymo (el. b. l. 47-59, 61) patvirtina, kad atsakovas buvo pradėjęs vykdyti sutartį, derinant užsakyto konjako pristatymui reikalingų priedų pateikimą gamintojui, kad konjako pristatymas ieškovui būtų įvykdytas. Sutarties vykdymo faktą iš dalies patvirtina ir į bylą pateiktas 2011-06-02 prekių priėmimo-perdavimo aktas Nr. 11.06.02-01, kuris patvirtina, kad ieškovui buvo pateiktas 1 butelis Frapin namų konjako (el. b. l. 88).

Ieškovas reikalaudamas grąžinti avansą teigia, jog ne vien ieškovo nemokumas bei bankroto administratoriaus sutartinių prievolių vykdymo sustabdymas sąlygojo sutarties nutraukimą, tačiau ir paties atsakovo veiksmai - 2011-12-16 rašte (el. b. l. 18) nurodžius, jog negali vykdyti sutarties, nereiškus reikalavimų toliau bendradarbiauti. Ieškovo vertinimu, pats atsakovas sutiko su sutarties nutraukimu, dėl ko taikytina restitucija, sutarties neįvykdžius. Tiek tarp šalių pasirašytos sutarties pobūdis, tiek ieškovo minimas raštas neleidžia teismui vertinti, kad atsakovo (pardavėjo) veiksmai taip pat lėmė sutarties nutraukimą. Priešingai, atsakovo siųstas 2011-12-16 pranešimas ieškovui leidžia daryti išvadą, kad ieškovo prisiimtų pagal 2011-05-10 sutartį įsipareigojimų nevykdymas sąlygojo ieškovo (pardavėjo) įsipareigojimų tolimesnio vykdymo, t. y. pateikti 1 000 vnt. proginio konjako, galimybę, kadangi be konjako buteliams skirtų specialių etikečių perdavimo konjako gamintojui nebuvo galimas sutarties visiškas įvykdymas. Tokia prievolė pagal sutartį kilo būtent ieškovui (sutarties 3.2 p.). Remiantis kitais byloje esančiais duomenimis, teigti, kad sutarties nutraukimą sąlygojo abiejų šalių valia nėra faktinio pagrindo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo (pirkėjo) nemokumo, jam bankroto bylos iškėlimo, tarp šalių pasirašytai sutarčiai netekus aktualumo. Pats faktas, kad sutarties vykdymas buvo nutrauktas dėl ieškovo įmonės nemokumo, bankroto administratoriui pasinaudojus teise nebevykdyti iki bankroto bylos iškėlimo sudarytos sutarties (ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p.), neleidžia paneigti, jog sutartį pažeidė ieškovas (pirkėjas), ją nutraukdamas, nesant pardavėjo ir/ar gamintojo kaltės. Sutartis pasibaigė neįvykdyta, pardavėjui negavus iš pirkėjo konjako buteliams skirtų etikečių, perduotinų konjako gamintojui. Nors sutarčiai pasibaigus neįvykdytai, taikytina restitucija (CK 6.222 str.), tačiau aukščiau pripažinus, kad ieškovo sumokėtas avansas atliko ne tik mokėjimo, bet ir netesybų funkciją ir konstatavus ieškovo kaltę dėl pradėtos vykdyti sutarties nutraukimo, yra pagrindas ieškovo sumokėtą avansą, kaip atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą netesybomis garantuojančią įmoką, panaudoti atsakovo minimalių nuostolių, patirtų ieškovui nutraukus prekių tiekimo sutartį, atlyginimui, dėl ko ieškovo reikalavimas atmestinas.

Dėl netesybų dydžio

Šalių susitarimas dėl netesybų ir jų dydžio iš esmės reiškia, kad šalys iš anksto aptaria savo būsimus minimalius nuostolius, kurių, atsiradus pagrindui reikalauti netesybų, nebereikia įrodinėti. Toks susitarimas skatina šalis tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, jas drausmina, taip pat palengvina nukentėjusiai šaliai patirtų nuostolių, kuriuos neretai, pavyzdžiui, kai kalbama apie prarastą galimybę, yra sunku ar praktiškai neįmanoma tinkamai įrodyti, atlyginimą. Susitarimas dėl netesybų, kaip ir bet kuris kitas šalių susitarimas, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.).

Sutartos netesybos gali būti mažinamos teismo, jeigu jos yra aiškiai per didelės (neprotingos) arba prievolė yra iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktika šiuo metu formuojama ta linkme, kad netesybos nebūtinai turi būti mažinamos iki įrodytų realių nuostolių dydžio. Nagrinėjamu atveju sutartos netesybos yra lygios 20 proc. sutarties kainos. Derinant sutarties šalių atsakomybės sąlyga, akcentuota, kad sutarties 7.4 punkte banko atsakomybės sąlyga dėl vienašališko sutarties nutraukimo atitinka abiejų šalių proporcingos atsakomybės ribas (el. b. l. 45). Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo spręsti, kad šalys nesuprato aptartos sąlygos, kad ši sąlyga buvo primesta vienos iš šalių.

Kita vertus, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2011-05-10 Prekių tiekimo sutarties vykdymui, šalys buvo sudariusios 2011-10-10 Kredito sutartis Nr. 031-0374 dėl 240 000 Lt sumos suteikimo, kurios įvykdymą turėjo užtikrinti ieškovo Prekių teikimo sutarties įvykdymas, apmokant už atsakovo pateiktas prekes tokiu būdu, kad – 40 000 Lt yra sumokama atsakovui, o 240 000 Lt - į specialią AB banko SNORAS sąskaitą (2011-10-17 Papildomas susitarimas Nr. 1 - el. b. l. 17, 2011-10-10 Kredito sutartis Nr. 031-03714 pateikta su atsiliepimu į ieškinį). Neįvykdžius ieškovui Prekių tiekimo sutarties ir nesumokėjus į banko specialią sąskaitą 240 000 Lt sutartos kainos, atsakovas, išsidėsčius kredito sutarties įvykdymą po bankroto bylos iškėlimo, buvo priverstas BAB bankui SNORAS sumokėti 39 453,12 Lt palūkanų, 5 482,43 Lt delspinigių bei 2 400 Lt komisinių mokesčių (2016-02-08 ieškovo pateikta lentelė). Dar daugiau, atsakovas negavo visų planuotų pajamų, t. y. prarado galimybę įvykdyti pelningą sandorį. Be to, ikisutartinių sąlygų derinimas, konjako tiekėjų ieškojimas ir sąlygų derinimas, konjako degustavimas iki sutarties pasirašymo bei kiti ikisutartiniai veiksmai taip pat sąlygojo atsakovų išlaidų buvimą.

Visos šios aplinkybės yra pakankamos spręsti apie atsakovo galėtus realiai patirti nuostolius dėl sutarties neįvykdymo ir kartu neleidžia mažinti šalių nustatyto netesybų dydžio.

Dėl senaties termino taikymo pagrįstumo

Atsakovas ginasi nuo ieškovo ieškinio ir ieškinio senatimi, teikdamas, kad praleistas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikytinas netesyboms. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato jog ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutraumpintas šešių mėnesių senaties terminas. CK 1.126 straipsnio 1 i 2 dalys numato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju atsakovas ieškinio senatį prašė taikyti pateikdamas atsiliepimą į ieškinį (el. b. l. 35-43).

CK 1.127 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovu, kad ieškovas buvo informuotas atsakovo apie sumokėto avanso negrąžinimą 2013-07-01 raštu (el. b. l. 11), t. y. prievolės nevykdymo, tačiau nesutiktina, kad ieškovo ieškiniui taikytina 6 mėnesių senaties terminas, taikomas ieškiniams dėl netesybų. Kaip matyti, ieškovas reikšdamas reikalavimą grąžinti sumokėtą avansą, nesutinka su atsakovo pozicija, kad avansas atliko netesybų funkciją, todėl jo pasirinktam teisių gynimo būdui, reikalaujant taikyti restituciją ir grąžinti sumokėtą avansą, netaikytinas CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatytas ieškinio senaties terminas, o taikytinas bendrasis 10 metų terminas. Tad ieškinį pateikus 2015-10-14, ieškinio senaties terminas nėra nepraleistas.

Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 93 str.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo BAB banko SNORAS atsakovui UAB „JK Gėrimų namai“ priteistinos 667,00 Eur dydžio išlaidos dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 88-92; CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.), priteisiant jas iš BAB banko SNORAS bankroto administravimo išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 150, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo BAB banko SNORAS, įm. kodas 112025973, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, atsakovui UAB „JK Gėrimų namai“, įm. kodas 300072522, 667,00 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atlyginant šias išlaidas iš BAB banko SNORAS, įm. kodas 112025973, bankroto administravimo išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė