Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. pareiškimą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, antstolei V. P. ir antstoliui N. A. dėl civilinės bylos Nr. 2-2014-527/2023 dalies atkūrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

7. Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatyme nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnis. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Vienas iš jų, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

8. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi <...> arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018).

9. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-2014-527/2023 ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, antstolei V. P. ir antstoliui N. A. dėl Lietuvos teisingumo ministerijos veiksmų pripažinimo neteisėtais, dėl pripažinimo, kad atsakovai antstoliai padarė žalą ir dėl padarytos žalos solidaraus atlyginimo. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustatytas ieškovui terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Be kitų trūkumų, teismas nurodė pateikti tiek ieškinio priedų, kiek yra pateikta procesinių dokumentų, kadangi ieškovas pateikė keturias ieškinio kopijas (vieną teismui ir po vieną kiekvienam atsakovui) ir tik po dvi kopijas visų ieškinio priedų. 2022 m. spalio 18 d. prašymu dėl trūkumų šalinimo ieškovas pateikė du ieškinio priedų komplektus. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2014-527/2023 ieškovo patikslintas ieškinys atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teisme dėl ieškovo netinkamo procesinio elgesio (Liteko duomenys).

10. Civilinėje byloje Nr. 2-9258-559/2023 ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, antstolei V. P. ir antstoliui N. A. dėl padarytos ir patirtos žalos atlyginimo. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatytas ieškovui terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas prašo „prijungti atsisakytos išnagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose iš esmės civilinės bylos Nr. 2-2014-527/2023 medžiagą su visais pridėtais prie ieškinio priedais kaip rašytiniais įrodymais: 4 vienetai kiekvieno priedo, kad nereikėtų pakartotinai teikti tų pačių rašytinių įrodymų, kurie jam nebuvo grąžinti“. Teismas, susipažinęs su civiline byla Nr. 2-2014-527/2023, nustatė, kad šioje byloje nėra jokių priedų, visi dokumentai byloje susiūti, bylos lapai sunumeruoti, o byla buvo nagrinėjama Kauno apygardos teisme, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas prie ieškinio pateikė ieškinio priedus tik vienai šaliai, todėl ieškovas privalo pateikti dar tris komplektus ieškinio priedų kiekvienam atsakovui, nes nėra pagrindo, leidžiančio ieškovui pateikti mažiau procesinių dokumentų priedų, nei numatyta CPK 113 straipsnio 2 dalyje, todėl šio ieškininio trūkumo pašalinimui nustatytinas terminas (Liteko duomenys).

11. Civilinėje byloje Nr. 2-10932-490/2023 ieškovas A. B. pateiktu pareiškimu prašo atkurti prarastos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2014-527/2023 medžiagos dalį dėl pateiktų ieškinio priedų komplektų praradimo ar sunaikinimo; pripažinti, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-9258-559/2023, buvo suklastoti faktai ir aplinkybės, jog civilinėje byloje Nr. 2-2014-527/2023 nėra jokių priedų; įpareigoti teisėją J. R. išmokti elementarius aritmetikos veiksmus skaičiuojant iki 10 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisės normas; išreikalauti ir prijungti civilinės bylos Nr. 2-2014-527/2023 medžiagą; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 299, 300 straipsnių pagrindu dėl Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2014-527/2023 dalies praradimo ar sunaikinimo priimti atskirą nutartį, o apie nusikaltimo požymius pranešti prokurorui.

12. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2014-527/2023 medžiagos dalies atkūrimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio priedai nėra prarasti, dėl to nutarė, kad ieškovo reikalavimas nesukurs jokių materialinių teisinių pasekmių, todėl yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir skundžiamos nutarties motyvais.

13. Civilinio proceso kodeksas numato, kad prarastą teismo bylą teismas gali atkurti pagal dalyvavusių byloje asmenų pareiškimą, taip pat savo iniciatyva (CPK 570 straipsnio 1 dalis). Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą teisme, kreipiasi į pareiškime nurodytus ir teismui žinomus asmenis, kad šie per nustatytą terminą pateiktų teismui turimus dokumentus arba praneštų, jog negali jų pateikti (CPK 572 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas bylą, teismas naudojasi išlikusia bylos dalimi, dokumentais, išduotais iš bylos prieš ją prarandant, tų dokumentų kopijomis, išrašais ir nuorašais, kitomis pažymomis ir raštais, susijusiais su byla (CPK 573 straipsnio 1 dalis). Remdamasis surinkta ir patikrinta medžiaga, teismas priima sprendimą atkurti visą prarastą bylą ar jos dalį, kurią, teismo nuomone, reikia atkurti (CPK 574 straipsnio 1 dalis). Jeigu surinktos medžiagos nepakanka prarastai bylai atkurti, teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą. Šiuo atveju pareiškėjas turi teisę pareikšti ieškinį bendra tvarka (CPK 574 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 570 – 575 straipsnių nuostatomis, teismas neturi pagrindo atkurti bylos, kai bylos medžiaga yra neprarasta.

14. Siekdamas išsiaiškinti civilinės bylos dėl prarastos teismo bylos iškėlimo prielaidas, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos Nr. 2-2014-527/2023 medžiaga, nustatė, kad civilinę bylą Nr. 2-2014-527/2023 sudaro 2 tomai. Be kitų dokumentų, bylos medžiagą sudaro ieškovo A. B. ieškinys, ieškinio priedai.

15. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantas, kai civilinėje byloje Nr. 2-9258-559/2023 ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti dar tris komplektus ieškinio priedų kiekvienam atsakovui, pateikė teismui pareiškimą dėl prarastos bylos atkūrimo, kadangi pakartotinis dokumentų teikimas į civilinę bylą Nr. 2-9258-559/2023, ieškovo teigimu, sukels jam materialines (finansines) pasekmes.

16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais, kad priedų pateikimas į civilinę bylą gali sukelti ieškovui materialines pasekmes. Tačiau, teisė kreiptis į teismą ir jos įgyvendinimas nėra susijęs su materialinėmis ieškovo pasekmėmis. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas ne materialinis, bet materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-2014-527/2023 medžiagos, civilinė byla, kurią sudaro teismo, proceso dalyvių ir su bylos nagrinėjimu susijusių asmenų procesiniai dokumentai, nėra prarasta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai dėl civilinės bylos dalies atkūrimo nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.

17. Apeliacinės instancijos vertinimu ieškovas klaidingai supranta prarastos teismo bylos atkūrimo instituto, reglamentuojamo CPK 570 – 575 straipsniuose, paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad šis institutas skirtas atkurti teismo bylą, kurioje yra prarasti procesinius veiksmus fiksuojantys duomenys. Atkūrus prarastą bylą, yra suformuojama teismo byla, pagal visus proceso šalių ir su bylos nagrinėjimu susijusių asmenų pateiktus teismui, o ne kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims kaip priedus, dokumentus ir teismo priimtus dokumentus. Kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti dokumentai kaip priedai nėra prarastos teismo bylos dalis CPK 570 – 575 straipsnių prasme. Pagal siekiamą rezultatą ieškovas iš esmės nori, kad jam būtų grąžinti į civilinę bylą Nr. 2-2014-527/2023 pateikti ieškinio priedų komplektai. Taigi, pagal siekiamą rezultatą – susigrąžinti ieškinio priedus – ieškovas reiškia CPK 570 – 575 straipsnių nuostatų pagrindu materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantį reikalavimą.

18. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje privalėjo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, kad būtų atkurta byla. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atskirojo skundo argumentu nesutinka. Teismas ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas negali taikyti formaliai, neatsižvelgdamas į reiškiamų reikalavimų pobūdį, proceso teisės normų paskirtį ir specifiką.

19. CPK 137 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.

20. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas privalo nutartyje nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, tik tuo atveju, kai reikia išaiškinti kaip apginti ieškovui pažeistas teises arba saugomus interesus (CPK 5 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad ieškinio priedai nėra prarasti, kad ieškovas neturi subjektyvios teisės kreiptis į teismą. Kadangi byla nėra prarasta, nėra pažeistų teisių, kurias reiktų apginti kreipiantis į instituciją ar teismą, dėl to pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai neišdėstė CPK 137 straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų.

22. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad nutartis yra be motyvų, liko neišspręsti 2-5 pareiškimo reikalavimai ir dėl jų pirmosios instancijos teismas nepasisakė, išskyrus tai, kad tokie reikalavimai yra išvestiniai.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti nutartį numatyta CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl, kai teismo nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai lemia absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo egzistavimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą).

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

25. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas savo nutartį atsisakyti priimti visus ieškinio reikalavimus kaip nenagrinėtinus teisme motyvavo, nes nurodė, kad kiti ieškovo pareiškimo reikalavimai, nurodyti pareiškimo 2-5 punktuose, laikytini išvestiniais, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Taigi, pirmosios instancijos teismas nors išsamiai neanalizavo kodėl kiti reikalavimai yra nenagrinėti teisme civilinio proceso tvarka, tačiau laikyti, kad nutartyje teismas visai nepateikė jokių motyvų ir liko neišspręstas 2-5 punktuose nurodytų reikalavimų priėmimo klausimas, nėra pagrindo.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovo pagrindinis reikalavimas yra atkurti prarastą bylą. Dėl pagrindinio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis yra nenagrinėtinas teisme ir pateikė motyvus. Ieškovo 4 ir 5 reikalavimai yra procesinio pobūdžio reikalavimai, priklausantys nuo pagrindinio reikalavimo, jie yra išvestiniai.

27. Dėl 2 reikalavimo pripažinti, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-9258-559/2023, buvo suklastoti faktai ir aplinkybės, jog civilinėje byloje Nr. 2-2014-527/2023 nėra jokių priedų, pirmosios instancijos teismas pateikė argumentus, kad dėl šių faktų teisinio vertinimo ieškovas turi teisę skųsti nutartį apeliacinio proceso tvarka, o ne inicijuoti naują bylą. Taigi, nors nutartyje nėra konkrečiai įvardinta, tačiau iš pirmosios instancijos teismo argumentacijos galima daryti tiesioginę išvadą, kad šis reikalavimas kaip atskiras savarankiškas reikalavimas yra nenagrinėtinas teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.

28. Šiuo atveju, įvertinus ieškovo pateikto 2 reikalavimo turinį ir formuluotę – pripažinti, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-9258-559/2023, buvo suklastoti faktai ir aplinkybės, jog civilinėje byloje Nr. 2-2014-527/2023 nėra jokių priedų, matyti, kad šis reikalavimas kildinamas ne iš prarastos bylos dalies fakto nustatymo (pirmo reikalavimo) ir nėra šio fakto nustatymo pasekmė, o kildinamas iš civilinėje byloje Nr. 2-9258-559/2023 priimtos teismo nutarties, taigi, negali būti ieškinio dalyku ir negali būti nagrinėjamas teisme ieškinio teisenos tvarka. Teismas negali atskiroje byloje panaikinti ar pakeisti kitoje civilinėje byloje priimto teismo procesinio sprendimo turinio. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas).

29. Ieškovo 3 reikalavimas įpareigoti teisėją J. R. išmokti elementarius aritmetikos veiksmus skaičiuojant iki 10 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisės normas yra nesusijęs su ieškovo subjektinėmis teisėmis ar pareigomis, tokiu reikalavimu nebus pasiektas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) ieškovo subjektinės teisės ar pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiektas materialusis teisinis efektas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Taigi, toks ieškovo reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

30. Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas dėl 2-5 reikalavimų išsamiai neišdėstė motyvų, tačiau, nustatęs, kad prielaidų kreiptis į teismą nėra, iš esmės priėmė teisėtą sprendimą ir visus ieškinio reikalavimus atsisakė priimti vienu pagrindu kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka.

31. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad jis neturi teisės skųsti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9258-559/2023, kurioje nustatytas terminas trūkumams pašalinti, apeliacinio proceso tvarka, nes nutartis yra skundžiama. Nutartys dėl trūkumų šalinimo yra neskundžiamos, tačiau nutartis dėl ieškinio grąžinimo nepašalinus jo trūkumų yra skundžiama ir ieškovas atskirajame skunde dėl nutarties, kuria ieškinys grąžintas nepašalinus trūkumų, turi teisę kelti argumentus, susijusius su tuo, kad teismas nepagrįstai buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai nurodė, kad dėl teismo procesinių veiksmų, atliktų Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9258-559/2023, ieškovas turi teisę ginčyti teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje nustatytus faktus apeliacinio proceso tvarka.

32. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantas teisėjos šališkumą sieja su teisėjos procesiniais veiksmai, atliktais kitoje civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys abejoti skundžiamą procesinį sprendimą priėmusios teisėjos nešališkumu, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

33. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, neteisėtumo, konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.