Telšių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorėms Žyvilei Dargytei, Jolantai Bružienei, Vilijai Rukšėnienei, Vidai Šurpienei, Germinai Nabažienei,

dalyvaujant ieškovui J. K., ieškovo atstovams advokatams Viliui Jonaičiui, Algiui Staškūnui, atsakovei A. K., atsakovės atstovui advokatui Sergiejui Butai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir pagal atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui J. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas J. K. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas nutraukti jo ir sutuoktinės A. K. 1983-05-14 sudarytą santuoką dėl sutuoktinės kaltės, kadangi ši jam nuolat priekaištavo, psichologiškai terorizavo, kol bendras gyvenimas tapo negalimu. Nurodė, jog santuokoje įgijo nekilnojamojo turto, kurio vertė 630843 Lt ir kilnojamojo turto, kurio vertė 69400 Lt. Nekilnojamąjį turtą prašė padalinti sutuoktinei priteisiant turtą natūra, o jam priteisiant 315421 Lt kompensaciją. Dalį kilnojamųjų daiktų, kurių bendra vertė 42700 Lt, prašė priteisti sutuoktinei, o dalį kilnojamųjų daiktų, kurių vertė 26700 Lt, priteisti jam taip pat priteisiant 8000 Lt kompensaciją. Nurodė, jog nekilnojamasis turtas nors ir įgytas atsakovės pagal dovanojimo sutartį, pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi buvo iš esmės perstatytas ir pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis.

Atsakovė A. K. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, kadangi konfliktai šeimoje prasidėjo po to, kai atsakovė sužinojo, jog iš bendrų sutuoktinių lėšų pirktas automobilis Toyota Land Cruiser yra įregistruotas ieškovo dukterėčios vardu. Be to, ieškovas pats išėjo gyventi pas kitą moterį, su kuria bendravo apie 2 metus, todėl santuoka nutrauktina dėl jo kaltės. Nurodė, jog santuokoje įgyta bendrąja jungtine nuosavybe laikytina tik gyvenamasis namas ir malkinė, kurie buvo naujai pastatyti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Kiti kiemo statiniai yra atsakovės įgyti pagal dovanojimo sutartį, todėl yra jos asmeninė nuosavybė. Nurodė, jog bendromis lėšomis buvo pagerintas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas, tačiau įvertinus pagerinimų mąstą, šis turtas nepripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nesutiko su ieškovo nurodyta turto verte ir nurodė, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas sudaro 177000 Lt, kilnojamasis turtas – 43764,94 Lt. Po santuokos nutraukimo prašė tiek nekilnojamąjį, tiek kilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis, nustatyti nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarką. Taip pat nurodė, kad iš šeimos lėšų įgyto, tačiau ieškovo dukterėčios vardu įregistruoto automobilio Toyota Land Cruiser dalies verte, apie 75000 Lt, turi būti mažinama ieškovui tenkančio turto dalis, iš ieškovo atsakovei taip pat priteistina 18000 Lt už ieškovo savavališkai parduotus automobilius.

Atsiliepime į priešieškinį atsakovas su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog atsakovės nurodomo automobilio Toyota Land Cruiser nepirko, nes neturėjo tokių lėšų, visus šeimos pinigus valdė pati atsakovė. Tai atsakovė išbraukė jį iš ūkio partnerių, tokiu būdu nušalindama nuo bendro verslo, visaip jam prikaišiojo, dėl ko jis buvo priverstas įsirengti gyvenamajame name atskiras patalpas, o vėliau iš viso išeiti iš namų. Tai, kad jis bendrauja su kita moterimi kai faktiškai jo santuoka iširo, teisinės reikšmės neturi, nes santuoka iširo ne dėl kitos moters. Nesutiko su atsakovės reikalavimu padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą natūra, kadangi, gyvenamas namas yra pritaikytas gyventi tik vienai šeimai, be to, prie namo jis neturi jokios žemės, todėl negalėtų verstis ūkine veikla, be to atsakovė tikrai turi pakankamai lėšų kompensacijai sumokėti. Nesutiko su atsakovės siūlomu kilnojamųjų daiktų padalijimu, palaikė savo ieškinio reikalavimą dėl šių daiktų padalijimo. Nurodė, jog jo parduotų automobilių bendra vertė tik 10000 Lt, kurie buvo iš jo kambario pagrobti, kai atsakovė išlaužė šio kambario duris. Taip pat nurodė, kad automobilis Toyota Land Cruiser jam nepriklauso ir negali būti šios bylos dalyku.

Patikslintu priešieškiniu atsakovė sutiko su ieškovo reikalavimu dėl nekilnojamojo turto padalijimo priteisiant jai visą turtą natūra, o ieškovui kompensaciją. Nurodė, jog atsakovės ieškovui mokėtina kompensacija sudarytų 131695 Lt, kuri mažintina 110450 Lt, t.y. kaip kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Patikslintu ieškiniu ieškovas sutiko su nekilnojamojo turto padalijimu natūra, prašydamas priteisti jam ½ gyvenamojo namo su priklausiniais, nustatyti naudojimosi jais tvarką. Nurodė, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo atlikti pagerinimai, pastatytos tvoros, vartai, įrengtos aikštelės ir takeliai, kurie ekspertizės akte įvertinti 59900 Lt. 58600 Lt vertės nurodytą turtą prašė priteisti atsakovei, o jam 28650 Lt kompensaciją. Atitinkamai prašė ir 4356 Lt kompensacijos už atsakovei priklausančioje žemėje liekančius medžius, vaismedžius ir kt. augalus. Prašė priteisti jam kilnojamąjį turtą, kurio vertė 17804 Lt, o atsakovei kilnojamąjį turtą, kurio vertė 21144 Lt.

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė pakeitusi nuomonę dėl turto padalijimo natūra, kadangi ieškovas prasidėjus skyrybų procesui pradėjo kelti konfliktus, įniršio apimtas ant namo sienos užrašė „Gyvatynas“, išdaužė automobilio Toyota Picnic žibintus, apgadino namo sienas, dėl šių įvykių buvo kviečiama policija. Toks ieškovo elgesys rodo, kad turto padalijimas natūra negalimas. Nurodė, jog sutinka su patikslintame ieškinyje nurodytu reikalavimu priteisti atsakovei natūra šiltnamius.

Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti atsakovei traktoriuką „Husgvarna“, 3000 Lt vertės, ir automobilinę priekabą KMZ8136, kurios vertė 400 Lt, nes atsakovė šio turto bylos nagrinėjimo metu neprižiūrėjo ir sugadino. Ieškovui prašė priteisti 4890 Lt kompensaciją.

Teismo posėdyje ieškovas J. K. palaikė ieškinio ir patikslintų ieškinių reikalavimus. Nurodė, kad iš sutuoktinės giminaičių nusipirko sodybą, kurioje pasistatė namą, vertėsi augindami ir pardavinėdami gėles. Visus uždirbtus pinigus naudojo bendrai, tvarkė sodybos aplinką. Norėdamas, kad ir vaikai padėtų dirbti nusprendė, kad jis dirbs viename šiltnamyje, o žmona su vaikais penkiuose. Kai pasidalino šiltnamius, apie 2007-2009 m., atskirai pradėjo tvarkyti ir pinigus. Nuo 2009 m. su sutuoktine santuokinių ryšių nebepalaikė, išsikėlė gyventi į antrą namo aukštą. Mano, jog santuoka iširo dėl sutuoktinės kaltės. Prašė ūkinį pastatą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi šis pastatas buvo iš esmės perstatytas. Patvirtino, kad pardavė santuokoje įgytus automobilius Iveco ir Mercedes Benz Vito, nurodė, jog gautus pinigus panaudojo aplinkos tvarkymui. Paaiškino, kad automobilį Toyota Land Cruiser pirko jo sesuo D. Č., jis tik padėjo automobilį išsirinkti, juo naudojosi. Pripažino, jog ant namo sienos užrašė „gyvatynas“, išdaužė automobilio žibintus, išsivežė keletą santuokoje įgytų daiktų.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas Algis Staškūnas ieškovo ieškinį ir patikslintus ieškinius palaikė, prašė juos tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovė A. K. nepripažino, jog santuoka iširo dėl jos kaltės. Nurodė, kad konfliktai prasidėjo tada, kai sužinojo, kad ieškovas automobilį Toyota Land Cruiser užregistravo dukterėčios vardu, nors šeima taupė šiam automobiliui, rinkosi, buvo susitarę, jog pirks būtent Toyota Land Cruiser. Automobiliui sutaupė per 2007-2009 m. Nurodė, jog ieškovas išsikėlė gyventi į kitą namo aukštą 2009 m. Tada ir vaikams atidavė šiltnamius, o šiems šiltnamius suremontavus, pareiškė, kad ir jam reikia dalies, tada jam grąžino 1,5 šiltnamio. Vėliau vaikai nusipirko naujus šiltnamius, jie turi ūkininkų ūkius, vaikai dirba sau ir ji dirba sau atskirai. Turto dalinti natūra nebenori, kadangi su ieškovu gyventi nebūtų įmanoma, jis niokoja turtą, kerštauja, ją nuolat įžeidinėja, naudoja tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą dėl ko ji kreipėsi į policija ir šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo J. K. kaltės.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Sergiejus Buta palaikė atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodytus reikalavimus: nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą priteisiant turtą natūra atsakovei ir taikant kompensacijos mechanizmą, nepripažinti ūkinio pastato ir šulinio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sumažinti ieškovui priteistiną kompensaciją.

Teismo posėdyje liudytoja D. Č. parodė, kad mama pasakė, kad jos brolis J. K. nori pirkti automobilį jos vardu ir ji sutiko. Patvirtino, kad pinigų už automobilį nemokėjo, tik pasirašė kur reikėjo. Automobiliu naudojosi J. K., ji niekada juo nesinaudojo, ar naudojosi mama, nematė.

Teismo posėdyje liudytoja D. Č. parodė, kad su vyru ieškojo pirkti automobilio, ieškovą paprašė padėti, nes juo labiau pasitikėjo. Avansą 10000 Lt įdavė broliui, kuris automobilių salone viską tvarkė, automobilį registravo dukters vardu. Kitą kartą įdavė broliui 30000 Lt ir 80000 Lt, už kuriuos šis nupirko automobilį. Broliui paprašius, kad jam reikia mašinos, davė jam naudotis Toyota Land Cruiser automobiliu. Nurodė, jog automobiliui sutaupė iš uždirbamų pinigų bei iš dukterims mokėtų išmokų. Nurodė, jog automobilį vėliau pardavė įmonei Mažeikiuose už 100000 Lt, o pirkę buvo už 118000 Lt. Papildomai apklausta liudytoja D. Č. parodė, kad pirmą kartą į automobilių saloną važiavo ji, jos vyras ir brolis ieškovas. Tada sumokėjo 10000 EUR, ji šiuos pinigus buvo įdavusi broliui. Vėliau patikslino, kad tą kartą davė 10000 Lt, o antrą kartą kai važiavo atsiimti automobilio davė 30000 EUR.

Teismo posėdyje liudytojas E. K. parodė, kad yra šalių sūnus. Nurodė, jog konfliktai tarp tėvų prasidėjo tėvui nusipirkus automobilį Toyota Land Cruiser ir vėliau mamai sužinojus, kad automobilis registruotas svetimo žmogaus vardu. Nurodė, jog, jis su broliu ir tėvu ilgą laiką ieškojo pirkti automobilio, jie visi kartu rinkosi modelį, spalvą, taupė pinigus. Kartu su broliu ir tėvu buvo nuvažiavę į saloną, išsirinko ir užsisakė automobilį maždaug už 118000 Lt, sumokėjo avansą. Pasiimti automobilio tėvas važiavo vienas, jų nesivežė, paaiškino, kad dar važiuos aplankyti giminių, su automobiliu grįžo maždaug po savaitės. Automobiliu naudojosi vienas tėvas pats, niekam jo nedavė. Nurodė, jog niekam nežinant tėvas pardavė automobilius Iveco ir Mercedes Benz Vito, kurį prieš pat pardavimą jie su broliu savo lėšomis buvo suremontavę. Nurodė, jog namuose viskas sukurta bendromis lėšomis, ūkinis pastatas buvo remontuojamas, buvo aptinkuotas. Tėvas jiems su broliu buvo atidavęs šiltnamius, tačiau vėliau jie su broliu nusipirko naujus šiltnamius, įkūrė savo ūkininkų ūkius, verčiasi ūkine veikla. Padalijus tėvams turtą natūra gyventi būtų neįmanoma, nes tėvas niokoja turtą, nuolat kelia konfliktus, juos gąsdina, po tėvo apsilankymų pablogėja mamos sveikata, yra tekę vežti ją į ligoninę.

Teismo posėdyje liudytojas T. K. parodė, kad yra šalių sūnus. Konfliktai tarp tėvų prasidėjo po to, kai mama sužinojo, jog automobilis Toyota Land Cruiser užregistruotas tėvo dukterėčios vardu. Minėtą automobilį planavo pirkti šeima, automobiliui ketino skirti apie 100000 Lt, važiavo į saloną pirkti automobilio po motinos dienos, nes tada uždirba daugiausiai pinigų. Kai parsivežė automobilį, tėvas juo labai džiaugėsi, abejonių, kad tai ne tėvų automobilis nekilo. Vėliau tėvas pradėjo gadinti turtą, ant namo užrašė „gyvatynas“, išdaužė automobilio žibintus, išmėtė kieme jų auginamas gėles „našlaites“. Vėliau paaiškėjo, kad tėvas yra pardavęs kitus du automobilius Iveco ir Mercedes Benz Vito, kurį jie su broliu buvo suremontavę už 2500 Lt. Nurodė, jog tėvas jam su broliu atidavė medinius šiltnamius, nes dirbti nebenorėjo. Dabar jie kiekvienas turi ūkininko ūkius, dirba atskirai.

Liudytojas K. K. M. teismo posėdyje parodė, kad kartu su D. Č. ir J. K. vyko į automobilių saloną apžiūrėti automobilio. J. K. sumokėjo 10000 EUR avansą, tuos pinigus buvo davusi D. Č.. Kai atvažiavo pasiimti automobilio sumokėjo 30000 EUR J. K., kuriam pinigus davė D. Č..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Iš ieškinio teismui bei pateiktų į bylą rašytinių įrodymų – santuokos liudijimo kopijos (1 t. 8 b. l.) teismas nustatė, jog J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), (ikisantuokinė pavardė - „Stonkutė”) santuoka buvo įregistruota 1983 m. gegužės 14 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 189. Santuokoje jiems gimė sūnūs E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurie jau yra pilnamečiai (1 t. 9 b. l.).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (LAT Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (LAT Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės motyvuodamas tuo, kad ši jam nuolat priekaištaudavo, psichologiškai terorizuodavo, atskyrė jį nuo verslo, todėl jis iš pradžių pradėjo gyventi kitame kambaryje, o vėliau išsikėlė gyventi atskirai. Atsakovė santuoką prašė nutraukti dėl ieškovo kaltės, kadangi nesutarimai tarp sutuoktinių prasidėjo dėl to, kad ieškovas už šeimos pinigus pirktą automobilį Toyota Land Cruiser užregistravo savo dukterėčios vardu. Tokie ieškovo veiksmai rodo, kad jis jau buvo suplanavęs nutraukti santuoką su atsakove. Be to, ieškovas atsakovei nežinant pardavė du automobilius, kurie buvo šeimos turtas, ir gautus pinigus panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tai yra, kad jie būtų panaudoti šeimos interesams įrodymų teismui pateikta nebuvo. Visa tai rodo, kad būtent ieškovas pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl jo kaltės.

Iš byloje esančių dokumentų, šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad iš tiesų konfliktai šeimoje prasidėjo po to, kai ieškovas parsivežė automobilį Toyota Land Cruiser, kurį kaip nurodė atsakovė ir liudytojai E. K. ir T. K. pirko šeima už bendras šeimos lėšas, ir kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo užregistruotas ieškovo sesers D. Č. dukters D. Č. vardu. Tokie ieškovo veiksmai sukėlė sutuoktinės nepasitikėjimą, kaip beje rodo ir ieškovo nepasitikėjimą šeima. Tai, kad ieškovas veikė atskirai nuo šeimos patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas be sutuoktinės žinios pardavė du santuokoje įgytus automobilius, už kuriuos gautas lėšas panaudojo savo nuožiūra. Visos šios aplinkybės rodo, kad ieškovas pažeidė lojalumo pareigą visada veikti kito sutuoktinio, šeimos interesais ir kt. Gilėjant konfliktams tarp sutuoktinių ieškovas nesistengė išsaugoti šeimos, o elgėsi priešingai, iš pradžių išsikėlė gyventi į kitą kambarį, vėliau išsikėlė gyventi atskirai, o atvykęs į šeimos namus niokojo bendrą sutuoktinių turtą, keldavo konfliktus, dėl kurių ne kartą buvo kviesta policija. Įrodymų, kad ieškovas buvo priverstas išsikelti į kitą kambarį, o vėliau ir į kitą būstą dėl atsakovės kaltės nėra. Ieškovas nurodė, kad iš šeimos išsikėlė ir šiuo metu gyvena su kita moterimi. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog sutuoktinė jį atskyrė nuo verslo, tačiau teismo posėdyje pats teigė, kad norėdamas, kad sūnūs pradėtų dirbti sutuoktinei ir sūnums nusprendė palikti 5 šiltnamius, o pats dirbo viename šiltnamyje (2 t. 42 b. l.). Taigi ieškovas pats paneigia savo teiginius apie tai, kad sutuoktinė jį atskyrė nuo verslo. Įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų pažeidusi savo kaip sutuoktinės pareigas, būtų naudojusi psichologinę prievartą prieš ieškovą byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog būtent ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalumo, abipusės pagarbos ir kitus principus, dėl ko santuokinis gyvenimas tapo negalimas, todėl pripažintina, kad santuoka iširo ir nutrauktina dėl ieškovo J. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina jo pavardė „K.“, atsakovei – jos santuokinė pavardė „K.“.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Byloje nustatyta, kad santuokos metu atsakovės A. K. vardu remiantis apskrities viršininko sprendimu įregistruotos nuosavybės teisės į 3,6700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), remiantis 1995-06-29 dovanojimo sutartimi įregistruotos nuosavybės teisės į ūkinį pastatą ir kitą statinį – šulinį, esančius minėtame žemės sklype, bei remiantis statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktais įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir malkinę, taip pat esančius minėtame žemės sklype. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog gyvenamasis namas ir malkinė buvo pastatyti šalims esant santuokoje iš bendrų lėšų, todėl šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir ginčo dėl to byloje nėra. Ieškovas prašė pripažinti, kad atsakovei A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi šis pastatas buvo iš esmės pagerintas.

Lietuvos Respublikos CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. Šis reglamentavimas yra bendras nepriklausomai nuo to, ar šalys gyvendamos santuokoje susilaukė vaikų, taip pat šis įstatymo taikymas nepriklauso nuo santuokos trukmės. Tačiau Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normose nustatytos ir šios taisyklės išimtys. Tokia išimtis nustatyta LR CK 3.90 straipsnyje, reglamentuojančiame turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. LR CK 3.90 str. numato, jog turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas iš esmės buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, jog turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008; ir kt.). Turto esminis pagerinimas yra vertinamasis kriterijus, t. y. ar atliktas pagerinimas atitinka šį kriterijų, sprendžia teismas kiekvienoje nagrinėjamoje byloje. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, taip pat į tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje.

Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ūkinis pastatas, kurį ieškovas prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pastatytas 1935 m., pastato rekonstrukcija atlikta 2000-2007 m. (1 t., 14 b. l.). Turto ekspertizės aktu Nr. 12/01E nustatyta ūkinio pastato vertė 43000 Lt. Abi šalys sutinka, kad ūkinis pastatas buvo remontuojamas, buvo atlikti pagerinimo darbai ir šie darbai atlikti santuokos metu bei bendromis šalių lėšomis, tačiau nesutinka su pagerinimo mastu. Ieškovas įrodinėdamas, kad ūkinis pastatas buvo pagerintas iš esmės pateikė atliktų rekonstrukcijos darbų sąmatinį skaičiavimą, pagal kurį, ūkinio pastato rekonstrukcijos vertė yra 40007,33 Lt (patikslinta 38738,29 Lt). Atsakovė pateikė ieškovo pateikto ūkinio pastato rekonstrukcijos sąmatinio skaičiavimo analizę, kurios išvadoje nurodyta, jog ieškovo pateikta ūkinio pastato rekonstrukcijos darbų sąmatinė kaina yra per didelė, o taip pat pateikė ūkinio pastato rekonstrukcijos lokalinę sąmatą, pagal kurią ūkinio pastato rekonstrukcijos vertė yra 24369,39 Lt.

Atsižvelgdamas į šalių pateiktas ūkinio pastato rekonstrukcijos sąmatas, į tai, kad šios sąmatos sudarytos remiantis kiekvienos iš šalių žodiniais paaiškinimais apie atliktus darbus ir naudotas medžiagas, nes dokumentų, patvirtinančių atliktus darbus ir naudotas medžiagas bei jų vertę nėra, į tai, kad į sąmatas yra įtrauktas ir užmokestis už darbą, nors šalių paaiškinimais nustatyta, jog pagerinimo darbai buvo atliekami ūkio būdu, dirbant šalims, jų vaikams, teismas sprendžia, jog labiausiai tikėtina ūkinio pastato rekonstrukcijos vertė atitinka šalių pateiktų sąmatų vidurkį, t.y. apie 31553,84 Lt ((38738,29 Lt + 24369,39 Lt)/2). Nustačius, jog ūkinio pastato pagerinimo vertė abiejų šalių bendromis lėšomis yra 31553,84 Lt, atsižvelgiant į sutuoktinių santuokoje įgyto turto lygių dalių principą laikytina, jog ieškovui tenkanti pagerinimų vertė yra 15776,92 Lt. Įvertinus ieškovui tenkančių pagerinimų vertę bei visą ūkinio pastato vertę (43000 Lt), teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti atsakovei A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato pagerinimo esminiu.

Tačiau nors ieškovo prisidėjimas prie sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato pagerinimo asmeninėmis lėšomis, medžiagomis ir darbu nėra esminis ir nelemia šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje nustatytais pagrindais, teismo vertinimu, sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę. Kai vienas sutuoktinis iš savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai, nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus, tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo sutuoktinio teisių gynimo būdas, kai nėra turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe sąlygų, nurodytų CK 3.90 straipsnyje, laikytinas tokio turto pagerinimo, atlikto vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, darbu, vertės kompensavimas (LAT 2010 m. gegužės mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Nustačius, jog ieškovui tenkančių pagerinimų vertė yra 15776,92 Lt, siekiant sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros, ieškovui iš atsakovės priteistina pagerinimų vertės t. y. 15776,92 Lt kompensacija.

Ieškovas taip pat prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kitą statinį - šulinį, priklausanti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau jokių įrodymų, jog šis statinys buvo iš esmės pagerintas ir yra kitos Lietuvos Respublikos CK 3.90 str. numatytos sąlygos šiam turtui pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe nepateikė, todėl ieškovo prašymas netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į šalių ieškinyje ir priešieškinyje nurodytus kitus santuokoje įgytus daiktus laikytina, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ir į dalintino turto balansą patenkantį turtą sudaro: gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-1032-7641, kurio vertė 233800 Lt, malkinė, unikalus Nr. 4400-1032-7674, kurios vertė 11000 Lt, 480 kv. m. ploto kiemo aikštelė, kurios vertė 17000 Lt, 197 kv. m. ploto takeliai ir aikštelė, kurių vertė 5600 Lt, 425 kv. m. ploto kelias su aikštelėmis, kurių vertė 7000 Lt, 117 kv. m. ploto vielos tinklo tvora ant metalinių stulpelių, kurios vertė 1400 Lt, 138 kv. m. vielos tinklo tvora ant metalinių stulpelių su betoniniais juostiniais pamatais, kurios vertė 2300 Lt, automatiniai vartai, kurių vertė 2800 Lt, 4.84 kv. m. ploto pavėsinė su nendriniu stogu ir ąžuolo baldais, kurios vertė 1000 Lt, 192 kv. m. ploto medinių lentų lieptas į pavėsinę, kurio vertė 300 Lt, 300 m ilgio nutekamojo vandens magistralė, kurios vertė 1500 Lt, 11 m gylio šulinys namo viduje, kurio vertė 1400 Lt, 1320 kv. m. ploto šiltnamiai, kurių vertė 9300 Lt, 110 kv. m. ploto malkinė, kurios vertė 10000 Lt, 4 kv. m. sandėliukas, kurio vertė 300 Lt, priekaba KMZ 8136, valst. Nr. LA 480, kurios vertė 400 Lt, automobilis Toyota Picnic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7000 Lt, virtuvės baldų komplektas su buitine įranga, kurio vertė 5000 Lt, mikrobangų krosnelė GMO-20 DGE, kurios vertė 100 Lt, TV „Samsung“ LE19R71BX, kurio vertė 350 Lt, virtuvinis stalas su 6 kėdėmis, kurių vertė 400 Lt, orkaitė „Gorenje“, kurios vertė 300 Lt, šaldytuvas 2FC-47NFX, kurio vertė 600 Lt, gartraukis „Ardo“, kurio vertė 250 Lt, baro kėdės, kurių vertė 100 Lt, kriauklė su maišytuvu, kurių vertė 150 Lt, dujinis kaitinimo paviršius „Ariston“ PH 640 MST, kurio vertė 400 Lt, šviestuvas, kurio vertė 150 Lt, skalbimo mašina „Whirpull“, kurios vertė 150 Lt, 150 cm ilgio vonia, kurios vertė 150 Lt, keramikinė kriauklė su pakoja, kurios vertė 100 Lt, 3 vandens maišytuvui, kurių vertė 150 Lt, spintelė, kurios vertė 50 Lt, veidrodis, kurio vertė 50 Lt, virtuvės šviestuvas, kurio vertė 50 Lt, miegamojo komplektas „Jūratė“, kurio vertė 1300 Lt, vonios kambario šviestuvas, kurio vertė 50 Lt, svetainės baldų minkštas kampas 3x2x1, kurio vertė 600 Lt, žurnalinis staliukas, kurio vertė 300 Lt, odinis baldų su medinėmis atramomis komplektas, kurio vertė 2000 Lt, indauja su komoda, kurios vertė 2500 Lt, bilijardo stalas, kurio vertė 200 Lt, muzikinis centras, kurio vertė 250 Lt, žurnalinis staliukas, kurio vertė 300 Lt, kompiuterio stalas, kurio vertė 80 Lt, televizoriaus staliukas, kurio vertė 100 Lt, minkštas kampas, kurio vertė 400 Lt, TV „Panasonic“, „Samsung“, „Shivaki“, kurių vertė 600 Lt, traktoriukas „Husgvarna CT – 151“, kurio vertė 3000 Lt, purkštuvas „Solo Part 423“, kurio vertė 650 Lt, žoliapjovė „Jonsered“, kurios vertė 50 Lt, vejapjovė „Castell 151“, kurios vertė 50 Lt, krūmapjovė BC 2125, kurios vertė 200 Lt, benzopjūklas „Jonsered“, kurio vertė 50 Lt, suvirinimo aparatas (duomenys neskelbtini) kurio vertė 80 Lt, oro kompresorius, kurio vertė 200 Lt, obliavimo staklės „Eglutė“, kurių vertė 113 Lt, žemės smulkintuvas „Husqvarna“, kurio vertė 216 Lt, generatorius „Gude“ 2 kW, kurio vertė 231 Lt, šaldymo agregatas, kurio vertė 1029 Lt, pramoninis šaldytuvas, kurio vertė 1280 Lt, medinis vežimas, kurio vertė 200 Lt, lauko baldai, susidedantys iš stalo su dviem suolais, kurių vertė 400 Lt, pavėsinės baldus, susidedantys iš ąžuolinių 2 suoliukų ir stalo, kurių vertė 800 Lt, siuvimo mašina su staliuku, kurios vertė 150 Lt, plaunamas dulkių siurblys „Philips“, kurio vertė 100 Lt, 450 vnt. silikatinių plytų, kurių vertė 180 Lt, 18 vnt. perdengimo plokščių, kurių vertė 900 Lt, 40 vnt. 5 cm storio lentų, kurių vertė 900 Lt, 2 vnt. kieto kuro oro šildytuvų „Bullerjan“, kurių vertė 675 Lt, 2 vnt. kieto kuro oro šildytuvus „Bullerjan“, kurių vertė 675 Lt, metaliniai garažo vartai, kurių vertė 500 Lt, metalinis 5000 L talpos indas, kurio vertė 300 Lt, 3 po 1000 L talpos plastmasinius indus, kurių vertė 270 Lt, 10 vnt. gipso kartono plokščių, kurių vertė 134 Lt, l,5m3 ąžuolinių lentų, kurių vertė 735 Lt, 600 m ilgio metaliniai vamzdžiai, kurių vertė 300 Lt, 60 m ilgio 129 vnt. buko medelių gyvatvorė, kurios vertė 1260 Lt, 50 m ilgio 101 vnt. ligustro medelių gyvatvorė, kurios vertė 228 Lt, 151 vnt. dekoratyvinių augalų ir medelių, kurių vertė 2135 Lt.

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys.

Nagrinėjamu atveju kiekviena iš šalių teismui buvo pateikusi turto vertinimo ataskaitas, tačiau šalių pateiktiems vertinimams labai skiriantis, 2012-05-28 teismo nutartimi buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė, abi šalys galėjo pateikti ekspertei vertintinų daiktų sąrašus, šalys bendru sutarimu pasirinko turto vertinimo ekspertę. Nors ieškovas nesutiko su ekspertizės akte nustatyta kai kurio turto verte, tačiau, be nepagrįstų argumentų, nepateikė teismui jokių duomenų, leidžiančių abejoti nepriklausomo eksperto atlikta turto vertės nustatymo ekspertize.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog nuo turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimo dėl valstybėje vykstančių ekonominių ir socialinių makroprocesų būtų labai pakitusi turto vertė, teismas, nustatydamas dalytino turto vertę, vadovaujasi nepriklausomo eksperto atlikta turto vertės ekspertize.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę (CK 3.118, 3.119 straipsniai) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), padalija turtą natūra, t. y. kiekvienam sutuoktiniui perduoda aiškiai apibrėžtą turtą (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima arba vienam iš sutuoktinių tenka didesnės vertės turtas, kitam sutuoktiniui priteisiama piniginė kompensacija. LAT teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, tačiau santuokoje įgytas turtas gali būti nedalijamas natūra tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (LAT 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-523/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog sutuoktiniai nuolat konfliktuoja, ieškovas pripažino, jog yra išdaužęs automobilio Toyota Picnic žibintus, buvo užrašęs ant namo sienos „gyvatynas“, plaktuku daužė namo sienas, palanges. Be to, byloje pateikti įrodymai apie tai, kad 2013-08-02 ir 2013-09-20 Mažeikių rajono PK pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, kurių metu J. K. galimai smurtavo prieš sutuoktinę A. K. ir sūnų T. K.. Be to ieškovas J. K. nurodė, kad šiuo metu ginčo name negyvena ir turi kur gyventi, ir atsiliepime į pirminį atsakovės priešieškinį nurodė, kad gyvenamas namas yra pritaikytas gyventi tik vienai šeimai, be to, prie namo jis neturi jokios žemės, todėl negalėtų verstis ūkine veikla, be to atsakovė tikrai turi pakankamai lėšų kompensacijai sumokėti. Atsakovė A. K. ir liudytojai E. K. bei T. K. nurodė, kad ieškovas J. K. yra jiems ne kartą sakęs, kad pats namuose negyventų, o įleistų gyventi nuomininkus – asocialius asmenis, turėdamas tikslą jiems kenkti, kerštauti ir trukdyti ramiai gyventi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes akivaizdu, jog santuokoje įgyto gyvenamojo namo padalijimas natūra prieštarautų tiek sutuoktinių, tiek jų vaikų, gyvenančių tame pačiame name, interesams. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamąjį namą padalijus natūra, ieškovas ir atsakovė būtų priversti derinti interesus, susitarti dėl apmokėjimo už komunalinius patarnavimus, sunaudotą šilumos energiją, vandenį, elektrą, taip pat derinti naudojimosi bendromis patalpomis laiką, būtų būtina spręsti klausimą dėl servituto nustatymo, kad ieškovas galėtų patekti į gyvenamąjį namą ir tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos naujiems šalių konfliktams kilti, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turto padalijimas natūra negalimas.

Nustačius, jog nekilnojamojo turto padalijimas natūra negalimas, atsakovei A. K. priteistinas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. Nr. 4400-1032-7641, kurio vertė 233800 Lt, ir malkinė, unikalus Nr. 4400-1032-7674, kurios vertė 11000 Lt, o ieškovui už atsakovei tenkančio turto dalį priteistina 122400 Lt kompensacija.

Sprendžiant dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo įvertintina tai, kad dalis daiktų yra neatsiejamai susiję su atsakovei priteistu gyvenamuoju namu, jų perkėlimas fiziškai yra įmanomas, tačiau ekonomiškai nenaudingas, perkėlimo metu daiktai galėtų būti sugadinti ar sumažinta jų vertė, dalis daiktų yra reikalingi atsakovės vykdomai ūkinei veiklai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog atsakovės patikslintame priešieškinyje pasiūlyta kilnojamųjų daiktų padalijimo tvarka labiausiai atitiks abiejų šalių interesus, kadangi panašią daiktų padalijimo tvarką siūlė ir ieškovas savo pradiniame ieškinyje.

Ieškovui J. K. priteistini šie santuokoje įgyti kilnojamieji daiktai: 4.84 kv. m. ploto pavėsinė su nendriniu stogu ir ąžuolo baldais, kurios vertė 1000 Lt, 1320 kv. m. ploto šiltnamiai, kurių vertė 9300 Lt, 110 kv. m. ploto malkinė, kurios vertė 10000 Lt, 4 kv. m. sandėliukas, kurio vertė 300 Lt, automobilis Toyota Picnic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7000 Lt, (vertė sumažinta J. K. išdaužus automobilio žibintus ir ieškovui paaiškinus, kad jis sugadino savo turtą (1 t. 197 b. l.), TV „Samsung“ LE19R71BX, kurio vertė 350 Lt, skalbimo mašina „Whirpull“, kurios vertė 150 Lt, svetainės baldų minkštas kampas 3x2x1, kurio vertė 600 Lt, odinis baldų su medinėmis atramomis komplektas, kurio vertė 2000 Lt, indauja su komoda, kurios vertė 2500 Lt, bilijardo stalas, kurio vertė 200 Lt, muzikinis centras, kurio vertė 250 Lt, žurnalinis staliukas, kurio vertė 300 Lt, kompiuterio stalas, kurio vertė 80 Lt, televizoriaus staliukas, kurio vertė 100 Lt, minkštas kampas, kurio vertė 400 Lt, TV „Panasonic“, „Samsung“, „Shivaki“, kurių vertė 600 Lt, traktoriukas „Husgvarna CT – 151“, kurio vertė 3000 Lt, purkštuvas „Solo Part 423“, kurio vertė 650 Lt, žoliapjovė „Jonsered“, kurios vertė 50 Lt, vejapjovė „Castell 151“, kurios vertė 50 Lt, krūmapjovė BC 2125, kurios vertė 200 Lt, benzopjūklas „Jonsered“, kurio vertė 50 Lt, suvirinimo aparatas (duomenys neskelbtini) kurio vertė 80 Lt, oro kompresorius, kurio vertė 200 Lt, obliavimo staklės „Eglutė“, kurių vertė 113 Lt, žemės smulkintuvas „Husqvarna“, kurio vertė 216 Lt, šaldymo agregatas, kurio vertė 1029 Lt, pramoninis šaldytuvas, kurio vertė 1280 Lt, lauko baldai, susidedantys iš stalo su dviem suolais, kurių vertė 400 Lt, pavėsinės baldai, susidedantys iš ąžuolinių 2 suoliukų ir stalo, kurių vertė 800 Lt, siuvimo mašina su staliuku, kurios vertė 150 Lt, 450 vnt. silikatinių plytų, kurių vertė 180 Lt, 18 vnt. perdengimo plokščių, kurių vertė 900 Lt, 40 vnt. 5 cm storio lentų, kurių vertė 900 Lt, 2 vnt. kieto kuro oro šildytuvų „Bullerjan“, kurių vertė 675 Lt, metaliniai garažo vartai, kurių vertė 500 Lt, 3 po 1000 L talpos plastmasinius indus, kurių vertė 270 Lt, 10 vnt. gipso kartono plokščių, kurių vertė 134 Lt, 1,5 m3 ąžuolinių lentų, kurių vertė 735 Lt, 600 m ilgio metaliniai vamzdžiai, kurių vertė 300 Lt. Iš viso ieškovui J. K. priteistina kilnojamojo turto už 47992 Lt. Pažymėtina, jog nors ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti atsakovei traktoriuką „Husgvarna“ – 3000 Lt vertės bei priekabą KMZ8136 - 400 Lt vertės, nes jo teigimu atsakovė šį turtą sugadino. Atsakovė neprieštaravo, kad jai būtų priteista priekabą KMZ8136, tačiau nesutiko, kad jai būtų priteistas traktoriukas „Husgvarna“, nes jis nėra sugadintas. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų, patvirtinančių, jog traktoriukas „Husgvarna CT – 151“, kurio vertė 3000 Lt yra sugadintas dėl atsakovės kaltės, teismui nepateikė, jis priteistinas ieškovui, o priekaba KMZ8136 - 400 Lt – atsakovei.

Atsakovei A. K. priteistini šie santuokoje įgyti kilnojamieji daiktai: priekaba KMZ 8136, valst. Nr. LA 480, kurios vertė 400 Lt, 480 kv. m. ploto kiemo aikštelė, kurios vertė 17000 Lt, 197 kv. m. ploto takeliai ir aikštelė, kurių vertė 5600 Lt, 425 kv. m. ploto kelias su aikštelėmis, kurių vertė 7000 Lt, 117 kv. m. ploto vielos tinklo tvora ant metalinių stulpelių, kurios vertė 1400 Lt, 138 kv. m. vielos tinklo tvora ant metalinių stulpelių su betoniniais juostiniais pamatais, kurios vertė 2300 Lt, automatiniai vartai, kurių vertė 2800 Lt, 192 kv. m. ploto medinių lentų lieptas į pavėsinę, kurio vertė 300 Lt, 300 m ilgio nutekamojo vandens magistralė, kurios vertė 1500 Lt, 11 m gylio šulinys namo viduje, kurio vertė 1400 Lt, virtuvės baldų komplektas su buitine įranga, kurio vertė 5000 Lt, mikrobangų krosnelė GMO-20 DGE, kurios vertė 100 Lt, virtuvinis stalas su 6 kėdėmis, kurių vertė 400 Lt, orkaitė „Gorenje“, kurios vertė 300 Lt, šaldytuvas 2FC-47NFX, kurio vertė 600 Lt, gartraukis „Ardo“, kurio vertė 250 Lt, baro kėdės, kurių vertė 100 Lt, kriauklė su maišytuvu, kurių vertė 150 Lt, dujinis kaitinimo paviršius „Ariston“ PH 640 MST, kurio vertė 400 Lt, šviestuvas, kurio vertė 150 Lt, 150 cm ilgio vonia, kurios vertė 150 Lt, keramikinė kriauklė su pakoja, kurios vertė 100 Lt, 3 vandens maišytuvui, kurių vertė 150 Lt, spintelė, kurios vertė 50 Lt, veidrodis, kurio vertė 50 Lt, virtuvės šviestuvas, kurio vertė 50 Lt, miegamojo komplektas „Jūratė“, kurio vertė 1300 Lt, vonios kambario šviestuvas, kurio vertė 50 Lt, žurnalinis staliukas, kurio vertė 300 Lt, generatorius „Gude“ 2 kW, kurio vertė 231 Lt, medinis vežimas, kurio vertė 200 Lt, plaunamas dulkių siurblys „Philips“, kurio vertė 100 Lt, 2 vnt. kieto kuro oro šildytuvai „Bullerjan“, kurių vertė 675 Lt, metalinis 5000 L talpos indas, kurio vertė 300 Lt, 60 m ilgio 129 vnt. buko medelių gyvatvorė, kurios vertė 1260 Lt, 50 m ilgio 101 vnt. ligustro medelių gyvatvorė, kurios vertė 228 Lt, 151 vnt. dekoratyvinių augalų ir medelių, kurių vertė 2135 Lt. Iš viso atsakovei A. K. priteistina kilnojamojo turto už 54479 Lt.

Kadangi atsakovei A. K. tenkančio kilnojamojo turto vertė yra 3244 Lt didesnė, ieškovui iš atsakovės priteistina 3244 Lt kompensacija.

Taip pat atsakovė A. K. sutiko kompensuoti ieškovui pusę aplink jai tenkantį gyvenamąjį namą esančios vejos įrengimo kaštų (5128 Lt), t.y. 2564 Lt, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina ir ši suma.

Atsižvelgiant į tai matyti, jog atsakovės A. K. ieškovui J. K. mokėtina kompensacija už nelygiai padalintą santuokoje įgytą turtą sudaro 143 984,92 Lt.

Atsakovė A. K. patikslintu priešieškiniu prašiusi priteisti jai turtą natūra, o ieškovui kompensaciją, taip pat prašė ieškovui priteistiną kompensaciją sumažinti įvertinus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, patirtą dėl ieškovo veiksmų. Iš viso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą atsakovė įvertino 110450 Lt, nurodydama, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė sumažėjo 36000 Lt ieškovui savavališkai pardavus automobilius Mercedes Benz Vito bei Iveco, 67550 Lt ieškovui iš šeimos lėšų svetimu vardu nupirkus ir vėliau pardavus automobilį Toyota Land Cruiser, 650 Lt ieškovui skyrybų proceso metu iš namų pasiėmus ir paslėpus TV „Panasonic, kurio vertė 450 Lt, metalo pjovimo agregatą, kurio vertė 100 Lt, medžio pjovimo agregatą, kurio vertė 100 Lt.

Lietuvos Respublikos CK 3.123 str. 3 d. numato, jog jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte. Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti (CK 3.123 str. 4 d.).

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad santuokos metu ieškovo vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į automobilius Mercedes Benz Vito, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 65, 67 b. l.). Ieškovas J. K. automobilį Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-09 pardavė už 8000 Lt (1 t. 87 b. l.), o automobilį Mercedes Benz Vito, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 2011-08-13 už 2000 Lt (1 t. 86 b. l.). Ieškovas J. K. bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad pardavė minėtus automobilius, tačiau teigė tai daręs su atsakovės žinia ir skirtingai aiškino kur buvo panaudoti už automobilius gauti pinigai, t.y. pirmiausia teigė, jog gauti pinigai buvo pavogti iš jo kambario išlaužus duris (1 t. 83 b. l.), o teismo posėdyje teigė, kad pinigai už abu automobilius buvo panaudoti bendroms reikmėms, aplinkos tvarkymui (2 t. 43-44 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kad automobilis Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas šiek tiek daugiau nei prieš metus iki bylos iškėlimo (byla iškelta 2011-11-15), šio turto pardavimas nevertintinas kaip bendro turto sumažinimas. O automobilio Mercedes Benz Vito, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimas pripažintinas bendro turto sumažinimu ieškovui padidinant savo asmeninę nuosavybę, kadangi turtas parduotas jau šalims tvarkant savo pajamas atskirai, ieškovas aiškindamas kur buvo panaudoti gauti pinigai yra nenuoseklus, todėl teismas mano, kad labiau tikėtina, jog gauti pinigai buvo panaudoti ne bendriems, o asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti. Nors atsakovė buvo pateikusi turto vertinimo pažymą, pagal kurią automobilio Mercedes Benz Vito vertė 6000 Lt (1 t. 53 b. l.), teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas automobilį pardavė už 2000 Lt, atsakovė aplinkybės, kad automobilis parduotas už mažesnę nei rinkos kaina neįrodinėjo, sprendžia, jog ieškovas parduodamas automobilį Mercedes Benz Vito, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumažino bendro turto vertę 2000 Lt, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina kompensacijos suma mažintina prarasto bendro turto verte, t.y. 2000 Lt (CK 3.123 str. 3 d.).

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas J. K. 2009-05-07 UAB „Autotoja“ sumokėjo 3500 EUR avansą už automobilį Toyota Land Cruiser 120 (2 t. 13 b. l.). Tą pačią dieną sudaryta automobilio Toyota Land Cruiser pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „Autotoja“ ir D. Č. (2 t. 3-9 b. l.). Automobilio kaina su papildoma įranga 118000 Lt. 2009-05-28 kasos pajamų orderiuose Nr. 003388 ir Nr. 003389 nurodyta, kad D. Č. sumokėjo UAB „Autotoja“ 30000 EUR ir 2331,20 Lt už Toyota Land Cruiser, tačiau teismo posėdyje liudytoja D. Č. nurodė, kad ji pinigų už automobilį nemokėjo ir kasos pajamų orderiuose yra ne jos parašas, o atsakovas J. K. pripažino, kad tai jis pasirašė ant minėtų dokumentų (2 t. 14-15 b. l.). Automobilis priėmimo – perdavimo aktu perduotas D. Č. (2 t. 10 b. l.). Automobilis Toyota Land Cruiser 2009-05-28 įregistruotas VĮ „Regitra“ D. Č. vardu (2 t. 17 b. l.). Šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad automobiliu Toyota Land Cruiser, registruotu D. Č. vardu, iki jo pardavimo 2012-03-19 naudojosi ieškovas J. K., o nei liudytoja D. Č., nei liudytoja D. Č. šiuo automobiliu nesinaudojo.

Atsakovės teigimu automobilis buvo įsigytas iš sutuoktinių bendrų lėšų, ieškovo teigimu automobilį įsigijo jo sesuo D. Č. ir leido jam automobiliu neatlygintinai naudotis. Ieškovas neigė aplinkybes, kad šeimoje buvo kalbama apie naujo automobilio įsigijimą, buvo taupomi pinigai, tačiau šiuos ieškovo teiginius paneigia atsakovės A. K. bei šalių sūnų liudytojų E. K. ir T. K. parodymai apie tai, kad kartu su tėvu rinko, ieškojo automobilį, taupė jam pinigus, pirmą kartą sūnūs su tėvu vieni kartu važiavo ir į automobilių saloną rinktis ir apžiūrėti būtent Toyota Land Cruiser automobilio. Nors ieškovas teigė minėtus liudytojus esant šališkus, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių sūnūs yra pilnamečiai, finansiškai nepriklausomi nei nuo ieškovo, nei nuo atsakovės, sprendžia, jog pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais nėra. Tai, kad automobilis Toyota Land Cruiser buvo įsigytas ne D. Č. ir ne jos dukters D. Č., nors ir įregistruotas pastarosios vardu, patvirtina liudytojos D. Č. parodymai teismo posėdžio metu apie tai, kad jos mama sakė, jog jos brolis J. K. nori pirkti jos vardu automobilį (2 t. 47 b. l.). Liudytoja D. Č. patvirtino, kad pinigų už automobilį nemokėjo, juo nesinaudojo, automobiliu naudojosi J. K.. Liudytoja D. Č. parodė, kad pinigų automobiliui sutaupė iš išmokų vaikams bei darbo užmokesčio, pateikė pažymas apie jai išmokėtas sumas (2 t. 33-38 b. l.). Atsakovė A. K. pateikė pajamų deklaracijas apie jos 2008-2012 m. gautas pajamas (2 t. 117- 141 b. l.). Išanalizavus pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad D. Č. laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2007 m. buvo išmokėta 81956,43 Lt, liudytoja gautas lėšas išgrynindavo, o taip pat naudojo tam tikroms paslaugoms apmokėti (2 t. 92-98 b. l.), nors už D. Č. vardu registruotą ir bylos nagrinėjimo teisme metu už 105 000 Lt parduotą automobilį pinigai ir buvo pervesti į D. Č. sąskaitą (2 t. 23, 24, 81 b. l.), o atsakovės A. K. vien 2007-2009 m. deklaruotos pajamos sudarė apie 200000 Lt, labiau tikėtina, jog būtent atsakovė A. K. 2009 m. gegužės mėnesį turėjo pakankamai lėšų automobiliui už 118000 Lt įsigyti.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje surinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma patvirtina, kad 118000 Lt vertės automobilis Toyota Land Cruiser, buvo įsigytas iš šalių bendrų lėšų, nors ir įregistruotas trečiojo asmens D. Č. vardu. Kadangi ieškovas J. K., iš bendrų sutuoktinių lėšų įgytą automobilį įregistravo trečiojo asmens vardu, o 2012-03-19 Toyota Land Cruiser buvo parduotas, spręstina, jog ieškovas sumažino bendrąją sutuoktinių nuosavybę 118000 Lt, todėl jam iš atsakovės priteistina kompensacija mažintina puse prarasto turto vertės, t.y. 59000 Lt.

Turto vertinimo ekspertizės akte nurodyta, jog ekspertizės atlikimo metu nerastas TV „Panasonic“ ir 2 metalo pjovimo agregatai. Atsakovės teigimu šiuos daiktus, kurių vertė 650 Lt, skyrybų proceso metu iš namų išsivežė ieškovas. Ieškovas pripažino išsivežęs daiktus, atsakovės nurodytos daiktų vertės neginčijo, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina kompensacija, mažintina ieškovo išsivežtų daiktų, bendro turto verte, t.y. 650 Lt (CK 3.123 str. 3 d.).

Kaip nurodyta, atsakovės A. K. ieškovui J. K. mokėtina kompensacija už nelygiai padalintą santuokoje įgytą turtą sudaro 143 984,92 Lt, tačiau įvertinus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, kurį lėmė ieškovo veiksmai, ieškovui priteistina kompensacija mažintina 61 650 Lt suma, todėl ieškovui iš atsakovės už nelygiai padalintą santuokoje įgytą turtą priteistina 82 334,92 Lt kompensacija.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 6600 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti ir 200 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Už patikslintu ieškovo ieškiniu pareikštus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 7538 Lt, todėl laikytina, jog ieškovo nesumokėta žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo yra 7338 Lt. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 3000 Lt advokato pagalbai apmokėti, 12000 Lt teismo ekspertizės išlaidos ir 500 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Už patikslintu atsakovės priešieškiniu pareikštus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 4978 Lt, todėl laikytina, kad atsakovės nesumokėta žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo yra 4478 Lt.

Teismui atmetus ieškovo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, priteisus ne 339 910 Lt, o 130 326,92 Lt turto ir kompensacijos, laikytina, jog ieškinys patenkintas 38 proc. Teismui patenkinus atsakovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, priteisus atsakovei turto už 299 279 Lt, o taip pat priteisus iš atsakovės ieškovui didesnę nei atsakovė prašė kompensaciją, laikytina, jog atsakovės priešieškinys patenkintas 75 proc.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistina 38 proc. ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 5372 Lt (6600 x 38% + 7538 x 38 %). Kadangi ieškovui, sumokėjusiam 200 Lt žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas, 38 proc. nuo mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t.y. 2864 Lt priteistina iš atsakovės į valstybės biudžetą, o likusi žyminio mokesčio dalis, atskaičius sumokėtus 200 Lt, t.y. 4474 Lt priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą. Ieškovui iš atsakovės priteistina 2508 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei iš ieškovo priteistina 75 proc. atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 14 984 Lt (15000 x 75 % + 4978 x 75%). Kadangi atsakovei, sumokėjusiai 500 Lt žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas, 75 proc. nuo mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t.y. 3734 Lt priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą, o likusi žyminio mokesčio dalis, atskaičius sumokėtus 500 Lt, t.y. 744 Lt priteistina iš atsakovės į valstybės biudžetą. Atsakovei iš ieškovo priteistina 11 250 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1983 m. gegužės 14 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 189, tarp ieškovo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio J. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę „K.“, o atsakovui jo pavardę - „K.“.

4.84 kv. m. ploto pavėsinę su nendriniu stogu ir ąžuolo baldais, kurios vertė 1000 Lt, 1320 kv. m. ploto šiltnamius, kurių vertė 9300 Lt, 110 kv. m. ploto malkinę, kurios vertė 10000 Lt, 4 kv. m. sandėliuką, kurio vertė 300 Lt, automobilį Toyota Picnic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7000 Lt, TV „Samsung“ LE19R71BX, kurio vertė 350 Lt, skalbimo mašiną „Whirpull“, kurios vertė 150 Lt, svetainės baldų minkštą kampą 3x2x1, kurio vertė 600 Lt, odinį baldų su medinėmis atramomis komplektą, kurio vertė 2000 Lt, indaują su komoda, kurios vertė 2500 Lt, bilijardo stalą, kurio vertė 200 Lt, muzikinį centrą, kurio vertė 250 Lt, žurnalinį staliuką, kurio vertė 300 Lt, kompiuterio stalą, kurio vertė 80 Lt, televizoriaus staliuką, kurio vertė 100 Lt, minkštą kampą, kurio vertė 400 Lt, TV „Panasonic“, „Samsung“, „Shivaki“, kurių vertė 600 Lt, traktoriuką „Husgvarna CT – 151“, kurio vertė 3000 Lt, purkštuvą „Solo Part 423“, kurio vertė 650 Lt, žoliapjovę „Jonsered“, kurios vertė 50 Lt, vejapjovę „Castell 151“, kurios vertė 50 Lt, krūmapjovę BC 2125, kurios vertė 200 Lt, benzopjūklą „Jonsered“, kurio vertė 50 Lt, suvirinimo aparatą (duomenys neskelbtini) kurio vertė 80 Lt, oro kompresorių, kurio vertė 200 Lt, obliavimo stakles „Eglutė“, kurių vertė 113 Lt, žemės smulkintuvą „Husqvarna“, kurio vertė 216 Lt, šaldymo agregatą, kurio vertė 1029 Lt, pramoninį šaldytuvą, kurio vertė 1280 Lt, lauko baldus, susidedančius iš stalo su dviem suolais, kurių vertė 400 Lt, pavėsinės baldus, susidedančius iš ąžuolinių 2 suoliukų ir stalo, kurių vertė 800 Lt, siuvimo mašiną su staliuku, kurios vertė 150 Lt, 450 vnt. silikatinių plytų, kurių vertė 180 Lt, 18 vnt. perdengimo plokščių, kurių vertė 900 Lt, 40 vnt. 5 cm storio lentų, kurių vertė 900 Lt, 2 vnt. kieto kuro oro šildytuvų „Bullerjan“, kurių vertė 675 Lt, metalinius garažo vartus, kurių vertė 500 Lt, 3 po 1000 L talpos plastmasinius indus, kurių vertė 270 Lt, 10 vnt. gipso kartono plokščių, kurių vertė 134 Lt, l,5 m3 ąžuolinių lentų, kurių vertė 735 Lt, 600 m ilgio metalinius vamzdžius, kurių vertė 300 Lt. Iš viso kilnojamojo turto už 47 992 Lt.

- 82 334,92 Lt (aštuoniasdešimt du tūkstančius tris šimtus trisdešimt keturis litus 92 ct) kompensacijos už nelygiai padalytą santuokoje įgytą turtą;

- 2508 Lt (du tūkstančius penkis šimtus aštuonis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

gyvenamąjį namą, unikalus Nr. Nr. 4400-1032-7641, kurio vertė 233 800 Lt, ir malkinę, unikalus Nr. 4400-1032-7674, kurios vertė 11 000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini). Iš viso nekilnojamojo turto už 244 800 Lt.

priekaba KMZ 8136, valst. Nr. LA 480, kurios vertė 400 Lt, 480 kv. m. ploto kiemo aikštelę, kurios vertė 17000 Lt, 197 kv. m. ploto takelius ir aikštelę, kurių vertė 5600 Lt, 425 kv. m. ploto kelią su aikštelėmis, kurių vertė 7000 Lt, 117 kv. m. ploto vielos tinklo tvorą ant metalinių stulpelių, kurios vertė 1400 Lt, 138 kv. m. vielos tinklo tvorą ant metalinių stulpelių su betoniniais juostiniais pamatais, kurios vertė 2300 Lt, automatinius vartus, kurių vertė 2800 Lt, 192 kv. m. ploto medinių lentų lieptą į pavėsinę, kurio vertė 300 Lt, 300 m ilgio nutekamojo vandens magistralę, kurios vertė 1500 Lt, 11 m gylio šulinį namo viduje, kurio vertė 1400 Lt, virtuvės baldų komplektą su buitine įranga, kurio vertė 5000 Lt, mikrobangų krosnelę GMO-20 DGE, kurios vertė 100 Lt, virtuvinį stalą su 6 kėdėmis, kurių vertė 400 Lt, orkaitę „Gorenje“, kurios vertė 300 Lt, šaldytuvą 2FC-47NFX, kurio vertė 600 Lt, gartraukį „Ardo“, kurio vertė 250 Lt, baro kėdes, kurių vertė 100 Lt, kriauklę su maišytuvu, kurių vertė 150 Lt, dujinį kaitinimo paviršių „Ariston“ PH 640 MST, kurio vertė 400 Lt, šviestuvą, kurio vertė 150 Lt, 150 cm ilgio vonią, kurios vertė 150 Lt, keramikinę kriauklę su pakoja, kurios vertė 100 Lt, 3 vandens maišytuvus, kurių vertė 150 Lt, spintelę, kurios vertė 50 Lt, veidrodį, kurio vertė 50 Lt, virtuvės šviestuvą, kurio vertė 50 Lt, miegamojo komplektą „Jūratė“, kurio vertė 1300 Lt, vonios kambario šviestuvą, kurio vertė 50 Lt, žurnalinį staliuką, kurio vertė 300 Lt, generatorių „Gude“ 2 kW, kurio vertė 231 Lt, medinį vežimą, kurio vertė 200 Lt, plaunamą dulkių siurblį „Philips“, kurio vertė 100 Lt, 2 vnt. kieto kuro oro šildytuvus „Bullerjan“, kurių vertė 675 Lt, metalinį 5000 L talpos indą, kurio vertė 300 Lt, 60 m ilgio 129 vnt. buko medelių gyvatvorę, kurios vertė 1260 Lt, 50 m ilgio 101 vnt. ligustro medelių gyvatvorę, kurios vertė 228 Lt, 151 vnt. dekoratyvinių augalų ir medelių, kurių vertė 2135 Lt. Iš viso kilnojamojo turto už 54 479 Lt.

Priteisti atsakovei A. K. iš ieškovo J. K. 11 250 Lt (vienuolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. K. 8208,00 Lt (aštuonis tūkstančius du šimtus aštuonis litus 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovės A. K. 3608,00 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus aštuonis litus 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.