Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ir atsakovės A. K. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-785/2013, iškeltoje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. J. K. 2011-11-14 kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą ieškiniu (t.1, b. l. 1-5), kuriuo prašė

-nutraukti jo ir sutuoktinės A. K. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl A. K. kaltės;

-(duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotus A. K. vardu, o taip pat nekilnojamojo turto registre neįregistruotus daiktus: kiemo aikštelę, takelius, kitą aikštelę, kelią su aikštelėmis, tinklinę tvorą, voljerą, vartus, nutekamojo vandens magistralę, šulinį, šiltnamius, malkinę iš cinkuotos skardos, pavėsinę ant vandens su baldais, gyvatvorės medžius, kurių bendra vertė 630 843,- Lt; taip pat nekilnojamuosius daiktus, kurių bendra vertė 69 400 Lt, (iš viso turto už 700 243,- Lt) laikyti bendrąja jungtine J. K. ir A. K. nuosavybe;

- šį turtą padalinti taip: A. K. priteisti visą jos vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir kitą nekilnojamąjį neįregistruotą turtą bei kilnojamąjį turtą iš viso už 673 543,- Lt, o J. K. priteisti kilnojamąjį turtą už 26 700,- Lt, bei priteisti jam iš A. K. 323 421,- Lt piniginę kompensaciją.

-nutraukti jo ir sutuoktinės A. K. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl A. K. kaltės, paliekant buvusias pavardes;

- pripažinti J. K. ir A. K. bendrąja jungtine nuosavybe ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

- A. K. priteisti visą įregistruotą ir neįregistruotą nekilnojamąjį turtą bei kilnojamąjį turtą iš viso už 673 543,- Lt, o J. K. priteisti kilnojamąjį turtą už 26 700,- Lt, bei priteisti jam iš A. K. 323 421,- Lt piniginę kompensaciją.

J. K. naudojimuisi paskirti namo pirmo aukšto patalpas, kadastro duomenų byloje pažymėtas indeksais 1-12(18,39 kv.) ir 1-13(16,00 kv.). Visų patalpų plotas 34,39 m².

A. K. naudojimuisi paskirti namo pirmo aukšto patalpas, kadastro duomenų byloje pažymėtas indeksais 1-2(3,54 kv.), 1-3(5,51 kv.), 1-5(9,99 kv.), 1-7(8,26 kv.), 1-11( 10,34 kv.). Visų patalpų plotas 37,64 m².

Bendram šalių naudojimuisi paskirti gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas, kadastro duomenų byloje pažymėtas indeksais 1-1( 23,14 kv.), 1-4(13,18 kv.), 1-6(1,53 kv.), 1-8(5,96 kv. m), 1-9(0,84 kv. m), 1-10( 7,07 kv. m); taip pat - gyvenamojo namo mansardą ir garažą, pažymėtą indeksu G-1(96,81 kv. m), malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius (šulinys), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Priteisti J. K. nuosavybės teise metalinį sandėliuką, kurio vertė 300 Lt, ir pavėsinę su integruotais baldais, o atsakovei 480 kv. metrų kiemo aikštelę, takelius ir 197 kv. m aikštelę, kelią su aikštelėmis 425 kv. m, vielos tinklo tvoras, voljerą, vartus 2 vnt., 300 m ilgio nutekamojo vandens magistralę, šulinį name, 1320 kv. m. šiltnamius. Šio turto vertė - 58 600 Lt. Priteisti iš A. K. J. K. už A. K. nuosavybės teise atitenkantį didesnės vertės turtą 28 650 Lt kompensaciją.

5. Priteisti A. K. nuosavybės teise gyvatvorės medžius, dekoratyvinius augalus ir vaismedžius, kurių vertė 8 713 Lt, o J. K. iš atsakovės priteisti 4 356 Lt kompensaciją už minėtą turtą.

6. Padalinti kilnojamąjį turtą ir J. K. nuosavybės teise priteisti: automobilinę priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 400 Lt, virtuvės baldų komplektą - 5000 Lt vertės, mikrobangų krosnelę - 100 Lt vertės, televizorių „Samsung" - 350 Lt vertės, stalą su 6 kėdėmis - 400 Lt vertės, orkaitę "Gorenje" - 300 Lt vertės, šaldytuvą 2FC-(duomenys neskelbtini) Lt vertės, gartraukį „Ardo" - 250 Lt vertės, baro kėdes 100 Lt vertės, kriauklę su maišytuvu-150 Lt vertės, dujinį kaitinimo paviršių „Ariston" - 400 Lt vertės, šviestuvą -150 Lt vertės, bilijardo stalą - 200 Lt vertės, žurnalinį staliuką - 300 Lt vertės, TV staliuką - 100 Lt vertės, traktoriuką „Husgvarna“ - 3000 Lt vertės, žoliapjovę „Jonsered" - 50 Lt vertės, vėjapjovę „Castel"- 50 Lt vertės, benzopjūklą „Jonsered" - 50 Lt vertės, obliavimo stakles „Eglutė"-113 Lt vertės, žemės smulkintuvą „Husgvarna" - 216 Lt vertės, generatorių „Gude" - 231 Lt, šaldymo agregatą - 1029 Lt vertės, medinį vežimą - 200 Lt vertės, laukos baldus-400 Lt vertės, pavėsinės baldus - 800 Lt vertės, 900 silikatinių plytų -180 Lt vertės, 4 vnt. kieto kuro oro šildytuvus -„Bullerjan"-1350 Lt vertės, metalinį 5000 litrų talpos indą - 300 Lt vertės, 1,5 kub. metro ąžuolinių lentų-735 Lt vertės, 600 m metalinių vamzdžių, kurių vertė 300 Lt. Viso kilnojamojo turto vertė 17 804 Lt.

Ieškovas visus pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir rekonstruotą ūkinį pastatą, prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi šie pastatai buvę 2000-2007 metais iš esmės perstatyti (pagerinti). Patvirtino, kad jis santuokoje įgytą krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 2010-11-09 už 8000 Lt, ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 2011-08-13 už 8000 Lt, nurodė, jog gautus pinigus panaudojo sodybos aplinkos tvarkymui bei namo antrojo aukšto įrengimui. Paaiškino, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pirko ne jis, o jo sesuo D. Č. savo dukrai D. Č., o ieškovas tik padėjo išsirinkti automobilį automobilių salone bei laikinai juo naudojosi. Pripažino, jog ant namo sienos užrašė „gyvatynas“, išdaužė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo naudojosi A. K., žibintus, išsivežė keletą santuokoje įgytų daiktų, kurie jam tuo metu buvo reikalingi.

Teismo posėdyje ieškovas J. K. pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, visiškai palaikė savo ieškinio reikalavimus (t.3, b. l. 37-40).

Atsakovė A. K. nesutiko su ieškiniu ir 2012-02-21 pateikė priešieškinį (t. 1, b.l. 41-51), kuriuo prašė 1983-05-14 sudarytą santuoką nutraukti dėl J. K. kaltės, nes konfliktai šeimoje prasidėjo po to, kai atsakovė 2009 m. vasaros pabaigoje sužinojo, jog iš bendrų sutuoktinių lėšų nupirktas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra įregistruotas ieškovo dukterėčios D. Č. vardu, kad „iki šio įvykio nebuvo net požymių, kad šeima gali iširti“, vadinasi J. K. jau buvo suplanavęs skyrybas, be to, J. K. išėjo gyventi pas kitą moterį, su kuria bendravo apie 2 metus.

Nurodė, jog santuokoje įgyta bendrąja jungtine nuosavybe laikytini tik gyvenamasis namas, kurio vidutinė rinkos vertė 169 000 Lt ir malkinė, kurios vidutinė rinkos vertė 8000 Lt, nes šie pastatai buvo naujai pastatyti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau kiti pastatai ir kiemo statiniai yra A. K. įgyti pagal dovanojimo sutartį, žemės sklypas įgytas atstačius jai nuosavybės teises, todėl yra jos asmeninė nuosavybė.

Nurodė, jog bendromis lėšomis buvo pagerintas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas, kurio unikalus kodas (duomenys neskelbtini), tačiau įvertinus pagerinimų mąstą, šis turtas nepripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tik galimas ieškovo įdėtų lėšų kompensavimas.

Atsakovė nesutiko su ieškovo nurodyta turto verte ir nurodė, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas sudaro 177 000 Lt, kilnojamasis turtas – 43 764,94 Lt. Po santuokos nutraukimo prašė tiek nekilnojamąjį, tiek kilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis ir nustatyti nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarką, nes atsakovė neturinti galimybės išmokėti ieškovui J. K. piniginę kompensaciją. Taip pat nurodė, kad iš šeimos lėšų įgyto, tačiau ieškovo dukterėčios vardu įregistruoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dalies verte, apie 75 000 Lt, turi būti mažinama J. K. tenkančio turto dalis; iš ieškovo atsakovei prašė priteisti 18 000 Lt už J. K. savavališkai parduotus automobilius „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nes pardavimo metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė buvo 30 000 Lt, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“, vertė buvo 6000 Lt (36000 Lt : 2-18 000 Lt). Pateikė UAB „Aireda“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo pažymas apie dalijamo turto vertę (t.1, b. l. 52-60).

Atsakovė A. K. 2013-01-07 patikslintu priešieškiniu (t.1, b. l. 160-168) sutiko su ieškovo J. K. reikalavimu dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, t.y. priteisiant jai (A. K.) visą turtą natūra, o ieškovui J. K. priteisiant piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, nurodžiusi, kad santykiai tarp sutuoktinių po bylos iškėlimo teisme tapo labai įtempti, ieškovas J. K. terorizuoja ją ir abu sūnus, žaloja bendrą turtą, todėl gyvenimas viename name su bendromis patalpomis yra nebeįmanomas.

A. K., atsižvelgdama į byloje atliktą dalijamo turto ekspertizę, nurodė, kad bendro sutuoktinių dalintino turto natūra vertė yra 347 271 Lt (298.879 + 48.392 = 347.271); kad sutuoktiniui pagal įstatymą atitenkančio nuosavybėn bendro turto dalys yra lygios ir ją šiuo atveju sudaro 173.635 Lt, todėl A. K. už jai atitenkančią didesnę turto dalį turėtų ieškovui kompensuoti 125.244 Lt (298.879 - 173.635 = 125.244), taip pat sumokėti 3.887 Lt (7.774/2=3.887) dydžio kompensaciją už bendromis lėšomis atsakovės asmeninės nuosavybės ūkinio pastato pagerinimą bei sumokėti 2.564 Lt kompensaciją už vejos įrengimo darbus. Todėl iš viso atsakovė A. K. ieškovui J. K. turėtų kompensuoti 131.695 Lt, tačiau J. K. 2011-08-13 pardavė 6.000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-11-09 pardavė 30.000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o gautus pinigus naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl ieškovo turto dalis turi būti mažinama parduoto turto visa verte - 36.000 Lt, nes J. K. šiuos veiksmus atlikto mažiau nei prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo teisme (CK 3.123 str. 3 d). Be to, J. K. pasiėmė ir paslėpė 450 Lt vertės televizorių "Panasonic", 100 Lt vertės metalo pjovimo agregatą, 100 Lt vertės medžio pjovimo agregatą, todėl J. K. turi kompensuoti ir šį turto sumažėjimą - 700 Lt (450+100+150=700), nes ieškovas šiuos veiksmus taip pat atliko mažiau nei prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo teisme. Be to, J. K. 2009-05-07 iš bendrų sutuoktinių lėšų nupirko naują automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau įregistravo D. Č. vardu, todėl J. K. turto dalis turi būti mažinama šeimos prarastų pinigų (135.100 Lt) suma, nes naujo minėto automobilio kaina 2009 metais buvo 135.100 Lt, todėl J. K. priklausanti turto dalis turi būti mažinama 67.550 Lt. Reziumuojant, A. K. J. K. turinti kompensuoti 125.244 Lt už jai tenkančią didesnę turto natūra dalį bei 6.451 Lt už jos asmeninės nuosavybės pagerinimą (3.887+2.564=6.451), iš viso 131.695 Lt; J. K. turi A. K. kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą 110.450 Lt (6.000+36.000+450+100+150+67.750), todėl atlikus kompensacijų įskaitymą, atsakovė A. K. iš viso turinti J. K. kompensuoti 21.245 Lt (131.695-110.450=21.245).

1. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovo J. K. kaltės, po santuokos nutraukimo paliekant dabartines pavardes –K. ir K..

2.1. Atsakovei A. K. priteisti: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 233.800 Lt; pastatą - malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 11.000; 480 m² ploto kiemo aikštelę, vertė 17.000 Lt; 197 m² ploto takelius ir aikštelę, vertė 5.600 Lt; 425 m² ploto kelią su aikštelėmis, vertė 7.000 Lt; 117 m² ploto vielos tinklo tvorą ant metalinių stulpelių su pamatais, vertė 2.300 Lt; automatinius vartus, vertė 2.800 Lt; 192 m² ploto medinių lentų lieptą į pavėsinę, vertė 300 Lt; 300 metrų ilgio nutekamojo vandens magistralę, vertė 1.500 Lt; 11 metrų gylio šulini namo viduje, vertė 1.400 Lt; virtuvės baldų komplektą su buitine įranga, vertė 5.000 Lt; mikrobangų krosnelę GMO-20 DGE, vertė 100 Lt; virtuvinį stalą su 6 kėdėmis, vertė 400 Lt; orkaitę „Gorenje“, vertė 300 Lt; šaldytuvą 2FC-47NFX, vertė 600 Lt; gartraukį „Ardo“, vertė 250 Lt; baro kėdes, vertė 100 Lt; kriauklę su maišytuvu, vertė150 Lt; dujinį kaitinimo paviršių „Ariston“ PH 640 MST, vertė 400 Lt; šviestuvą, vertė 150 Lt; 150 cm ilgio vonią, vertė 150 Lt; keramikinę kriauklę su pakoja, vertė 100 Lt; 3 vandens maišytuvus, vertė 150 Lt; spintelę, vertė 50 Lt; veidrodį, vertė 50 Lt; virtuvės šviestuvą, vertė 50 Lt; miegamojo komplektą „Jūratė“, vertė 1300 Lt; vonios kambario šviestuvą, vertė 50 Lt; žurnalinį staliuką, vertė 300 Lt; generatorių „Gude“ 2 kW, vertė 231 Lt; medinį vežimą, vertė 200 Lt; plaunamą dulkių siurblį „Philips“, vertė 100 Lt; du kieto kuro oro šildytuvus „Bullerjan“, vertė 675 Lt; metalinį 5000 litrų talpos indą, vertė 300 Lt; 60 m ilgio 129 vnt. buko medelių gyvatvorę, vertė 1260 Lt; 50 m ilgio 101 vnt. ligustro medelių gyvatvorę, vertė 228 Lt; 151 vnt. dekoratyvinių augalų ir medelių, vertė 2135 Lt. Iš viso kilnojamojo turto už 54479 Lt.

2.2. I. J. K. priteisti: 4.84 kv. m. ploto pavėsinę su nendriniu stogu ir ąžuolo baldais, vertė 1000 Lt; 1320 kv. m ploto šiltnamius, vertė 9300 Lt; 110 kv. m ploto malkinę, vertė 10000 Lt; 4 kv. m sandėliuką, vertė 300 Lt; priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 400 Lt; automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 7000 Lt; TV „Samsung“ LE19R71BX, vertė 350 Lt; skalbimo mašiną „Whirpull“, vertė 150 Lt; svetainės baldų minkštą kampą 3x2x1, vertė 600 Lt; odinį baldų su medinėmis atramomis komplektą, vertė 2000 Lt; indaują su komoda, vertė 2500 Lt; bilijardo stalą, vertė 200 Lt; muzikinį centrą, vertė 250 Lt; žurnalinį staliuką, vertė 300 Lt; kompiuterio stalą, vertė 80 Lt; televizoriaus staliuką, vertė 100 Lt; minkštą kampą, vertė 400 Lt; TV „Panasonic“, „Samsung“, „Shivaki“, vertė 600 Lt; traktoriuką „Husgvarna CT – 151“, vertė 3000 Lt; purkštuvą „S. P. 423“, vertė 650 Lt; žoliapjovę „Jonsered“, vertė 50 Lt; vejapjovę „Castell 151“, vertė 50 Lt; krūmapjovę (duomenys neskelbtini), vertė 200 Lt; benzopjūklą „Jonsered“, vertė 50 Lt; suvirinimo aparatą (duomenys neskelbtini) vertė 80 Lt; oro kompresorių, vertė 200 Lt; obliavimo stakles „Eglutė“, vertė 113 Lt; žemės smulkintuvą „Husqvarna“, vertė 216 Lt; šaldymo agregatą, vertė 1029 Lt; pramoninį šaldytuvą, vertė 1280 Lt; lauko baldus, susidedančius iš stalo su dviem suolais, vertė 400 Lt; pavėsinės baldus, susidedančius iš ąžuolinių 2 suoliukų ir stalo, vertė 800 Lt; siuvimo mašiną su staliuku, vertė 150 Lt; 450 vnt. silikatinių plytų, vertė 180 Lt; 18 vnt. perdengimo plokščių, vertė 900 Lt; 40 vnt. 5 cm storio lentų, vertė 900 Lt; 2 vnt. kieto kuro oro šildytuvų „Bullerjan“, vertė 675 Lt; metalinius garažo vartus, vertė 500 Lt; 3 po 1000 L talpos plastmasinius indus, vertė 270 Lt; 10 vnt. gipso kartono plokščių, vertė 134 Lt; l,5 m³ ąžuolinių lentų, vertė 735 Lt; 600 m ilgio metalinius vamzdžius, vertė 300 Lt. Iš viso kilnojamojo turto už 47 992 Lt.

3. J. K. iš A. K. priteisti 21 245 Lt piniginė kompensaciją.

I. J. K. su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog atsakovės nurodomo automobilio (duomenys neskelbtini) nepirko, neturėjo tokių lėšų, nes visus šeimos pinigus valdė pati atsakovė. Atsakovė išbraukė jį iš ūkio partnerių, tokiu būdu nušalindama nuo bendro verslo, visaip jam prikaišiojo, dėl ko jis buvo priverstas įsirengti gyvenamajame name atskiras patalpas, o vėliau iš viso išeiti iš namų. Tai, kad jis bendrauja su kita moterimi, kai faktiškai jo santuoka iširo, teisinės reikšmės neturi, nes santuoka iširo ne dėl kitos moters, o dėl atsakovės veiksmų. Nesutiko su atsakovės siūlomu kilnojamųjų daiktų padalijimu, palaikė savo ieškinio reikalavimą dėl šių daiktų padalijimo. Nurodė, jog jo parduotų automobilių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendra vertė tik 10 000 Lt, kurie buvo iš jo kambario antrame namo aukšte pagrobti, kai atsakovė išlaužė šio kambario duris. Taip pat nurodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) jam nepriklauso ir negali būti šios bylos dalyku.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.

Nutraukė santuoką tarp ieškovo J. K. ir atsakovės A. K. dėl sutuoktinio J. K. kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliko jos santuokinę pavardę „K.“, o ieškovui jo pavardę - „K.“.

- 82 334,92 Lt kompensaciją už nelygiai padalytą santuokoje įgytą turtą;

- 2508 Lt bylinėjimosi išlaidų.

gyvenamąjį namą, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 233 800 Lt, ir malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 11 000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini). Iš viso nekilnojamojo turto už 244 800 Lt.

Priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 400 Lt, 480 kv. m ploto kiemo aikštelę, kurios vertė 17000 Lt, 197 kv. m ploto takelius ir aikštelę, kurių vertė 5600 Lt, 425 kv. m ploto kelią su aikštelėmis, kurių vertė 7000 Lt, 117 kv. m ploto vielos tinklo tvorą ant metalinių stulpelių, kurios vertė 1400 Lt, 138 kv. m vielos tinklo tvorą ant metalinių stulpelių su betoniniais juostiniais pamatais, kurios vertė 2300 Lt, automatinius vartus, kurių vertė 2800 Lt, 192 kv. m ploto medinių lentų lieptą į pavėsinę, kurio vertė 300 Lt, 300 m ilgio nutekamojo vandens magistralę, kurios vertė 1500 Lt, 11 m gylio šulinį namo viduje, kurio vertė 1400 Lt, virtuvės baldų komplektą su buitine įranga, kurio vertė 5000 Lt, mikrobangų krosnelę GMO-20 DGE, kurios vertė 100 Lt, virtuvinį stalą su 6 kėdėmis, kurių vertė 400 Lt, orkaitę „Gorenje“, kurios vertė 300 Lt, šaldytuvą 2FC-47NFX, kurio vertė 600 Lt, gartraukį „Ardo“, kurio vertė 250 Lt, baro kėdes, kurių vertė 100 Lt, kriauklę su maišytuvu, kurių vertė 150 Lt, dujinį kaitinimo paviršių „Ariston“ PH 640 MST, kurio vertė 400 Lt, šviestuvą, kurio vertė 150 Lt, 150 cm ilgio vonią, kurios vertė 150 Lt, keramikinę kriauklę su pakoja, kurios vertė 100 Lt, 3 vandens maišytuvus, kurių vertė 150 Lt, spintelę, kurios vertė 50 Lt, veidrodį, kurio vertė 50 Lt, virtuvės šviestuvą, kurio vertė 50 Lt, miegamojo komplektą „Jūratė“, kurio vertė 1300 Lt, vonios kambario šviestuvą, kurio vertė 50 Lt, žurnalinį staliuką, kurio vertė 300 Lt, generatorių „Gude“ 2 kW, kurio vertė 231 Lt, medinį vežimą, kurio vertė 200 Lt, plaunamą dulkių siurblį „Philips“, kurio vertė 100 Lt, 2 vnt. kieto kuro oro šildytuvus „Bullerjan“, kurių vertė 675 Lt, metalinį 5000 L talpos indą, kurio vertė 300 Lt, 60 m ilgio 129 vnt. buko medelių gyvatvorę, kurios vertė 1260 Lt, 50 m ilgio 101 vnt. ligustro medelių gyvatvorę, kurios vertė 228 Lt, 151 vnt. dekoratyvinių augalų ir medelių, kurių vertė 2135 Lt. Iš viso kilnojamojo turto už 54 479 Lt.

Priteisė atsakovei A. K. iš ieškovo J. K. 11 250 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisė iš ieškovo J. K. 8208,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisė iš atsakovės A. K. 3608,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Teismas nustatė, kad konfliktai šeimoje prasidėjo po to, kai ieškovas parsivežė automobilį (duomenys neskelbtini), kurį, kaip nurodė atsakovė ir liudytojai E. K. ir T. K., pirko už bendras šeimos lėšas, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, buvo užregistruotas ieškovo dukterėčios D. Č. vardu. Konstatavo, kad tokie ieškovo veiksmai sukėlė sutuoktinės nepasitikėjimą. Teismas nurodė, kad tai, jog ieškovas veikė atskirai nuo šeimos, patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas be sutuoktinės žinios pardavė du santuokoje įgytus automobilius, už kuriuos gautas lėšas panaudojo savo nuožiūra, todėl teismas sprendė, kad ieškovas nesistengė išsaugoti šeimos, keldavo konfliktus, dėl kurių ne kartą buvo kviesta policija, ir santuoką nutraukė dėl ieškovo J. K. kaltės.

Teismas pažymėjo, kad iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog ūkinis pastatas, kurį ieškovas prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pastatytas 1935 m., pastato rekonstrukcija atlikta 2000-2007 m. Atsižvelgdamas į šalių pateiktas ūkinio pastato rekonstrukcijos sąmatas, į tai, kad šios sąmatos sudarytos, remiantis kiekvienos iš šalių žodiniais paaiškinimais apie atliktus darbus ir naudotas medžiagas, nes dokumentų, patvirtinančių atliktus darbus ir naudotas medžiagas bei jų vertę nėra, į tai, kad į sąmatas yra įtrauktas ir užmokestis už darbą, nors šalių paaiškinimais nustatyta, jog pagerinimo darbai buvo atliekami ūkio būdu, dirbant šalims, jų vaikams, teismas sprendė, jog labiausiai tikėtina ūkinio pastato rekonstrukcijos vertė atitinka šalių pateiktų sąmatų vidurkį, t. y. apie 31553,84 Lt ((38738,29 Lt + 24369,39 Lt)/2). Nustatęs, jog ūkinio pastato pagerinimo vertė abiejų šalių bendromis lėšomis yra 31553,84 Lt, atsižvelgdamas į sutuoktinių santuokoje įgyto turto lygių dalių principą, teismas konstatavo, jog ieškovui tenkanti pagerinimų vertė yra 15776,92 Lt. Įvertinęs ieškovui tenkančių pagerinimų vertę bei visą ūkinio pastato vertę (43000 Lt), teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti atsakovei A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato pagerinimą esminiu. Teismas nurodė, kad nors ieškovo prisidėjimas prie sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato pagerinimo asmeninėmis lėšomis, medžiagomis ir darbu nėra esminis ir nelemia šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje nustatytais pagrindais, teismo vertinimu, sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę. Nustatęs, kad ieškovui tenkančių pagerinimų vertė yra 15 776,92 Lt, ieškovui iš atsakovės teismas priteisė pagerinimų vertę, t. y. 15 776,92 Lt kompensaciją.

Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kitą statinį - šulinį, priklausanti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau jokių įrodymų, jog šis statinys buvo iš esmės pagerintas ir yra kitos LR CK 3.90 str. numatytos sąlygos šiam turtui pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe nepateikė, todėl ieškovo prašymo netenkino.

Teismas konstatavo, jog santuokoje įgyto gyvenamojo namo padalijimas natūra prieštarautų tiek sutuoktinių, tiek jų pilnamečių vaikų, gyvenančių tame pačiame name, interesams, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju turto padalijimas natūra negalimas. Teismas, nustatęs, jog nekilnojamojo turto padalijimas natūra negalimas, atsakovei A. K. priteisė santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 233 800 Lt, ir malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 11 000 Lt, o ieškovui už atsakovei tenkančio turto ½ dalį priteisė 122 400 Lt piniginę kompensaciją.

Spręsdamas dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, teismas įvertintino tai, kad dalis daiktų yra neatsiejamai susiję su atsakovei priteistu gyvenamuoju namu, jų perkėlimas fiziškai yra įmanomas, tačiau ekonomiškai nenaudingas, perkėlimo metu daiktai galėtų būti sugadinti ar sumažinta jų vertė, dalis daiktų yra reikalingi atsakovės vykdomai ūkinei veiklai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog atsakovės patikslintame priešieškinyje pasiūlyta kilnojamųjų daiktų padalijimo tvarka labiausiai atitiks abiejų šalių interesus, kadangi panašią daiktų padalijimo tvarką siūlė ir ieškovas savo pradiniame ieškinyje.

Kadangi atsakovei A. K. tenkančio kilnojamojo turto vertė yra 3244 Lt didesnė, ieškovui iš atsakovės teismas priteisė 3244 Lt kompensaciją. Teismas nurodė, kad atsakovė A. K. sutiko kompensuoti ieškovui pusę aplink jai tenkantį gyvenamąjį namą esančios vejos įrengimo kaštų (5128 Lt), t. y. 2564 Lt, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė ir šią sumą.

Teismas konstatavo, kad atsakovės A. K. ieškovui J. K. mokėtina kompensacija už nelygiai padalintą santuokoje įgytą turtą sudaro 143 984,92 Lt.

Teismas įvertino, kad A. K. patikslintu priešieškiniu prašė ieškovui priteisiamą kompensaciją sumažinti, įvertinus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, patirtą dėl ieškovo veiksmų. Iš viso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą atsakovė įvertino 110 450 Lt, nurodydama, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė sumažėjo 36 000 Lt ieškovui pardavus automobilius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini); 67 550 Lt sumažėjo ieškovui iš šeimos lėšų svetimu vardu nupirkus ir vėliau pardavus automobilį (duomenys neskelbtini); sumažėjo 650 Lt ieškovui skyrybų proceso metu iš namų pasiėmus ir paslėpus TV „Panasonic, kurio vertė 450 Lt, metalo pjovimo agregatą, kurio vertė 100 Lt, medžio pjovimo agregatą, kurio vertė 100 Lt.

Teismas nustatė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas šiek tiek daugiau nei prieš metus iki bylos iškėlimo, todėl šio turto pardavimo nevertintino kaip bendro turto sumažinimo. A. M. B. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą pripažino bendro turto sumažinimu, ieškovui padidinant savo asmeninę nuosavybę, kadangi turtas parduotas jau šalims tvarkant savo pajamas atskirai. Be to, ieškovas, aiškindamas, kur buvo panaudoti gauti pinigai, yra nenuoseklus, todėl teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog gauti pinigai buvo panaudoti ne bendriems, o asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti. Nurodė, kad nors atsakovė buvo pateikusi turto vertinimo pažymą, pagal kurią automobilio (duomenys neskelbtini) vertė 6000 Lt (1 t. 53 b. l.), teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas automobilį pardavė už 2000 Lt, atsakovė aplinkybės, kad automobilis parduotas už mažesnę nei rinkos kaina neįrodinėjo, sprendė, jog ieškovas, parduodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumažino bendro turto vertę 2000 Lt, todėl konstatavo, kad ieškovui iš atsakovės priteistina kompensacijos suma mažinama prarasto bendro turto verte, t. y. 2000 Lt (CK 3.123 str. 3 d.).

Teismas nustatė, kad 118 000 Lt vertės automobilis (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas iš šalių bendrų lėšų, nors ir įregistruotas trečiojo asmens D. Č. vardu. Kadangi ieškovas J. K. iš bendrų sutuoktinių lėšų įgytą automobilį įregistravo trečiojo asmens vardu, o 2012-03-19 (duomenys neskelbtini) buvo parduotas, teismas sprendė, jog ieškovas sumažino bendrąją sutuoktinių nuosavybę 118 000 Lt, todėl jam iš atsakovės priteisiamą kompensaciją mažino ½ dalimi prarasto turto vertės, t. y. 59 000 Lt.

Teismas pažymėjo, kad turto Ekspertizės akte nurodyta, jog ekspertizės atlikimo metu nerastas TV „Panasonic“ ir 2 metalo pjovimo agregatai. Atsakovės teigimu šiuos daiktus, kurių vertė 650 Lt, skyrybų proceso metu iš namų išsivežė ieškovas. Ieškovas pripažino išsivežęs daiktus, atsakovės nurodytos daiktų vertės neginčijo, todėl teismas ieškovui iš atsakovės priteisiamą kompensaciją mažino ieškovo išsivežtų daiktų, bendro turto verte, t. y. 650 Lt (CK 3.123 str. 3 d.).

Įvertinęs bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, kurį lėmė ieškovo veiksmai, teismas ieškovui priteisiamą 143 984,92 Lt kompensaciją sumažino 61 650 litų, todėl ieškovui iš atsakovės už atsakovei natūra tekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, priteisė 82334,92 Lt kompensaciją.

Teismas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas J. K. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą taip:

- santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

- teismo sprendimo dalį dėl 1320 kv. m šiltnamių, kurių vertė 9300 Lt, 110 kv. m malkinės, kurios vertė 10 000 Lt, pakeisti ir šiuos daiktus priteisti nuosavybės teise atsakovei A. K., o ieškovui priteisti už šiuos daiktus 19 300 Lt kompensaciją.

- pakeisti sprendimo dalį dėl bendro santuokoje įgyto turto sumažinimo 59 000 Lt dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo ir ieškovui priteisti papildomai 59 000 Lt kompensaciją;

- pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių;

- priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, ieškovo turėtas apeliacinės instancijos teisme.

1. Pripažindamas, kad santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės, teismas iš esmės vadovavosi atsakovės parodymais ir savo prielaidomis, kad šalių santykiai pablogėjo ieškovui tariamai įsigijus automobilį (duomenys neskelbtini) ir kai ieškovas be atsakovės sutikimo pardavė du senus automobilius. Mano, kad teismas šiuo atveju be jokio pagrindo susiejo turtinius dalykus su asmeniniais santykiais, kurie susiję su pagarba ir lojalumu. Atsakovė niekada ieškovo nemylėjo, žiūrėjo į jį, kaip į darbo jėgą, kuri duoda naudos. Atsakovė visada pati tvarkė piniginius šeimos reikalus, siekė vadovauti šeimai ir ieškovui. Tarp šalių jau senai kildavo konfliktai dėl vaikų auklėjimo. Vaikams paaugus, ieškovas tapo nereikalingas atsakovei, nes ji ieškovą ignoravo ir terorizavo psichologiškai. Atsakovė nepateikė, o teismas nenustatė jokių prezumpcijų, numatytų CK 3.60 str. 3 dalyje, kurios leistų konstatuoti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

2. Teismas ieškovui priteisė 1320 kv. m šiltnamius, kurių vertė 9300 Lt, 110 kv. m malkinę, kurios vertė 10 000 Lt, nors šie daiktai yra atsakovės žemėje, o ieškovas neturi priėjimo prie jų ir jam nenurodyta juos nusigriauti. Teigia, kad teismas nebuvo nuoseklus ir deklaruotų turto padalijimo principų nesilaikė. Tokiu būdu toks teismo sprendimas sukurs konfliktines situacijas ateityje ir dėl šios dalies sprendimo neapibrėžtumo bus neįgyvendinamas. Teismas atskyrė priklausinius ir antraeilius daiktus nuo pagrindinių daiktų – žemės ir gyvenamojo namo, kurie pagal teismo sprendimą yra atsakovės nuosavybė. Nurodo, kad ši sprendimo dalis turi būti pakeista ir aukščiau išvardintas turtas priteistas atsakovei, o ieškovui už šį turtą priteista 19 300 Lt piniginė kompensacija.

3. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pripažinimo iš bendrų santuokoje įgytų lėšų įgytu turtu. Teismo sprendimo išvados pagrįstos prielaidomis ir atsitiktiniais sutapimais. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad ieškovas su atsakove turėjo lėšų šio automobilio įsigijimui ir tas lėšas panaudojo jo pirkimui. Teismas iš esmės rėmėsi tik pačios atsakovės ir vaikų parodymais. Teigia, kad sūnūs yra priklausomi nuo atsakovės, nes ji savo žemėje leido jiems pradėti savo verslą, juos kontroliuoja ir jiems vadovauja, o iš esmės ji yra naujai (po ieškovo išėjimo iš namų) pastatytų šiltnamių savininkė. Teigia, kad automobilį nusipirko ieškovo sesuo D. Č. ir jį įregistravo savo dukters vardu. Nurodo, kad ieškovo dukterėčia turi negalią ir, nesupratusi kai kurių klausimų, į juos galėjo atsakyti netiksliai. Tai, kad ieškovas sesers prašymu lydėjo dukterėčią į (duomenys neskelbtini) ir sumokėjo avansą jos vardu, nes sesuo ieškovui davė pinigus, nėra įrodymas, kad šis automobilis priklausė ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nurodo, kad sesuo ieškovu pasitikėjo labiau, nei dukterimi su negalia ar savo sugyventiniu K. K. M., todėl ir perdavė pinigus ieškovui, kad šis juos sumokėtų automobilių pardavimo centre.

4. Teismas ignoravo viešame registre įregistruotus duomenis apie transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininką, kurie patvirtina jo priklausomybę ir nėra nuginčyti. Tai, kad sesuo ieškovui leido neatlygintinai laikinai pasinaudoti automobiliu, taip pat negali būti laikoma įrodymu, kad šis automobilis buvo įgytas ieškovo ir atsakovės bendromis lėšomis.

5. Nors ši teismo sprendimo dalis gali turėti įtakos D. Č. ir D. Č. interesams, jų teismas į bylą neįtraukė trečiaisiais asmenimis, nors pačiame sprendime juos taip įvardija. Tai gali būti laikoma jų teisių pažeidimu ir absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

6. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovui priteistinos kompensacijos dydį 59 000 Lt , t. y. 1/2 dalimi naujo automobilio vertės. Tokia teismo išvada nelogiška ir tuo aspektu, kad pati atsakovė teigė, jog ieškovui grįžus su automobiliu iki jo pardavimo visa šeima juo naudojosi, juo važinėjo vaikai ir atsakovė, o automobilis 2012-03-19 parduotas už 105 000 Lt. Teigia, kad sekant tokia logika, teismas privalėjo konstatuoti, kad automobilio pardavimu bendro turto vertė sumažinta 105000 Lt, o ne 118000 Lt. Ši sprendimo dalis taip pat turi būti pakeista, pripažįstant, kad automobilis (duomenys neskelbtini) nebuvo įgytas bendromis santuokoje įgytomis lėšomis ir nebuvo ieškovo ir atsakovės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pakeitus ar panaikinus šią sprendimo dalį, ieškovui papildomai turėtų būti priteista 59 000 Lt kompensacija už atsakovei nuosavybės teise atitekusią didesnę santuokinio turto dalį.

7. Teismas neteisingai apskaičiavo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime nurodė, kad turto vertinimo ekspertizė šioje byloje paskirta abiejų šalių sutarimu ir suderinus klausimus ekspertui. Nors atsakovė ir sumokėjo už jos atlikimą 12000 Lt, tačiau jos atlikimo išlaidos turėjo būti paskirstytos po lygiai, t. y. po 6000 Lt kiekvienai iš šalių. Pagal ieškovo patikslintą ieškinį, po turto vertinimo ekspertizės atlikimo prašomo priteisti turto ir kompensacijų bendra vertė sudaro 197 150 Lt. Remiantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., nuo šios sumos ieškovas turėjo sumokėti 4943 Lt žyminį mokestį. Atėmus ieškovo sumokėtus 200 Lt žyminio mokesčio, primokėtina žyminio mokesčio suma sudarytų 4743 Lt. Kadangi teismo sprendime nėra detalizuota ir pagrįsta skaičiavimais teismo nurodyta 7538 Lt žyminio mokesčio suma, mano, kad teismas apskaičiuodamas tokia žyminio mokesčio sumą, padarė klaidą, kuri turi būti ištaisyta. Ištaisius šią klaidą, turi būti perskaičiuotas ir žyminio mokesčio bei atstovavimo išlaidų paskirstymas, nes ieškovo piniginiai reikalavimai yra patenkinti 2/3 dalimi, o ne 38 proc., kaip nurodyta teismo sprendime.

Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą pakeisti – priteistą atsakovės ieškovui 82 334,92 Lt kompensaciją sumažinti iki 48 334,92 Lt, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

1. Atsakovė priešieškiniu prašė teismo sumažinti ieškovo turto dalį parduoto turto (automobilių) visa verte, t. y. 36 000 Lt, nes ieškovas 6000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-13 pardavė už 2000 Lt, o 30 000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-11-09 pardavė už 8000 Lt. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. sprendimu šį atsakovės reikalavimą tenkino iš dalies, t. y. automobilio (duomenys neskelbtini) nevertino kaip bendro turto sumažinimą, motyvuodamas tuo, kad šis automobilis buvo parduotas šiek tiek daugiau nei prieš metus iki bylos iškėlimo, o automobilio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pardavimą pripažino bendro turto sumažinimu, ieškovui padidinant savo asmeninę nuosavybę, tačiau pripažino, kad ieškovas, parduodamas automobilį, sumažino bendro turto vertę 2000 Lt, t. y. ta verte, už kurią automobilis buvo parduotas, o ne ta verte (6000 Lt), kurią nustatė turto vertintojas, motyvuodamas tuo, kad atsakovė aplinkybės, kad automobilis buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kaina neįrodinėjo, nors pripažino, kad atsakovė buvo pateikusi turto vertinimo pažymą. Atsakovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

2. Parduodamas minėtus automobilius, ieškovas turėjo tikslą sumažinti bendro turto vertę, teismas šią aplinkybę pripažino, todėl nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtų automobilių pardavimo kaina atitinka tikrąją rinkos vertę, dėl to teismas privalėjo vadovautis ne automobilių pardavimo sutartyse nurodytomis kainomis, o turto vertinimo pažyma.

3. Vien turto vertinimo pažymos pateikimas teismui, jau laikytinas aplinkybės, kad automobilis parduotas už mažesnę nei rinkos kaina, įrodinėjimu. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ne kartą buvo pažymėta, kad ieškovas, siekdamas sumažinti bendro dalintino turto masę, šiuos automobilius pardavė pusvelčiui. Ieškovas šių automobilių turto vertinimo pažymų nepateikė, t. y. neatsikirto, todėl dėl šių argumentų, teismas turėjo vadovautis ne automobilių pirkimo pardavimo sutartyse nurodytomis kainomis, o atsakovės pateiktu automobilių turto vertinimu.

4. Apie automobilio (duomenys neskelbtini) tariamą pardavimą atsakovei tapo žinoma tik 2011 m. kovo 29 d. iš VĮ „Regitra“ pažymos. Iki šios pažymos gavimo atsakovė net neįtarė, kad šis automobilis yra parduotas, nes jis buvo laikomas šalių sodybos kieme ir ieškovas juo naudojosi. Kaip vėliau tapo žinoma, ieškovas juo naudojosi ir po jo pardavimo, t. y. pirkėjui šio automobilio neperdavė, sudarė tariamą automobilio prikimo-pardavimo sandorį. Todėl mano, kad vienerių metų termino pradžia turi būti laikoma ta diena, kurią atsakovei tapo žinoma apie pardavimo sandorį, t. y. 2011 m. kovo 29 d.. Termino pradžia turi būti nustatoma, taikant subjektyvųjį kriterijų - nuo sužinojimo apie jos teisių pažeidimą. Iš to seka, kad vienerių metų terminas šiam reikalavimui nebuvo praleistas. Be to, teismas pažeidė LR CK 1.126 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią ieškinio senatį teismas taiko tik tokiu atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Viso bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovas nei raštu, nei žodžiu taikyti ieškinio senaties neprašė, net neužsiminė apie ją.

5. Automobiliu (duomenys neskelbtini) po pardavimo ieškovas naudojosi dar ilgai, net ir tuo metu, kai bylą buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme (į bylą yra pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad ieškovas naudojasi šiuo automobiliu bylos nagrinėjimo metu). Iš to darytina išvada, kad šis sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, t. y. buvo sudarytas tariamas (niekinis) sandoris (LR CK 1.86 str.). Niekinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius teismas turėjo taikyti savo iniciatyva (ex officio), t. y. teismas, nustatęs, jog sandoris yra niekinis, privalėjo jį pripažinti negaliojančiu, nors tokio reikalavimo ir nebuvo pareikšta. Iš to seka, kad atsakovės reikalavimas automobilio pardavimą pripažinti bendro turto sumažinimu ir priteisti kompensaciją šio prarasto turto verte turėjo būti patenkintas ir šiuo pagrindu.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

1. LR CK 3.60 str. 2 d. yra apibrėžta kaltės samprata. Ši teisės norma sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos ir kitos pareigos. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Tai reiškia, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 str., privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. LR CK 3.60 str. 3 d. yra šios taisyklės išimtis, kurioje nurodyti atvejai, kai atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, t. y. ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Tai reiškia, kad sutuoktinį pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo nėra būtina nustatyti jo kaltės prezumpcijos atvejį. Pakanka nustatyti, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, vadovaujantis bendra LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta taisykle.

2. Ieškovo patikslintame ieškinyje nebuvo reikalavimo priteisti nuosavybės teise atsakovei šiltnamius ir malkinę, o jam kompensaciją, t. y. apeliaciniame skunde ieškovas išėjo už patikslinto ieškinio ribų. Tiek šiltnamiai, tiek ir malkinė, priteisti ieškovui, yra kilnojamieji daiktai, nes nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Malkinė, kuri yra priteista ieškovui, yra metalinių konstrukcijų, kuri lengvai išardoma ir gali būti perkeliama į kitą vietą, nesumažinant jos vertės. Šiltnamiai turto vertinimo eksperto buvo įvertinti 9300 Lt dar tuo metu, kai jie dar nebuvo išardyti. Įrodymai apie tai, kad ieškovas išardė šiltnamių šildymo sistemą, supjaustė, išsivežė šildymo sistemos vamzdžius yra byloje (vaizdo medžiaga, fotonuotraukos). Dar tebenagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas pradėjo vežti daiktus iš šalių sodybos (pridedama fotolentelė). Ieškovas visiškai išardė visą šiltnamių šildymo sistemą, todėl šiltnamių vertė šią dieną neatitinka eksperto nustatytos rinkos vertės ir yra sumažinta būtent dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovo reikalavimas priteisti šiltnamius atsakovei, o jam 9300 Lt kompensaciją yra nepagrįstas ir atmestinas.

3. Tai, kad šiltnamių šildymo sistemos vamzdžius ieškovas vežė būtent automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. po šio automobilio pardavimo ieškovas juo naudojosi, įrodo, kad buvo sudarytas tariamas automobilio pirkimo-pardavimo sandoris.

4. Kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo pirktas iš bendrų sutuoktinių pinigų patvirtino ne tik atsakovė ir jos sūnūs, tai patvirtina ir į bylą patekti rašytiniai įrodymai – trys kasos pajamų orderiai, kuriuose yra ieškovo J. K. parašai, t. y. už automobilį buvo mokėta grynais pinigais ir mokėtojas nurodytas J. K.. Atkreipia dėmesį į tai, kad pradžioje ieškovas neigė pasirašęs kasos pajamų orderius, pagal kuriuos mokėjo už automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau pripažino, kad tai jo parašai. Iš to darytina išvada, kad ieškovas yra nesąžiningas, todėl jo parodymus reikia vertinti ypač kritiškai. Be kasos pajamų orderių į bylą yra pateiktos atsakovės A. K. pajamų mokesčio deklaracijos, iš kurių matyti, kad kelių metų pajamos buvo pakankamos sukaupti pinigų sumą naujam automobiliui.

5. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai bei ieškovo liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Pavyzdžiui, 2013 m. vasario 7 d. teisme apklausiama liudytoja D. Č. į klausimą už kieno pinigus buvo nupirktas automobilis (duomenys neskelbtini) atsakė: „Nežinau, kieno pinigai buvo“, tačiau po to, pareiškė, kad „Mama prašė. Sakė, mamos brolis nori pirkti mano vardu mašiną“. Šis D. Č. atsakymas turėtų būti vertinamas vienareikšmiškai, ieškovas J. K. norėjo pirkti automobilį už savo pinigus, tačiau registruoti automobilį norėjo D. Č. vardu, t. y. patvirtina ne ieškovo, o priešingai, atsakovės teiginius, kad automobilis buvo pirktas iš bendrų šalių pinigų. Liudytoja D. Č. apklausiama teisme pirmą kartą 2013 m. vasario 7 d. teigė, kad broliui J. K. avansui už automobilį sumokėti padavė 10 000 Lt, tačiau apklausiama liudytoja antrą kartą 2013 m. gegužės 23 d. pareiškė, kad avansui sumokėti broliui padavė ne litais, o eurais, t. y. 10 000 eurų, po to vėl pakeitė parodymus. D. Č. sutuoktinis K. K. M. 2013 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje apklausiamas liudytoju kategoriškai pareiškė, kad ,,Avansas buvo sumokėtas 10000 eurų“, tai akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nes 2009-05-07 kasos pajamų orderyje AUT Nr. 003286 nurodyta, kad sumokėtas avansas už automobilį (duomenys neskelbtini) yra 3500 eurų. Mano, kad tikėti tiek liudytojos D. Č., tiek ir K. K. M. parodymais nėra pagrindo.

6. Atsakovės priešieškiniu nebuvo ginčijama automobilio pirkimo pardavimo sutartis ir nebuvo prašoma taikyti restitucijos, todėl teismo sprendimas jokios įtakos D. Č. ir D. Č. teisėms ir pareigoms neturės, todėl šis ieškovo teiginys yra visiškai nepagrįstas.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas J. K. prašo atsakovės A. K. apeliacinio skundo jos skundžiamojoje Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo dalyje netenkinti. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinti visiškai.

1. Teismas padarė teisingas išvadas, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas daugiau kaip prieš metus laiko iki bylos iškėlimo ir gautos lėšos buvo panaudoti bendroms reikmėms, aplinkos tvarkymui. Šio automobilio pardavimo teismas pagrįstai nevertino kaip bendro turto sumažinimo. Tuo tarpu dalyje dėl automobilio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimas pripažintas bendro turto sumažinimu ir ieškovui priteistina iš atsakovės kompensacija sumažinta 2000 Lt.

2. Nepaisant to, kad ieškovas su atsakove šeimyninio gyvenimo negyveno, tačiau bendrų reikalų ir verslo tvarkymas vyko iki ieškinio teisme pateikimo. Argumentai, kad ieškovas pasisavino dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, yra atsakovės išgalvoti, siekiant dar daugiau sumažinti ieškovui priteisto turto dalį, kuri ir taip yra neproporcingai sumažinta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

J. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o A. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

I. J. K. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą skundė iš dalies ir prašė pakeisti šį sprendimą taip:

- santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

- pakeisti sprendimo dalį, kuria jam natūra yra priteisti 9300 Lt vertės 1320 kv. metrų ploto šiltnamiai ir 10 000 Lt vertės 110 kv. metrų ploto malkinė, ir šiuos daiktus priteisti nuosavybės teise atsakovei A. K., o ieškovui priteisti už šiuos daiktus 19 300 Lt kompensaciją.

- pakeisti sprendimo dalį dėl bendro santuokoje įgyto turto sumažinimo 59 000 Lt dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo ir ieškovui priteisti papildomai 59 000 Lt kompensaciją;

- pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių;

- priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, ieškovo turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovė A. K. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą skundė taip pat iš dalies ir prašė pakeisti šį sprendimą taip:

- sumažinti ieškovo J. K. turto dalį parduotų automobilių (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6000 Lt, ir (duomenys neskelbtini), kurio vertė 30 000 Lt, visa jų verte, t. y. 36 000 Lt, o ne tik automobilio (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina (2000 Lt), bei taip iš atsakovės A. K. ieškovui J. K. priteistą 82 334,92 Lt kompensaciją sumažinti iki 48334,92 Lt; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Dėl ieškovo J. K. apeliacinio skundo argumentų.

Dėl sutuoktinių kaltės, nutraukiant santuoką.

A. J. K. nesutiko, kad santuoka su A. K. iširo dėl jo, t. y. J. K., kaltės, nes atsakovė nepateikė, o teismas nenustatė jokių prezumpcijų, numatytų CK 3.60 str. 3 dalyje, kurios leistų konstatuoti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. LR CK 3.60 str. 3 dalyje nustatyta: „preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina“. Kai pagal LR CK 3.60 str. 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama kaltės prezumpcija, tačiau jeigu byloje nėra nurodytas preziumuojamas kaltės faktas, tai sutuoktinis, pareiškęs ieškinį ar priešieškinį LR CK 3.60 straipsnio pagrindu (dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės), privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę, t. y., kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK 3.27 str. 1 dalyje, t. y. pareigą būti vienas kitam lojaliu, vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Nors ieškovas J. K. savo ieškinyje nurodė, kad apie 2009 metais A. K. nuolat pradėjo priekaištauti dėl ieškovo darbo, teigė, kad jis be jos žinios negali nieko daryti, nes viskas, neva, priklauso jai, nuolat psichologiškai jį terorizavo, prieš jį nuteikė abu sūnus, „išbraukė“ jį iš savo ūkininko ūkio partnerių, tačiau ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo minėtas aplinkybes, be to, J. K. iš A. K. ūkininko ūkio partnerių buvo pašalintas tik 2011-02-22, nors ieškovas teigia, kad jų santykiai pablogėjo 2009 metais. Tuo tarpu atsakovė A. K., priešieškinyje nurodžiusi, kad šeima iširo dėl J. K. kaltės, nes pastarasis be jos žinios pardavė du automobilius, vieną automobilį iš santuokoje įgytų lėšų nupirko dukterėčios vardu, šiuos faktus įrodė dokumentais bei liudytojų E. K. ir T. K. parodymais, kaip tai teisingai ir išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas ir kaip to reikalauja LR CPK 178 straipsnio nuostatos. Nors ieškovas J. K. apeliaciniame skunde teigia, kad pripažindamas jo kaltę pirmosios instancijos teismas susiejo turtinius dalykus su asmeniniais santykiais, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad sutuoktinių lojalumo bei abipusės pagarbos santykiai negali būti vertinami atsietai nuo abipusio pasitikėjimo tvarkant bendro ūkio reikalus, sprendžiant dėl didesnės vertės daiktų pirkimo ar jų pardavimo (CK 3.27 str. 1 dalis). CK 3.35 straipsnis reglamentuoja sutuoktinių teises ir pareigas namų ūkyje. Šio straipsnio 1dalyje nustatyta, kad sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo neturi teisės perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į kilnojamąjį daiktą, naudojamą šeimos namų ūkyje. Nors ieškovas J. K. byloje teigė, kad nuo 2009 metų jo santykiai su sutuoktine A. K. jau buvo pašliję, tačiau turtas nebuvo padalintas, sutuoktiniai gyveno vienoje sodyboje ir viename name, o dėl santuokos nutraukimo ir turto pasidalijimo J. K. kreipėsi tik 2011 m. lapkričio 14 d., todėl iki to laiko turėjo visus klausimus, susijusius su bendro turto disponavimu, suderinti su atsakove, tačiau to nedarė.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ieškovo J. K. apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui nepagrįstai priteisė 1320 kv. m šiltnamius, kurių vertė 9300 Lt, ir 110 kv. m malkinę, kurios vertė 10 000 Lt, nes šie daiktai yra atsakovei A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o J. K. neturi jokio priėjimo prie jų, negali jais naudotis pagal paskirtį, todėl prašo pakeisti šią sprendimo dalį ir minėtą turtą priteisti A. K., o ieškovui už šį turtą priteisti 19 300 Lt piniginę kompensaciją.

Kaip matyti iš šalių pateiktų procesinių dokumentų, kitų byloje esančių įrodymų (tame tarpe 2012-10-10 Ekspertizės akto), abu sutuoktiniai pripažino, kad gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 1320 kv. m šiltnamius, kurių vertė 9300 Lt, ir 110 kv. m malkinę, kurios vertė 10 000 Lt. Kaip teigiama Ekspertizės akte, minėti teisiškai neįregistruoti kitos paskirties statiniai yra pastatyti A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (namų valdoje) ir yra įvertinti ne kaip statybinės medžiagos, bet kaip statiniai. Akivaizdu, kad statinio, kaip sodybos pastatų ir statinių komplekso sudedamosios dalies rinkos vertė yra ženkliai didesnė, nei šio statinio statybinių medžiagų, gautų išardžius šį statinį, vertė, nes galimas atvejas, kad po išardymo medžiagos gali būti apskritai netinkamos naudoti. Kadangi pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovės A. K. priešieškinį, nusprendė, kad buvusių sutuoktinių gyvenimas viename name ir naudojimasis bendromis patalpomis dėl ženkliai paaštrėjusių jų santykių yra nebegalimas, kad dalis daiktų yra neatsiejamai susiję su atsakovei priteistu gyvenamuoju namu ir jų perkėlimas fiziškai yra įmanomas, tačiau ekonomiškai nenaudingas, nes perkėlimo metu daiktai galėtų būti sugadinti ar sumažinta jų vertė, kad dalis daiktų yra reikalingi atsakovės vykdomai ūkinei veiklai, palikdamas gyvenamąjį namą su priklausiniais atsakovei, bet priteisdamas 1320 kv. m šiltnamius ir 110 kv. m malkinę ieškovui, nesilaikė šio savo paties nustatyto principo, nes pagal esamą padėti naudotis minėtais statiniais (šiltnamiais ir malkine) pagal jų paskirtį svetimame žemės sklype J. K. neturėtų galimybės. Kaip jau buvo minėta, šiltnamiai ir malkinė eksperto ir ginčo šalių įvertinti kaip statiniai, nurodyta, kad šiltnamio „apvadas betonuotas“, iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad minėti statiniai skirti ūkinei veiklai, kuri vystoma šios sodybos teritorijoje, todėl 1320 kv. m šiltnamiai ir 110 kv. m malkinę nuosavybės teise natūra turi būti paskirti atsakovei A. K., o ieškovui J. K. priteistina atitinkama piniginė kompensacija.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nekilnojamasis turtas vertinamas kaip vientisas nedalomas turto kompleksas, kurį sudaro atskiri objektai, didinantys vienas kito vertę, būdami būtent nedalomo turto komplekso dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-411/2012; 2013-09-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-441/2013). Todėl išskyrus atskirą šio komplekso vienetą ir jį paskyrus kitam savininkui, jis akivaizdžiai netenka tos vertės, kurią turi bendrame turto komplekse.

Atsakovės A. K. argumentai, kad šiltnamius ieškovas yra sugadinęs, o malkinės medžiagas ieškovas gali pasiimti ją nusigriovęs, pripažintini nepagrįstais, nes, pirma, byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovas sugadino 1320 kv. m šiltnamių, antra, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įvertino turtą, kuris ieškovo J. K. buvo pasiimtas arba sugadintas, trečia, atsakovės su atsiliepimu dėl apeliacinio skundo pateiktos nuotraukos dėl ieškovo, neva, gadinamų šiltnamių, nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad po ekspertizės atlikimo (2012-10-10) 1320 kv. metrai šiltnamių yra sugadinti, o iš pateiktų nuotraukų negalima spręsti, kada ir koks procesas vyksta, atsiliepime pateiktos bylos aplinkybės yra naujos, kurios nebuvo vertinamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

A. J. K. savo skunde nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pripažinimo iš bendrų santuokoje įgytų lėšų įgytu turtu, teigia, kad byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad ieškovas su atsakove turėjo lėšų šio automobilio įsigijimui ir tas lėšas panaudojo minėto automobilio pirkimui. Be to, 2012-03-19 automobilis (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 105 000 Lt, todėl ½ dalis, kuria buvo sumažinta bendroji jungtinė nuosavybė, yra ne 59 000 Lt, o 52 500 Lt.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais ir sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, jog J. K. 2009-05-07 automobilį (duomenys neskelbtini) už 118 000 Lt nupirko iš bendrų su atsakove A. K. lėšų, tik 2009-05-28 įregistravo jį savo dukterėčios D. Č. vardu (t. 1, b. l. 70), siekdamas išvengti turto padalinimo ištuokos metu. Ieškovas automobiliu naudojosi, ji apdraudė (t. 2, b. l. 44). Įrodymai yra detaliai aprašyti ginčijamame teismo sprendime, teisėjų kolegija sutinka su įrodymų vertinimu ir išvadomis, todėl neturi pagrindo jų kartoti. Šis automobilis 2012-03-19 (po ieškinio pareiškimo 2011-11-14 teisme) buvo parduotas individualiai įmonei „Almona“ už 105 000 litų, pinigai buvo sumokėti ieškovo seseriai D. Č. (t. 2, b. l. 49), t. y. po 2012-03-19 nei automobilis, nei pinigai į šeimą nebesugrįžo, tokiu būdu ieškovas jau 2009-05-28 įregistruodamas automobilį dukterėčios vardu, nuo šeimos nuslėpė 118 000 litų, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovo dalį turte sumažino 59 000 Lt. Atsakovė A. K. byloje nereikalavo natūra grąžinti ir dalinti automobilį (duomenys neskelbtini), tik prašė ½ dalimi ieškovo be atsakovės sutikimo panaudotų lėšų sumažinti ieškovui tenkančią turto dalį, todėl byloje nebuvo sprendžiama dėl automobilio pirkimo-pardavimo sandorio nuginčijimo ir D. Č. bei D. Č. nebuvo įtrauktos į bylą trečiaisiais asmenimis. Pažymėtina, kad tokių reikalavimų byloje nepareiškė nei D. Č. ir D. Č., nei bylos šalys (CPK 47 str.).

D. Č. bei D. Č. neįtraukimas trečiaisiais asmenimis negali būti laikomas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, nes, pirma, nei D. Č., nei D. Č. šiuo pagrindu apeliacinio skundo nepateikė; antra, Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010-03-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2011-10-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-378/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos pakeitimo.

Apeliaciniu skundu J. K. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, sumažinant šiuo teismo sprendimu iš jo atsakovei A. K. priteistų bylinėjimosi išlaidų dalį.

Teisėjų kolegija atmeta ieškovo J. K. reikalavimą perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo santuoką nutraukiant dėl vieno sutuoktinio kaltės. Teismas konstatavo, kad pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. „Santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Bylinėjimosi išlaidos nereiškia (nesudaro) savarankiško ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko), todėl šalies prašymas dėl jų priteisimo gali būti sprendžiamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008). Prie atlygintinų išlaidų priskirtinos bendro turto vertės nustatymo išlaidos. Sutuoktinio reikalavimu šį išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis ne tik proceso normomis, bet ir CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-208/2005)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-293/2010; 2011-01-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-82/2011).

Nagrinėjamoje byloje nusprendus, kad šalių santuoka nutraukiama dėl ieškovo J. K. kaltės, atsakovės A. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip jos patirta žala, susijusi su santuokos nutraukimu (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Kadangi šioje dalyje apeliantė (atsakovė) A. K. pirmosios instancijos teismo sprendimo neapskundė, o pagal apelianto (ieškovo) J. K. apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties (CPK 313 str.), tai nedarytinas bylinėjimosi išlaidų perskaičiavimas ieškovo J. K. nenaudai.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija J. K. skundą tenkina iš dalies ir pakeičia Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą dalyje dėl turto padalijimo būdo, atsakovei A. K. paskiriant asmeninės nuosavybės teise 1320 kv. metrų šiltnamius, kurių vertė 9300 Lt, ir 110 kv. metrų malkinę, kurios vertė 10 000 Lt, ieškovui J. K. už šį turtą priteisiant 19 300 Lt piniginę kompensaciją (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl atsakovės A. K. apeliacinio skundo argumentų.

Atsakovė A. K. prašo sumažinti ieškovo J. K. turto dalį parduotų automobilių (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6000 Lt, ir (duomenys neskelbtini), kurio vertė 30 000 Lt, visa šio turto verte, t. y. 36 000 Lt, o ne tik automobilio (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina (2000 Lt), o taip iš atsakovės A. K. ieškovui J. K. priteistą 82 334,92 Lt kompensaciją sumažinti iki 48 334,92 Lt.

Atsakovė pirmosios instancijos sprendimą šioje dalyje ginčija dviem aspektais, t. y., kad teismas automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą 2010-11-09 nevertino kaip bendro turto sumažinimą, motyvuodamas tuo, kad šis automobilis buvo parduotas šiek tiek daugiau nei prieš metus iki bylos iškėlimo (2011-11-14), o automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą 2011-08-13 nors ir pripažino bendro turto sumažinimu, tačiau pripažino, kad J. K., parduodamas šį automobilį, sumažino bendro turto vertę 2000 Lt, t. y. ta verte, už kurią automobilis buvo parduotas, o ne ta verte (6000 Lt), kurią nustatė turto vertintojas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, pirmosios instancijos teismas šioje ginčijamo sprendimo dalyje priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą.

CK 3.123 str. 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte. Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti (CK 3.123 str. 4 d.).

Kaip jau buvo minėta, automobilį (duomenys neskelbtini) ieškovas J. K. pardavė 2010-11-09, o ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo pareiškė 2011-11-14. Taigi CK 3.123 str. 3 dalies nuostatas teismas taikė teisingai. Atsakovė nei šioje byloje, nei kitoje byloje nekėlė reikalavimo dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik reikalavo šio automobilio rinkos verte sumažinti ieškovui tenkančią turto dalį. Atsakovė A. K. byloje pripažino, kad ieškovas J. K. įrenginėjo patalpas antrame namo aukšte, kurių įrengimui akivaizdžiai buvo reikalingos atitinkamos lėšos, bendrai šalių tvarkomoje sodyboje iki 2011 metų pradžios atlikinėjo kai kuriuos ūkio darbus. Ieškovo įrengtos patalpos pagal teismo sprendimą atiteko pačiai atsakovei A. K., todėl šio automobilio pardavimo pagrįstai teismas nevertino kaip bendro turto sumažinimą. Apeliantės argumentai, kad CK 3.123 str. 3 dalyje nustatyto vienerių metų termino pradžia yra ta diena, kurią atsakovei tapo žinoma apie pardavimo sandorį, t. y. 2011 m. kovo 29 d., yra nepagrįsti, nes tai nėra senaties terminas, kurį teismas taiko arba netaiko, priklausomai nuo kitos šalies prašymo, o konkrečiai įstatymo nustatytas terminas. (duomenys neskelbtini) kaip bendro turto šeima neteko nuo jo pardavimo kitam asmeniui momento (CK 4.47 str. 1 p.), juolab, kad šis pardavimo faktas 2010-11-09 buvo įregistruotas Transporto priemonių registre VĮ „Regitra“ (t. 1, b. l. 64-67), todėl darytina išvada, kad nuosavybės teisė į minėtą automobilį jį nusipirkusiam asmeniui atsirado nuo 2010-11-09. J. K. naudojimasis automobiliu nebeturėjo reikšmės turto praradimo momentui, nes tai yra kiti teisiniai santykiai (nuomos, panaudos ir pan.).

A. M. B. V. 108 pardavimą 2011-08-13 pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bendro turto sumažinimu CK 3.123 str. 3 dalies pagrindu, kadangi turtas buvo parduotas mažiau nei prieš metus iki bylos iškėlimo teisme (2011-11-15). Teismas įvertino, kad ieškovas J. K., aiškindamas, kur buvo panaudoti už šį automobilį gauti pinigai, buvo nenuoseklus, todėl teismas sprendė esant labiau tikėtina, jog gauti už automobilį (duomenys neskelbtini) pinigai (2000 Lt) buvo panaudoti ne šeimos reikmėms, o asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovui tenkančią turto dalį sumažindamas 2000 litų, o ne 6000 Lt, kaip to reikalavo atsakovė, nes ieškovas nuslėpė nuo šeimos tas lėšas, kurias jis gavo už parduotą automobilį, o ne tas lėšas, kurias jis galimai galėjo gauti pagal UAB „Aireda“ turto vertinimo aktą. Įrodymų, kad ieškovas už parduotą automobilį (duomenys neskelbtini) iš šio automobilio įgijėjo gavo daugiau nė 2000 Lt, atsakovė nepateikė (CPK 178 str.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 str.), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės A. K. skundo argumentu, kad „vien turto vertinimo pažymos pateikimas teismui, jau laikytinas aplinkybės, kad automobilis parduotas už mažesnę nei rinkos kaina, įrodinėjimu“, nes, pirma, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str. 2 dalis); antra, atsakovės pateiktoje UAB „Aireda“ kilnojamojo turto įvertinimo išvadoje nurodyta, kad automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvertinti atitinkamai 30 000 Lt ir 6000 Lt, nepatekus į šių automobilių vidų ir nenustačius jų ridos, todėl tokį vertinimą pripažinti objektyviu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismo paskirtas ekspertas apskritai šių automobilių vertės nenustatinėjo, nes jų apžiūros metu nebuvo rasta. Pažymėtina ir tai, kad nors UAB „Aireda“ 2011-04-06 apžiūrėjo automobilį (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė jo ridą ir įvertino 12 000 Lt (t. 1, b. l. 53), tačiau 2012-10-10 atlikus ekspertizė, šio automobilio vertė buvo nustatyta tik 7000 Lt (Ekspertizės akto 55 psl.).

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės A. K. apeliacinio skundo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teisme apeliantas J. K. sumokėjo 1913 Lt žyminį mokestį (t. 3, b. l. 65a).

Apeliantė A. K. sumokėjo 1080 Lt žyminį mokestį valstybei (t. 3, b. l. 71), taip pat sumokėjo 500 Lt advokatui už apeliacinio skundo parengimą, ir 500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 3, b. l. 72, 73, 93, 94). A. K., pareikšdama apeliacinį skundą dėl 34 000 Lt turtėjo sumokėti 1020 Lt, t. y. 3 proc. nuo sumos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi A. K. apeliacinis skundas netenkinamas, tai jos išlaidos dėl žyminio mokesčio (1020 Lt) ir išlaidos advokatui už apeliacinio skundo parengimą (500 Lt) neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 3 dalys, 98 str.). A. K. nepagrįstai sumokėtas 60 Lt žyminis mokestis grąžintinas, pavedant jį grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.).

A. J. K. 1913 Lt žyminį mokestį sumokėjo už reikalavimą dėl 59 000 Lt jo turto sumažinimo (1770 Lt) ir santuokos nutraukimo pagrindo (143, 85 Lt).

Kadangi abu šie apelianto J. K. reikalavimai yra atmetami, tai žyminis mokestis ieškovui negrąžinamas.

Iš ieškovo J. K. atsakovei A. K. priteistinos jos turėtos 500 Lt išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CK 3.70 str. 2 dalis, CPK 93 str. 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą pakeisti iš dalies: pakeisti santuokoje įgyto turto - 1320 kv. metrų šiltnamių, kurių vertė 9300 Lt, ir 110 kv. metrų malkinės, kurios vertė 10 000 Lt, padalijimo būdą ir šį turtą padalinti taip:

A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise (natūra) priteisti 1320 kv. metrų šiltnamius, kurių vertė 9300 Lt, ir 110 kv. metrų malkinę, kurios vertė 10 000 Lt, ir iš A. K. ieškovui J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) už šį turtą priteisti 19 300 Lt (devyniolikos tūkstančių litų) piniginę kompensaciją.

Likusioje dalyje Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. K. atsakovei A. K. 500 Lt (penkis šimtus litų) turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti iš valstybės biudžeto A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 60 Lt (šešiasdešimt litų) jos be pagrindo sumokėto žyminio mokesčio, įpareigojant Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti šį mokestį.