Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-60-124/2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-02-18
Bylos Nr.: 2A-60-124/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-00217-2012-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas: I. T.
Atsakovas: R. R.
Trečiasis asmuo: A. S.

Kategorijos

30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-60-124/2014Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00217-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 30.9;29.4; 121.14 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Vilijos Valantienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-941/2013 pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui R. R., trečiajam asmeniui A. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir valdymo teisės pažeidimo pašalinimo bei atsakovo R. R. patikslintą priešieškinį ieškovei I. T., trečiajam asmeniui A. S. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, valdymo teisės pažeidimo pašalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. T. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (1 t., 1– 4 b. l., 2 t., 44–50 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , ir jai nuosavybės teise priteisti šio namo patalpas:

- pusrūsyje P-1 plotas 6,06 kv. m., P-2 plotas 4,20 kv. m., P-3 plotas 4,97 kv. m., P-4 plotas 4,42 kv. m., P-5 plotas 7,62 kv. m, P-6 plotas 8,30 kv. m, visų patalpų pusrūsyje plotas 35,57 kv. m.;

-pirmo aukšto patalpas: 1-1 plotas 1,56 kv. m, 1-2 plotas 3,99 kv. m, 1-3 plotas 15,18 kv. m, 1-4 plotas 9,58 kv. m, patalpos 1-5 dalį, kurios plotas 4,14 kv. m. ir 2,28 kv. m (pagal perdalijimo projektą 2 t., b. l. 60, 4,56 kv.m nurodoma bendro naudojimo), 1-6 plotas 11,52 kv. m, 1-7 plotas 16,18 kv. m, 1-8 plotas 8,22 kv. m, visų patalpų pirmame aukšte plotas 72,65 kv. m;

-antro aukšto patalpos 1-9 dalį, kurios plotas 1,12 kv. m (pagal perdalijimo projektą 2 t., b. l. 58, 61 ši dalis nurodoma bendro naudojimo); visų patalpų plotas pastate 109,34 kv. m bei ½ dalį pastogės 40 kv. m.

A. R. R. po atidalinimo nuosavybės teise priteisti to paties gyvenamojo namo patalpas:

-pusrūsyje G-1 garažą plotas 23,71 kv. m, P-7 plotas 7,87 kv. m, P-8 plotas 1,91 kv. m, P-9 plotas 1,41 kv. m, P-10 plotas 4,40 kv. m, visų pusrūsio patalpų plotas 39,30 kv. m;

-pirmo aukšto patalpos 1-5 dalį plotas 2,28 kv. m (pagal perdalijimo projektą 2 t., b. l. 60, 4.56 kv.m nurodoma bendro naudojimo);

-antro aukšto 1-9 patalpos dalį plotas 5,64 kv. m, patalpas 1-10 plotas 24,83 kv. m, 1-11 plotas 8,80 kv. m, 1-12 plotas 3,54 kv. m, 1-13 plotas 15,25 kv. m, 1-14 plotas 9,45 kv. m, visų patalpų antrame aukšte plotas 67,51 kv. m; visų patalpų pastate plotas 109,09 kv. m, bei ½ dalį pastogės 40 kv. m.

Palikti bendram šalių naudojimui gyvenamojo namo pirmo ir antro aukšto laiptinę, kurios plotas 7,98 kv. m, namo pastogę, kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti ieškovę savo darbu ir lėšomis per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo, gyvenamojo namo pusrūsyje, pirmame ir antrame aukšte atlikti šiuos darbus: palipimui į pastogę laiptinės perdangoje įrengti liuką, pirmo aukšto patalpą 1-5 perdalinti įrengiant naują pertvarą, įstatyti duris patekimui iš patalpos 1-4 į laiptinę, užtaisyti duris tarp pusrūsio patalpų P-7 ir P-6 ir atidaryti angą iš patalpos P-5 į patalpą P-6. Įpareigoti atsakovą netrukdyti atlikti šiuos darbus.

Įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti valdymo teisės pažeidimus ir 15 cm sumažinti laiptinės turėklų porankio, atsiremiančio į gyvenamojo namo patalpos 1-4 langą, aukštį.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad pagal 2011-02-25 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 357/600 dalis žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, garažą su priestatu, ½ dalį kiemo statinių (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. R. yra bendraturtis ir jam nuosavybės teise priklauso 243/600 dalys žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių. Sudarius pirkimo-pardavimo sutartį paaiškėjo, kad tarp A. S. ir R. R. naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nebuvo nustatyta, o bendraturčiai nėra atsidaliję. Gyvenamojo namo bendras plotas 218,71 kv. m be laiptinės užimamo ploto. Jai nuosavybės teise priklauso ½ namo ir ji turėtų naudotis 109,35 kv. m plotu, tačiau realiai naudojasi 93,5 kv. m, t. y. 43/100. Jai priklauso ½ pastogės ploto, tačiau ji negali naudotis pastoge, nes negali patekti į laiptinę. Atsakovo naudojamų patalpų plotas sudaro 125,21 kv. m ir laiptinė, kurios plotas 7,98 kv. m į bendrą plotą neįskaičiuotas, pridėjus laiptinės plotą (7.98 kv. m) ir pastogės plotą (apie 83 kv. m.) prie jo naudojamų patalpų, matyti, kad atsakovas faktiškai naudojasi 213,03 kv. m. Tokiu būdu jos naudojamų patalpų dalis sudaro tik 1/3 gyvenamojo namo dalį. Pagal inžinierės D. K. paruoštą atidalijimo projektą patalpos būtų atidalintos taip, kad kiekvienam bendraturčiui tektų nuosavybės teise po ½ pastato dalį. Pirmo ir antro aukšto laiptinė būtų paskirta bendram naudojimui, taip užtikrinant jos teisę ir galimybę patekti į pastogės patalpas.

Atsakovo įrengtas laiptų, vedančių į patalpą 1-5, turėklas remiasi į ieškovės kambario (patalpa 1-4) langą, dėl ko jo negalima pilnai atidaryti ir nuvalyti, todėl atsakovas įpareigotinas pašalinti šį valdymo teisės pažeidimą. Be to, atsakovas privalo kompensuoti ½ dalį išlaidų, susijusių su užsakymo atlikimu VĮ „Registrų centras“, atliekant kadastrinius matavimus, kuriais gali naudotis abu bendraturčiai.

Šalies argumentai

Priešieškiniu, patikslintu priešieškiniu (2 t., 75–84, 134–143, 3 t., 1–11 b. l.) atsakovas R. R. prašo atidalinti atsakovą R. R. bei ieškovę I. T. iš jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), patalpų. A. R. R. priteisti patalpas:

- pusrūsyje G-1 garažą plotas 23,71 kv. m, P-6 plotas 8,30 kv. m, P-7 plotas 7,87 kv. m, P-8 plotas 1,91 kv. m, P-9 plotas 1,41 kv. m, P-10 plotas 4,40 kv. m, viso pusrūsio patalpų plotas 47,60 kv. m;

- pirmame aukšte patalpą 1-5 plotas 8,98 kv. m (patikslintame priešieškinyje netiksliai nurodyta 8,70 kv. m);

- antro aukšto patalpas 1-9 plotas 6,76 kv. m, 1-10 plotas 24,83 kv. m, 1-11 plotas 8,80 kv. m, 1-12 plotas 3,54 kv. m, 1-13 plotas 15,25 kv. m, 1-14 plotas 9,45 kv. m, visų patalpų antrame aukšte plotas 68,63 kv. m; visų patalpų pastate plotas 125,21 kv. m (dėl ankstesnio apsirikimo netiksliai nurodyta 124,93 kv. m).

Ieškovei I. T. priteisti patalpas:

-pusrūsyje P-1 plotas 6,06 kv. m, P-2 plotas 4,20 kv. m, P-3 plotas 4,97 kv. m, P-4 plotas 4,42 kv. m, P-5 plotas 7,62 kv. m, visų patalpų pusrūsyje plotas 27,27 kv. m;

-pirmo aukšto patalpas 1-1 plotas 1,56 kv. m, 1-2 plotas 3,99 kv. m, 1-3 plotas 15,18 kv. m, 1-4 plotas 9,58 kv. m, 1-6 plotas 11,52 kv. m, 1-7 plotas 16,18 kv. m, 1-8 plotas 8,22 kv. m, visų patalpų pirmame aukšte plotas 66,23 kv. m.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad ieškovė I. T. bei atsakovas R. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo po 1/2 dalį gyvenamojo namo bei kiemo statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), esančių (duomenys neskelbtini), šalims dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso ir atitinkamai 357/600 bei 243/600 dalys bendro 0,0600 ha ploto žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu. Ieškovė savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra įsigijusi 2011-02-25 Pirkimo - pardavimo sutartimi, o atsakovas - 2002-06-13 Pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartimi, abi šalys savo dalis minėtame nekilnojamajame turte yra įsigiję iš tos pačios ankstesnės viso šio turto savininkės - trečiojo asmens A. S.. Šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise faktiškai iš tiesų valdo ne po 1/2 dalį ginčo gyvenamojo namo, kaip jos yra įsigiję pagal pirkimo - pardavimo dokumentus, o atitinkamai 43/100 bei 57/100 jo dalis. Ieškovės siūlomas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo gyvenamo namo atidalijimo variantas apskritai yra negalimas, nes, ir toliau išliktų bendroji dalinė nuosavybės teisė į ginčo gyvenamąjį namą, šiuo atveju ne tik nebūtų suformuoti jokie atskiri nuosavybės teisės objektai, bet namo I ir II aukštų laiptinė, namo pastogė ir kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė) paliktų bendram šalių naudojimuisi. Todėl toks atidalijimas aiškiai prieštarautų ne tik įstatymui, bet ir kasacinio teismo praktikai. Atidalinti ginčo gyvenamąjį namą taip, kad kiekvienai iš šalių tektų po 1/2 dalį idealiai, apskritai nėra jokios galimybės. Dabartiniu metu patalpos yra padalintos taip, kad kiekviena iš šalių galėtų naudotis netrukdomai, t. y. šalys yra įsirengusios į namą atskirus įėjimus, neturi jokių bendrai naudojamų patalpų, yra pasidalijusios bei atsitvėrusios kiemą ir kt.

Atsakovas, įrengdamas ginčo laiptų turėklus, nepažeidė bei nepažeidžia jokių teisės aktų taip pat ir ieškovės nuosavybės teisių, dėl ko ieškovė visiškai nepagrįstai prašo ginti esą jos pažeistas teises. Atsakovui įsirengiant ginčo turėklus ieškovė dar nebuvo namo bendraturtė, bei jos sutikimas šių turėklų įrengimui tuo metu net nebuvo reikalingas.

Atsakovas nesikreipė į Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialą bei neprašė jo naudai atlikti jokių kadastrinių matavimų, susijusių su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini)., ieškovės atlikti kadastriniai matavimai, jam buvo ir yra nereikalingi, todėl atsakovas nesutinka ieškovei atlyginti pusę pinigų sumos, atliekant kadastrinius matavimus.

Šalies argumentai

Ieškovė I. T., kuriai vietoj sutartyje nurodytos 1/2 nekilnojamojo turto dalies atiteko būtent šiuo metu faktiškai jos valdomos ginčo gyvenamojo namo patalpos, dėl įsigyto turto ploto galėjo reikšti pretenzijas trečiajam asmeniui A. S..

Gyvenamojo namo pastogė, kurios tikslus plotas net nežinomas, iš esmės yra viso namo bendro naudojimo patalpa, kuri nuosavybės teise proporcingai jų turimai daliai priklauso tiek atsakovui, tiek ir ieškovei. Teismine tvarka nenustatinėtina naudojimosi tvarka ir šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais kiemo statiniais (šuliniu, tvora, kiemo aikštele), kadangi dėl naudojimosi šiais nekilnojamaisiais daiktais tarp šalių nesutarimo nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį ( 2 t., 64–70 b. l.) atsakovas R. R. su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė iš trečiojo asmens A. S. ir įsigijo ne idealią 1/2 dalį, o ieškinyje nurodytas 43/100 namo dalis arba 95,49 m² patalpų, o atsakovas įsigijo taip pat ne 1/2 dalį, o 57/100 dalis gyvenamojo namo arba 126,46 m, dėl ko toks neatitikimas turi būti sprendžiamas ne per atidalijimo institutą, kas esant ginčui yra neįmanoma, o ginčijant pačią 2011-02-25 pirkimo-pardavimo sutartį, nes dėl to, kad ieškovės valdoma turto dalis neatitinka jos nuosavybės teisės dalies, nėra jokios atsakovo kaltės. Pagal ieškovės siūlomą naująjį atidalijimo variantą šalių bendroji dalinė nuosavybės teisė į ginčo gyvenamąjį namą išliktų ir toliau, kadangi šiuo atveju ne tik nebūtų suformuoti jokie atskiri nuosavybės teisės objektai, bet namo I ir II aukštų laiptinė, namo pastogė ir kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė) paliktų bendram šalių naudojimuisi. Šalys yra įsirengusios į namą atskirus įėjimus, neturi jokių bendrai naudojamų patalpų, yra pasidalijusios bei atsitvėrusios kiemą ir kt. Be to, į sau priklausančias patalpas kiekviena iš šalių yra investavusios ir tam tikrus pagerinimus.

Ieškovės reikalavimas pašalinti jos teisės pažeidimus yra visiškai niekuo nepagrįstas, nes ieškovė jokiais įrodymais neįrodė bei nepagrindė kokiu pagrindu ginčo turėklai esą yra įrengti neteisėtai ir kaip jie jai trukdo.

Atsakovas nesikreipė į Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialą bei neprašė jo naudai atlikti jokių kadastrinių matavimų, ieškovės atlikti kadastriniai matavimai, jam buvo ir yra nereikalingi, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atlyginti pusę pinigų sumos už atliktus kadastrinius matavimus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į patikslintą priešieškinį (3 t., 23–29 b. l.) ieškovė I. T. su patikslintu priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad atsakovas siekia užvaldyti jai priklausančią nuosavybės dalį ir nepagrįstai praturtėti. Priešieškinio patikslinimas iš esmės pažodžiui atitinka ieškovės pirminį ieškinį dėl atidalijimo, nustatant nuosavybės dalis ir paskiriant konkrečias patalpas, išskyrus atsakovo nenorą sumokėti kompensaciją už jam nuosavybės teise atitenkančią didesnę nuosavybės dalį.

Ieškovei priklauso 1/2 pastogės ploto, tačiau ji negali naudotis pastoge, nes negali patekti į laiptinę. Atsakovas R. R. naudojasi 125,21 kv. m. plotu ir tik atsakovas naudojasi pastate esančia laiptine, palipimu į pastogę ir pastoge. Pridėjus laiptinės plotą (7,98 kv. m ) ir pastogės plotą (apie 83 kv. m) prie jo naudojamų patalpų (125,21 kv. m) matyti, kad jis faktiškai naudojasi 213,03 kv. m. Ieškovė įsipareigojo patalpų atidalijimo projekte numatytus pertvarkymus atlikti savo lėšomis ir darbu, o atsakovas R. R. įpareigotinas netrukdyti atlikti numatytus pertvarkymo darbus. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumažinti 15 cm. laiptų turėklų porankio, atsiremiančio į gyvenamojo namo patalpos 1-4, langą aukštį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ( 3 t., 90 – 98 b. l.) patikslintą ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai, atidalino bendraturčius ieškovę I. T. ir atsakovą R. R. iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų.

Ieškovė I. T. nuosavybės teise priteisė patalpas: pusrūsyje P-1 plotas 6,06 kv. m, P-2 plotas 4,20 kv. m, P-3 plotas 4,97 kv. m, P-4 plotas 4,42 kv. m, P-5 plotas 7,62 kv. m, visų patalpų pusrūsyje plotas 27,27 kv. m; pirmame aukšte 1-1 plotas 1,56 kv. m, 1-2 plotas 3,99 kv. m, 1-3 plotas 15,18 kv. m, 1-4 plotas 9,58 kv. m, 1-6 plotas 11,52 kv. m, 1-7 plotas 16,18 kv. m, 1-8 plotas 8,22 kv. m, visų patalpų pirmame aukšte plotas 66,23 kv. m.; patalpų bendras plotas pastate 93,50 kv. m.

Atsakovui R. R. nuosavybės teise priteisė patalpas: pusrūsyje garažą G-1 plotas 23,71 kv. m, P-6 plotas 8,30 kv. m, P-7 plotas 7,87 kv. m, P-8 plotas 1,91 kv. m, P-9 plotas 1,41 kv. m, P-10 plotas 4,40 kv. m, visų patalpų pusrūsyje plotas 47,60 kv. m; pirmame aukšte 1-5 plotas 8,98 kv. m, antrame aukšte 1-9 plotas 6,76 kv. m, 1-10 plotas 24,83 kv. m, 1-11 plotas 8,80 kv. m, 1-12 plotas 3,54 kv. m, 1-13 plotas 15,25 kv. m, 1-14 plotas 9,45 kv. m, visų patalpų pirmame ir antrame aukšte plotas 78,00 kv. m; patalpų bendras plotas pastate 125,21 kv. m.

Paliko bendram šalių naudojimui kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė, priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad bendras gyvenamojo namo plotas 218,71 kv. m, ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ namo ir idealiosios dalys sudaro po 109,36 kv. m. Ieškovė faktiškai naudojasi 93,50 kv. m plotu, atsakovas – 125,21 kv. m plotu. Ieškovė naudojasi 15,86 kv. m plotu mažiau, nei formaliai yra įgijusi pirkimo pardavimo sutartimi. Pagal ieškovės užsakymu parengtą ir byloje pateiktą patalpų perdalijimo projektą po bendraturčių atidalijimo ieškovei papildomai prie jos naudojamų patalpų atitektų pusrūsio patalpa P-6 plotas 8,30 kv. m, dalis 1-5 patalpos 4,14 kv. m, bendro naudojimo patalpomis taptų likusi verandos (patalpos 1-5) dalis 4,56 kv. m, antro aukšto koridoriaus (patalpos 1-9) dalis 2,25 kv. m ir laiptinė, kuri į bendrą plotą neįskaičiuota. Ieškovei ir atsakovui atitinkamai atitektų 105,94 kv. m ir 105,68 kv. m bendrojo ploto. Kiemai ir patalpos, kuriomis naudojasi ieškovė ir atsakovas yra visiškai atskirti, kiekvienas savininkas turi atskirus įėjimus į kiemus bei gyvenamąsias patalpas. Naudojimosi patalpomis tvarka, nors teisiškai ir neįforminta, yra nusistovėjusi daugiau nei 10 metų - nuo 2002 m., kai ½ namo nusipirko atsakovas. Namo inžineriniai tinklai (elektros, vandens, dujų) yra atskirtos ir yra skirtos aptarnauti kiekvieno bendrasavininkio faktiškai valdomą namo dalį atskirai. Veranda ir laiptinė yra skirtos atsakovui patekti į jo gyvenamąsias patalpas.

Teismas nurodė, kad pertvarkymai, kuriuos reikėtų atlikti atidalijus ieškovės siūlomu būdu, kainuotų neproporcingai brangiai, neabejotinai sukeltų nepatogumų atsakovui bei ženkliai pablogintų jo padėtį.

Dėl ieškovės nurodyto motyvo dėl laiptinės palikimo bendram naudojimui, kad ji galėtų įsirengti patekimą į palėpę, teismas nurodė, kad palėpės įrengti neįmanoma dėl nedidelio aukštingumo. Į palėpę patekti reikia tik dėl kamino išvalymo, tuo tarpu ieškovės naudojamos patalpos šildomos dujomis ir poreikio valyti kaminą nėra.

Ieškovės siūlomu atidalijimo būdu bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigtų, priešingai nei yra dabar, atsirastų bendro naudojimo patalpų. Ieškovės siūlomas atidalijimo būdas neišvengiamai sukeltų ginčų ir konfliktų ateityje tiek atliekant pertvarkymus, tiek administruojant bei naudojantis bendro naudojimosi patalpomis. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomas atidalijimo būdas yra neracionalus ir nelogiškas, neatitinka šalių interesų gynimo bei derinimo principų, nesuderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Tuo tarpu atsakovo siūlomas atidalijimo būdas pagal faktiškai valdomas dalis, yra racionalus, ekonomiškas, labiausiai atitinkantis šalių interesų pusiausvyrą. Palėpė nėra inventorizuota ir negali būti atidalijimo objektu. Palėpė abiems bendrasavininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Teismas nurodė, kad kompensacija, atsižvelgiant į pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis šalys formaliai įgijo po ½ dalį namo, sudarymo aplinkybes, per daugiau nei 10 metų nusistovėjusią naudojimosi patalpomis tvarką, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, ieškovei priklausytų tik formaliai. Vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei tik formaliai, bet ne realiai, priklausančią kompensaciją teismas nepriteisė.

Teismas nustatė, kad ieškovės kambario langas atsidaro į vidų, turėklas netrukdo jo atidaryti. Turėklo aukštis 95 cm, įrengtas 2005 m., iki ieškovei įsigyjant namo dalį, suderinus su tuo metu buvusia namo bendrasavininke bei laikantis statybos techninio reglamento. Turėklo žeminti negalima, nes bus nesaugu.

Teismas nurodė, kad ieškovė iki kreipimosi į teismą nebuvo išnaudojusi taikaus susitarimo galimybių, bylą iniciavo labiau dėl asmeninių ambicijų ir nesutarimų, nei dėl realaus savo teisių gynimo, todėl bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės procesinio elgesio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (3 t., 103–109 b. l.) ieškovė I. T. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui negrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas sprendimu nenustatė ieškovei po atidalijimo atitenkančių gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), nuosavybės dalių, o tik padalijo patalpas, taip iš esmės įteisindamas kiekvienos šalies valdomą gyvenamojo namo plotą. Sąmoningai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakant dėl atitenkančių nuosavybės dalių po namo atidalijimo, atsakovui R. R. nuosavybėn buvo perduotos 57/100, o ieškovei 43/100 nuosavybės dalys. Toks sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Teismas skundžiamu sprendimu iš esmės perdavė ieškovei priklausančias 7/100 nuosavybės dalis, niekaip šio netekimo nekompensuodamas. Atsakovas ieškovės sąskaita nepagrįstai praturtėjo.

Šalies argumentai

2. Teismas iš esmės nesuprato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto reikšmės ir jį sutapatino su naudojimosi tvarkos nustatymo institutu, nes iš esmės ir nustatė naudojimosi tvarką, o ne įvykdė atidalijimą, kaip to buvo prašoma ieškiniu, o iš dalies ir priešieškiniu.

3. Iš teismo sprendimo akivaizdu, kad byla išnagrinėta turint išankstinį nusistatymą ir šališkai. Tai iliustruoja teismo sprendimo teiginiai, kad „nepraėjus metams po sutarties sudarymo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, reikalaudama priteisti didesnę kompensaciją, nei sutartyje melagingai nurodyta įsigijimo kaina, leidžia manyti, kad ieškovė jau sudarydama sutartį numatė ir projektavo ginčą. Šiuo požiūriu ieškovės elgesys sutartiniuose santykiuose nelaikytinas sąžiningu“, „ieškovė iki kreipimosi į teismą nebuvo išnaudojusi taikaus susitarimo galimybių, bylą inicijavo labiau dėl asmeninių ambicijų ir nesutarimų, nei dėl realaus savo teisių gynimo“, taip pat sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą nurodyta, kad atsižvelgiant į ieškovės procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos. Taigi, toks teismo nusistatymas ir lėmė, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.

4. Teismas pripažino, kad po atidalijimo sumažėja ieškovės nuosavybės dalis, o atsakovas ieškovės sąskaita papildomai įgyja nuosavybės teise 15,86 kv. m. plotą. Teismas nurodė, kad tai tik formalus pažeidimas, negalintis turėti įtakos jos interesų pažeidimui ir yra nereikšmingas. Toks teismo sprendimo teiginys rodo, kad teismas nesuprato ir neatskleidė bylos esmės.

5. Teismo sprendime ne kartą akcentuota ir tai, kad ieškovės siūlomi atidalijimo būdai pažeis atsakovo interesus, nes sukurs jam nepatogumų, sumažins valdomą plotą, bus reikalingi pertvarkymai, kurie kainuos brangiai. Byloje nenustatyta kuo pasireikštų vadinamas brangumas ar žala. Konstatuotos aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais. Tai savaime patvirtina, kad teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą. Konstatuojant minimas aplinkybes, teismo sprendime nutylima, kad pertvarkymo kaštus įsipareigojo prisiimti pati ieškovė ir prašė teismo įpareigoti ją tai padaryti. Šiuo atveju atlikti pertvarkymai atsakovui nieko nekainuotų.

6. Ieškovės nuosavybėn po atidalijimo atitenka gyvenamojo namo patalpos, kurių plotas 93,50 kv. m, kas sudaro 43/100 nuosavybės dalis, o atsakovui – 57/100 nuosavybės dalis gyvenamajame name, todėl ieškovės prarandama nuosavybės dalis turi būti kompensuota piniginiu ekvivalentu, kas sudaro 20983,90 Lt. Ji sutiktų su kompensacijos priteisi, priteisiant atsakovui po atidalijimo didesnę nuosavybės dalį gyvenamajame name.

7. Teismas nemotyvuotai ir be jokio pagrindo atmetė ieškovės reikalavimą dėl valdymo teisės pažeidimo. Dėl prie lango prijungto metalinio turėklo su parankiu, jo negalima pilnai atidaryti ir nuvalyti. Turėklas gadina vaizdą ir trukdys įsirengti į lauką atidaromą langą, nes kambarys mažas ir jį atidarius į vidų, jis užima didelę patalpos dalį bei trukdo prie lango ruošti pamokas ieškovės sūnui. Teismui tai neatrodo pažeidimu, nes atsakovas turėklą įsirengė savavališkai, nederinęs su bendraturčiu, be jokio projekto.

8. Teismas neteisingai išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nubausdamas ją už netinkamą procesinį elgesį. Teismas turėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai .

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ( 3 t., 117–124 b. l.) atsakovas R. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jei šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą ginčo nekilnojamąjį turtą ir reikėtų atidalinti pagal kurio nors iš bendraturčių ieškinį, jis neabejotinai galėtų būti atidalijamas nebent tik tomis dalimis, kurias šalys faktiškai įsigijo bei valdo. Pagal ieškovės siūlomą atidalijimo variantą, šalių bendroji dalinė nuosavybės teisė į ginčo gyvenamąjį namą iš esmės išliktų ir toliau, t. y. ginčo namo I ir II aukštų laiptinė, visa namo pastogė ir kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė) nebūtų buvę atskirti ir būtų palikę bendram šalių naudojimuisi. Toks atidalijimo variantas būtų aiškiai prieštaravęs tiek įstatymui, tiek ir kasacinio teismo praktikai. Atidalinti ginčo gyvenamąjį namą taip, kad kiekvienai iš šalių tektų po 1/2 dalį idealiai nėra jokios galimybės, į sau priklausančias patalpas kiekvienas iš bendraturčių yra investavęs ir tam tikrus pagerinimus. Dėl piniginės kompensacijos ieškovei priteisimo, atsakovas nurodė, kad šią problemą ieškovė turėjo spręsti ginčydama pirkimo - pardavimo sandorį, atsakovas dėl to yra niekuo dėtas. Atsakovas, įrengdamas ginčo laiptų turėklus, nepažeidė bei nepažeidžia jokių teisės aktų, taip pat ir ieškovės teisių. Pažymėtina, jog atsakovas ginčo gyvenamo namo dalies savininku tapo dar 2002 m., 2005 m. jis įsirengė ginčo turėklus, o ieškovė kitos ginčo gyvenamojo namo dalies savininke tapo tik 2011 m. Akivaizdu, kad realiai ginčo turėklas jokios ieškovės valdymo teisės nepažeidžia ir net negali pažeisti. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudarė net 14 535, Lt, tuo tarpu, teismas iš jų priteisė tik 40 proc., nors šis procesas trunka net nuo 2012 m. sausio mėnesio. Ieškovė pirmosios instancijos teismo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo nepaneigė ir neįrodė, kad šie argumentai yra neteisingi. Atsakovas prašo netenkinti ieškovės prašymo dėl žodinio nagrinėjimo, kadangi tai dar labiau padidės bylinėjimosi išlaidos, žymiai pailgės laikas galutiniam sprendimui šioje byloje priimti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nors apeliantė I. T. bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Be to pažymėtina, kad byla apeliacinėje instancijoje nagrinėjama antrą kartą Apeliantė nenurodė jokių motyvų, kodėl byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šį nekilnojamąjį turtą šalys įgijo iš trečiojo asmens A. S., t.y . atsakovas R. R. 2002-06-13 Žemės ir pastatų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartimi iš trečiojo asmens A. S. ir jos sutuoktinio V. S. nusipirko žemės sklypo dalį 243/600, su jame esančia 1/2 dalimi gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 222,65 kv.m, 1/2 dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini)(2 t.,91-92 b.l.) o ieškovė 1. T. 2011-02-25 Žemės sklypo ir jame esančių pastatų, statinių ir kitų priklausinių dalies pirkimo - pardavimo sutartimi iš trečiojo asmens A. S. taip pat nusipirko žemės sklypo dalj 357/600, su jame esančia 1/2 dalimi gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 222,65 kv.m, pastatą - garažą su priestatu, kurio užstatymo plotas 75 kv. m, 1/2 dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., 41-43,44-45 b. l.), t.y. abi šalys pirkimo pardavimo - sutartimis įgijo po 1/2 dalj gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 2013-01-28 patikslintais nekilnojamojo daikto kadastro duomenimis - 218,71 kv.m, naudingas plotas - 143,84 kv.m., gyvenamas plotas - 98,69 kv.m, o vidutinė rinkos vertė - 154 000,- Lt( b.l.).Byloje nustatytą, kad šalys nuo sandorio sudarymo pradžios naudojosi namo dalimis, neatitinkančiomis jų įgytoms dalims, t.y. realiai ieškovė naudojasi gyvenamojo namo patalpomis pusrūsyje P-l, P-2, P-3, P-4, P-5, pirmame aukšte esančiomis patalpomis 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-6, 1-7, 1-8, kurių bendras plotas 93,50 kv.m, kas atitinka 43/100 gyvenamojo namo dalis, o atsakovas naudojasi patalpomis pusrūsyje garažu G-l, P-6, P-7. P-8, P-9, P-10, pirmame aukšte 1-5, 1-9, antrame aukšte 1-10. 1-11, 1-12, 1-13. 1-14, kurių bendras plotas 125,21 kv.m, kas atitinka 57/100 gyvenamojo namo dalis.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes byloje ginčas kilo dėl bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto atidalijimo, kadangi atsakovas mano, kad realiai ieškovė neįgijo tokios dalies, kuri numatyta sutartyje, nes ji nekilnojamo turto dalį įgijo praėjus 9 metams nuo atsakovo nuosavybės dalies įgijimo, kai jau buvo nusistovėjusi tokia naudojimosi namu tvarka, su kuo kolegija nesutinka. Atsakovas nenuginčijo šios pirkimo –pardavimo sutarties, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad turi vadovautis nekilnojamojo turto pirkimo sutartimis, kur numatyta kiekvieno bendraturčio įgyta idealioji turto dalis-po1/2 dalį. Gyvenamojo namo dalys neatidalintos. Tarp atsakovo R. R. ir trečiojo asmens A. S. buvo nusistovėjusi naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, atsakovas atliko dalį šių gyvenamojo namo pertvarkymų, dėl ko buvo padidintas atsakovo valdomas namo plotas buvusio bendraturčio(A. S.) sąskaita, turint jos sutikimą, bet ši tvarka nėra įteisinta, ši naudojimosi tvarka nėra išviešinta, neįregistruota. Ieškovė siekia atidalinti jai nuosavybės teise priklausančią namo dalį pagal jos pateiktą variantą, atsakovas-pagal jo variantą, kuris atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Šalys bylinėjasi ilgą laiką, neieško kompromisinių sprendimų.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo sprendžiant ginčą teisme bei galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. ir kt. v.R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007 ir kt.).

Analizuojant anksčiau aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra įpareigotas veikti aktyviai ir aiškintis, koks atidalijimo būdas visiems bendraturčiams yra priimtiniausias. Tam turi būti sudarytos sąlygos visiems bendraturčiams išsakyti savo poziciją byloje ir tinkamai ją pagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsakovas šiuo klausimu nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas patenkinti tik savo interesus ir įtvirtinti nusistovėjusią tarp jo ir trečiojo asmens naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kuri neatitinka šalių įgytų nuosavybės idealiųjų dalių. Susipažinus su atsakovo argumentais matyti, kad jis neneigė ieškovės teisės atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ginčas kilo dėl ieškovės pateikto atsidalijimo varianto. Atsakovo nuomone, ieškovės siūlomas atsidalijimo variantas nėra tinkamas dėl to, kad nekilnojamojo daikto dalies atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra neįmanomas, nes pagal ieškovę nėra suformuojamas atskiras turtinis vienetas, atsiranda daug bendrų patalpų, dėl ko yra pažeidžiamos atsakovo teisės.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas iš esmės nesuprato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto reikšmės ir jį sutapatino su naudojimosi tvarkos nustatymo institutu, todėl netinkamai taikė materialinės tesiės normas.

LR CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo arba bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiu. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis ir tarp konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą.

Sprendžiant ginčus dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais, atsižvelgiant į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia arba sumažėja bendraturčių skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

Atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo (realiųjų dalių) institutų panašumas – kad tiek vienu, tiek ir kitu atveju asmeniui sudaroma galimybė naudotis konkrečia daikto dalimi. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo (LR CK 4.80, 4.81 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (LR CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Formuluojant bendrosios dalinės nuosavybės teisės sąvoką įstatyme specialiai pabrėžta, kad turimos omenyje dalys nuosavybės teisėje į bendrą turtą, bet ne pačiame bendrame turte. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje bendrosios nuosavybės teisės dalys dažnai vadinamos idealiosiomis dalimis. Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška, pavyzdžiui, 1/2, 1/4, 3/8.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.). Tai yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, juo įgyvendinama disponavimo turtu teisė. Prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės natūra. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad teismas neatidalino, o nustatė tik naudojimosi tvarką, nes teismas tiek motyvuojančioje dalyje, tiek rezoliucinėje dalyje nurodė materialinės teisės normas bei faktiškai atliko nekilnojamojo turto-gyvenamojo namo atidalinimą, priteisė nuosavybė atitinkamas namo dalis. Dėl kitų nuosavybės objektų nekilo ginčų. Sutiktina tik su tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sprendime nustatyti ir nurodyti, kokia nuosavybės dalis tenka kiekvienam iš bendraturčių, atlikus turto atidalinimą. Tai gali būti ištaisyta apeliacinėje instancijoje. Įvertinus teismo sprendimu priteistas nuosavybėn nekilnojamojo turto-namo dalis, ieškovei atidalijus nuosavybėn tenka 43/100, atsakovui 57/100 gyvenamojo namo dalys.

Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Pagal atidalijimo instituto prasmę ir susiklosčiusią teismų praktiką po atidalijimo bendroji dalinė nuosavybė turi pasibaigti, kadangi šiuo atveju turi būti suformuoti atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie turi būti valdomi ir naudojami bei jais turi būti disponuojama jau savarankiškai. Atsižvelgiant į tai, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo šalių pateiktus atidalijimo variantus, tame tarpe ir ieškovės, atliko vietos apžiūrą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškovės patikslintu ieškiniu pateikto namo atidalijimo projekto vertinimu(2t.,45-46,55-58 b. l.), kadangi šiuo atveju nebūtų suformuoti atskiri nuosavybės teisės objektai. Pagal šį variantą tarp šalių ir toliau išliktų į gyvenamąjį namą bendroji dalinė nuosavybė, kas prieštarautų tiek įstatymui, tiek kasacinio teismo praktikai bei neatitiktų abiejų šalių interesų, be to protingumo, sąžiningumo principui. Šie pertvarkymai kainuotų pernelyg neproporcingai brangiai, kas neatitiktų protingumo principo(CK 1.5 str.). Atsižvelgus į ankstesnį bendraturčių susitarimą, šiuo metu name yra suformuotos atskiros nuo kito bendraturčio patalpos taip, kad kiekviena šalis galėtų jomis naudotis netrukdomai, nes šalys turi atskirus į namą įėjimus, neturi jokių bendrai naudojamų patalpų, yra pasidalijusios ir atsitvėrusios kiemą, yra įrengti atskiri apskaitos prietaisai. Taigi šiuo metu yra suformuoti du atskiri turtiniai kompleksai. Atsakovo variantas yra optimalesnis, priimtinesnis. Atsakovas dalyje ieškovei prašomų priteisti patalpų yra investavęs dideles lėšas, pusrūsio patalpoje (P-1) įrengęs vonią, skalbyklą, joje yra atsakovo vandentiekio įvadas. Verandoje(1-5), kurią ieškovė prašo perdalyti ir ½ dalį prašo perduoti jos nuosavybėn, o kitą ½ dalį prašo palikti bendram naudojimui, bei koridoriuje (1-9), kurį ieškovė prašo palikti bendram naudojimui, atsakovas yra sudėjęs naujus langus, įrengęs grindų šildymą, išklijavęs naujas plyteles. Šiuo atveju tarp šalių iškiltų ir atsiskaitymo už šildymą problema. Veranda panaudota atskiram įėjimui į atsakovo gyvenamojo namo dalį patekti. Tuo tarpu ieškovė įgydama namo dalį manė, kad ji įgyja ir šią patalpą. Padarius bendrą laiptinę, atsakovas nebeteks jokio privatumo, įėjimas yra iš atsakovo suformuotos kiemo pusės, todėl ieškovė turės teisę naudotis ir šiuo įėjimu. Antrame aukšte iš manomai galimos įrengti bendros šalių naudojamos laiptinės yra įėjimai betarpiškai į atsakovo gyvenamus kambarius. Name inžinierinių tinklų sistemos (elektros, vandens, dujų) yra atskirtos, ir yra skirtos aptarnauti kiekvieno bendraturčio faktiškai valdomą namo dalį atskirai. Ieškovės argumentas dėl namo pertvarkymo pagal jos pateiktą variantą pagrįstas ne tik nukrypimu nuo nupirktų dalių, bet ir tuo, kad ji galėtų pateikti į palėpę. Pirmosios instancijos teismas vietos apžiūros metu nustatė, kad palėpė dėl savo mažo aukštingumo negali būti naudojama patalpų įrengimui. Be to apžiūros metu Telšių rajono savivaldybės administracijos statybos poskyrio vyriausiasis specialistas patvirtino, kad ieškovės nurodytoje vietoje patekimo į palėpę dėl stogo konstrukcijos įrengti neįmanoma (3t., 54 b. l.).Pateiktas projektas pagal kasacinio teismo praktiką turi būti procedūriškai ir techniškai priimtinas, t.y. įmanomai įgyvendinamas, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Nors pagal ieškovės pateiktą padalijimo projektą atitiktų pagal sutartis įgytas nekilnojamo turto dalis, tačiau šis projektas nepriimtinas ir todėl, kad tarp šalių atsirastų bendro naudojimo patalpų, kurios būtų atsakovo naudojamoje namo dalyje. Nors jos sudaro nedidelę dalį, tačiau tai sukurtų naujus ginčus tarp ginčo šalių, kaip savininkų, tik dar sudėtingesnius. Ieškovė neprašė nustatyti servituto, bet šis irgi sukurtų sudėtingus santykius. Šalims konfliktuojant nebūtų funkcionalus naudojimasis tokiomis patalpomis. Kaip patvirtina bylos duomenys, šalys šiuo metu yra įsirengę dujinį šildymą, todėl nėra būtinybės patekti prie kamino. Name nėra padaryta patekimo į palėpę, atsakovas į palėpę patenka iš savo gyvenamojo namo dalies-terasos, o ankstesnieji savininkai naudodavosi kranu, esant poreikiui išvalyti kaminą. Palėpė šiuo metu neinventorizuota, tačiau tai nepaneigia ieškovės teisių į ją, nes tai yra bendro naudojimo patalpos. Atidalijant bendraturčiams priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, kad nebelieka bendro naudojimo patalpų; butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos; butų ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Todėl namo pastogė, esant neinventorizuotai, dėl ko negalima nustatyti jos dydžio, nesant nustatytam plotui, ji paliktina bendram naudojimui. Šiuo atveju palėpė priklauso abiems šalims pagal jiems tenkančias ir sprendimu nustatytas nuosavybės dalis. Ieškovė patekimą į ją gali išspręsti analogiškai, kaip ir atsakovas, įsirengiant patekimą į ją iš savo namo dalies pusės, įsirengiant laiptus. Įteisinus palėpę, jos atidalijimas gali būti išspręstas atskiru ieškiniu. Priešieškiniu atsakovas visiškai nepasisakė dėl palėpės. Šioje dalyje teismo sprendimas yra keistinas.

Sutiktina su teismo sprendimo motyvais, kad atsakovo priešieškiniu pasiūlytas atidalijimo būdas pagal faktiškai valdomas dalis yra labiau racionalus, ekonomiškas, labiausiai atitinkantis šalių interesų pusiausvyrą, esant suformuotiems, atsidalintiems inžinieriniams tinklams. Daikto atidalijimas natūra ieškovei atliekant rekonstrukciją jos pasiūlytu variantu negalimas be neproporcingos žalos gyvenamojo namo paskirčiai bei nepažeidžiant kito bendraturčio teisių. Tuo pačiu yra pažeidžiamos ir jos pačios teisės, nes šalys naudosis bendromis patalpomis, šalys yra įdėję tam tikras lėšas, atskiriant bendraturčių dalis. Pagal atsakovo siūlomą padalijimo būdą faktiškai namas yra atidalintas į du atskirus turtinius vienetus. Atsižvelgiant į tai, taip pat į namo išplanavimą, sanmazgų, virtuvių ir aukštų skaičių, akivaizdu, kad jį įmanoma atidalyti tik į du vienetus, kurių vienas būtų pirmajame, kitas antrajame aukšte, o bendrai naudojamos būtų tik pagrindinės namo konstrukcijos. Ginčo patalpų padalijimas pagal ieškovės projektinę schemą ateityje apsunkins tiek atsakovo, tiek ieškovės galimybes tinkamai naudotis jiems tenkančiomis patalpomis, nes turto vienetai pagal ieškovės pateiktą projektą nėra atskiri ir izoliuoti – juos dar reikės atskirti, esant atskiriems inžinieriniams tinklams, iškils nesutarimai dėl apmokėjimo už bendrų patalpų šildymą ir kt. ginčai. Atsidalijimas būtų brangiai įgyvendinamas, ekonomiškai nenaudingas. Pažymėtina, kad pirmajame ieškinyje ieškovė ir išreiškė pageidavimą atidalinti nelygiomis dalimis, gaunant kompensaciją, kas iš dalies atitiko atsakovo priešieškinį ( 1 t., 1-4 b. l.). Teismas nustatė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl pritariant ieškovės pasiūlytam variantui, bendras namo valdymas ir naudojimas yra neįmanomas. Nesutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinio skundo argumentais, kad šalys nupirko nuosavybę kitomis dalimis, nes tai paneigia pirkimo-pardavimo sutartys. Pirkimo–pardavimo sutartys, kurios yra nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, yra įvykdytos ir galioja, jų šalys neginčijo, nors ir reiškė prieštaravimus dėl įgytų nuosavybės dalių. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytos nuosavybės teisės negali būti padidintos ar sumažintos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto normų pagrindu. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kad ieškovė neturi teisės į kompensaciją, kadangi jai tenkantis plotas po atidalijimo tenka mažesnis nei šalims priklauso pagal pirkimo- pardavimo sutartį, kadangi atsakovas nenuginčijo, kad jis įgijo didesnį plotą nei nurodyta sutartyje, nereiškė dėl to priešieškinio. Atidalijant turtą, teismai turi vadovautis bendraturčių interesų pusiausvyra. Atsakovas aiškina, kad jam tenkanti didesnė dalis susidarė dėl to, kad ieškovė yra įgijusi atskirą garažą, o jam atiteko pusrūsyje esantis garažas. Tačiau pagal pirkimo pardavimo sutartį ieškovė garažą namo kieme įgijo kaip atskirą nuosavybės objektą, kas įregistruota nekilnojamo turto registre. Atsakovo įgyto garažo plotas yra įskaičiuojamas į gyvenamojo namo plotą. Ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde sutinka su kompensacijos priteisimu. Todėl esant šioms aplinkybėms, yra galimas prarastos nuosavybės dalies kompensavimas pinigais. Atsakovo pasiūlytas variantas leidžia daiktą atidalinti be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau neatitinka bendraturčio dalių bendrojoje nuosavybėje, nes ieškovė praranda 15,85 kv.m bendrosios dalinės nuosavybės dalį, arba 7/100, kas sudaro nemažą nuosavybės dalį. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais yra galimas ir mišrus nuosavybės atidalijimo būdas, kompensuojant pinigais už atidalijamajam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-92/2008). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė pateikė individualų vertinimą, t.y. UAB „Aireda“ atliktą turto vertinimą, kur turto vertė nustatyta 2012 m. sausio 02 d., gyvenamojo namo ½ vertė nustatyta 108 000 Lt, 1 kv.m. kaina 1325,16 Lt(1 t.,18 b.l.0,139-170 b. l.).Ieškovė nurodo, kad priteisus nuosavybėn mažesnę turto dalį jai turėtų būti kompensuojama už prarastą dalį sumokant 20 983,90 Lt.

Kai turtas dalijamas atsižvelgiama į jo vertę bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Įstatyme nenustatyta galimybės atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ta verte, kuri buvo jo įsigijimo metu, ir atskirai spręsti dėl šalių teisių į turto vertės padidėjimą per laikotarpį nuo jo įsigijimo iki teismo sprendimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo dienos. Tais atvejais, jeigu vienas iš bendraturčių pagerina bendrą turtą taip, kad jo vertė padidėja, šio bendraturčio teisės gali būti ginamos taikant kitus teisių gynimo mechanizmus (būdus), pvz., reikalaujant padidinti jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.77 straipsnis), prašant priteisti kompensaciją už investuotas į bendrą turtą lėšas ir kt., tačiau nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta ir atitinkamų reikalavimų nepareikšta.

Nekilnojamo turto rinkoje gretai vyksta pokyčiai. Byloje yra nekilnojamo turto registro nustatyta vidutinė rinkos vertė prieš priimant sprendimą, kur viso gyvenamojo namo vertė 2013m.sausio23 d. vertinimu yra 154 000 Lt, šios vertės nei viena šalis neginčijo, bendrojo ploto 1kv.m.vidutinė rinkos vertė 704,13 Lt(2t.,105-107 b.l.), kompensacija sudarytų 11167,51 Lt. Todėl atsižvelgiant į pokyčius rinkoje turėtų būti remiamasi šia verte, kuri yra artimesnė realiai vertei. Be to ieškovė nepateikė vertinimo teismo sprendimo priėmimo dienai. Vertinant prarastą turto vertę taip pat atsižvelgtina į tai, kad šalims tenka beveik vienodo ploto gyvenamo ploto, t. y ieškovei tenka 49,16 kv.m , atsakovui 49,53 kv.m, skiriasi tik šalims tenkantis naudingas plotas, kuris ieškovei tenka 66,23 kv.m, atsakovui-77,61 kv.m. Kolegija nesutinka, kad šis ploto skirtumas 15,86 kv.m gali būti laikytinas formaliu, nenuginčijus sutarties. Šalys gali įgyti turtą ir idealiosiomis dalimis, o po to reikalauti nustatyti ir atidalinti realiosiomis dalimis. Be to atsižvelgtina, kad atsakovui paliktina nuosavybėje laiptinė, kuri nėra įskaitoma į dalintiną plotą.

Kadangi ploto skirtumas siejasi daugiau su negyvenamojo (naudingojo) ploto praradimu, todėl ši dalis skaičiuotina remiantis masinio vertinimo nustatyta verte. Atsakovas jos neginčijo, taip pat ja rėmėsi. Atsakovas viso teisminio nagrinėjimo metu neginčijo galimybės ją išmokėti, nors kompensacijos reikalavimas buvo pareikštas ir 2012-02-04 ieškinyje, o taip pat ir apeliaciniame skunde. Neginčijant galimybės išmokėti ieškovei kompensacijos bei atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės atidalinti nekilnojamo turto atitinkamai pagal bendraturčiams tenkančias nuosavybės dalis be neproporcingos žalos turtui, ieškovė sutinka su kompensacijos išmokėjimu, teismo sprendimas yra keistinas šioje dalyje, iš atsakovo yra priteistina 11167,50 Lt kompensacija ieškovei už prarastą nuosavybės dalį, kas nėra laikytina blogesnio sprendimo priėmimu procesine prasme.

Dėl valdymo teisės pažeidimo pašalinimo

Ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti valdymo teisės pažeidimus ir 15 centimetrų sumažinti laiptinės turėklų porankio, atsiremiančio į gyvenamojo namo patalpos 1-4 langą, aukštį. Byloje ieškovė yra nurodžiusi, kad, perkant ½ dalį gyvenamojo namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), pardavėja A.,S. parodė patalpas pirmame aukšte ir pasakė, kad priklauso visas pirmas aukštas, taip pat ir veranda. Trečiasis asmuo A. S. yra nurodžiusi, kad 2002 metais ji su vyru pardavė antrą aukštą atsakovui R. R.. Kadangi į antrą aukštą buvo galima patekti tik per rūsį, kas nepriimtina, buvusi bendraturtė A. S. ir R. R. susitarė, kad atsakovas R. R. atliks rekonstrukciją, įsirengs įėjimą per verandą, kuri tuo metu buvo bendra. Atsakovas užmūrijo įėjimą į verandą iš savo pusės ir veranda ėmė naudotis tik atsakovas. Kadangi A. S. veranda nebesinaudojo, atsakovas pakeitė laiptų kryptį, sutvarkė turėklus ir tvora atsidalijo nuo jos žemės sklypo. Ieškovė reikalavimą pašalinti, bet kuriuos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, grindė LR CK 4. 98 straipsniu.

Šioje dalyje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos sprendimo motyvais. Pažymėtina, kad turėklai įrengti 6 metai iki ieškovei įgyjant nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą, suderinus su ankstesniais bendraturčiais. Turėklai įrengti nepažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai , kur 47.6 punkte nustatyta, kad laiptai ir pandusai, turi būti su turėklu(turėklais), kurių aukštis ne mažesnis kaip 0,9 m“(1t., 61 b. l.).Sumažinus turėklus 15 cm kaip prašo ieškovė, būtų pažeisti STR reikalavimai ir nebūtų užtikrintas saugumas, kas šiuo atveju yra svarbesnis interesas nei ieškovės nurodomas estetinio vaizdo pažeidimas ar jos siekis ateityje keisti lango atidarymo kryptį į išorę. Kadangi langas varstomas į vidaus pusę, šiuo atveju nepažeidžiami ieškovės interesai, o pakeitus lango rėmą į atidaromą į išorę, ieškovė galėtų perkelti varstomąją lango dalį į kitą pusę, ir turėklas netrukdytų atidaryti lango.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu bei teismo jos elgesio procese vertinimu. Pakeitus teismo sprendimą, yra spręstina dėl šių išlaidų perskirstymo tarp šalių(CPK 93 str.5 d.). CPK 93 straipsnyje, kuriame nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, o 2 dalyje įtvirtintas jų proporcingo priteisimo principas, t. y. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Jeigu byloje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo veiksmų, tai iš ieškovo gali būti priteistos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos arba jų dalis. Atsakovui priteisiama bylinėjimosi išlaidų dalis tuo atveju, jeigu yra nustatytas atsakovo procesinis elgesys, dėl kurio atsirado ar padidėjo šalių bylinėjimosi išlaidos, arba nustatomos jų susidarymo priežastys, kurios siejamos su atsakovu.

Taigi įstatymas numato teismui galimybę nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šį išlaidų mažinimo principą taiko ir kasacinis teismas( pvz. LAT 2013-06-12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2013 ir kt.).

Nors apeliantė nesutinka su teismo jos procesinio elgesio vertinimu, tačiau teisėjų kolegija tam pritaria, kadangi manytina šias išlaidas buvo galima sumažinti, jei ieškovė būtų išnaudojusi visas galimybes iki kreipimosi į teismą išsiaiškinti atsakovo poziciją, siekti taikaus ginčo sprendimo. Be to, kaip patvirtina jos apeliacinis skundas, ieškovė iki šiol neturi susiformavusios galutinės ginčo sprendimo pozicijos. Dėl ieškovės procesinio elgesio, pakeitus ieškinio reikalavimus, atsakovas turėjo reikšti priešieškinį. Atsižvelgiant į atsakovo poziciją teisminio nagrinėjimo metu, kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės patirtos išlaidos yra priteistinos iš dalies, jas mažinant 50 procentų. Ieškovė I instancijos teisme patyrė 4894,50 Lt išlaidų, t.y. 730 Lt žyminis mokestis( 1 t., 19, 20 b.l.). , atstovavimo išlaidos 1000 Lt (1 t., 5b. l.), už valdos dydžio nustatymą 50 Lt (1 t.,6,7b. l.), už turto vertinimą 423,50 Lt (1 t., 8, 9 b. l.), už faktinių aplinkybių, susijusių su turėklo aukščiu, konstatavimą 242,00 Lt (1 t., 81, 82b.l.), už apeliacinį skundą 630 Lt žyminis mokestis (1 t.,102 b.l), už bylos dokumentų kopijas 9 Lt (3 t., 74b.l), už teisinę pagalbą nagrinėjant bylą iš naujo 1000 Lt (3 t., 75, 76b.l.).Taip pat už Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų tikslinimą ir bylos sudarymą sumokėjo 801 Lt (2 t., . 51, 52, 53, 54 b. l.).Šias išlaidas teismas padalino tarp šalių, šioje dalyje šalys neskundė sprendimo(po 400,50 Lt.).Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu,kad atsižvelgiant į atsakovo poziciją teisminio nagrinėjimo metu, kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškovei pripažintina teisė gauti proporcingai jos patenkintų reikalavimų daliai 50 procentų patirtų išlaidų, skaičiuojant nuo 2046,75 Lt bei už Registro duomenų patikslinimą 400,50 Lt.

Apeliacinėje instancijoje ieškovė patyrė 730 Lt žyminio mokesčio išlaidų (3 t., 110 b. l.).

Atsakovas sumokėjo už teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmą kartą 3400 Lt (1 t., 57, 58, 59, 83, 84, 85b.l.), už apeliacinį skundą 100 Lt žyminį mokestį ir 2200 Lt už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą (1 t., 111, 112, 113, 114, 123, 124)b.l., už priešieškinį 2634,70 Lt žyminį mokestį (2 t., 85, 89 b.l., 3 t., 13b.l), už teisinę pagalbą nagrinėjant bylą iš naujo 6200 Lt, kuriuos sudaro 400Lt už papildomos teisinės konsultacijos, 1000 Lt už atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą, 2200 Lt už priešieškinio ir patikslinto priešieškinio surašymą bei 2600 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose bei vietos apžiūroje (3 t., 77, 78, 79, 80, 81b.l.).Viso už atstovavimą 11800 Lt bei papildomai nagrinėjant apeliacinėje instancijoje instancijoje 1200 Lt advokato pagalbos išlaidų, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą(3 t., 125 b. l.). Sutiktina su I instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kad atstovavimo išlaidos yra pernelyg didelės, žymiai viršijančios LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų 8.18 punkte nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti dydžius (2 t., b.l. 26-27, 86, 144-146; 3 t., 32-38, 50-55, 82-89 b. l.). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl atstovavimo buvo sumažintos 40 proc., nustatant jų dydį 4720 Lt. Atsakovas sprendimo neskundė, todėl bylinėjimosi išlaidos šioje dalyje neperžiūrimos. Apeliacinėje instancijoje patyrė 1200 Lt atstovavimo išlaidų.

Kadangi apeliacinėje instancijoje teismo sprendimas keičiamas, pripažintina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 25 procentais, o atsakovo 75 procentais, todėl atitinkamai priteistinos šalių bylinėjimosi išlaidos: ieškovei 912,19Lt(2046,75x25proc.:100+400,50), atsakovui 5591,03 Lt(7454,70x75 proc.:100). Apeliacinėje instancijoje atitinkamai priteistina ieškovei 182,50 Lt, o atsakovui 900 Lt bylinėjimosi išlaidų. Viso ieškovei priteistina 1094,69 Lt, atsakovui 6491,03 Lt. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 5396,34 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš abiejų šalių atitinkamomis dalimis nuo 173Lt patirtų išlaidų , t.y. iš ieškovės 129,75 Lt, iš atsakovo 43,25 Lt (CPK 88 str. 1 d.3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir rezoliucinę jo dalį išdėstyti:

Atidalinti bendraturčius ieškovę I. T. ir atsakovą R. R. iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų.

Ieškovei I. T, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisti 43/100 šio gyvenamojo namo dalis, t.y. patalpas: pusrūsyje P-1 plotas 6,06 kv.m, P-2 plotas 4,20 kv.m, P-3 plotas 4,97 kv.m, P-4 plotas 4,42 kv.m, P-5 plotas 7,62 kv.m, visų patalpų pusrūsyje plotas 27,27 kv.m; pirmame aukšte 1-1 plotas 1,56 kv.m, 1-2 plotas 3,99 kv.m, 1-3 plotas 15,18 kv.m, 1-4 plotas 9,58 kv.m, 1-6 plotas 11,52 kv.m, 1-7 plotas 16,18 kv.m, 1-8 plotas 8,22 kv.m, visų patalpų pirmame aukšte plotas 66,23 kv.m.; patalpų bendras plotas pastate 93,50 kv.m.

Atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisti 57/100 šio gyvenamojo namo dalis, t.y.patalpas: pusrūsyje garažą G-1 plotas 23,71 kv.m, P-6 plotas 8,30 kv.m, P-7 plotas 7,87 kv.m, P-8 plotas 1,91 kv.m, P-9 plotas 1,41 kv.m, P-10 plotas 4,40 kv.m, visų patalpų pusrūsyje plotas 47,60 kv.m; pirmame aukšte 1-5 plotas 8,98 kv.m, antrame aukšte 1-9 plotas 6,76 kv.m, 1-10 plotas 24,83 kv.m, 1-11 plotas 8,80 kv.m, 1-12 plotas 3,54 kv.m, 1-13 plotas 15,25 kv.m, 1-14 plotas 9,45 kv.m, visų patalpų pirmame ir antrame aukšte plotas 78,00 kv.m; patalpų bendras plotas pastate 125,21 kv.m.

Priteisti iš atsakovo R. R. ieškovei I. T. 11167,50 Lt (vienuolika tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt septynis tūkstančius 50 ct) kompensaciją už prarastą nuosavybės dalį.

Palikti bendram šalių naudojimui kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. 7898-1005-5026, namo palėpę.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. T. atsakovui R. R. 5396,34 Lt (penkis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt šešis litus 34 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. T. 129,75 Lt(vieną šimtą dvidešimt devynis litus 75 ct.), iš atsakovo R. R. 43,25 Lt(keturiasdešimt tris litus 25 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės pajamas, sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Teisėjai Laisvė AleknavičienėDanutė MatiukienėVilija Valantienė