Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Laurynai Kazlauskaitei, dalyvaujant ieškovei I. T., ieškovės atstovui advokatui Algiui Staškūnui, atsakovui R. R., atsakovo atstovui advokatui Viliui Jonaičiui, trečiajam asmeniui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. T. patikslintą ieškinį atsakovui R. R., trečiajam asmeniui A. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir valdymo teisės pažeidimo pašalinimo bei atsakovo R. R. patikslintą priešieškinį ieškovei I. T., trečiajam asmeniui A. S. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė I. T. patikslintu ieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.7898-1005-5015, ir jai nuosavybės teise priteisti šio namo patalpas: pusrūsyje P-1 plotas 6,06 kv.m, P-2 plotas 4,20 kv.m, P-3 plotas 4,97 kv.m, P-4 plotas 4,42 kv.m, P-5 plotas 7,62 kv.m, P-6 plotas 8,30 kv.m, visų patalpų pusrūsyje plotas 35,57 kv.m; pirmo aukšto patalpas 1-1 plotas 1,56 kv.m, 1-2 plotas 3,99 kv.m, 1-3 plotas 15,18 kv.m, 1-4 plotas 9,58 kv.m, patalpos 1-5 dalį, kurios plotas 4,14 kv.m ir 2,28 kv.m m (pagal perdalijimo projektą 2 t., b.l. 60 ši dalis nurodoma bendro naudojimo), 1-6 plotas 11,52 kv.m, 1-7 plotas 16,18 kv.m, 1-8 plotas 8,22 kv.m, visų patalpų pirmame aukšte plotas 72,65 kv.m; antro aukšto patalpos 1-9 dalį, kurios plotas 1,12 kv.m (pagal perdalijimo projektą 2 t., b.l. 58, 61 ši dalis nurodoma bendro naudojimo); visų patalpų plotas pastate 109,34 kv.m bei ½ dalį pastogės 40 kv.m. Atsakovui R. R. po atidalinimo nuosavybės teise priteisti to paties gyvenamojo namo patalpas: pusrūsyje G-1 garažą plotas 23,71 kv.m, P-7 plotas 7,87 kv.m, P-8 plotas 1,91 kv.m, P-9 plotas 1,41 kv.m, P-10 plotas 4,40 kv.m, visų pusrūsio patalpų plotas 39,30 kv.m; pirmo aukšto patalpos 1-5 dalį plotas 2,28 kv.m (pagal perdalijimo projektą 2 t., b.l. 60 ši dalis nurodoma bendro naudojimo); antro aukšto 1-9 patalpos dalį plotas 5,64 kv.m, patalpas 1-10 plotas 24,83 kv.m, 1-11 plotas 8,80 kv.m, 1-12 plotas 3,54 kv.m, 1-13 plotas 15,25 kv.m, 1-14 plotas 9,45 kv.m, visų patalpų antrame aukšte plotas 67,51 kv.m; visų patalpų pastate plotas 109,09 kv.m, bei ½ dalį pastogės 40 kv.m. Palikti bendram šalių naudojimui gyvenamojo namo pirmo ir antro aukšto laiptinę, kurios plotas 7,98 kv.m, namo pastogę, kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr.7898-1005-5026. Įpareigoti ieškovę savo darbu ir lėšomis per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo, gyvenamojo namo pusrūsyje, pirmame ir antrame aukšte atlikti šiuos darbus: palipimui į pastogę laiptinės perdangoje įrengti liuką, pirmo aukšto patalpą 1-5 perdalinti įrengiant naują pertvarą, įstatyti duris patekimui iš patalpos 1-4 į laiptinę, užtaisyti duris tarp pusrūsio patalpų P-7 ir P-6 ir atidaryti angą iš patalpos P-5 į patalpą P-6. Įpareigoti atsakovą netrukdyti atlikti šiuos darbus. Įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti valdymo teisės pažeidimus ir 15 cm sumažinti laiptinės turėklų porankio, atsiremiančio į gyvenamojo namo patalpos 1-4 langą, aukštį. Nurodo, kad pagal 2011-02-25 su A. S. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 357/600 dalis žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, garažą su priestatu, ½ dalį kiemo statinių (šulinys, tvora, kiemo aikštelė) esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. R. yra bendraturtis ir jam nuosavybės teise priklauso 243/600 dalys žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių. Sudarius pirkimo-pardavimo sutartį paaiškėjo, kad tarp A. S. ir R. R. naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nebuvo nustatyta, o bendraturčiai nėra atsidaliję. Gyvenamojo namo bendras plotas 218,71 kv.m be laiptinės užimamo ploto. Jai nuosavybės teise priklauso ½ namo ir ji turėtų naudotis 109,35 kv.m plotu, tačiau realiai naudojasi 93,5 kv.m, t.y. 43/100. Jai priklauso ½ pastogės ploto, tačiau ji negali naudotis pastoge, nes negali patekti į laiptinę. Atsakovo naudojamų patalpų plotas sudaro 125,21 kv.m ir laiptinė, kurios plotas 7,98 kv.m į bendrą plotą neįskaičiuotas, palipimu į pastogę ir pastoge, kurios plotas apie 83 kv.m. Tokiu būdu jos naudojamų patalpų dalis sudaro tik 1/3 gyvenamojo namo dalį. Pagal inžinierės D. K. paruoštą atidalijimo projektą siūlo patalpas atidalyti taip, kad kiekvienam bendraturčiui tektų nuosavybės teise po ½ pastato dalį. Pirmo ir antro aukšto laiptinė būtų paskirta bendram naudojimui, taip užtikrinant jos teisę ir galimybę patekti į pastogės patalpas. Atsakovo įrengtas laiptų, vedančių į patalpą 1-5, turėklas remiasi į ieškovės kambario (patalpa 1-4) langą, dėl ko jo negalima pilnai atidaryti ir nuvalyti, todėl atsakovas įpareigotinas pašalinti šį valdymo teisės pažeidimą (2 t., b.l. 44-50).

Atsakovas R. R. su patikslintu ieškiniu nesutinka ir patikslintu priešieškiniu prašo atidalinti atsakovą R. R. bei ieškovę I. T. iš jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), patalpų. Atsakovui R. R. priteisti patalpas pusrūsyje G-1 garažą plotas 23,71 kv.m, P-6 plotas 8,30 kv.m, P-7 plotas 7,87 kv.m, P-8 plotas 1,91 kv.m, P-9 plotas 1,41 kv.m, P-10 plotas 4,40 kv.m, viso pusrūsio patalpų plotas 47,60 kv.m; pirmame aukšte patalpą 1-5 plotas 8,98 kv.m (patikslintame priešieškinyje netiksliai nurodyta 8,70 kv.m); antro aukšto patalpas 1-9 plotas 6,76 kv.m, 1-10 plotas 24,83 kv.m, 1-11 plotas 8,80 kv.m, 1-12 plotas 3,54 kv.m, 1-13 plotas 15,25 kv.m, 1-14 plotas 9,45 kv.m, visų patalpų antrame aukšte plotas 68,63 kv.m; visų patalpų pastate plotas 125,21 kv.m (dėl ankstesnio apsirikimo netiksliai nurodyta 124,93 kv.m). Ieškovei I. T. priteisti patalpas pusrūsyje P-1 plotas 6,06 kv.m, P-2 plotas 4,20 kv.m, P-3 plotas 4,97 kv.m, P-4 plotas 4,42 kv.m, P-5 plotas 7,62 kv.m, visų patalpų pusrūsyje plotas 27,27 kv.m; pirmo aukšto patalpas 1-1 plotas 1,56 kv.m, 1-2 plotas 3,99 kv.m, 1-3 plotas 15,18 kv.m, 1-4 plotas 9,58 kv.m, 1-6 plotas 11,52 kv.m, 1-7 plotas 16,18 kv.m, 1-8 plotas 8,22 kv.m, visų patalpų pirmame aukšte plotas 66,23 kv.m. Nurodo, kad faktiškai ieškovė valdo 43/100 dalis namo, atsakovas valdo 57/100 dalis namo, o ne po ½, kaip yra įgijusios pagal pirkimo-pardavimo dokumentus. Ginčų tarp atsakovo ir ankstesnės namo bendrasavininkės A. S. dėl naudojimosi turtu ir priklausančių dalių nebuvo kilę. Ieškovės patikslintu ieškiniu siūlomas atidalijimo variantas yra neįmanomas, prieštaraujantis įstatymams ir kasacinio teismo praktikai. Atidalijus ginčo gyvenamąjį namą natūra, kiekvienam bendraturčiui atitektų jo faktiškai valdoma namo dalis, nei viena šalis naujų patalpų neįgytų ir neprarastų, todėl kompensacija ieškovei iš atsakovo neturėtų būti priteista. Ieškovė pretenzijas dėl įsigyto namo ploto gali reikšti tik trečiajam asmeniui A. S., ginčydama 2011-02-25 pirkimo-paradavimo sutartį. Reikalavimas sumažinti laiptinės turėklų aukštį taip pat yra nepagrįstas, nes turėklai įrengti remiantis Statybos reglamentu (3 t., b.l. 1-11).

Atsakovas R. R. patikslintą priešieškinį palaiko. Paaiškino, kad jis 2002 m. iš trečiojo asmens A. S. įsigijo neįrengtą gyvenamojo namo antrą aukštą. Į antrą aukštą buvo galima patekti tik per pusrūsyje esantį garažą ir verandą. Todėl buvo sutarta, kad veranda ir laiptais į antrą aukštą, užmūrijus duris, naudosis tik atsakovas. Gyvenamojo namo plotų nematavo, nelygino, ar realiai naudojamas plotas atitinka ½ dalį. Su A. S. vyru užmūrijo įėjimą į verandą iš buvusių savininkų patalpų. Bendru sutarimu tvora atsiskyrė žemės sklypą, pasuko verandos laiptus į savo kiemo pusę ir pasidarė turėklą. Per verandą laiptais patenka į savo gyvenamąsias patalpas antrame aukšte. Laiptų turėklų aukštis negali būti žemesnis nei 90 cm, nes būtų nesaugu. A. S. dėl turėklo aukščio pretenzijų nereiškė. Be to, langas atsidaro į vidų, todėl turėklas atidaryti langą netrukdo. Nuo pat bylos pradžios sutinka atsidalyti iš bendrosios nuosavybės pagal faktiškai valdomas dalis. Ieškovė į jį nesikreipė ir geruoju atsidalyti nesiūlė, kreipėsi iš karto į teismą. Jei veranda ir laiptai, kuriais patenka į savo gyvenamąsias patalpas taptų bendro naudojimosi, jis netektų jokio privatumo. Ieškovės patikslintu ieškiniu siūlomas atidalijimo būdas paverstų jo gyvenamąją dalį bendrabučiu. Namo dalyse, kuriomis naudojasi ieškovė ir atsakovas, yra atskiros šildymo sistemos, atskiri elektros ir vandens skaitikliai. Pusrūsio patalpoje, į kurią pretenduoja ieškovė, įrengta lauko virtuvė, į ją atvesta elektra, vanduo. Verandoje, pro kurią patenka į savo gyvenamąsias patalpas, yra įrengtas grindinis šildymas. Priteisus pusrūsio patalpą ir dalį verandos ieškovei, jis turėtų mokėti mokesčius už ieškovę. Iš esmės jo naudojamą plotą padidina garažo plotas. Garažo plotas neturėtų būti įskaičiuojamas į bendrą jam tenkantį plotą, nes ieškovė naudojasi garažu lauke, kurio plotas daug didesnis. Ieškovė, įgydama gyvenamojo namo dalį iš A. S., matė, kokias realiai patalpas nusipirko. Dabar siekia pasipelnyti ir įgyti tai, ko nenusipirko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. R. Žemės ir pastatų 2002-06-13 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi iš A. S. ir V. S. nusipirko žemės sklypo dalį 243/600, su jame esančia ½ dalimi gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 222,65 kv.m, pastatą – garažą, ½ dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 62-63, 64; 2 t., b.l. 91, 92). Atsakovo atstovo paaiškinimais, atsakovas garažo nepirko, nes buvo sutarta, kad jis naudosis garažu namo pusrūsyje. Garažas į sutartį buvo įrašytas per klaidą, todėl, pastebėjus klaidą, geranoriškai buvo perrašytas atgal pardavėjams. R. R. 2011-02-21 pareiškimu notarui atsisakė pirmumo teisės įsigyti likusias A. S. nuosavybės teise priklausiusias žemės sklypo ir statinių dalis (1 t., b.l.27). Ieškovė I. T. 2011-02-25 Žemės sklypo ir jame esančių pastatų, statinių ir kitų priklausinių dalies pirkimo-pardavimo sutartimi iš A. S. nusipirko žemės sklypo dalį 357/600, su jame esančia ½ dalimi gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 222,65 kv.m, pastatą - garažą su priestatu, kurio užstatymo plotas 75 kv.m, ½ dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 41-43, 44). Abi šalys pirkimo pardavimo-sutartimis yra įgijusios po ½ dalį gyvenamojo namo Žuvėdrų g. 8, Telšiuose. 2013-01-28 patikslintais nekilnojamojo daikto kadastro duomenimis ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo bendras plotas 218,71 kv.m, naudingas plotas 143,84 kv.m., gyvenamas plotas 98,69 kv.m, vidutinė rinkos vertė 154 tūkst. Lt (2 t., b.l. 105-107). Realiai ieškovė naudojasi gyvenamojo namo patalpomis P-1, P-2, P-3, P-4, P-5, 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-6, 1-7, 1-8, kurių bendras plotas 93,50 kv.m, kas atitinka 43/100 gyvenamojo namo dalis, o atsakovas naudojasi patalpomis G-1, P-6, P-7, P-8, P-9, P-10, 1-5, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, kurių bendras plotas 125,21 kv.m, kas atitinka 57/100 gyvenamojo namo dalis (3 t., b.l. 70). Nekilnojamojo turto vertinimo 2012-01-02 ataskaita ieškovės valdoma 95,49 kv.m (plotas nustatytas pagal ankstesnius kadastro duomenis iki 2013-01-28 patikslinimo, po patikslinimo 93,50 kv.m) gyvenamojo namo dalis įvertinta 108 tūkst. Lt (1 t., b.l. 139-152).

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Tuo tarpu atsakovo priešieškiniu siūlomas atidalijimo būdas pagal faktiškai valdomas dalis, yra racionalus, ekonomiškas, labiausiai atitinkantis šalių interesų pusiausvyrą. Beje, pati ieškovė pradiniu ieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal faktiškai valdomas dalis, ieškinyje bei nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme pripažino, kad dėl specifinio namo išplanavimo įvykdyti namo patalpų atidalijimą taip, kad jai ir atsakovui atitektų patalpų, kurios atitiktų nuosavybės dalį, yra neįmanoma (1 t., b.l. 2, 71).

Esant tokioms aplinkybėms patikslinto ieškinio reikalavimai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkintini iš dalies, patikslinto priešieškinio – visiškai.

Dėl kompensacijos priteisimo

Šalys pirkimo pardavimo sutartimis formaliai yra įgijusios po ½ dalį namo, tačiau faktiškai nuo įgijimo momento atsakovas nuo 2002 m., ieškovė nuo 2011 m., naudojasi atitinkamai 57/100 ir 43/100 dalimis namo. Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, ieškovė ir atsakovas atidalytini iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal faktinį naudojimąsi. Tokiu būdu atidalijus, nukrypstama nuo idealiosios ½ nuosavybės dalies ir ieškovei atitenka 15,86 kv.m mažesnis plotas. Spręstinas klausimas dėl kompensacijos priteisimo ieškovei iš atsakovo už šiam atitenkančią didesnę, nei priklausytų pagal turimas idealiąsias dalis, namo patalpų dalį.

2011-02-25 pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta turto – žemės sklypo dalies, ½ namo, garažo ir ½ kitų inžinerinių statinių pirkimo pardavimo kaina 20 tūkst. Lt, statinių rinkos vertė 80,9 tūkst. Lt. Tuo tarpu ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, realiai pagal sutartį ieškovė už įsigytą turtą sumokėjo 130 tūkst. Lt. 2012-01-02 ieškovės įsigytas turtas įvertintas 130 tūkst. Lt. Vertinimas atliktas ieškovės užsakymu, galimai pritempiant turto vertę, kad ji sutaptų su realiai sumokėta kaina. Atsakovės faktiškai valdoma gyvenamojo namo dalis (95,49 kv.m iki, 93,50 kv.m po kadastro duomenų patikslinimo) įvertinta 108 tūkst. Lt. Ši vertė objektyviai neatspindi bendros namo, kurio bendras plotas 222,65 kv.m, 218,71 kv.m po kadastro duomenų patikslinimo, vertės. Todėl ja vadovautis negalima. 2013-01-28 patikslintais nekilnojamojo daikto kadastro duomenimis, kurių nei viena šalis neginčija, namo vidutinė rinkos vertė 154 tūkst. Lt. (2 t., b.l. 105-107), t.y. 1 kv.m bendrojo ploto vidutinė rinkos vertė - 704,13 Lt. Kompensacija sudarytų 11167,51 Lt.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais sudarant abi pirkimo-pardavimo sutartis realūs plotai nebuvo matuojami ir skaičiuojami. ½ namo dalimi, nematuojant ir neskaičiuojant plotų buvo įvardyti 2002 m. sudarant sutartį su R. R. antras aukštas, tam kad į jį patekti – ir veranda su laiptine, ir 2011 m. sudarant sutartį su I. T. pirmas aukštas be verandos. Šią aplinkybę patvirtina ieškovei bei atsakovui tenkančių bendrų plotų sudėties analizė (2 t., b.l. 121-122). Abiem šalims joms tenkančiuose bendruosiuose plotuose naudingas plotas sudaro ieškovės 66,23 kv.m, atsakovo – 77,61 kv.m; gyvenamasis plotas beveik identiškai sutampa ir su daro atitinkamai 49,16 kv.m ir 49,53 kv.m, rūsių (pusrūsių) plotas ieškovės 27,27 kv.m., atsakovo – 23,89 kv.m. Atsakovui tenkantį didesnį bendrąjį plotą iš esmės lemia jam tenkančio pusrūsyje esančio garažo plotas. Atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, atsakovui pagal pirkimo pardavimo sutartį atiteko garažas pusrūsyje, nes namo bendrasavininkė (iš pradžių A. S., vėliau ieškovė I. T.) naudojosi atskiru kieme esančiu garažu, kuris beje per klaidą buvo įrašytas į pirkimo paradavimo sutartį, kuria ½ namo įsigijo atsakovas ir, remiantis atsakovo atstovo paaiškinimais, pastebėjus klaidą buvo geranoriškai perrašytas atgal (šią aplinkybę patvirtina tai, kad garažas yra įregistruotas kaip atskiras nuosavybės objektas ir šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovei). Sutarys turi būti aiškinamos sąžiningai, pagal tikruosius sutarties šalių ketinimus, ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (LR CK 6.193 str.). Ieškovė pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme aiškino, kad buvo įsitikinusi, kad jai atiteks ir veranda. Trečiasis asmuo A. S. parduodama dalį gyvenamojo namo, parodė faktiškai jos valdomas patalpas, kurias ieškovė sutiko nupirkti. Verandos (patalpos 1-5) nerodė ir negalėjo rodyti, nes veranda nuo 2002 m. buvo atskirta nuo jos gyvenamųjų patalpų ir ji veranda nesinaudojo. Ieškovė pirkdama ½ namo dalį (1 aukštą) negalėjo tikėtis, kad jai priklausys veranda, nes patekimo į verandą nei iš ieškovės gyvenamųjų patalpų, nei iš ieškovės kiemo nėra ir pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo. Ši patalpa jai parodyta nebuvo. Jos paskirtis patekti į antrame aukšte esančias atsakovo patalpas. Kaina buvo suderėta už parodytas patalpas, kuriomis po sutarties sudarymo ir naudojasi ieškovė. Ieškovė perkamas patalpas, kuriomis faktiškai naudojasi, apžiūrėjo, pasirašydama perdavimo-priėmimo aktą patvirtino, kad pretenzijų dėl patalpų neturi, jose niekas negyvena. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme teismo posėdyje pripažino, kad suprato, jog apžiūrėtos patalpos, kurias perka ir už kurias sulygta kaina, sudaro mažiau nei ½ gyvenamojo namo ploto. Kodėl to neaptarė prieš sudarant sutartį ar sutarties sudarymo metu, paaiškinti negalėjo. Tai, kad nepraėjus metams nuo sutarties sudarymo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, reikalaudama priteisti didesnę kompensaciją, nei sutartyje melagingai nurodyta turto įsigijimo kaina, leidžia manyti, kad ieškovė jau sudarydama sutartį numatė ir projektavo ginčą. Šiuo požiūriu ieškovės elgesys sutartiniuose santykiuose nelaikytinas sąžiningu.

Ieškovė patikslintu ieškiniu reikalauja priteisti jai dalį patalpų, kurių faktiškai neįgijo ir sudarydama sutartį negalėjo tikėtis įgyti. Pradiniu ieškiniu reikalavo priteisti už tą dalį kompensaciją. Nagrinėjant bylą iš naujo, iš ieškovės atstovo pasisakymo baigiamosios kalbose, darytina išvada, kad ieškovė iš esmės sutinka, kad būtų priteista kompensacija. Kompensacija, atsižvelgiant į pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis šalys formaliai įgijo po ½ dalį namo, sudarymo aplinkybes, per daugiau nei 10 metų nusistovėjusią naudojimosi patalpomis tvarką, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, ieškovei priklausytų tik formaliai. Dalies, t.y. 15,86 kv.m bendrojo namo ploto, kurios ieškovė niekada faktiškai ir nebuvo įgijusi, realiai atidalyti dėl anksčiau išdėstytų motyvų negalima. Ieškovės nurodytas interesas naudotis ta dalimi nevertintinas kaip labai svarbus. Todėl tos dalies priteisimas atsakovui laikytinas formaliu ieškovės daikto dalies paėmimu, kuris, bylos aplinkybių visumoje, negali būti vertinamas kaip ieškovės teisių pažeidimas. Vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei tik formaliai, bet ne realiai, priklausanti kompensacija nepriteistina.

Dėl valdymo teisės pažeidimo pašalinimo

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą pašalinti valdymo teisės pažeidimą – t.y. įpareigoti atsakovą 15 cm pažeminti laiptų, vedančių į patalpą 1-5, turėklą, kuris remiasi į ieškovės kambario (patalpa 1-4) langą. Procesiniuose dokumentuose (pradiniame ir patikslintame ieškiniuose) nurodo, kad dėl turėklo aukščio negalima atidaryti ir nuvalyti kambario lango (1 t., b.l. 3, 2 t., b.l. 47). Tačiau iš byloje esančių fotonuotraukų matyti ir vietos apžiūros metu nustatyta, kad ieškovės kambario (patalpa 1-4) langas atsidaro į vidų (1 t., b.l. 46; 3 t., b.l. 51, 60, nuotrauka 13). Turėklas netrukdo jo atidaryti. Ieškovė paaiškino, kad nori keisti lango atidarymo kryptį, kad langas atsidarytų į išorę, todėl turėklas trukdo, be to, atrodo negražiai. Pažymėtina, kad neįmanoma pakeisti lango atsidarymo krypties nepakeitus viso lango rėmo. Ieškovė nusprendusi pakeisti langą, gali varstomą lango dalį perkelti į kitą pusę ir turėklas jo atidaryti netrukdys. Taip pat pažymėtina, kad turėklas nesiremia į ieškovės kambario langą. Turėklo aukštis 95 cm. Turėklas įrengtas 2005 m., iki ieškovei įsigyjant namo dalį, suderinus su tuo metu buvusia namo bendrasavininke bei laikantis statybos techninio reglamento. Vietos apžiūroje dalyvavusio specialių žinių turinčio liudytojo Telšių rajono savivaldybės administracijos statybos poskyrio vyriausiojo specialisto P. D. (kvalifikacijos atestatas Nr. 10190) paaiškinimais, turėklo žeminti negalima, nes bus nesaugu. Šiuo atveju prioritetas teiktinas žmogaus saugumui, nei estetiniam vaizdui. Be to, net jei turėklas būtų nužemintas, į išorę atidaromas langas trukdytų atidaryti verandos (patalpos 1-5) duris, pro kurias atsakovas patenka į savo gyvenamąsias patalpas. Realiai turėklas ieškovės valdymo teisės nepažeidžia, todėl reikalavimas dėl valdymo teisės pažeidimo pašalinimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Jeigu byloje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo veiksmų, tai iš ieškovo gali būti priteistos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos arba jų dalis. Atsakovui priteisiama bylinėjimosi išlaidų dalis tuo atveju, jeigu yra nustatytas ieškovo procesinis elgesys, dėl kurio atsirado ar padidėjo šalių bylinėjimosi išlaidos, arba nustatomos jų susidarymo priežastys, kurios siejamos su ieškovu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pradiniu ieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal faktiškai valdomas dalis bei priteisti kompensaciją, patikslintu ieškiniu prašė atidalyti idealiąsias dalis, kas išdėstytais motyvais yra neįmanoma. Dėl patikslinto ieškinio atsakovas buvo priverstas reikšti priešieškinį, kas sąlygojo bylinėjimosi išlaidų padidėjimą. Atsakovas nuo bylos nagrinėjimo pradžios teisme su reikalavimu atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės sutiko, tokiomis sąlygomis kaip patenkintas patikslintas priešieškinis. Ieškovė iki kreipimosi į teismą nebuvo išnaudojusi taikaus susitarimo galimybių, bylą iniciavo labiau dėl asmeninių ambicijų ir nesutarimų, nei dėl realaus savo teisių gynimo. Taigi bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės procesinio elgesio.

Ieškovė už pradinį ieškinį sumokėjo 730 Lt žyminį mokestį – 630 Lt už reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo ir 100 Lt už valdymo teisės pažeidimą (1 t., b.l. 19, 20). Žyminio mokesčio pagal prašyto atidalyti turto vertę nei pareikšdama pradinį ieškinį, nei vėliau patikslintą nemokėjo. Šis trūkumas nepastebėtas ir nepašalintas sprendžiant pradinio ir vėliau patikslinto ieškinio priėmimo klausimus. Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo bei teisėtų lūkesčių principais, atsižvelgiant į kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nepriteistinas ir galutiniu procesinius sprendimu. Taip pat ieškovė sumokėjo advokatui 1000 Lt (1 t., b.l. 5), už valdos dydžio nustatymą 50 Lt (1 t., b.l. 6,7), už turto vertinimą 423,50 Lt (1 t., b.l. 8, 9), už faktinių aplinkybių, susijusių su turėklo aukščiu, konstatavimą 242,00 Lt (1 t., b.l. 81, 82), už apeliacinį skundą 630 Lt žyminį mokestį (1 t., b.l. 102), už bylos dokumentų kopijas 9 Lt, įskaitant pavedimo mokestį (3 t., b.l. 74), už teisinę pagalbą nagrinėjant bylą iš naujo 1000 Lt (3 t., b.l. 75, 76). Atsižvelgiant į patenkintus ir atmestus reikalavimus, ieškovės procesinį elgesį, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos.

Ieškovė už Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų tikslinimą ir bylos sudarymą sumokėjo 801 Lt (2 t., b.l. 51, 52, 53, 54). Šiais duomenimis remiasi atsakovas priešieškinyje bei teismas priimdamas sprendimą, todėl ieškovei 50 proc. šios sumos priteistina iš atsakovo.

Atsakovas sumokėjo už teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmą kartą 3400 Lt (1 t., b.l. 57, 58, 59, 83, 84, 85), už apeliacinį skundą 100 Lt žyminį mokestį ir 2200 Lt už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą (1 t., b.l. 111, 112, 113, 114, 123, 124), už priešieškinį 2634,70 Lt žyminį mokestį (143,85 Lt+ 143,85 Lt+2490,85Lt) (2 t., b.l. 85, 89, 3 t., b.l. 13), už teisinę pagalbą nagrinėjant bylą iš naujo 6200 Lt, kuriuos sudaro 400Lt už papildomos teisinės konsultacijos, 1000 Lt už atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą, 2200 Lt už priešieškinio ir patikslinto priešieškinio surašymą bei 2600 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose bei vietos apžiūroje (3 t., 77, 78, 79, 80, 81). Iš viso patyrė 14535 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš jų 2734,70 Lt žyminiai mokesčiai ir 11800 Lt teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovui bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti ieškovė. Nagrinėjant bylą iš naujo priskaičiuotos atstovavimo teisme ir vietos apžiūroje išlaidos yra du kartus didesnės, nei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų 8.18 punkte nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis (2 t., b.l. 26-27, 86, 144-146; 3 t., b.l. 32-38, 50-55, 82-89). Atsižvelgiant į tai, taip pat bylos sudėtingumą, tai, kad visuose atsakovo advokato rengtuose procesiniuose dokumentuose nurodomi tie patys motyvai ir argumentacija, nauji teisiniai klausimai nesprendžiami, kad pradinis priešieškinis ne dėl ieškovės kaltės buvo tikslinamas du kartus, bylinėjimosi išlaidų suma mažinama. Atsakovui iš ieškovės priteistina 40 proc. jo patirtų teisinės pagalbos išlaidų, t.y. 4720 Lt. Iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 7455 Lt (2734,70 Lt+4720 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma mažintina ieškovei iš atsakovo priteistina 400,50 Lt suma.

Pašto išlaidos byloje sudaro 173 Lt. Jos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Atidalyti bendraturčius ieškovę I. T. ir atsakovą R. R. iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.7898-1005-5015, patalpų.

Ieškovei I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priteisti patalpas: pusrūsyje P-1 plotas 6,06 kv.m, P-2 plotas 4,20 kv.m, P-3 plotas 4,97 kv.m, P-4 plotas 4,42 kv.m, P-5 plotas 7,62 kv.m, visų patalpų pusrūsyje plotas 27,27 kv.m; pirmame aukšte 1-1 plotas 1,56 kv.m, 1-2 plotas 3,99 kv.m, 1-3 plotas 15,18 kv.m, 1-4 plotas 9,58 kv.m, 1-6 plotas 11,52 kv.m, 1-7 plotas 16,18 kv.m, 1-8 plotas 8,22 kv.m, visų patalpų pirmame aukšte plotas 66,23 kv.m.; patalpų bendras plotas pastate 93,50 kv.m.

Atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priteisti patalpas: pusrūsyje garažą G-1 plotas 23,71 kv.m, P-6 plotas 8,30 kv.m, P-7 plotas 7,87 kv.m, P-8 plotas 1,91 kv.m, P-9 plotas 1,41 kv.m, P-10 plotas 4,40 kv.m, visų patalpų pusrūsyje plotas 47,60 kv.m; pirmame aukšte 1-5 plotas 8,98 kv.m, antrame aukšte 1-9 plotas 6,76 kv.m, 1-10 plotas 24,83 kv.m, 1-11 plotas 8,80 kv.m, 1-12 plotas 3,54 kv.m, 1-13 plotas 15,25 kv.m, 1-14 plotas 9,45 kv.m, visų patalpų pirmame ir antrame aukšte plotas 78,00 kv.m; patalpų bendras plotas pastate 125,21 kv.m.

Palikti bendram šalių naudojimui kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. 7898-1005-5026.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. T. 7054 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. R..

Priteisti iš ieškovės I. T. 173 Lt pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.