- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- e2S-806-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18263-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto ir prievolių padalinimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo – Luminor Bank AS, bei atsakovo L. B. patikslintą priešieškinį ieškovei A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto ir prievolių padalinimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų bei atsakovo L. B. patikslintą priešieškinį ieškovei A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarką.
3. Nurodė, jog ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad su ieškove negyvena, tačiau kada nori savo nuožiūra lanko vaikus. Atsakovo atstovė taip pat patvirtino, kad tarp šalių kyla konfliktai dėl atsakovo bendravimo su vaikais, nes atsakovas iš anksto nepranešęs atvyksta pas vaikus, juos išsiveža, dėl ko ieškovė negali planuoti savo ir vaikų dienotvarkės. Atsakovas skiria laiką tik pramogoms, neužsiima vaikų lavinimu, auklėjimu, neskiria dėmesio sūnui, kuriam, kaip berniukui, labai reikia tinkamo atsakovo elgesio. Kadangi atsakovas bendravimą su vaikais naudoja sąskaitų su ieškove suvedimui, tai yra nepateisinama vaikų atžvilgiu, ginčų sprendimas pasitelkiant policijos pareigūnus traumuoja nepilnamečius vaikus.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo gyvenamoji vieta sutampa su vaikų gyvenamąja vieta, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės nurodytu laiku darbo dienomis nuo 15.00 val. iki 19.30 val. vaikai gali būti mokykloje ar popamokiniuose užsiėmimuose, todėl atsakovas negalės realiai su jais bendrauti. Vien aplinkybė, kad vaikai gyvena su ieškove, negali būti pagrindas riboti atsakovo bendravimą su vaikais. Šalių bendrame bute ieškovė leidžia gyventi savo sugyventiniui, o atsakovas iš buto laikinai išvyksta tik tada, kai mano, kad gali kilti konfliktas su ieškove. Atsiliepime nurodoma, kad vaikai ieškovės dažnai paliekami be priežiūros. Be to, sūnus yra išreiškęs norą gyventi su tėvu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaikų bendravimas su atsakovu darytų neigiamą įtaką vaikams, pažeistų jų teises ar interesus. Ieškovė pati piktybiškai atsakovui neleidžia bendrauti su vaikais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė, jog atsakovas su nepilnamečiais vaikais K. B. ir S. B. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje bendraus: 1) pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, tėvui paimant vaikus penktadienį 18.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą sekmadienį iki 17.00 val., įpareigojant atsakovą apie ketinimą bendrauti ar negalėjimą bendrauti su vaikais nustatytu laiku ieškovę informuoti iš vakaro iki 19.00 val. SMS žinute; 2) atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendraus kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 15.00 val. iki 19.30 val., atsakovui paimant vaikus iš lavinimo įstaigos ar gyvenamosios vietos, jei vaikų ugdymas vykdomas nuotoliniu būdu, ir pristatant juos į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą, įpareigojant atsakovą apie ketinimą bendrauti ar negalėjimą bendrauti su vaikais ieškovę informuoti iš vakaro iki 19.00 val. SMS žinute. Atsakovas bendravimo su nepilnamečiais vaikais metu privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą jų lankomuose popamokiniuose užsiėmimuose.
6. Teismas sprendė, jog ieškovė ir atsakovas nuolat konfliktuoja, bendru sutarimu kompromiso neranda, jų santykiai yra įtempti, dėl ko kenčia nepilnamečių vaikų interesai. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad šalys nesugeba išspręsti jiems aktualių klausimų nedarydami žalos nepilnamečių vaikų interesams. Šalys, bandydamos pasinaudoti savo teise auklėti nepilnamečius vaikus ir su jais betarpiškai bendrauti, vaikų interesus pamiršta, sumenkina, jiems teikia ne prioritetinę reikšmę. Konfliktų sprendimas pasitelkiant policijos pareigūnus, kai nėra nustatyta konkreti vaikų bendravimo tvarka su kartu negyvenančiu tėvu, iš esmės yra tarpusavio nesutarimų sprendimas, bet ne bandymas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir lūkesčius bendrauti su abiem tėvais ir jaustis abiem tėvams vienodai reikalingiems. Iš esmės atsakovas nurodo, kad su nepilnamečiais vaikais bendrauti nori, su atsakovu bendrauti nori ir patys vaikai, tačiau savo pageidavimų dėl konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos nepasako, tik prieštarauja ieškovės prašymui. Atsakovo atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytos prieštaringos aplinkybės – atsakovas nurodo, kad gyvena šeimos namuose ir bendrauja su vaikais kada nori, vėliau gi nurodo, kad šeimos namuose ieškovė gyvena su sugyventiniu, kuris kišasi į jo ir vaikų bendravimą. Nurodytas atsakovo elgesys ir pozicija, išdėstyta atsiliepime į prašymą, nesudaro prielaidų kompromiso abipusiu susitarimu egzistavimui. Be kita ko, atsakovas nurodo, jog pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką atsakovas su vaikais bendraus per mažai, tačiau savo siūlymų dėl dažnesnio bendravimo su vaikais nepateikė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ieškovės nesąžiningų interesų pusiausvyrą. Teismas nevertino, kad atsakovo deklaruota ir pastovi gyvenamoji vieta sutampa su nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta, tačiau dėl ieškovės konfliktiško elgesio, kuomet ji inscenizuoja konfliktus atsakovui būnant namuose prie vaikų, jis priverstas laikinai gyventi pas savo tėvus.
1.2. Atsakovas negali nepilnamečių vaikų pasiimti pas tėvus, kadangi tai nėra jo gyvenamoji vieta, be to, tėvų gyvenamoji vieta labai mažo ploto. Šiuo metu Lietuvoje bei visame pasaulyje susiklosčiusi ypatinga situacija dėl koronaviruso SARS-CoV-2 grėsmės ir Lietuvos teritorijoje įvesto karantino, tokioje mažo ploto gyvenamojoje vietoje kartu su nepilnamečiais vaikais būti yra neįmanoma, priešingu atveju būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai ir jų gerovė.
1.3. Ieškovė privalo sudaryti sąlygas atsakovui matytis su vaikais jo gyvenamojoje vietoje, kuri sutampa su vaikų gyvenamąja vieta, kadangi kitos gyvenamosios vietos atsakovas neturi. Būnant kartu su vaikais, kuomet kartu būna ir ieškovė, ji nuolatos kelia konfliktus, todėl, siekiant apsaugoti vaikų interesus, ji privalo išvykti iš vaikų gyvenamosios vietos, sudarydama jam sąlygas su vaikais bendrauti.
1.4. Atsakovas visuomet aktyviai dalyvaudavo ir iki šiol dalyvauja vaikų auklėjime, moko vaikus savarankiškumo, perka maistą, rūbus, avalynę, mokyklines ir aktyvaus poilsio priemones, apmoka ekskursijas, duoda vaikams pinigų, K. B. 2020 m. liepos mėnesį nupirko dviratį, kurio kaina 200 Eur, S. B. kompiuterį, kurio kaina 395 Eur. Pastaruoju metu ieškovė draudžia vaikams prieš jų valią susitikti su tėvu, neleidžia jiems atsiliepti telefonu į atsakovo skambučius.
1.5. Pagal teismo nutartį atsakovas turėtų su jais bendrauti tik pasiimant juos iš namų ar iš mokyklos. Atsakovui nėra apribotos teisės lankytis savo gyvenamojoje vietoje, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja teisingumo principui. Ieškovė inicijuoja ikiteisminius tyrimus, kurie visuomet būna nutraukti, ji nori atimti teisę iš atsakovo naudotis jam priklausančiu turtu siekdama, kad jis į butą nepatektų.
1.6. Teismo nustatytos bendravimo tvarkos metu (pirmadienį ir trečiadienį nuo 15 val. iki 19.30 val.) vaikai gali būti mokykloje ar popamokiniuose užsiėmimuose, todėl atsakovui nebūtų suteikiama reali galimybė bendrauti su vaikais, leisti kartu su jais laiką.
1.7. Teismas turi visas galimybes apklausti nepilnamečius vaikus, tuo labiau, kad K. B. išreiškęs norą gyventi kartu su tėčiu. Teismas nevertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisiu apsaugos skyriaus patikslintos išvados Nr. 4SD-362, kurioje buvo prašoma teismo išklausyti vaiko nuomonę teisme, dalyvaujant vaikų psichologui.
1.8. Ieškovė elgiasi netinkamai ir neteisėtai nepilnamečių vaikų atžvilgiu. 2020 m. kovo 1 d. ji atėmė vaikų raktus, telefonus ir bandė taip neleisti vaikams su atsakovu bendrauti, nors vaikai patys L. B. skambino ir prašė, kad tėvas pabūtų su jais. Ieškovė elgiasi piktybiškai, sukarpė K. B. telefono kroviklio laidą ir t.t., kad vaikai nebendrautų su tėvu, taip darydama žalą jų raidai ir neturtiniams interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – atsakovo susirašinėjimą su vaikais per socialinio tinklo „Facebook“ programėlę Messenger“.
12. Įvertinus tai, kad iš atsakovo pateikto susirašinėjimo nėra galimybės identifikuoti susirašinėjančių asmenų tapatybės ir nustatyti susirašinėjimo datos, atsakovo pateikti įrodymai nepriimtini (CPK 180 straipsnis).
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
13. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
14. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima tuomet kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018). Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymo nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Pažymėtina, jog ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė, jog atsakovas su nepilnamečiais vaikais K. B. ir S. B. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje bendraus: 1) pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, tėvui paimant vaikus penktadienį 18.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą sekmadienį iki 17.00 val., įpareigojant atsakovą vaikų motiną apie ketinimą bendrauti ar negalėjimą bendrauti su vaikais nustatytu laiku informuoti iš vakaro iki 19.00 val. per nepilnamečius vaikus; 2) atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendraus kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 15.00 val. iki 19.30 val., atsakovui paimant vaikus iš lavinimo įstaigos ir pristatant juos į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą, įpareigojant atsakovą ieškovę apie ketinimą bendrauti ar negalėjimą bendrauti su vaikais informuoti iš vakaro iki 19.00 val. per nepilnamečius vaikus. Atsakovas bendravimo su nepilnamečiais vaikais metu privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą jų lankomuose popamokiniuose užsiėmimuose. Gavęs atsakovo atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi su juo sutiko ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartį, panaikino nustatęs faktines aplinkybes, kad atsakovo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuriuo atsakovo atžvilgiu taikyta kardomoji priemonė nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) , nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. B., kad atsakovo ir ieškovės bei šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta sutampa (duomenys neskelbtini), t. y. šalys negyvena skyriumi, atsakovas turi galimybę visą laiką bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį paliko nepakeistą.
16. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka tikrinamoje byloje teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovės ir atsakovo), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, ir siekiant apsaugoti vaikų interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės neginčija dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos intensyvumo, nes, kaip galima suprasti iš atskirojo skundo argumentų, jis nesutinka dėl atsakovo bendravimo su vaikais vietos. Apelianto teigimu, jo gyvenamoji vieta yra su ieškove ir šalių vaikais šeimos namuose, tačiau atskirajame skunde jis pats patvirtino, kad gyvena skyrium nuo ieškovės ir vaikų pas savo tėvus (atsakovas atskirojo skundo 4 lapo 4 pastraipoje nurodė: „apeliantas yra priverstas laikinai apsistoti pas savo tėvus“). Tai, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena vaikai, nesudaro pagrindo vertinti, kad jis gyvena kartu su savo vaikais.
17. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad ieškovė draudžia vaikams prieš jų valią susitikti su tėvu, neleidžia jiems atsiliepti telefonu į atsakovo skambučius. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemonės, kurios užtikrina atsakovo teisę bendrauti su savo vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Šių priemonių netaikius, dėl šalių bendro susitarimo nebuvimo tokia atsakovo teisė galėtų būti pažeista.
18. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis negali nepilnamečių vaikų pasiimti pas tėvus, kadangi tai nėra jo gyvenamoji vieta, be to, ji labai mažo ploto, taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nesant galimybės atsakovui su vaikais bendrauti jo tėvų namuose, jis su vaikais gali bendrauti kitose vietose, pvz. atitinkamose apgyvendinimo įstaigose ar nuomojamose patalpose (bendraujant su nakvyne), atvirose erdvėse ir kitose viešose vietose, taip pat kreiptis į vaiko teisių apsaugą užtikrinančias institucijas (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Kauno rajone ar Kauno rajono savivaldybę, pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 straipsnio 2 dalį atsakančią už prevencinės, kompleksiškai teikiamos ir (ar) kitos pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą, organizuodama ir koordinuodama bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis) su prašymu padėti organizuoti tokių susitikimų vietas (bendraujant be nakvynių). Iš procesiniuose dokumentuose pateiktų šalių pozicijų matyti, kad šalys bendru sutarimu kompromiso neranda, nuolat konfliktuoja, jų santykiai įtempti, todėl akivaizdu, kad atsakovui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos sumažėtų šalių konfliktų tikimybė ir taip pat būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai. Be kita ko, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. vasario 17 d. išvadoje nurodė, kad šalys patiria sunkumų bendraudami tarpusavyje šeimos namuose atsakovui lankant vaikus, kad vaikai išsekinti tėvų konfliktų.
19. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos metu (pirmadienį ir trečiadienį nuo 15 val. iki 19.30 val.) vaikai gali būti mokykloje ar popamokiniuose užsiėmimuose, todėl ir šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Tuo vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nepažeidžia vaiko ir vaikų tėvų interesų pusiausvyros, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
22. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog šalys 2021 m. balandžio 6 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pereiti iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną, kuriame nurodė, kad bylos eigoje nusprendė šalių santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutarė dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų. Iš teismui pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad šalys susitarė dėl jų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina (sutarties 1.1 punktas); šalys susitarė kartu rūpintis nepilnamečių vaikų auklėjimu, jų priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. abu tėvai visapusiškai dalyvaus vaikų auklėjime, lavinime, bei ugdyme, atsižvelgiant į vaikų interesus ir norus bei vadovaudamiesi teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise principais (sutarties 1.2 punktas); šalys sutaria, kad tėvas su nepilnamečiais vaikais bendraus pagal pageidavimą, tačiau atsižvelgiant į vaikų interesus, į vaikų dienos režimą, užimtumą bendrojo lavinimo ir papildomo ugdymo įstaigose (sutarties 1.3 punktas); nesant ginčo dėl tėvų ir vaikų bendravimo tvarkos bei vaikų motinai įsipareigojant neriboti tėvo ir vaikų bendravimo, šalys detalios tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nenustato, tačiau siekdami nepažeisti vienas kito interesų sutaria, kad L. B. apie ketinimą bendrauti su vaikais, bendravimo laiką ir vietą informuoja vaikų motiną iš vakaro, iki 20 val. (sutarties 1.4 punktas).
23. Nors pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs procesinio sprendimo dėl šalių santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, tačiau iš šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties akivaizdu, kad proceso eigoje jos sutarė dėl atsakovo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.