Kauno apygardos teismo nuosprendis

nu­ken­tė­jusiajai ir civilinei ieškovei G. D., jos atstovui advokatui Egidijui Blažiui, nukentėjusiajam L. L.,

kalti­na­miesiems V. M. ir G. S., jų gynėjams ad­vo­ka­tams Dariui Ka­ra­binui ir Reginai Atkočaitienei,

viešame teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je

1. V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedir­ban­tis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Prienų rajono apylinkės teismo 2013-05-29 pagal Lietuvos Res­pub­li­kos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesiams lais­vės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laiką būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, 2013-10-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 paromis arešto, bausmę atlikęs;

2. Prienų rajono apylinkės teismo 2013-11-29 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laiką būti savo gyvenamojoje vie­toje nuo 22 val. iki 6 val., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu treč­da­liu, paskirta galutinė bausmė - 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laiką būti savo gy­ve­namojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val.;

3. Prienų rajono apylinkės teismo 2014-01-27 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laiką būti savo gyvenamojoje vie­toje nuo 22 val. iki 7 val., ir tęsti mokslą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę suma­ži­nus vienu trečdaliu, pas­kirta galutinė bausmė - 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laiką būti savo gy­ve­na­mojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., 2014-04-03 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, Prienų ra­jono apylinkės teismo 2013-11-29 ir 2014-01-27 baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės su­ben­drintos ir paskirta subendrinta bausmė- 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės ap­ri­bojimo laiką nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti gyvenamojoje vietoje ir tęsti mokslą;

4. Kauno apylinkės teismo 2014-11-03 pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (trys vei­kos) ir 178 straips­nio 1 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straips­niu, paskirta baus­mė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 1 metai laisvės atė­mi­mo. Vado­vaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bei 65 straipsnyje nustatytomis bausmių keitimo tai­syklėmis, paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2014-04-03 nutartimi pas­kirta subendrinta bausme pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2013-11-29 ir 2014-01-27 bau­džia­muo­sius įsakymus, ir paskirta galutinė bausmė– 1 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 82 ir 92 straipsnių nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, pas­kiriant auklėjamojo poveikio priemonę– elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės atė­mimo bausmės atidėjimo laiką būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir mokytis. 2015-03-31 Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

5. Kauno apylinkės teismo 2015-12-09 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 64¹ straips­nio 1 ir 2 dalis, 64 straipsnio 1 ir 3 dalis – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; paskirta baus­mė suben­drinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. lap­kričio 3 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 2 mėnesių lais­vės atėmimo baus­me dalinio sudėjimo būdu, prie neatliktos bausmės iš dalies pridedant nauju nuos­prendžiu pas­kirtos bausmės dalį, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 5 mėne­siams, teistumas neišnykęs, ir

2. G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedir­ban­tis, gy­venantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Prienų r. apylinkės teismo 2013-11-29 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 4 mėn. įpareigojant visą bausmės laiką būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val.;

2. Kauno apylinkės teismo 2016-04-14 pagal 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėn. pri­taikius BK 92 straipsnį bausmės vykdymą atidėtas 1 metams, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į baus­mės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-02-12 iki 2016-04-14, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus 30 val. svei­ka­tos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 1 metams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu. Kauno apylinkės teis­mo 2016-06-14 nu­tar­timi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nutarta vykdyti 2016-04-14 Kauno apylinkės teis­mo nuos­prendžiu paskirtą 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę;

3. Kauno apylinkės teismo 2017-05-18 pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – 26 pa­roms arešto, atliekant jį areštinėje. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-03-11, 01.05 val. iki 2017-03-12, 16.20 val., (2 dienos) ir laikyta, kad neatlikta bausmės dalis yra 24 paros arešto;

4. Kauno apylinkės teismo 2017-09-11 pagal 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 26 paroms arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 24 parų arešto baus­me, jas iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 45 paros arešto, teistumas neiš­ny­kęs;

kaltinami pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. (toliau – ir V. M.) ir G. S. (toliau – ir G. S.), veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. ge­gužės 21 d., nuo 00 val. iki 03:50 val., (duomenys neskelbtini), R. L. gyvenamojoje vietoje, kambaryje, būdami apsvaigę nuo alko­ho­lio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asme­ni­nio tarpusavio konflikto su nuken­tė­ju­siuo­ju R. L. metu, tyčia sudavė rankomis ir spyrė tiks­liai nenustatytą skaičių kartų, tačiau ne mažiau kaip 27 smūgius R. L. į galvą bei įvai­rias kūno vietas, ko pasekoje pa­da­rė jam II-V kairių šonkaulių tiesioginius lūžimus, tris poodines krau­jo­sruvas kakle, dvi dešiniame žaste, tris kairiame žaste, tris krūtinėje, vieną kairiame petyje, odos nu­brozdinimus nugaroje, poodines krau­josruvas ir odos nubrozdinimus galvoje, muštines žaizdas de­ši­niame antakyje ir viršutinės lūpos glei­vi­nėje, kraujosruvas abiejų lūpų gleivinėje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo iš­si­lie­jimą po minkštaisiais ir po kietuoju galvos smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, kas kom­pli­kavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, ko pasekmėje, nuo gal­vos sumušimo nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, t. y. tyčia nužudė R. L..

Šiais veiksmais V. M. ir G. S. padarė nusikals­ta­mą veiką, nu­matytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

8. Ant pateiktų tirti G. S. dešinės rankos nagų nuokarpų, pateiktų 2017-05-21 G. S., rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio geno­ti­pas sutampa su G. S. genotipu.

Įrodymų vertinimas

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kad įvykio vietoje rasti V. M. pirštų pėdsakai, objektyviai patvirtina kaltinamojo V. M. buvimo įvykio vietoje faktą. Ant daugelio iš įvykio vietos paimtų mėginių (nuo kambario grindų, pagalvės, krepšio, kėdės dalies) rasta žmogaus kraujo, kurio DNR genotipas sutampa su R. L. genotipu. Teismo vertinimu tai patvirtina prieš nukentėjusįjį vartoto smurto intensyvumą. DNR specialisto išvada, kad ant V. M. kelnių rasta žmogaus kraujo (mėginiai Nr. 17, Nr. 18, Nr. 19), kad ant V. M. kojinės rasta žmogaus kraujo (mėg. Nr. 26), kurio DNR genotipas sutampa su R. L. ge­no­tipu, patvirtina, kad šio kaltinamojo drabužiai kontaktavo su nužudytuoju tuo metu, kai jam buvo pa­da­ryti sužalojimai, kai jis kraujavo. Išvadoje nurodytas faktas, kad ant V. M. marškinėlių rasta žmogaus kraujo, nors ir negalima atsakyti, kuriam asmeniui jis priklauso, tačiau jis kartu su kitais aukščiau aptartais įrodymais netiesiogiai patvirtina konflikto buvimą. Specialisto išvada, kad ant V. M. batų rastų biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su R. L. ge­no­tipu, patvirtina V. M. avalynės sąlytį su R. L. kūnu tuo metu, kai jam buvo padaryti kūno sužalojimai, ir patvirtina kaltinamųjų parodymus apie R. L. spardymą. DNR specialisto iš­vada, kad ant G. S. kelnių rasta žmogaus kraujo (mėg. Nr. 30, Nr. 32), kad ant G. S. bato rasta biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 36), kurių genotipas sutampa su R. L. genotipu, patvirtina, kad kelnėmis ir batu buvo kontaktuojama su R. L. kūnu tuo metu, kai jam buvo pa­da­ryti sužalojimai, kai jis kraujavo. Tai atitinka kaltinamųjų ir liudytojos R. N. parodymus, apie tai, kad G. S. spardė nukentėjusįjį.

Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta aplinkybė, kad įvykio vietos ap­žiū­ros metu rastas avalynės pado frag­mento pėdsakas ant R. L. kūno (foto Nr. 8) buvo pa­lik­tas avalyne, kurios kairės kojos bato pado rašto elementų forma, lokalizacija, tarpusavio išsidėstymas ir mat­menys yra tokie patys kaip V. M. kairės kojos bato pado, patvirtina kaltinamųjų pa­ro­dymus, kad V. M. trypė R. L.. Šio specialisto išvada apie įvykio vietoje ant grindų ras­tų avalynės pėdsakų atitikimą kaltinamųjų batų pėdsakus patvirtina abiejų kaltinamųjų buvimo įvykio vietoje faktą.

Patys kaltinamieji patvirtino sudavę R. L. smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir į kitas kūno vietas. V. M. pripažino smogęs ir spyręs daug kartų, trypęs R. L. kojomis. Iki­teis­mi­nio tyrimo metu duotuose parodymuose G. S. pripažino, kad sudavė R. L. ranka į vei­dą, pripažino, kad ir spyrė jam. Apie prieš R. L. G. S. pavartotą stipresnį smurtą, negu pripažino jis pats, nurodė kaltinamasis V. M., kuris teigė matęs, kaip G. S. smū­giavo rankomis ir spardė R. L. į galvą apie 15 kartų. Smūgių suda­vi­mą į galvą patvirtino ir liudytoja R. N., kuri nurodė, kad matė, kaip abu kaltinamieji rankomis muša ir spardo R. L. Liudytoja patvirtino, kad V. M. R. L. sudavė kumščiais į veidą apie 40 kartų, nuo ko jis liko gulėti lovoje, bet ir toliau buvo mušamas, spardomas į veidą, try­pia­mas į veidą ir pilvą kojomis. Liudytojos parodymai apie įvykio vietoje jos ma­ty­tas ir girdėtas ap­lin­kybes nuoseklūs, logiš­ki, natūralūs, sutampa su kaltinamojo V. M. parodymais, atitinka teismo medicinos spe­cia­lis­to išvadą ir įvykio vietoje užfiksuotas aplinkybes – R. L. kūno padėtį ant lovos, kraujo dėmės ant įvairių ob­jektų kambaryje, ant V. M. ir G. S. drabužių. Teismas neturi pa­grin­do netikėti liudytojos R. N. parodymais, įtarti jos palankumu vienam arba kitam kalti­na­ma­jam. Todėl teis­mas sprendžia, kad šios liudytojos parodymai apie prieš R. L. G. S. pa­var­totą smur­tą – smūgius atitinka tiesą, ir pripažįsta šias ap­lin­kybes įrodytomis.

Abiejų kaltinamųjų smūgiai ir spyriai kojomis buvo nukreipti nukentėjusiajam į galvos sritį, teismo medicinos ekspertas pa­tvir­tino, kad R. L. mirtis įvyko nuo sužalojimų galvoje visumos, todėl teismas sprendžia, kad R. L. mirtį sukėlė abiejų kaltinamųjų smūgiai ir spyriai į galvą.

Nukentėjusiajam padarytų su­ža­lo­jimų kiekis, lokalizacija ir po­būdis rodo, kad prieš R. L. buvo naudojamas in­ten­sy­vus ir stiprus smurtas. Kaltinamieji yra žymiai jaunesni ir fiziškai pa­jė­ges­ni už vyresnio amžiaus (45 metų amžiaus) ir ligotą R. L.. Kaip matyti iš teismo medicinos spe­cia­listo išvados, R. L. lavono kraujuje rasta 3,25 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų gir­tu­mo laipsnį. Kaltinamieji su nukentėjusiuoju įvykio dieną ir naktį pakankamai ilgą laiką girtavo, matė jo sveikatos būklę, todėl teismas sprendžia, kad jie turėjo suprasti apie mažesnę R. L. galimybę pa­si­priešinti.

Teismo psichiatrinės ekspertizės aktuose abiem kaltinamiesiems konstatuoti psichikos sutri­kimai. Abu dėl to buvo gydyti psichiatrinėje ligoninėje. Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų psichinės svei­katos būklė galėjo turėti įtakos jų veiksmams nukentėjusiajam įžeidžiančiai atsiliepus apie kal­ti­na­mą­jį V. M.. Kitų priežasčių konfliktui kilti teismas neįžvelgia. Nukentėjusysis jokių pro­vo­kuo­jančių fizinių veiksmų neatliko, todėl teismas sprendžia, kad viena frazė, nors ir įžeidžianti, negali būti vertinama, kaip tiek provokuojanti, kad galėtų sukelti siekį nužudyti, tačiau ši aplinkybė negali nepa­neigti V. M. ir G. S. kaltės padarius in­kri­minuotą nu­sikaltimą.

Teismas sprendžia, kad kal­ti­na­masis V. M. veikė girtumo įtakoje ir dėl staiga kilu­sio pykčio ėmė mušti R. L., o G. S. prisidėjo prie jo veiksmų ir taip bendrais veiksmais nu­žu­dė R. L.. Agresyvų ir neadekvatų kaltinamųjų elgesį ir įniršį įvykio metu patvirtina ir liudytojos R. N. parodymai apie jų veiksmus bei įvykio vietos apžiūros metų nustatytos aplinkybės – suniokota namų aplinka, sulaužyti baldai. Po sumušimo kaltinamieji pakėlė R. L. ant lovos, pylė vandenį, bandė jį gaivinti. Nesant duomenų apie iš anksto susiformavusią tyčią nu­žu­dy­ti nu­kentėjusįjį ir nesant kitokių šių iš esmės netikėtų V. M. ir G. S. smurtinių veiks­mų prieš R. L. prie­žasčių ir motyvų, nesant jokių duomenų apie kokių nors gyvybės atėmimui arba kūno sužalojimams daryti pritaikytų įrankių panaudojimą, teismas neįžvelgia tiesioginės V. M.ir G. S. tyčios atimti jo gyvy­bę. Teismas sprendžia, kad tyčia atlikti prieš nu­ken­tėjusįjį R. L. smurto veiksmus, kurie sukėlė jo mirtį, kaltina­miesiems kilo staiga.

Iš kal­tinamojo G. S. parodymų matyti, kad jis girdėjo apie R. L. V. M.pa­sa­kytus įžeidžiamus žodžius. Abu kaltinamieji yra pakankamai seniai pažįstami, ne kartą yra atlikę laisvės atėmimo bausmę, buvo teisti ir kartu, abu buvo vaikų globos namuose, laikė save drau­gais, prieš nusikaltimą kartu gyveno pas G. S.. Nors nėra duomenų apie buvusį išankstinį kal­tinamųjų susitarimą nužudyti R. L., tačiau abu kaltinamieji girdėjo įžeidžiančią frazę, veikė kartu – sudavė smūgius rankomis ir spardė į galvą ir kitas kūno vietas, todėl teismas sprendžia, kad mušdami R. L. jie veikė vieningai, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jie veikė bendrininkų grupėje.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad V. M. ir G. S. būdami pakankamo pro­ti­nio išsivystymo ir patenkinamos psichikos būklės (teismo psichiatrijos eks­per­tizės išva­do­je konstatuota, kad kaltinamieji galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nors jiems ir nustatyti psichikos sutrikimai), pakankamo išsilavinimo ir gyve­ni­miš­kos patirties, aki­vaiz­džiai suvokė, jog savo veiksmais kelia pa­vo­jų žmogaus gyvybei. Teismo nuomone, V. M. ir G. S. veiksmų pobūdis pa­šalina galimybę daryti išvadą, kad jie nesuprato savo veikos pa­vo­jin­­gu­mo žmogaus gyvybei – jie, būdami jau­nesni ir fiziškai pajėgesni, veikdami prieš vyresnio amžiaus silpnos sveikatos nu­kentėjusįjį, daug kartų intensyviai suduodami rankomis ir ko­jomis smūgius, su­kon­centruotus į nu­ken­tė­jusiojo gal­vą, nors byloje ir nėra duomenų, kad turėjo išankstinį tikslą atimti gy­vy­bę R. L., jie turėjo įvertinti šias aplinkybes, bei suvokti, kad tokiais veiks­mais gali sukelti nu­ken­­tė­ju­siojo mirtį, tačiau buvo abejingi ga­li­moms pa­sekmėms ir sąmoningai leido joms atsirasti. Visa tai atitinka netie­sio­ginės tyčios turinio pras­mę ir požymius (BK 15 str. 3 d.). Šiomis ap­lin­ky­bė­mis teis­mas kons­tatuoja, jog V. M. ir G. S. R. L. gyvybę atėmė veikdami netie­sio­gine tyčia, jų nusikalstama veika kva­li­fi­kuo­jama kaip nužu­dymas, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Tiek iš teismo medicinos specialisto išvados, tiek iš eksperto D. T. parodymų matyti, kad sužalojimai R. L. galvoje galėjo būti padaryti trylikos poveikių pasėkoje. Poodinės krau­jo­sruvos ir odos nubrozdinimai kitose kūno dalyse taip pat galėjo būti padarytos trylikos poveikių pasėkoje. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, sužalojimai buvo padaryti per palyginus trumpą laikotarpį. Nesant pakankamai duomenų, kad kaltinamieji kankino nukentėjusįjį, teismas nemato pa­grindo vertinti jų nusikalstamą veiką, kaip padarytą itin žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.).

BK 54 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso spe­cia­lio­sios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teis­mas atsi­žvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusi­kals­tamos vei­kos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę leng­vinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) at­sa­komybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas ap­lin­kybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat ski­ria­mos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatytas ne im­pe­ratyvas teismui skir­ti atitinkamo dydžio bausmę, o bausmės dydžio apskaičiavimo metodas, kurį tai­ky­damas teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei motyvuotai parenka bausmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-546/2009).

BK 129 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, nužudęs kitą žmogų baudžiamas laisvės atė­mi­mu nuo septynerių iki penkiolikos metų. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji V. M. ir G. S. būtų turėję iš­anks­tinę tyčią padaryti šį nusikaltimą. Nusikaltimui pa­da­ryti kaltinamieji ne­nau­do­jo specialiai tam pri­tai­kytų įrankių. Teis­mas spren­džia, kad pagal bylos ap­lin­kybes kaltinamieji nužudė R. L. netikėtai kilusio tarpusavio konflikto metu, veikdami netie­sio­gine tyčia. Šios V. M. ir G. S. nusikalstamą veiką api­bū­­di­nan­čios aplinkybės, teis­mo ver­ti­nimu, lemia mažesnį veikos pa­vo­jingumo laipsnį.

Teismas, skirdamas V. M. ir G. S. bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltina­mieji padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmės negrą­ži­na­mos – dėl jų veiksmų gy­vy­bės neteko brandaus amžiaus žmogus.

V. M. anks­čiau buvo teistas, teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 102-107, 111-160), buvo baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 98-101), nedirbo (t. 2, b. l. 35, 36), iki pilnametystės gyveno vaikų globos namuose (t. 2, b. l. 39), priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 2, b. l. 57).

G. S. taip pat buvo teistas, teistumas neišnykęs (t. 3, b. l. 100-105, 108-137), buvo ne kartą baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 95-99), nedirbo (t. 3, b. l. 44, 45), pri­klau­so­my­bės ligų centre neregistruotas (t. 3, b. l. 53).

V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs bau­džia­mojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). G. S. at­sa­komybę len­gvinančių ap­­lin­kybių nenustatyta.

Kaltinamieji tvirtina, kad konfliktas su R. L. kilo dėl to, kad pokalbio metu šis ka­lė­jimo žargonu įžeidė juos, taip išprovokavo jų smurtinius veiksmus.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (vei­kos padarymui įta­kos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kalti­nin­ko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nu­ken­­tėjusiojo veiks­mus. Teismų praktikoje rizikingu laikomas toks elgesys, kai nu­kentėjusysis neat­sar­giai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nu­ken­tė­ju­sysis leng­va­bū­diškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nu­si­kalstamą kalti­nin­ko veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Spren­džiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizi­kin­gas nukentė­ju­sio as­mens elgesys, teis­mas turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo mo­ra­lės nor­­moms, buvo įžei­džiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pa­vo­jin­gi, netei­sė­ti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/­2011, 2K-450/­2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21/2016).

Iš bylos medžiagos ir aplinkybių matyti, kad įvykio dieną tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo vyko normalus bendravimas, jie kartu gėrė alkoholinius gėrimus, nesutarimų nebuvo. Konf­liktas kilo kai R. L., kaltinamųjų tvirtinimu, kalėjimo žargonu įžeidė kaltinamąjį V. M.. Nors nu­ken­­tė­ju­siojo pasakyta frazė ir gali būti pripažinta įžeidimu, tačiau byloje nėra duomenų, kad R. L. būtų atlikęs kokius nors fizinius veiksmus, kad jo elgesys būtų agresyvus, grėsmingas, pro­vo­kuo­jan­tis, skatinantis prieš jį smurtauti. Todėl teis­mas šių nu­ken­tėjusiojo žodžių nevertina kaip pro­vo­kuo­jan­čio nukentėjusiojo asmens elgesio BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, tačiau vis dėlto atsi­žvel­gia į šią aplinkybę skirdamas kaltinamiesiems bausmę.

V. M. ir G. S. tyčia nužudė R. L. bendrais veiksmais, todėl teismas pripažįsta, kad abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d., 1 p.).

Kaip matyti iš pačių kaltinamųjų parodymų, taip pat iš liudytojos R. N. parodymų, kaltinamieji visą įvykio dieną girtavo, gėrė alkoholinius gėrimus ir prieš pat konflikto su R. L. kilimą. Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų girtumas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos pa­darymui, ką jie ir patys pripažino, todėl pripažįsta šią aplinkybę sunkinančia abiejų kaltinamųjų atsa­ko­my­bę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę teismas taip pat vertina kaltinamojo V. M. ir G. S. psichinės sveikatos būklę nusikalstamos veikos padarymo metu. Atlikus abiem kaltinamiesiems teismo psichiatrinę ekspertizę jiems konstatuoti psichikos sutrikimai – V. M. – asocialaus tipo as­me­nybės sutrikimas, G. S. – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas. Tokia V. M. ir G. S. psichinės sveikatos būklė netrukdė kaltinamiesiems suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau, teismo nuomone, ji turėjo įtakos stai­ga, netikėtai, dėl nuken­tė­ju­siojo pasakytos įžeidžios frazės kilti konfliktui su R. L. ir lėmė neadekvačius smur­tinius kal­ti­namųjų veiksmus.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas spren­džia, kad baus­mės tikslams pa­siekti – su­lai­kyti kal­ti­na­muosius nuo nusi­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę da­ry­ti naujas vei­kas bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 str. 2 d.), jiems skir­ti­na vie­nin­telė BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baus­mės rūšis – ter­mi­nuo­tas lais­vės atėmimas (BK 50 str.), jos dydį nustatant mažesnį, negu sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis (BK 61 str.). V. M. pirmas pradėjo smurto veiksmus, veiksmai buvo žymiai intensyvesni, jis atliko daugiau smurtinių veiksmų, negu G. S., todėl V. M. skiriama griežtesnė bausmė.

Nukentėjusioji G. D., žuvusiojo motina, pateikė byloje civilinį ieškinį at­ly­gin­ti 5 000 Eur neturtinės žalos ir 1329,04 Eur turtinės žalos (t. 4, b. l. 125-128). Iš prie ieškinio pateiktų do­ku­mentų matyti, kad už R. L. laidojimo paslaugas ir reikmenis sumokėta ieškinyje nurodyta suma (t. 4. b. l. 129-131). Kalti­na­mieji prieštaravimo nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimams nepareiškė. Tei­smas pri­pa­žįs­ta, kad turtinės žalos pa­da­ry­mo fak­tas yra įro­dy­tas aukš­čiau ap­tartais, V. M. ir G. S. kaltę dėl R. L. nužudymo patvir­ti­nančiais įro­dy­mais. Pateikti dokumentai, pa­tvir­ti­nantys žuvusiojo R. L. lai­do­ji­mo išlaidų sumas, išleistas laidojimo pas­lau­goms, atitinka įpras­tines tokio pobū­džio išlaidas. Tur­ti­nė ža­la padaryta nusikaltimu. Už netei­sė­tais veiks­mais pa­da­ry­tą žalą atsako kaltas as­muo (Lie­tu­vos Respublikos ci­vi­li­nio ko­dek­so (toliau – CK) 6.246 str. 1 d., 6.248 str.), todėl rei­ka­lau­ja­ma turtinės žalos suma nuken­tė­ju­siajai G. D. priteisiama iš kaltinamųjų (BPK 115 str. 1 d.).

Dėl nusikalstamų V. M. ir G. S. veiksmų nukentėjusioji G. D. staiga ir netikėtai nete­ko sūnaus, su kuriuo nukentėjusioji pakankamai artimai ben­dravo. Teismas priima nuken­tė­ju­siosios civi­li­nio ieš­ki­nio dėl neturtinės ža­los argumentus ir neabe­jo­ja, kad žuvusiojo motina patyrė skaudžius emocinius iš­gy­venimus, dvasinį sukrėtimą ir emo­cinę depre­si­ją, todėl pripa­žįs­ta, kad neturtinė žala nu­ken­tėjusiajai buvo padaryta ir ji turi teisę į šios žalos atly­gi­nimą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje apibrėžti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tai yra pa­tir­tos ža­los pada­ri­niai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikš­mingos ap­lin­ky­bės, taip pat sąži­nin­gu­mo, protingumo, tei­singumo kriterijai. Neturtinės žalos priteisimas skir­tas bent iš dalies ma­terialiai kom­pensuoti nuken­tė­ju­sio­jo asmens dvasinius išgyvenimus, tai yra kom­pensuoti nema­te­ria­lias ver­tybes.

Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, įvertina kalti­na­mųjų veiksmų pobūdį – tyčinė nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes, tačiau nu­sikalstami veiksmai buvo padaryti staiga, netikėtai. Teismas atsižvelgia į artimą nu­kentėjusiosios ryšį su žu­vu­siuoju, į tai, kad iki­teis­mi­nis tyrimas ir bylos teisminis nagri­nė­jimas tęsėsi pa­kankamai ilgą laiką, kas taip pat sukėlė nukentėjusiajai neigiamas emocijas. Taip pat ir į tai, kad V. M. ir G. S. kaltė padarius tyčinį R. L. nužudymą pasireiškė netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje netiesioginės tyčinės kaltės atveju pri­tei­siamas mažesnis netur­tinės žalos atlyginimas, negu tiesioginės tyčinės kaltės atveju. Be aukščiau nu­ro­dytų aplinkybių teis­mas taip pat atsi­žvelgia ne tik į nuken­tė­ju­siosios, bet ir į pagrįstus kal­ti­na­mųjų interesus, į žalą padariusių asmenų tur­tinę padėtį. V. M. ir G. S. nedir­ba, byloje nėra duomenų apie kokias nors jų paja­mas ar turimą turtą, todėl nėra pa­grin­do spręs­ti, kad kaltinamųjų turtinė padėtis yra pasiturima.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes ir siekdamas protingos skirtingų interesų pusiaus­vy­ros, at­si­žvelg­da­mas į są­ži­nin­gumo, tei­sin­gu­mo ir pro­tingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nu­ken­tė­ju­siosios patirti išgyvenimai pagrįstai gali būti įver­tinti civiliniame ieškinyje prašoma neturtinės žalos at­ly­ginimo dydžio suma, kuri neišeina iš teismų prak­ti­ko­je nusi­sto­vėjusių ribų (ka­sa­ci­nės nutartys Nr. Nr. 2K-148/2011, 2K-410/2011, 2K-569/2012, 2K-641/2012, 2K-390/2013, 2K-525/­2013, 2K-7/2014, 2K-282/2014 ir kt.), todėl šis ieš­ki­nio reikalavimas tenkinamas pilnai.

Kadangi tiek turtinę, tiek neturinę žalą kaltinamieji V. M. ir G. S. padarė bendrais veiksmais, žalos atlyginimas iš jų pri­tei­siamas solidariai (CK 6.279 str. 1 d.).

V. M. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 21 d. buvo sulai­ky­tas BPK 140 straipsnio tvarka (t. 2, b. l. 197), jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 3, b. l. 4-6), kurio terminas eilę kartų pratęstas (t. 3, b. l. 13-16, 23-26, t. 4, b. l. 115-116, 162-163, t. 5, b. l. 19-20). G. S. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 21 d. buvo sulai­ky­tas BPK 140 straipsnio tvarka (t. 3, b. l. 168), jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 3, b. l. 176-177), kurio terminas eilę kartų pratęstas (t. 3, b. l. 186-190, t. 4, b. l. 7-8, 110-111, 164-165, t. 5, b. l. 17-18). Lai­ko­tar­pis, išbūtas sulaikyme ir suėmime, remiantis BK 66 str., įskaitomas į paskirtą bausmę. Kadangi kaltinamiesiems skiriama bausmė – lais­vės atė­mi­mas, kardomoji priemonė V. M. ir G. S. – suėmimas – paliekama iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vie­tos, asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, apžiūros metu paimti: popieriaus lapas su avalynės pėdsaku, knygos lapai su avalynės pėdsako fragmentu, 2 vnt. tamponų su nuoplovomis, pagalvės užvalkalas, medžiaginis krep­šys, kėdės dalis, grindų plokštės fragmentai su avalynės pėdsakais, striukė, 2 daktiloskopinės plokštelės su rankų pirštų pėdsakais; VTMT Kauno skyriaus sanitaro G. Š. pateikti nužudytojo R. L. drabužiai: raudoni šortai, kraujo pavyzdys, plaukų pavyzdžiai (5 vokai), nagų nuo­karpos su panagių turiniu (2 vokai), ant trijų daktiloskopinių kortelių paimti nu­žu­dy­to­jo R. L. rankų atspaudų lyginamieji pavyzdžiai; įtariamojo V. M. lygi­na­mieji rankų nagų nuokarpų su pa­na­gių segmentais pavyzdžiai (2 vokai), seilių lyginamieji pavyzdžiai (1 vokas), ran­kų atspaudų ly­ginamieji pavyzdžiai ant 2 daktiloskopinių kortelių; įtariamojo G. S. ly­ginamieji rankų nagų nuokarpų su panagių segmentais, pavyzdžiai (2 vokai), seilių lyginamieji pa­vyz­džiai (1 vokas), rankų atspaudų lyginamieji pavyzdžiai ant 2 daktiloskopinių kortelių; A. K. pateikti mėlynos spalvos kuprinė su logotipu ,,Nike“, kurios viduje yra 5 vnt. bliuzonų ir 2 poros sportinių batelių, saugomi Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sun­kių nusikaltimų ty­ri­mo valdybos trečiojo sky­riaus patalpose esančioje daiktų saugykloje (tarnybinis pranešimas - 2 t., b. l. 11-12), iš­na­grinėjus bylą daiktai ir pavyzdžiai tapo nebe­rei­kalingi, daiktai yra mažos vertės, pa­vyz­džiai vertės neturi, todėl sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – A. K. pateiktos V. M. priklausančios šviesiai pilkos spalvos kelnės; V. M. pateikti: juodos spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėliai su užrašu ,,(duomenys neskelbtini)“, pora mėly­nos ir žalios spalvos sportinių batų, pora pilkos spalvos kojinių, mėlynos ir pil­kos spalvos spor­ti­nės kelnės, juodos spalvos bliuzonas, saugomi Kauno apskrities VPK Kriminalinės po­licijos sunkių nu­si­kaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje (tar­nybinis pra­ne­ši­mas - 2 t., b. l. 11-12), iš­na­grinėjus bylą daiktai ir pavyzdžiai tapo nebe­rei­kalingi, todėl jie grąžinami daiktų savininkui kaltinamajam V. M. arba jo įga­lio­tam asmeniui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – G. S. pateikti: pora mėlynos spalvos sportinių batelių, juodos spalvos sportinės kelnės su užrašu ,,De­signt op wear“ ,,80“, pilkos spalvos bliuzonas su kapišonu, su užrašu ,,Trinity box ny city 74“; G. S. asmens kratos pateikti: juodos spalvos piniginė, Kauno miesto kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Pildyk“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sun­kių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje (2017-12-07 tar­nybinis pranešimas - 2 t., b. l. 11-12), iš­na­grinėjus bylą daiktai tapo nebe­rei­kalingi, jie priklauso kal­ti­namajam G. S., kuris pateikė prašymą grąžinti drabužius (t. 5, b. l. 38), todėl jie grą­ži­nami daiktų savininkui kaltinamajam G. S. arba jo įgaliotam asmeniui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD-R diskas su nuotraukomis, padarytomis įvykio vietos apžiūros metu - priedas prie apžiūros pro­tokolo su priedu - fotolentele Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-26), CD-R diskas su nuotraukomis - priedas prie daiktų ap­žiū­ros protokolo su priedu - fotolentele (2 t., b. l. 1-10), CD-R diskas su nuo­traukomis - priedas prie įtariamojo V. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (2 t., b. l. 177-189), CD-R diskas su nuotraukomis - priedas prie įtariamojo G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (3 t., b. l. 149-160), saugomi teisme voke prie bylos, iš­na­grinėjus bylą įrašai tapo nebe­rei­kalingi, yra mažos vertės, todėl sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 da­li­mi, 304, 305 straipsniais ir 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straips­nio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią V. M. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. lapkričio 20 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į laisvės atėmimo bausmės laiką įskai­tyti laiką, V. M. išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. gegužės 21 d. iki šios dienos – 2018 m. lapkričio 20 d.

Kardomąją priemonę V. M. – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pra­džios.

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straips­nio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią G. S. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. lapkričio 20 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į laisvės atėmimo bausmės laiką įskai­tyti laiką, G. S. išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. gegužės 21 d. iki šios dienos – 2018 m. lap­kri­čio 20 d.

Kardomąją priemonę G. S. – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pra­džios.

Nukentėjusiosios G. D. civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Pri­teis­ti G. D. iš V. M. ir G. S. solidariai 1 329,04 Eur turtinės žalos at­lyginimui ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktai, perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vie­tos, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti: popieriaus lapas su avalynės pėdsaku, knygos lapai su ava­ly­nės pėdsako fragmentu, 2 vnt. tamponų su nuoplovomis, pagalvės užvalkalas, medžiaginis krep­šys, kėdės dalis, grindų plokštės fragmentai su avalynės pėdsakais, striukė, 2 daktiloskopinės plokštelės su ran­kų pirštų pėdsakais; VTMT Kauno skyriaus sanitaro G. Š. pateikti nužudytojo R. L. drabužiai: raudoni šortai, kraujo pavyzdys, plaukų pavyzdžiai (5 vokai), nagų nuo­karpos su panagių tu­ri­niu (2 vokai), ant trijų daktiloskopinių kortelių paimti nu­žu­dy­to­jo R. L. rankų atspaudų ly­gi­na­mieji pavyzdžiai; įtariamojo V. M. lygi­na­mieji rankų nagų nuokarpų su pa­na­gių seg­men­tais pavyzdžiai (2 vokai), seilių lyginamieji pavyzdžiai (1 vokas), ran­kų atspaudų ly­ginamieji pa­vyz­džiai ant 2 daktiloskopinių kortelių; įtariamojo G. S. ly­ginamieji rankų nagų nuokarpų su pa­na­gių segmentais, pavyzdžiai (2 vokai), seilių lyginamieji pa­vyz­džiai (1 vokas), rankų atspaudų ly­gi­na­mieji pavyzdžiai ant 2 daktiloskopinių kortelių; A. K. pateikti mėlynos spalvos kup­rinė su logotipu ,,Nike“, kurios viduje yra 5 vnt. bliuzonų ir 2 poros sportinių batelių sunaikinami.

Daiktai, perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – A. K. pa­teiktos V. M. priklausančios šviesiai pilkos spalvos kelnės; V. M. pateikti: juo­dos spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėliai su užrašu ,,Club­broad Band“, pora mėly­nos ir žalios spalvos sportinių batų, pora pilkos spalvos kojinių, mėlynos ir pil­kos spalvos spor­ti­nės kelnės, juodos spal­vos bliuzonas grąžinami daiktų savininkui kaltinamajam V. M. arba jo įga­lio­tam as­me­niui.

Daiktai, perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – G. S. pateikti: pora mėlynos spalvos sportinių batelių, juodos spalvos sportinės kelnės su užrašu ,,De­signt op wear“ ,,80“, pilkos spalvos bliuzonas su kapišonu, su užrašu ,,Trinity box ny city 74“; G. S. asmens kratos pateikti: juodos spalvos piniginė, Kauno miesto kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Pildyk“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grą­ži­nami daiktų savininkui kaltinamajam G. S. arba jo įgaliotam asmeniui.

Daiktai, perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD-R diskas su nuotraukomis, padarytomis įvykio vietos apžiūros metu - priedas prie apžiūros pro­tokolo su priedu - fotolentele Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-26), CD-R diskas su nuotraukomis - priedas prie daiktų ap­žiū­ros pro­to­kolo su priedu - fotolentele (2 t., b. l. 1-10), CD-R diskas su nuo­traukomis - priedas prie įta­ria­mojo V. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (2 t., b. l. 177-189), CD-R diskas su nuo­traukomis - priedas prie įtariamojo G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (3 t., b. l. 149-160), saugomi teisme voke prie bylos, sunaikinami.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apelia­ci­niam teis­mui per Kauno apygardos teis­mą.