Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo Y atstovams Danui Rimdeikai ir Pauliui Ramanauskui, atsakovėms A. K., E. Č. ir jų atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Y ieškinį atsakovėms A. K. ir E. Č. dėl darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo ir darbuotojų reikalavimų nepagrįstumo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Y (toliau – Y, bendrovė, darbdavys) kreipėsi į teismą su ieškiniais, prašydamas išnagrinėti individualius darbo ginčus ir atmesti darbuotojų A. K. ir E. Č. reikalavimus. Ieškovas kreipėsi į teismą, nesutikdamas su Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal A. K. prašymą ir 2019 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal E. Č. prašymą.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą ieškiniuose nurodė, jog A. K. (duomenys neskelbtini) su ieškovu sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė pradėjo dirbti Ekonomikos skyriaus Darbo užmokesčio ir darbo sąnaudų normavimo skyriaus viršininke; vėliau 2017-08-07 atsakovė buvo perkelta dirbti Planavimo ir valdymo apskaitos centro Veiklos planavimo skyriaus veiklos analitike. Šiose pareigose atsakovė dirbo iki darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. E. Č. (duomenys neskelbtini) su ieškovu sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė pradėjo dirbti Automatikos, ryšių ir elektros tiekimo tarnybos vadovaujančiąja inžiniere. 2017-08-07 E. Č. buvo perkelta dirbti Planavimo ir valdymo apskaitos centro Veiklos planavimo skyriaus Padalinių veiklos planavimo ir analizės grupės vyriausiąja specialiste. Šiose pareigose atsakovė dirbo iki darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. 2019-03-25 ryte, apie 9 val., įvyko darbdavio atstovų susitikimas su atsakovėmis, kiekviena atskirai, kuriuose dalyvavo Planavimo ir valdymo apskaitos centro direktorė A. G., Veiklos planavimo skyriaus vadovė S. J. (A. K. tiesioginė viršininkė) Planavimo ir valdymo apskaitos centro Veiklos planavimo skyriaus Padalinių veiklos planavimo ir analizės grupės vadovė D. K. (E. Č. tiesioginė viršininkė), bei Personalo departamento Personalo partnerė I. R.. Susitikimo metu atsakovėms buvo pateiktas darbdavio siūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir įvardintos sąlygos dėl darbo sutarties šalių susitarimu nutraukimo, paaiškintos priežastys. Ieškovas nurodo, kad atsakovėms buvo sudarytos galimybės konsultuotis dėl gauto pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, jos lankėsi Valstybinėje darbo inspekcijoje ir konsultavosi dėl darbo sutarties nutraukimo aplinkybių. Visą 2019-03-25 darbo dieną vyko atsakovių ir darbdavio bendravimas, kurio metu buvo derinamos atsakovių darbo sutarčių nutraukimo šalių susitarimu sąlygos. Ieškovo nuomone, jo pasiūlytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos atsakovėms tiko, o derybos su atsakovėmis vyko tik dėl išeitinės išmokos dydžio. Kitaip tariant, 2019-03-25 vykusių susitikimų metu darbdavys su atsakovėmis derėjosi ne dėl paties darbo sutarties nutraukimo, bet tik dėl išeitinės kompensacijos dydžio. Po įvykusių derybų, atsakovės ir ieškovas sutarė nutraukti darbo sutartis išmokant kiekvienai iš atsakovių po 3 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitines kompensacijas. Abiem pusėms sutikus, ieškovas parengė ir pateikė atsakovėms galutinį šalių susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo tekstą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė darbo sutarties sąlygas, įskaitant sutartą išeitinės kompensacijos dydį. Atsakovės, susipažinusios ir išanalizavusios šalių susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, pasirašė susitarimus. 2019-03-25 Personalo departamento direktoriaus įsakymu Nr. ĮS(P) - 775 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ darbo sutartis su E. Č. nutraukta šalių susitarimu; 2019-03-25 Personalo departamento direktoriaus įsakymu Nr. ĮS(P) - 772 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ darbo sutartis su A. K. nutraukta šalių susitarimu. Nepaisant pasirašytų susitarimų nutraukti darbo sutartis šalių susitarimu, abi atsakovės kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydamos pripažinti 2019-03-25 šalių susitarimus dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu negaliojančiais bei šiuo pagrindu įvykdytus darbo sutarčių nutraukimus pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, negrąžinti į darbą, priteisti išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti 5000 Eur neturtinės žalos, priteisti kompensacijas, atsižvelgiant į darbo stažą - 6 VDU dydžio. 2019-06-19 darbo ginčų komisija savo sprendimais iš dalies patenkino abiejų darbuotojų prašymus, pripažindama atleidimus iš darbo neteisėtais, negrąžinant darbuotojų į darbą, nusprendžiant išieškoti atitinkamai, A. K.: 7888,73 Eur vidutinio darbo užmokesčio sumos už priverstinę pravaikštą iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, vėliau po 131,48 Eur už kiekvieną darbo dieną, taip pat 8283,18 Eur kompensacijos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; E. Č.: 5602,20 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, vėliau po 97,37 Eur už kiekvieną darbo dieną, taip pat 5695,83 Eur kompensacijos ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas, pateikdamas teisinį argumentavimą dėl darbo sutarčių nutraukimo teisėtumo, remiasi kasacinio teismo ir kitų teismų praktika, jog reikalavimas pateikti rašytinį pasiūlymų nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu neturi būti suabsoliutinamas, todėl tai negali būti laikoma pažeidimu iš darbdavio pusės. Atsakovės ir ieškovas aiškiai išsakė savo lūkesčius ir valią nutraukti darbo sutartis, todėl derėjosi tik dėl darbo sutarčių nutraukimo sąlygų, t. y. išeitinės kompensacijos dydžio. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudarė raštiškus susitarimus su kiekviena iš darbuotojų dėl darbo sutarties nutraukimo, tokiu būdu raštiškai patvirtindamos savo ketinimus ir valią nutraukti darbo sutartį ir išdėstydamos darbo sutarties nutraukimo sąlygas. Dėl nesuteikto 5 darbo dienų termino apsisprendimui ieškovas pažymi, kad pagal DK 54 str. 3 d., jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Toks teisinis reglamentavimas, ieškovo vertinimu, nedraudžia šalims apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nelaukiant DK 54 str. 3 d. nustatyto termino pabaigos, kad ir tą pačią dieną. Minimos teisės normos paskirtis - nustatyti naikinamąjį terminą ir apibrėžti kas nutinka su šalių pasiūlymu, jeigu į jį nėra atsakoma per 5 darbo dienas, t. y. laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas (terminas atsakyti į gautą pasiūlymą, kuris yra maksimalus, bet ne minimalus). Ieškovas taip pat laikosi pozicijos, kad darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu neprivalo būti įformintas dviejuose atskiruose dokumentuose. Todėl ieškovo ir atsakovių pasirašyti šalių susitarimai, kaip galutiniai ir vieninteliai rašytiniai dokumentai, turi būti laikomi teisingais ir teisėtais. Ieškovas taip pat pažymi, kad rašytiniai susitarimai atsakovėms buvo pateikti nedelsiant po to, kai tik su atsakovėmis buvo sutartas išeitinių išmokų dydis. Atsakovės turėjo pakankamai laiko susipažinti su susitarimų sąlygomis, tuo labiau, kad šios sąlygos joms buvo žinomos iš anksto dėl vykusių derybų su ieškovu. Ieškovas pažymi ir tai, kad atsakovės turėjo visas galimybes konsultuotis su teisininkais, ką pačios pripažino, kad konsultavosi tiesiogiai su Valstybinės darbo inspekcijos atstovais, ir tai tik įrodo, kad derybos vyko šalių laisva valia, o atsakovės nebuvo niekaip apribotos, veikė sąmoningai ir laisva valia. Ieškovas akcentuoja, kad šalims susitarus dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, DK 54 str. nedraudžia nutraukti darbo sutartį tą pačią dieną. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2019-03-25 su atsakovėmis aktyviai vyko derybos visą darbo dieną. Atsakovės iš esmės neprieštaravo su darbdaviu darbo santykius pabaigti DK 54 str. įtvirtintu būdu ir tai patvirtina, kad atsakovės iš esmės derėjosi dėl kompensacijos dydžio ir buvo pasiryžusios nutraukti darbo sutartis šalių susitarimu. Atsakovėms 2019-03-25 darbo dieną nebuvo paskirta jokių darbinių užduočių, o joms paprašius darbdavio išleisti darbo metu pasikonsultuoti su šeima, teisininkais bei Valstybine darbo inspekcija, tokia teisė buvo suteikta iškart po 2019-03-25 ryte įvykusio pokalbio, kas tik patvirtina, kad atsakovėms nebuvo daromas koks nors spaudimas, jos nebuvo verčiamos susitarimus pasirašyti neapsvarsčius ir nepasikonsultavus su šeima ar kitais asmenims. 2019-03-25, po pietų, apie 13:00 val., atsakovėms prašant, buvo pateikti rašytiniai pasiūlymai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Raštu pateikto susitarimo turinys buvo konkretus ir aiškus, jame aiškiai išdėstomi visi atsakovėms priklausantys piniginiai mokėjimai ir darbo sutarties nutraukimo sąlygos. Atsakovės, pasirašydamos susitarimus, nepateikė jokių pastabų, klausimų ar siūlymų pakeisti susitarimų nuostatas, o pasirašydamos susitarimą, patvirtino, kad perskaitė, suprato turinį, pasekmes, ir jį pasirašė kaip dokumentą atitinkantį jos valią ir tikslus. Atsakovės yra kvalifikuotos biuro darbuotojos, įpratusios ir turinčios patirties dirbti su įvairaus turinio dokumentais, todėl joms neturėjo sudaryti sunkumų susipažinti ir suprasti dokumento turinį ir jį įvertinti. Ieškovo įsitikinimu, aplinkybė, kad atsakovės savarankiškai teikė ieškovui siūlymą dėl didesnės pageidaujamos išeitinės kompensacijos sumos ir dėl jos derėjosi, tik patvirtinta, kad atsakovės puikiai suvokė esamą situaciją, tinkamai joje orientavosi ir nejautė tariamo psichologinio spaudimo. Darbuotojos buvo laisvos išreikšti savo valią dėl darbdavio pasiūlytų sutarties nutraukimo ar visiško atsiskaitymo sąlygų, jos tuo pasinaudojo, siūlė savo nurodomus kompensacijų dydžius, todėl negalima vertinti, kad jos veikė darbdavio psichologinio spaudimo įtakoje. Ieškovo vertinimu, net ir darbo teisiniuose santykiuose, kur dispozityvumo principo taikymas yra ribojamas, teismui suteikiamos platesnės procesinės teisės, numatant pareigą būti aktyviu, šalių susitarimu nustatytų taisyklių koregavimas, nesant pakankamų objektyvių tokio kišimosi į sutartinius santykius pagrindų, negali būti pateisinamas. Pažymi, jog darbo teisėje sutarties šalių laisvė tartis dėl sutarties sąlygų galima tokia apimtimi, kiek jos neriboja darbo teisės normos. Darbo santykių šalims pasirašius vienos šalies pasiūlytą susitarimą, preziumuojama, kad kita šalis sutiko su susitarime išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas šalims įgijo įstatymo galią ir turėjo būti vykdomas (CK 6.189 str. l d.). Ieškovo įsitikinimu, šalių pasirašyti susitarimai visiškai atitiko šalių valią, o atsakovių reikalavimai pakeisti atleidimo pagrindą ir priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas neatitinka tikrosios šalių valios, kuri buvo įtvirtinta šalių susitarimais ir nenuginčyta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Ieškovas kartu nesutinka su atsakovių reikalavimais priteisti iš darbdavio neturtinės žalos atlyginimą. Nors A. K. neturtinei žalai pagrįsti pateikė medicininę pažymą apie sveikatos sutrikimus, tačiau abiejų darbuotojų atleidimo atveju suprantama, kad pats atleidimas iš darbo yra stresinė situacija, vienok, esant pagrįstam ir teisėtam darbo sutarties nutraukimui šalių susitarimu, kas tokių susitarimų sudarymo metu atitiko tikruosius šalių interesus, atsakovių reikalavimai dėl neturtinės žalos laikytini nepagrįstais, o darbo ginčų komisijos sprendimais priteista neturtinė žala iš esmės nėra pagrįsta ir įrodyta. Esant nepagrįstiems atsakovių teiginiams, kad jos buvo atleistos neteisėtai, neegzistuoja vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų - veiksmų neteisėtumo. Tai lemia, kad nepriklausomai nuo kitų argumentų, atsakovių reikalavimai priteisti neturtinę žalą yra nepagrįsti ir turėtų būti atmesti. Ieškovas prašo išnagrinėjus individualius darbo ginčus su atsakovėmis A. K. ir E. Č., jų reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti iš atsakovių ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (el.b.l.1-8, 75-82, t.I).

Atsakovė A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovo ieškiniu, prašė palikti galioti 2019-06-19 darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo iš dalies buvo tenkinti jos reikalavimai. Nurodė, kad ji, priešingai nei teigė ieškovas, įmonėje Y pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini), atsakovė su ieškovu sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ji pradėjo dirbti Ekonomikos skyriaus Darbo užmokesčio ir darbo sąnaudų normavimo skyriaus viršininke. Nuo (duomenys neskelbtini) A. K. dirbo bendrovės Planavimo ir valdymo apskaitos centro Veiklos planavimo skyriaus veiklos analitike pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą. (duomenys neskelbtini) darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Darbo sutarties nutraukimo pagrindu nurodyta Darbo kodekso 54 str. 1 dalis. Dirbdama ieškovo bendrovėje nuo (duomenys neskelbtini) metų A. K. buvo tik skatinama, skiriant didesnį atlyginimą, perkeliant į aukštesnes pareigas (darbo bendrovėje metu užėmė pareigas nuo antros kategorijos ekonomisto iki skyriaus viršininko). 2012 m. už nepriekaištingą darbą A. K. buvo apdovanota (duomenys neskelbtini), o 2017 m. liepos 28 d., įvertinus jos kompetencijas ir profesinius gebėjimus (buvo atliekami testai, tikrinami gebėjimai atlikti darbdavio duodamas užduotis raštu ir žodžiu) bei vadovaujantis bendrovės struktūriniais ir darbo organizavimo pakeitimais, gavo siūlymą dirbti Planavimo ir valdymo apskaitos centro (toliau - PVAC) Veiklos planavimo skyriaus veiklos analitikės pareigose. 2019 m. kovo 25 d. darbo dienos pradžioje apie 8.15 - 8.30 val. A. K. buvo pakviesta pas Y Planavimo ir valdymo apskaitos centro direktorę A. G., kur, dalyvaujant ir jos tiesioginei viršininkei Planavimo ir valdymo apskaitos centro Veiklos planavimo skyriaus vadovei S. J. bei Personalo departamento grupės personalo partnerei I. R., A. G. pranešė, kad nuspręsta su ja atsisveikinti - t.y. nutraukti darbo sutartį. Apie darbo sutarties nutraukimo priežastis A. K. nebuvo informuota. Žodžiu personalo valdymo partnerė I. R. paaiškino, kad A. K. bus atleista pagal Darbo kodekso 54 str. 1 d., išmokant 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. A. K. paprašė pateikti pasiūlymą raštu ir suteikti 5 darbo dienas sprendimui priimti. Į tokį prašymą darbdavio atstovės atsakė, kad pasiūlymas raštu nebus teikiamas, o žodžiu pateiktas pasiūlymas galioja tik vieną dieną, nes, suteikus galimybę darbuotojai svarstyti sutikti ar ne su pasiūlymu, tas 5 darbo dienas jai nebus suteikta galimybė vykdyti savo pareigas - nebus teikiamos darbo užduotys, todėl bendrovė patirs nuostolių. Paprašius leisti pasitarti su teisininkais, A. G. leido tai daryti vieną valandą. Sugrįžusi į savo kabinetą, A. K. pabandė prisijungti prie interneto, siekdama paieškoti teisininkų kontaktų, tuomet pamatė, kad su savo slaptažodžiu negali prisijungti nei prie interneto, nei prie darbui reikalingos informacijos, nei prie elektroninio pašto paskyros, iš ko darė išvadą, kad informavus apie sprendimą nutraukti darbo sutartį su ja, ji faktiškai buvo nušalinta nuo darbo. Nepateikus raštiško pasiūlymo, buvo reikalaujama pasirašyti jau parengtą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kurio teksto A. K. iki pat jo pasirašymo momento nematė, negavo susipažinimui. Darbdavio atstovėms leidus pasikonsultuoti Valstybinėje Darbo inspekcijoje, ji galėjo konsultuotis tik dėl kompensacijos dydžio atleidimo šalių susitarimu atveju, nes jokio dokumento, kurio pagrindu bus atleidžiama, ji negavo ir negalėjo pateikti įvertinti konsultuojančiam specialistui, todėl šioje institucijoje pavyko sužinoti tik tiek, kad atleidžiant iš darbo šalių susitarimu, turi vykti geranoriškos derybos ir aptariamos abiem pusėms palankios darbo sutarties nutraukimo sąlygos. Konsultacijos metu jai buvo paaiškinta, kad darbuotojams, turintiems didelį darbo stažą, paprastai išmokama apie 8 mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio kompensacija. Grįžus iš Darbo inspekcijos, A. K. nuėjo vėl pas A. G. ir suprasdama iš darbdavio atstovių pozicijos, kad darbo sutartis su ja bus nutraukta vienu ar kitu būdu, pasiremdama gauta abstrakčia konsultacija, atsakovė bandė derėtis, paprašė atsižvelgti į tai, kad turi (duomenys neskelbtini) metų darbo stažą įmonėje (nuo (duomenys neskelbtini)), kad buvo lojali darbdaviui, todėl norėjo susitarti bent jau dėl didesnės išeitinės kompensacijos. Į tai A. G. atsakė, kad jokių derybų nebus, o nepasirašius jau parengto susitarimo, A. K. bus atleista be jokių išeitinių išmokų. Negana to, ji buvo gąsdinama, kad nepasirašius jau parengto šalių susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo tą pačią dieną, kitą darbo dieną bus pradėtos procedūros jos nekompetencijai nustatyti, t.y. bus duodamos užduotys, kurių ji neįvykdys ir bus atleista kaip neatitinkanti užimamų pareigų be jokių išeitinių kompensacijų. Negavus rašytinio pasiūlymo dėl atleidimo iš darbo šalių sutarimu, A. K. paprašė leisti įrašyti žodžiu teikiamą pasiūlymą ir pokalbį į diktofoną, tačiau šis prašymas buvo įvertintas kaip necivilizuotas ir buvo pareikalauta išnešti telefoną iš kabineto. Atsakovės įsitikinimu, jokios derybos nevyko, buvo tik psichologiškai spaudžiama, bandant įteigti, kad ji yra netinkamos kompetencijos. Atsakovė nurodo neturėjusi jokios laisvės išreikšti savo valią ir pasiūlyti kitokį darbo sutarties nutraukimo būdą, kompensacijos dydį, o ieškovo pateiktas neigiamas jos kompetencijos ir su tuo susijęs darbo rezultatų įvertinimas bei grasinimas neigiamomis pasekmėmis, jei ji nepasirašys susitarimo, buvo akivaizdus psichologinis spaudimas, dėl kurio ji ne savo laisva valia pasirašė (duomenys neskelbtini) šalių susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, bijodama darbdavio atstovų taikytinų procedūrų ir neigiamų pasekmių jos atžvilgiu. Darbdavys neturėjo jokių įrodymų dėl atsakovės nekompetencijos. Tačiau atsakovės įsitikinimu, tuo atveju, jei ji nebūtų pasirašiusi (duomenys neskelbtini) šalių susitarimo, darbdavys būtų dėjęs visas pastangas ją atleisti diskriminaciniais pagrindais ir jai būtų sudarytos neįmanomos darbo sąlygos. Atleidžiant ją iš darbo, išimtinai tik darbdaviui palankiau taikyti DK 54 str. atleidimo iš darbo procedūras, nei taikyti A. K. atžvilgiu DK 57 str. reglamentuotas darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės procedūras, pagal kurias privalėtų vadovautis imperatyviomis DK 57 str. 2 d., 3 d. ir/ar 5 d. normomis, pagal kurias atleidimo iš darbo procedūras pirmiausia turėtų derinti su darbuotojų atstovais (darbo taryba, profesinėmis sąjungomis), užtikrinti darbuotojų pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti kitų darbuotojų atžvilgiu arba sudaryti rezultatų gerinimo planus, raštu nurodyti darbuotojams darbo trūkumus, vertinti asmeninius darbuotojų rezultatus ir pan. Akivaizdu, kad priešingai, nei nurodo ieškovas, susitarimas finansiškai naudingesnis ne atsakovei, o būtent ieškovui, nes tokiu būdu jis sutaupė dalį lėšų. Atsakovę tenkina ir darbo ginčų komisijos sprendimo dalis dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo 3000 Eur sumoje. Kaip nurodo, vykdant atleidimo procedūras, niekas taip ir nepaaiškino jai, kodėl buvo reikalinga būtent ją atleisti, todėl kaltinimas nekompetencija, sukėlė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, įtampą, nuoskaudą, neviltį, netikrumo dėl ateities jausmą. Ieškovo atstovų žeminantys veiksmai pažeidė jos dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą, todėl ji susirgo ir kreipėsi į VšĮ Centro polikliniką. Pagal VšĮ Centro poliklinikos (duomenys neskelbtini) Medicinos dokumentų išrašą, A. K. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodo, jog jai (duomenys neskelbtini) metai, todėl surasti panašias pareigas, kurios būtų panašiai apmokamos ateityje jai bus sudėtinga. Netikėtas atleidimas iš darbo pakirto jos užtikrintumą ateityje turėti bent jau panašų pragyvenimo lygį. A. K. savo šeimoje viena gaudavo darbines pajamas bei slaugė sunkiai sergantį, turintį didelių specialių poreikių vyrą. Darbo netekimas jai reiškė, kad ateityje ji sunkiai galės užtikrinti tinkamą slaugą ir pagalbą sunkiam ligoniui. Todėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas buvo visiškai pagrįstas ir adekvatus susidariusiai situacijai ir patirtiems dvasiniams sukrėtimams atlyginti. Atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o darbo ginčų komisijos 2019-06-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti pilna apimtimi (el.b.l.144-154, t.I).

Atsakovė E. Č. atsiliepimu į ieškinį taip pat nesutiko su ieškovo ieškinio reikalavimais jos atžvilgiu, prašė palikti galioti 2019-06-19 darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo iš dalies buvo tenkinti jos reikalavimai. Nurodė, kad ji, priešingai nei teigė ieškovas, įmonėje Y pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini), atsakovė su ieškovu sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė pradėjo dirbti Automatikos, ryšių ir elektros tiekimo tarnybos vadovaujančiąja inžiniere. Nuo (duomenys neskelbtini) E. Č. dirbo bendrovės Planavimo ir valdymo apskaitos centro Veiklos planavimo skyriaus Padalinių veiklos planavimo ir analizės grupės vyriausiąja specialiste pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą. (Duomenys neskelbtini) darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Darbo sutarties nutraukimo pagrindu nurodyta Darbo kodekso 54 str. 1 dalis. Dirbdama ieškovo bendrovėje nuo (duomenys neskelbtini) metų E. Č. buvo skatinama, skiriant didesnį atlyginimą, perkeliant į aukštesnes pareigas (darbo bendrovėje metu užėmė pareigas nuo antros kategorijos inžinierės ekonomistės iki vyriausiosios specialistės). Už ilgametį nepriekaištingą darbą E. Č. buvo skatinama padėkomis, o (duomenys neskelbtini), įvertinus jos kompetencijas ir profesinius gebėjimus (buvo atliekami testai, tikrinami gebėjimai atlikti darbdavio duodamas užduotis raštu ir žodžiu) bei vadovaujantis bendrovės struktūriniais ir darbo organizavimo pakeitimais, gavo siūlymą dirbti Planavimo ir valdymo apskaitos centro Veiklos planavimo skyriaus Padalinių veiklos planavimo ir analizės grupės vyriausiąja specialiste. 2019 m. kovo 25 d. darbo dienos pradžioje apie 9 val. E. Č. buvo pakviesta pas Y Planavimo ir valdymo apskaitos centro direktorę A. G., kur, dalyvaujant jos tiesioginei viršininkei Planavimo ir valdymo apskaitos centro Veiklos planavimo skyriaus Padalinių veiklos planavimo ir analizės grupės vadovei D. K. bei Personalo departamento Personalo valdymo partnerių grupės personalo valdymo partnerei I. R., A. G. pranešė, kad nuspręsta su ja atsisveikinti, t.y. nutraukti darbo sutartį. Apie darbo sutarties nutraukimo priežastis E. Č. nebuvo detaliau informuota. Personalo valdymo partnerė I. R. žodžiu paaiškino, kad E. Č. bus atleista pagal Darbo kodekso 54 str. 1 d., išmokant trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. E. Č. paprašė pateikti pasiūlymą raštu ir suteikti 5 darbo dienas sprendimui priimti. Į tokį prašymą darbdavio atstovės atsakė, kad pasiūlymas raštu nebus teikiamas, o žodžiu pateiktas pasiūlymas galioja tik vieną dieną, nes, suteikus galimybę darbuotojai svarstyti sutikti ar ne su pasiūlymu, tas 5 darbo dienas jai nebus suteikta galimybė vykdyti savo pareigas, nebus teikiamos darbo užduotys, todėl bendrovė patirs nuostolių. Paprašius leisti pasitarti su teisininkais, A. G. leido tai daryti vieną valandą. Sugrįžusi į savo kabinetą, E. Č. pabandė prisijungti prie interneto, siekdama paieškoti teisininkų kontaktų, tuomet pamatė, kad su savo slaptažodžiu negali prisijungti nei prie interneto, nei prie darbui reikalingos informacijos, nei prie elektroninio pašto paskyros, iš ko darė išvadą, kad informavus apie sprendimą nutraukti darbo sutartį su ja, ji faktiškai buvo nušalinta nuo darbo. Tuomet į E. Č. kabinetą atėjo jos tiesioginė vadovė D. K. ir primygtinai klausė, ar ji tikrai nori, kad prieš ją būtų imtasi represijų, duodant užduotis, kurių ji tikrai neįvykdys, teigė, kad norint, tai galima padaryti bet kuriam darbuotojui. Ji leido suprasti, kad jei E. Č. nesutiks pasirašyti susitarimo, darbo sutartis su ja vis tiek bus nutraukta, ir blogesnėmis sąlygomis. Nepateikus raštiško pasiūlymo, buvo reikalaujama pasirašyti jau parengtą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kurio teksto E. Č. iki pat jo pasirašymo momento nematė, negavo susipažinimui. Darbdavio atstovėms leidus pasikonsultuoti Valstybinėje Darbo inspekcijoje, ji galėjo konsultuotis tik dėl kompensacijos dydžio atleidimo šalių susitarimu atveju, nes jokio dokumento, kurio pagrindu bus atleidžiama, ji negavo ir negalėjo pateikti įvertinti konsultuojančiam specialistui, todėl šioje institucijoje pavyko sužinoti tik tiek, kad atleidžiant iš darbo šalių susitarimu, turi vykti geranoriškos derybos ir aptariamos abiem pusėms palankios darbo sutarties nutraukimo sąlygos. Konsultacijos metu jai buvo paaiškinta, kad darbuotojams, turintiems didelį darbo stažą, paprastai išmokama apie 8 mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio kompensacija. Grįžus iš Darbo inspekcijos, ji nuėjo vėl pas A. G. ir suprasdama iš darbdavio atstovių pozicijos, kad darbo sutartis su ja bus nutraukta vienu ar kitu būdu, pasiremdama gauta abstrakčia konsultacija, atsakovė bandė derėtis, paprašė atsižvelgti į tai, kad turi (duomenys neskelbtini) metų darbo stažą įmonėje (nuo (duomenys neskelbtini)), yra išsituokusi ir viena išlaiko du besimokančius sūnus, todėl norėjo susitarti bent jau dėl didesnės išeitinės kompensacijos. Į tai A. G. atsakė, kad jokių derybų nebus, o nepasirašius jau parengto susitarimo, E. Č. bus atleista be jokių išeitinių išmokų. Negana to, ji buvo gąsdinama, kad nepasirašius jau parengto šalių susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo tą pačią dieną, kitą darbo dieną bus pradėtos procedūros jos nekompetencijai nustatyti, t.y. bus duodamos užduotys, kurių ji neįvykdys ir bus atleista kaip neatitinkanti užimamų pareigų be jokių išeitinių kompensacijų. Negavus rašytinio pasiūlymo dėl atleidimo iš darbo šalių sutarimu, E. Č. paprašė leisti įrašyti žodžiu teikiamą pasiūlymą ir pokalbį į diktofoną, tačiau jai to nebuvo leista, paprašyta išnešti telefoną. Atsakovės įsitikinimu, jokios derybos nevyko, buvo tik psichologiškai spaudžiama, bandant įteigti, kad ji yra netinkamos kompetencijos. Atsakovė nurodo neturėjusi jokios laisvės išreikšti savo valią ir pasiūlyti kitokį darbo sutarties nutraukimo būdą, kompensacijos dydį, o ieškovo pateiktas neigiamas jos kompetencijos įvertinimas bei grasinimas neigiamomis pasekmėmis, jei ji nepasirašys susitarimo, buvo akivaizdus psichologinis spaudimas, dėl kurio ji ne savo laisva valia pasirašė 2019-03-25 šalių susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, bijodama darbdavio atstovų taikytinų procedūrų ir neigiamų pasekmių jos atžvilgiu. Atsakovė nurodo pasijutusi bejėge ir negalinčia apsiginti, todėl patyrus psichologinį spaudimą, reikalaujant pasirašyti tuoj pat, neišėjus iš kabineto, ji negalėjo įvertinti jau parengto susitarimo teksto, ir nepaisant to pasirašė tokį susitarimą, neatitinkantį jos valios. E. Č. atkreipia dėmesys į tai, kad visa atleidimo procedūra su darbdaviu užtruko nepilną darbo dieną - ji buvo atleista paskubomis, tą pačią 2019-03-25 dieną. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2019 m. balandžio mėn. Y buvo numatyta mokėti premijas darbuotojams už 2018 m. rezultatus. Darbo sutartis su atsakove nutraukta prieš pat premijos skyrimą, premija neskirta nepateikiant jokio pagrindimo, kodėl premija neskirta už praėjusių - 2018 metų bendrovės veiklos rezultatus (paprastai skiriamos premijos už darbo rezultatus dydis yra iki 1 mėn. darbo užmokestis, kurios ji taip ir negavo dėl neteisėto atleidimo iš darbo). Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad šalių susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu 7 punktas. prieštarauja imperatyviai įstatymo normai - LR CPK 5 straipsnio 2 daliai, kad atsisakymas teisės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus negalioja, todėl negali būti įrašomas į jokią sutartį, tuo tarpu susitarimo 7 p. nurodoma: „Darbuotojas pareiškia, kad neturi ir neturės jokių pretenzijų, prašymų ir reikalavimų Darbdaviui dėl atleidimo iš darbo šalių susitarimu ir šiuo susitarimu sutartų atleidimo iš darbo sąlygų, susijusių su darbo santykiais ir jų pasibaigimu, įskaitant (bet neapsiribojant) reikalavimų dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kompensacijų, įskaitant kompensacijas už asmenines priemones, naudotas darbui, ar bet kokio kitokio pobūdžio turtinių ir neturtinių reikalavimų“ . Šią Susitarimo nuostatą atsakovė pamatė ir galėjo įvertinti tik po atleidimo, kai gavo susitarimo bei įsakymo dėl atleidimo tekstus. Pasak atsakovės, jos darbo sutarties nutraukimo procedūros neatitiko DK 54 str. reglamentuotos tvarkos, nes jai nebuvo teiktas raštiškas pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, nebuvo leista apsvarstyti pasiūlymo ir pateikti atsakymą per 5 darbo dienas. Be to, ieškovas neįrodė, kad E. Č. sutiko, kad jai būtų netaikomos DK 54 str. ir 3 d. nuostatos, pagal kurias darbuotojui įteiktas raštiškas pasiūlymas gali būti svarstomas per penkias darbo dienas, o jei darbuotojas sutinka su pasiūlymu, sutikimą išreikšti raštu. Priešingai, E. Č. prašė suteikti penkias darbo dienas sprendimui priimti. Akivaizdu, kad atsakovė, išdirbusi vienoje bendrovėje (duomenys neskelbtini) metus, viena išlaikydama du besimokančius sūnus, nesusiradusi ir neieškojusi kito darbo, neturėjo ketinimo nutraukti darbo teisinius santykius ir prarasti pajamas. E. Č. pasirašydama susitarimą galėjo suklysti ir neįvertinti visų aplinkybių, įvertinant ir tai, kad DK nuostatos numato galimybę pasiūlymą išeiti iš darbo šalių susitarimu svarstyti 5 dienas. Taigi akivaizdu, kad atsakovei suteikus daugiau laiko pasiūlymo apsvarstymui, atsakovė tikėtina būtų išsiderėjusi palankesnes atleidimo iš darbo sąlygas. Ieškovas, nesivadovaudamas imperatyviomis DK 54 str. 2 d. nuostatomis, pagal kurias pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu, ir neteikdamas raštiško pasiūlymo kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį, nesuteikė teisės E. C. raštiškai išreikšti sutikimą su pasiūlymu nutraukti darbo santykius, tuo darbdavys turi prisiimti teisines pasekmes dėl imperatyvių DK 54 str. 2 d. nuostatų nesilaikymo. Ieškovas neįrodė ir atsakovės kompetencija nepakankamumo. Ieškovo atstovų teiginiai, kad 2019-03-25 E. Č. buvo informuota, kad dėl nepakankamos kompetencijos nuspręsta su ja nutraukti darbo sutartį, patvirtina jos teiginius, kad E. C. neapsisprendus ir nesutikus per vieną dieną nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, jokių kitų derybų nebus ir jos laukia neigiamos pasekmės (bus pradėtos procedūros jos nekompetencijai nustatyti, duodant užduotis, kurių neįvykdys, bei bus atleista iš darbo kaip neatitinkanti užimamų pareigų be jokių išeitinių kompensacijų). Ieškovo atstovų veiksmai prieštarauja nurodytiems teiginiams, kad E. Č. turėjo visišką laisvę išreikšti savo valią ir pasiūlyti kitokį darbo sutarties nutraukimo būdą, kompensacijos dydį, o atsakovei pateiktas neigiamas jos kompetencijos ir su tuo susijęs darbo rezultatų įvertinimas bei grasinimas neigiamomis pasekmėmis, jei ji nepasirašys susitarimo, patvirtina, kad atsakovei buvo daromas psichologinis spaudimas, dėl kurio ji ne savo laisva valia pasirašė 2019-03-25 šalių susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, bijodama darbdavio atstovų taikytinų procedūrų ir neigiamų pasekmių jos atžvilgiu. Iš visų aplinkybių matyti, kad išimtinai tik ieškovui buvo palankiau taikyti DK 54 str. atleidimo iš darbo procedūras, nei taikyti E. Č. atžvilgiu, pvz., DK 57 str. reglamentuotas darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės procedūras, pagal kurias darbdavys privalėtų vadovautis imperatyviomis DK 57 str. 2 d., 3 d. ir/ar 5 d. procedūromis, pagal kurias atleidimo iš darbo procedūras pirmiausia turėtų derinti su darbuotojų atstovais (darbo taryba, profesinėmis sąjungomis), užtikrinti darbuotojų pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti kitų darbuotojų atžvilgiu arba sudaryti rezultatų gerinimo planus, raštu nurodyti darbuotojams darbo trūkumus, vertinti asmeninius darbuotojų rezultatus. Atsakovė sutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu ir dėl priteisto neturtinės žalos 1500 Eur dydžio. Atsakovei, didžiąją gyvenimo dalį išdirbusiai ieškovo bendrovėje, skatintai ir apdovanotai už gerą darbą, netikėtas atleidimas sukėlė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, įtampą, nuoskaudą, neviltį, netikrumo dėl ateities jausmą. Netikėtas atleidimas iš darbo pakirto jos užtikrintumą ateityje turėti bent jau panašų pragyvenimo lygį. E. Č. savo šeimoje viena gauna darbines pajamas bei išlaiko besimokančius ir nesavarankiškus du sūnus. Darbo netekimas jai reiškia, kad ateityje ji sunkiai galės užtikrinti savo vaikų siekį mokslui, normaliai buičiai. Todėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas buvo visiškai pagrįstas ir adekvatus susidariusiai situacijai ir patirtiems dvasiniams sukrėtimams atlyginti. Atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o darbo ginčų komisijos 2019-06-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti pilna apimtimi (el.b.l.157-168, t.I).

Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu pilnai palaikė ieškinio reikalavimus, prašydami pripažinti atsakovių atleidimus iš darbo teisėtais ir pagrįstais, atitinkančiais DK 54 straipsnio nustatytas sąlygas, bei atmesti darbuotojų keltus reikalavimus darbo ginčų komisijai. Nurodė, kad ieškovas sprendė atsakovių atleidimo iš darbo klausimus dėl to, kad tam tikros atsakovių savybės nebetenkino darbdavio. Darbdavys neturėjo tikslo nutraukti darbo sutartis DK 58 straipsnio pagrindu, todėl ir teikė siūlymą darbo sutartis nutraukti bendru šalių susitarimu. Susitikimo su A. G. metu atsakovėms buvo išdėstyta, kad nesijaučia jų įsitraukimo į pokyčius bendrovėje, prisidėjimo prie komandos, nesiimama iššūkių, todėl jų darbas nebetenkina darbdavio. Atsakovių buvo per menki gebėjimai dirbti su kompiuterinėmis programomis, o mokymai nedavė jokios naudos. Atsakovėms dėl pateikto pasiūlymo – nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu išmokant 3 VDU išmoką buvo sutiekta laiko pagalvoti, leista pasitarti su darbo inspekcijos specialistais. Atstovai patvirtino, kad kovo 25 d. ryte tik žodžiu buvo pasiūlyta, o rašytinis pasiūlymas įteiktas tą pačią dieną po pietų, joms pačioms paprašius sudaryti susitarimą. Jei atsakovės nebūtų sutikusios, jos būtų dirbusios toliau. Gavusios rašytinį susitarimo variantą, atsakovės nebeprašė laiko jo įvertinimui, iš karto pasirašė, ir darbo sutartys buvo nutrauktos tą pačią dieną. Ieškovas vertina, kad darbo sutartys buvo nutrauktos atsakovėms labai palankiomis darbo sąlygomis, jos atitiko šalių valią, ieškovas remiasi kasacinio teismo praktika Aukščiausiojo teismo byloje Nr.e3K-3-302-684/2019, argumentuodamas, jog darbdavys atliko visus veiksmus pagal DK 54 str. procedūras, o atskiras rašytinis pasiūlymas nebuvo ir neturi būti teikiamas, svarbu, kad atsakovės išreikštų valią ir joms nebūtų spaudimo. Šiuo atveju, atsakovės derėjosi tik dėl kompensacijos dydžio, darbo inspekcijoje sužinojusios, kad gali būti išmokama iki 8 VDU kompensacija, tačiau darbdavys joms išaiškino, kad tokia kompensacija jų atveju nebus mokama, jos dėl to neatsisakė pasiūlymo ir pasirašė susitarimus dėl darbo sutarčių nutraukimo šalių susitarimu. Ieškovo atstovai prašo atmesti darbuotojų reikalavimus ir pripažinti jų atleidimus iš darbo teisėtais ir pagrįstais.

Atsakovės posėdžio metu iš esmės paaiškino ir patvirtino visas tas pačias aplinkybes, išdėstytas savo atsiliepimuose į ieškinius. E. Č. nurodė, jog niekada nebuvo iš darbdavio gavusi jokių pastabų dėl savo darbo, su A. G. neturėjo asmeninių pokalbių dėl savo darbo ar neįvykdomų užduočių, todėl jai buvo netikėtas pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo, ypač taip skubotai, kai negalėjo tinkamai įvertinti visų sąlygų, negavusi rašytinio pasiūlymo, darbo inspekcijoje konsultavosi, ką daryti, nes abi su A. K. buvo pasimetusios ir nežinojo, kokios jų teisės tokiu atveju. Vertina, jog darbo ginčų komiijos padarytos išvados ir priimtas sprendimas atitinka tikrąją situaciją, todėl tenkina toks priimtas sprendimas ir prašo ieškinį atmesti.

A. K. paaiškino, kad kovo 25 d. ryte pokalbyje tiek jai, tiek E. Č. tiesiai buvo pasakyta, kad su jomis „nuspręsta atsisveikinti“, todėl nebuvo jokių variantų dėl galimybės derėtis su darbdaviu išsaugoti darbo santykius, todėl jos norėjo bent išsiaiškinti dėl galimos gauti kompensacijos tokiu darbo sutarties nutraukimo atveju. Pokalbio su darbdavio atstovėmis metu nurodė išgirdusi daug žeminančių dalykų, kad jos netinkama kompetencija, bus duodamos užduotys, kurių neįvykdys ir vis tiek bus atleista. Darbdaviui nebuvo svarbu, kad ji slaugė sunkai sergantį sutuoktinį, dėl to toks darbdavio pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo sukėlė dar papildomą stresą ir nežinią dėl ateities. Kartu su kolege E. Č. nežinojo, kaip pasielgti tokioje situacijoje, kai darbdavys nesudarė jokių galimybių ilgiau pagalvoti dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, bei parodė, kad nenori, jog jos toliau dirbtų bendrovėje, todėl dėl tokio spaudimo pasirašė sutarties nutraukimą, bet tai nebuvo jos tikroji valia. Darbo ginčų komisijos sprendimas atitinka jos interesus. Prašo atmesti ieškovo ieškinį.

Ieškinys atmetamas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškovo atstovų, bei atsakovių ir jų atstovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės A. K. ir E. Č. dirbo pas atsakovą (pagal vėliausius darbo sutarčių pakeitimus) Planavimo ir valdymo apskaitos centro Veiklos planavimo skyriuje. A. K. – veiklos analitike, E. Č. - Padalinių veiklos planavimo ir analizės grupės vyriausiąja specialiste (el.b.l.9-14, 83-88, t.I). Abi darbuotojos Y dirbo virš dvidešimt metų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie atsakovėms skirtas drausmines nuobaudas ar nepatenkinamai įvertintus darbo rezultatus. 2019 m. kovo 25 d. Y Personalo departamento direktorės įsakymu Nr. ĮS(P) - 772 darbo sutartis su A. K. nutraukta šalių susitarimu pagal DK 54 straipsnio 1 dalį. 2019 m. kovo 25 d. Y Personalo departamento direktorės įsakymu Nr. ĮS(P) - 775 darbo sutartis su E. Č. taip pat nutraukta šalių susitarimu pagal DK 54 straipsnio 1 dalį (el.b.l.37, 92, t.I).

Pagal DK 54 straipsnio 1 dalį, bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį.

Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų A. G., I. R. parodymų nustatyta, kad ieškovas, veikdamas per įgaliotą atstovę, Planavimo ir valdymo apskaitos centro (toliau – Centras) direktorę A. G., atsakovėms 2019 m. kovo 25 d. ryte susitikimo metu žodžiu pasiūlė nutraukti darbo sutartis šalių susitarimu, išmokant trijų mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžių kompensacijas. Nurodant, kodėl darbdavys teikia tokį pasiūlymą, A. G. paaiškino, kad jis vadovauti Centrui pradėjo nuo (duomenys neskelbtini), jai atėjus vadovauti, buvo iškelti nauji tikslai, didesnį iššūkiai, o atsakovės dirbo lėtai, neproduktyviai, vėluodavo su užduočių atlikimu, nenoriai jungdavosi į komandinį darbą, taip pat buvo nepakankamos jų žinios dirbant su MS Excel ir PowerPoint programomis, nors buvo vedami net mokymai. Visus šiuos trūkumus ir savybes aptarė šalys 2019-03-25 rytinio pokalbio metu, teikiant darbdaviui pasiūlymus atsakovėms nutraukti darbo sutartis šalių susitarimu. Po pokalbio atsakovėms buvo sudaryta galimybė apsvarstyti pasiūlymą, pasikonsultuoti, o vėliau, tą pačią dieną po pietų pateikti rašytiniai susitarimai dėl darbo sutarčių nutraukimo šalių susitarimu, su visomis išdėstytomis darbo sutarčių nutraukimo sąlygomis, kuriuos atsakovės tos pačios dienos popietę pasirašė (el.b.l. 34-35, 90-91, t.I).

Kaip numato DK 54 str. 2 d., pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita).

Nustatyta, kad rašytinio pasiūlymo dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavys atsakovėms nepateikė. Minėto šalių susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kuris buvo pateiktas 2019-03-25 po pietų atsakovėms negalima laikyti pasiūlymu, nes tai jau buvo pats rašytinis susitarimas, įformintas darbdavio su atitinkamo atstovo parašu, o pasiūlymą atsakovės išgirdo žodžiu, rytiniame pokalbyje su darbdavio atstovėmis.

Atsakovėms toks darbdavio pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo siurprizinis, visiškai netikėtas. Ilgus metus išdirbusios Y atsakovės, neturėjusios drausminių nuobaudų, negavusios iš darbdavio nusiskundimų dėl savo darbo, turėjusios net paskatinimų ir apdovanojimų, pokalbio su Centro vadove A. G. metu išgirdo, jog darbdavio netenkina jų darbas, jog jos netinkamai vykdo funkcijas, negeba dirbti komandoje, todėl yra nuspręsta jas atleisti, bei teikiamas pasiūlymas darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu. Atsakovės, išgirdusios tokį pasiūlymą, paprašė laiko pasvarstyti, įvertinti siūlomą sąlygą – išeiti iš darbo gavus trijų vidutinių mėnesinių dydžių kompensacijas. Apgalvojimui buvo suteiktos kelios valandos, per kurias atsakovės konsultavosi Valstybinėje darbo inspekcijoje, kur sužinojo, kad siūloma kompensacija yra pernelyg maža, tariantis išeiti iš darbo šalių susitarimu. Grįžus į darbą, atsakovės vėl bandė derėtis su A. G. dėl išeitinės kompensacijos dydžio, tačiau kitokio pasiūlymo nesulaukė, ir supratusios, kad vis vien bus atleistos, pasirašė susitarimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant trijų mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžių kompensacijas.

Pagal Darbo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas.

Atsakovės, pasirašydamos 2019 m. kovo 25 d. šalių susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, viena vertus, tarsi sutiko nutraukti darbo sutartį, bet, iš esmės, jos tik sutiko priimti darbdavio valią nutraukti darbo santykius, nes tiek su E. Č., tiek su A. K. vykę darbdavio atstovių pokalbiai 2019-03-25 ryte buvo akivaizdus psichologinis spaudimas dėl darbo santykių pabaigos, iš kurio matėsi, kad darbdavys ketina su atsakovėmis nutraukti darbo sutartis bet kokiu atveju – jos sutiks ar ne nutraukti sutartis šalių susitarimu. Todėl minėto darbuotojų ir darbdavio atstovių susitikimo metu atsakovės, derėdamosios dėl kompensacijos dydžio, iš esmės siekė nors kokio savo interesų gynimo, jau nepaisydamos, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartis (šalių susitarimu) jų valios neatitinka. Atsakovė A. K. slaugė sunkiai sergantį sutuoktinį, todėl sutiktina su jos teiginiais, kad ji neturėjo jokio ketinimo nutraukti darbo sutartį, kadangi tiek ligonio slaugymas, tiek jo gydymas reikalavo papildomų pajamų, o darbas pas atsakovą buvo jos pagrindinis ir vienintelis pajamų šaltinis. Atsakovė E. Č. išlaikė du besimokančius sūnus, dėl to taip pat sutiktina su jos argumentais, kad ketinimo nutraukti darbo sutartį ji neturėjo. Abiem darbuotojoms pasiūlymai buvo netikėti ir nelaukti.

Pagal iki tol susiklosčiusius darbo santykius, atsakovių vykdytas darbo funkcijas, jokie įrodymai byloje nepatvirtina ir darbdavio įrodinėtų faktų, kad atsakovės netinkamai vykdė savo darbines pareigas ar buvo kitos priežastys, galėjusios sąlygoti ketinimus nutraukti darbo santykius (negebėjimas dirbti komandoje, užduočių įvykdymo terminų nepaisymas ar pan.). Kaip jau minėta, liudytoja apklausta A. G. teigė, kad jai pradėjus vadovauti Centrui, buvo iškelti nauji tikslai, o atsakovės vėluodavo su užduočių atlikimu, menkai mokėjo dirbti su kompiuterinėmis programomis, lėtai ruošdavo ataskaitas ir pan., ryškėjo neigiamas, destruktyvus požiūris į komandą. Nors A. G. teigė, kad su atsakovėmis turėjo asmeninius pokalbius, tačiau pačios atsakovės nepatvirtino tokių pokalbių pravedimo, teigė buvus tik keletą bendrų susirinkimų ar apsikeitimų nuomonėmis.

Byloje nesant rašytinių įrodymų apie asmeninius pokalbius tarp A. G. ir atsakovių, taip pat nesant jokių rašytinių įrodymų apie atsakovių blogai vykdytas darbines funkcijas, joms teiktas ir ne laiku įvykdytas užduotis, negebėjimą dirbti kompiuterinėmis programomis ir t.t., teismas neturi pagrindo daryti išvadų apie atsakovių darbą, kaip netenkinantį ieškovo iškeltų tikslų, ar atsakovių netinkamai vykdytas pareigas, atliktas užduotis, ir dėl to iškilusį poreikį darbdaviui spręsti atsakovių atleidimo klausimus.

Remiantis vėliausia kasacinio teismo praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 29 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-302-684/2019, nutraukiant darbo sutartį DK 54 straipsnio pagrindu, bei vėliau ginčijant darbo sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą esminę reikšmę turi tai, ar buvo išreikšta tikroji suderinta šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo. Konstatavus suderintos valios dėl darbo sutarties nutraukimo trūkumą, darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu negali būti pripažįstamas teisėtu. Sprendžiant ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kiekvienu atveju būtina individualiai atsižvelgti į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimo aplinkybes, ar asmens valia nebuvo nulemta neleistinomis priemonėmis, ekonominio pobūdžio ar psichologiniu darbdavio spaudimu.

Nagrinėjamu atveju, pripažintina, kad suderintos šalių valios dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo. Vien ta aplinkybė, kad darbdavys pasiūlymą (tik žodžiu, kas iš esmės yra DK 54 str. 2 d. pažeidimas) atsakovėms pateikė 2019-03-25 ryte, darbo dienos pradžioje, iki tol atsakovėms net nesitikint, kad gali būti apskritai sprendžiamas jų atleidimo iš darbo klausimas, o pats atleidimas įvykdytas tos pačios darbo dienos pabaigoje, leidžia vertinti darbdavį darius atsakovėms psichologinį spaudimą, dėl ko jos sutiko pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarčių nutraukimo. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad atsakovėms prašius leisti pokalbį su darbdavio atstovėmis įsirašyti garso įrašymo įrenginiu (mobiliuoju telefonu), joms buvo kategoriškai draudžiama, teisinant, neva, asmens duomenų apsauga. Darytina išvada, kad darbdavys, nebūdamas tikras dėl savo veiksmų teisėtumo, iš esmės apribojo galimybę ir sau, ir atsakovėms pasinaudoti dar viena galima įrodinėjimo priemone – garso įrašu, įrodinėjant atleidimo iš darbo procedūros teisėtumą. Nagrinėjant darbo ginčus, teisminėje praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbuotojai neatsiklausę darbdavio, daro garso įrašus, kuriuos vėliau teikia darbo ginčus nagrinėjantiems organams ir kai kurias atvejais jie būna pripažįstami leistinais įrodymais. Šiuo gi atveju, sąžiningai prašiusioms leisti daryti pokalbio įrašą darbuotojoms darbdavys tokios galimybės nesudarė. Ši aplinkybė teismui leidžia vertinti darbdavio veiksmus, kaip nukreiptus prieš atsakoves, rodant ir tokiu veiksmu neleistiną psichologinį spaudimą, apribojimą bet kokios galimybės atsakovėms abejoti darbdavio atstovių įtikinėjimams ir apsisprendimui dėl darbo sutarčių nutraukimo. Ta aplinkybė, kad darbdavys leido kelias valandas atsakovėms pagalvoti, pasitarti su trečiaisiais asmenimis, nepaneigia darbdavio piktnaudžiavimo savo padėtimi, kadangi, kaip minėta, jokio rašytinio pasiūlymo dėl darbo sutarties nutraukimo tuo metu pateikta nebuvo ir nebuvo suteiktas penkių darbo dienų terminas pasiūlymo apsvarstymui, todėl atsakovių konsultavimasis dėl darbo sutarčių nutraukimo buvo labai ribotas, iš esmės dėl kompensacijų dydžio.

Taigi, negalima pripažinti, kad darbdavys nuosekliai laikėsi DK 54 straipsnyje reglamentuotų procedūrų – jis raštu nepateikė atsakovėms (darbuotojoms) pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (atsakovės daugiau kaip pusę darbo dienos konsultavosi su darbo inspekcijos specialistais, kitais asmenimis, iš esmės, tik apie kompensacijos dydį, nes kitų jokių sąlygų dėl darbo sutarties nutraukimo net nežinojo), taip pat atsakovėms nebuvo įteiktas susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektas, priešingai, atsakovės pasirašymui (kas vyko jau į tos pačios darbo dienos pabaigą) gavo paties susitarimo dokumentą, kuriame iš anksto buvo darbdavio atstovės Personalo departamento direktorės parašas (tai patvirtino liudytoja apklausta I. R.). Taigi, atsakovėms nebuvo sudaryta galimybė pasiūlymą apsvarstyti Darbo kodekso numatomo penkių darbo dienų termino ribose ar bent tą pačią dieną, kai vyko derybos.

Teismas daro išvadą, kad atsakovėms buvo primesta darbdavio valia darbo sutartį nutraukti tik jo sąlygomis, be galimybės derėtis, bei apskritai, nesuteikiant laiko apsvarstyti darbdavio pasiūlymą ir įvertinti visas galimybes toliau tęsti ar nutraukti darbo santykius su ieškovu. Tokią išvadą patvirtina atsakovių paaiškinimai apie jų susirinktą informaciją, kad išeinant iš darbo šalių susitarimu, atsižvelgiant į darbo stažą, būna išmokama iki 5–8 VDU dydžių kompensacijos. Tačiau tokius pasiūlymus pateikus darbdaviui, jokių svarstymų nebuvo, nurodyta vienintelė galimybė tik šiandien, t.y. kovo 25 d., nutraukti šalių susitarimu darbo sutartį, priešingu atveju, atsakovių lauktų itin sudėtingos užduotys, kurių jos neatliktų ir būtų atleistos iš darbo jau ne tokiomis, neva, palankiomis sąlygomis. Taigi, darbdavio atstovių aiškinimai atsakovėms apie jų nesugebėjimą atlikti darbinių funkcijų, jokiais įrodymais neparemti kaltinimai apie jų netinkamą kvalifikaciją, laikytina psichologiniu darbdavio spaudimu, todėl negalima pripažinti, kad buvo suderinta šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo. Darbo sutarčių su atsakovėmis nutraukimas DK 54 straipsnio pagrindu pripažįstamas neteisėtu.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 str. 2 d. numato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Darbo kodekso 218 str. 4 d. numatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Atsižvelgiant į teisės normas, bei nustatytas aplinkybes, kad atleisdamas atsakoves iš darbo darbdavys pažeidė Darbo kodekse įtvirtintas imperatyvias normas, atsakovės nesiekė būti grąžintos į darbą, teismas taiko DK 218 str. 4 d., pripažindamas atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžindamas atsakovių į darbą (iš esmės dėl to, kad pagal visas faktines aplinkybes matyti, kad grąžinus atsakoves į darbą, būtų sudarytos nepalankios sąlygos joms dirbti), tačiau priteisdamas iš darbdavio buvusioms darbuotojoms išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą neturtinę žalą. Taip pat darbuotojoms priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Pagal į bylą teismui ieškovo pateiktas pažymas apie atsakovių vidutinį darbo užmokestį, atsakovės E. Č. vidutinis vienos darbo dienos užmokestis – 92,32 Eur (el.b.l.149, t.III). Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 7 punktą (kai 2019 metų patvirtintas metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, sudaro 20,9 darbo dienos), sudaro 1929,49 Eur. Taigi, atsakovei E. Č. iš ieškovo priskaičiuotina kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką yra 18 103,97 Eur (9 mėn. x 1929,49 Eur + 92,32 Eur x 8 d.d.) neatskaičius mokesčių, iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2020-03-25, priteistina po 92,32 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų per savaitę darbo grafiką.

Atsakovės A. K. vidutinis vienos darbo dienos užmokestis – 133,04 Eur (el.b.l.150, t.III). Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 7 punktą (kai 2019 metų patvirtintas metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, sudaro 20,9 darbo dienos), sudaro 2780,54 Eur. Taigi, atsakovei A. K. iš ieškovo priskaičiuotina kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką yra 26 089,18 Eur (9 mėn. x 2780,54 Eur + 133,04 Eur x 8 d.d.) neatskaičius mokesčių, iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2020-03-25, priteistina po 133,04 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų per savaitę darbo grafiką.

Atsižvelgiant į tai, kad abi atsakovės pas ieškovą dirbo itin ilgą laikotarpį (A. K. nuo (duomenys neskelbtini) metų, E. Č. nuo (duomenys neskelbtini) metų, nors darbo sutartys byloje patvirtina jų darbo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau tai taip pat sudaro virš dvidešimt metų), vadovaujantis Darbo kodekso 218 str. 4 d., atsakovėms priklauso šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos, t.y. A. K. – 16 683,24 Eur, E. Č. – 11 576,94 Eur. Įgyvendinant sąžiningumo ir proporcingumo darbo teisėje principus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovėms, jas atleidžiant, buvo išmokėtos trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžių kompensacijos, teismo sprendimu pritiestinos kompensacijos mažinamos, priteisiant po 3 VDU dydžio kompensacijas, atitinkamai, A. K. – 8341,62 Eur, E. Č. – 5788,47 Eur (sumos, neatskaičius mokesčių).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovė A. K., kreipdamasi į darbo ginčų komisiją, prašė priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, darbo ginčų komisija priteisė 3000 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė E. Č. prašė priteisti taip pat 5000 Eur žalos atlyginimo, darbo ginčų komisija priteisė 1500 Eur (elb.l.19-23, 126-130, t.I). Teismas, pagal byloje surinktą visą medžiagą, bei remdamasis tuo, kad darbdavys atliko neteisėtus veiksmus atsakovių atleidimo iš darbo procedūrose, atleidimai pripažinti neteisėtais, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą buvusioms darbuotojoms iš darbdavio (DK 218 str. 1, 4 dalys). Laikantis proporcingumo principo, bei atsižvelgiant į iš ieškovo priteistinas visas sumas, susijusias su atleidimo iš darbo teisėtumo pasekmių taikymu, teismas daro išvadą, kad teisingam, proporcingam ir sąžiningam padarytos neturtinės žalos kompensavimui priteistinos mažesnės, nei atsakovių nurodytos prašymuose darbo ginčų komisijai sumos. Įvertinus atsakovės A. K. patirtus dvasinius sukrėtimus, (duomenys neskelbtini), artimo žmogaus ligą (pasibaigusią netektimi) atleidimo iš darbo ir ginčo su darbdaviu procese, jai priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovei E. Č., įvertinant jos amžių, nesant papildomų įrodymų apie sveikatos sutrikimus, tačiau pripažįstant, kad darbdavio neteisėti veiksmai jai taip pat sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, netikrumo dėl ateities jausmą, šeimos pajamų stabilumo netekimą, priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kompensacija.

Kiti ieškiniuose, atsiliepimuose, kituose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant byloje reikšmingas faktines aplinkybes pagal reiškiamus reikalavimus, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Atsakovės teismui pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro po 550 EUR iš kiekvienos (el. b. l. 132-142, 151-155, t.III, pop. priedo b.l.5-7).

Pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (šiuo atveju taikytinas 2019 m. III ketvirčio bruto darbo užmokestis – 1317,6 EUR). Nustatyta, jog atsakovių išlaidos teisinei pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Iš ieškovo atsakovių naudai priteistina po 550 Eur kiekvienai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismo patirtos 3,72 Eur pašto išlaidos, susijusios su dokumentų siuntimu, kadangi jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią (3 Eur) valstybei priteistiną sumą, priteistinos iš ieškovo (CPK 92 – 93 straipsniai, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Y ieškinius atsakovių A. K. ir E. Č. atžvilgiu atmesti.

Pripažinti A. K., a.k(duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo Y 2019 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu. Laikyti, kad darbo sutartis tarp A. K. ir Y yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti iš Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), A. K., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 26 089,18 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius aštuoniasdešimt devynis eurus 18 euro centų, neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), A. K., a.k(duomenys neskelbtini) naudai po 133,04 Eur (šimtą trisdešimt tris eurus 04 euro centus, neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų savaitėje grafiką, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. kovo 25 d.

Priteisti iš Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), A. K., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 8341,62 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą 62 euro centus) kompensacijos.

Priteisti iš Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), A. K., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini) A. K., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pripažinti E. Č., a.k(duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo Y 2019 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu. Laikyti, kad darbo sutartis tarp E. Č. ir Y yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti iš Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), E. Č., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 18 103,97 Eur (aštuoniolika tūkstančių vieną šimtą tris eurus 97 euro centus, neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), E. Č., a.k(duomenys neskelbtini) naudai po 92,32 Eur (devyniasdešimt du eurus 32 euro centus, neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų savaitėje grafiką, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. kovo 25 d.

Priteisti iš Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), E. Č., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 5788,47 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 47 euro centus) kompensacijos.

Priteisti iš Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), E. Č., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), E. Č., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiais galios (DK 231 str. 7 d.).

Priteisti iš Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 3,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.