- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-954-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02275-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- L. G.
- Suinteresuotas asmuo
- R. G., S. N.
- Kategorijos
- 3.1.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje R. G., S. N., antstolis Mindaugas Dabkus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. G. pateikė skundą, prašydama pripažinti antstolio Mindaugo Dabkaus ir jo padėjėjo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0028/23/00001 neteisėtais.
1.1. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. sprendimu nutraukęs jos ir R. G. santuoką, be kita ko padalino šalių santuokoje įgytą turtą, priteisiant R. G. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį jame esančių Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (gyvenamojo ir namo kitų statinių) (toliau – turtas); likusią 1/2 dalį turto teismas priteisė pareiškėjai. 2020 m. liepos 2 d. R. G. individualios įmonės (toliau – IĮ) nemokumo administratorius paskelbė nurodyto R. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto dalies pardavimą iš varžytinių, kurių metu ši turto dalis buvo parduota S. N. Turto bendrasavininkais lygiomis dalimis tapo pareiškėja ir S. N. Pažymėjo, kad turtas taip ir nebuvo atidalytas, nebuvo nustatyta naudojimosi juo tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu be kita ko nusprendė patenkinti S. N. priešieškinį ir iškeldinti R. G. iš S. N. nuosavybės teise priklausančios 1/2 turto dalies. Minėtą bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, tačiau patikslino sprendimo dalį dėl iškeldinimo, nurodant, kad R. G. yra iškeldinamas iš viso minėto turto. S. N. minėtų teismų procesinių sprendimų pagrindu išduotą 2022 m. gruodžio 15 d. vykdomąjį raštą pateikus antstoliui vykdyti, 2023 m. sausio 20 d. apie 9.10 val. prie turto, priklausančio pareiškėjai kaip bendrasavininkei, atvyko antstolio Mindaugo Dabkaus padėjėju prisistatęs asmuo su dviem policijos pareigūnais, S. N. ir dar vienu asmeniu. Atvykęs R. G. antstolio padėjėjui patvirtino, kad iš turto geranoriškai visiškai išsikėlė.
1.2. Mano, kad R. G. išsikėlus pačiam, antstolis neturėjo teisės / įgaliojimų toliau vykdyti jokių priverstinių veiksmų pagal vykdomąjį raštą ir priverstinai brautis į turtą. Tačiau antstolio padėjėjui pareikalavus, kad R. G. perduotų turto raktus ir šiam nurodžius, kad jis raktų neturi, antstolio padėjėjas nurodė, kad neva būtina įsitikinti, jog asmuo tikrai išsikėlė iš turto ir pakeisti spynas, po ko buvo iškviestas spynų meistras, kuris pradėjo laužti (gadinti) pareiškėjai priklausantį turtą – spynas. Nupjovus lauko kiemo vartų spyną ir minėtiems asmenims patekus į kiemą, pareiškėja atsisakė juos įleisti į namo vidų, teigdama, kad vykdomasis raštas nenumato teisės antstoliui priverstinai patekti į jos namus, tačiau antstolio padėjėjas su policijos pareigūnais pareiškėjos teiginius ignoravo, nustūmė ją nuo balkono durų, pasamdytas asmuo išlaužė balkono durų spyną ir visi pateko į vidų, po ko antstolio padėjėjas S. N. liepė eiti ir fotografuoti. Mano, kad tikrieji brovimosi į patalpas tikslai buvo S. N. įkeldinimas į turtą, prisidengiant vykdomuoju raštu. Antstolio padėjėjui ir policijos pareigūnams išvykus iš turto, S. N. savo spynomis užrakino kiemo vartus, vartelius ir išvažiavo, tokiu būdu faktiškai užrakindamas pareiškėją, kadangi raktų nuo naujų spynų ji negavo.
1.3. Pareiškėjos vertinimu, nurodyti antstolio (antstolio padėjėjo) veiksmai neabejotinai suponuoja antstolio (padėjėjo) nesąžiningą ir neteisėtą veikimą. Mano, kad antstolis (padėjėjas) veikė ultra vires, pažeidė pareiškėjos teisę į privatumą, nuosavybės neliečiamumą.
2. Antstolis 2023 m. vasario 14 d. patvarkymu L. G. skundo netenkino ir patvarkymą kartu su vykdomąja byla perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis pažymėjo, kad vykdant priverstinį iškeldinimą būtina užeiti į patalpas, kad būtų tinkamai užtikrinta išieškotojo teisė naudotis patalpomis, kadangi priverstinio iškeldinimo metu turtas realiai perduodamas naudotis išieškotojui. Nei L. G., nei R. G. nesudarė sąlygų išieškotojui užeiti į turtą. Vykdant priverstinį iškeldinimą nebuvo peržengtos vykdomojo dokumento ribos, kadangi išieškotojui tik buvo sudarytos sąlygos patekti į turtą, pakeista vienų vartelių spyna, vienų namo durų spyna ir vieno ūkinio pastato spyna, kurių raktų kopijos buvo pasiūlytos ir turto bendrasavininkei L. G., tačiau ši jų neėmė. Antstolio vertinimu, vykdomasis dokumentas dalyje dėl priverstinio R. G. iškeldinimo buvo įvykdytas laikantis visų teisės normų, o antstolio padėjėjas neperžengė vykdomojo dokumento ribų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą jos skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas yra abstraktus. Iš pateikto procesinio dokumento neaišku, kokio konkretaus teisinio rezultato pareiškėja siekia, nes pagal suformuluotą reikalavimą iš esmės siekiama faktų konstatavimo. Teismas nurodė, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 1 dalį bei 513 straipsnio 1 dalį, CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamo skundo dalyku gali būti tik reikalavimai panaikinti antstolio veiksmą arba įpareigoti jį atlikti tam tikrą veiksmą, todėl skundo rezoliucinėje dalyje turi būti aiškiai ir konkrečiai suformuotas reikalavimas panaikinti atitinkamą antstolio patvarkymą dėl konkretaus veiksmo atlikimo arba reikalavimas įpareigoti antstolį atlikti konkretų veiksmą, o pačiame skunde nurodomi konkretūs motyvai, kuriais pareiškėja savo reikalavimą pagrindžia. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turi aiškiai nurodyti, kokius konkrečius vykdymo veiksmus skundžia, nurodant antstolio patvarkymą ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo įformintas antstolio veiksmas, ir kokio teisinio rezultato skundu siekiama.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja 2023 m. kovo 6 d. pateikė teismui pareiškimą dėl skundo trūkumų šalinimo, kuriame paaiškino, kad prašo atstatyti padėtį, buvusią iki skundžiamų neteisėtų antstolio Mindaugo Dabkaus (ir jo padėjėjo) veiksmų, kurių pasėkoje buvo išlaužtos pareiškėjai priklausančios spynos; patikslino skundo reikalavimą, prašydama pripažinti antstolio Mindaugo Dabkaus ir jo padėjėjo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0028/23/00001 neteisėtais ir įpareigoti antstolį savo sąskaita pakeisti visas spynas, kurios buvo išlaužtos 2023 m. sausio 20 d. vykdant R. G. priverstinio iškeldinimo veiksmus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), bei visus raktus nuo pakeistų spynų perduoti pareiškėjai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad byloje procesas inicijuotas ypatingosios teisenos tvarka, pagal pareiškėjos skundą siekiant patikrinti ir užtikrinti antstolio atliekamų skundžiamų veiksmų teisėtumą. Pažymėjo, kad skunde pareiškėja prašo pripažinti antstolio ir jo padėjėjo veiksmus vykdomojoje byloje neteisėtais, tačiau savaime antstolio veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo konstatavimas ypatingosios teisenos byloje pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, o jos neva pažeista teisė nėra apginama, todėl tokios formuluotės skundo reikalavimas ypatingąja teisena negali būti išnagrinėtas. Teismo vertinimu, pareiškėja pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi reiškiamas reikalavimas nėra susijęs su konkrečiu antstolio veiksmu, o su galimai pareiškėjos patirtais nuostoliais. Pareiškėjos teisės galėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka. Teismas sprendė, kad per teismo nustatytą terminą procesinio dokumento trūkumai nebuvo pašalinti, patikslintas skundo reikalavimas nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja L. G. atskirajame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja savo atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais.
6.1. Apeliantės vertinimu, jos patikslintas reikalavimas nelaikytinas reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Pažymi, kad teismo prašo įpareigoti antstolį atstatyti faktinę status quo po to, kai neteisėtų antstolio veiksmų pasėkoje buvo nupjautos pareiškėjai priklausančios spynos nuo turto, esančio jos bendrąja daline nuosavybe, ir uždėtos naujos spynos, nuo kurių pareiškėja raktų neturi. Įpareigojimo esmė yra ne atlyginti pareiškėjai padarytą žalą, tačiau užtikrinti, kad pakeitus spynas nuo nekilnojamojo turto pareiškėja turėtų realią galimybę patekti į jai kaip bendrasavininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kas, jos vertinimu, gali ir turi būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXI skyriaus nuostatas. Kaip analogiją nurodo teismų praktikoje ypatingąja teisena nagrinėjamus skundus dėl antstolio veiksmų dėl neteisėtai nurašytų lėšų grąžinimo.
6.2. Akcentuoja, kad skundas dėl antstolio veiksmų, kuris nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra pagrindinė vykdymo procese pažeistų teisių gynimo forma. Teismo išreikšta pozicija aiškiai prieštarauja pačiam antstolio veiksmų apskundimo ypatingąja teisena instituto tikslui. Pažymi, kad skundžiant antstolio veiksmus šalies formuojamas reikalavimas vien konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą nėra tik savitikslis, o turintis teisinę reikšmę – sukuriantis prejudicinį faktą, kurio nebereikia įrodinėti ir nebegalima ginčyti kitose bylose.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatyto bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolio Mindaugo Dabkaus kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0028/23/00001 (skolininkas R. G., išieškotojas S. N.), pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-486-1019/2022, kuriame nurodyta: iškeldinti R. G. iš žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančių Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (gyvenamojo namo ir kitų statinių), nustatyti jam 14 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išsikeldinimui, visų asmeninės nuosavybės teise priklausančių daiktų išsigabenimui ir S. N. priklausančio turto atlaisvinimui; įpareigoti R. G. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti S. N. visus turimus su Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (gyvenamojo namo ir kitų statinių) statyba susijusius dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, leidimą statybai, statybos projektą, kadastrinių matavimų bylą, perduoti S. N. sklypo vartų bei namo ir statinių durų raktus, valdymo pultus, magnetines korteles ir / ar kitas rakinimo priemones.
11. Byloje taip pat nustatyta, kad 2023 m. sausio 20 d. buvo vykdoma aukščiau minėto vykdomojo dokumento dalis dėl priverstinio skolininko R. G. iškeldinimo iš turto, adresu (duomenys neskelbtini), kur kita turto dalis priklauso pareiškėjai L. G. Byloje pateiktame 2023 m. sausio 20 d. iškeldinimo protokole nurodyta, kad atvykus minėtu adresu, kiemo vartai buvo užrakinti, prisistačiusi turto bendrasavininke L. G. į kiemą neįleido; atvykęs R. G. nurodė, kad visus daiktus išsivežė ir jokio jam priklausančio turto neliko, turto raktų neturi; atvykęs spynų meistras išėmė vartų spyną, atrakino balkono duris ir buvo įeita į patalpas, spynų meistras pakeitė durų, vartelių, ūkinio pastato spynas, pakeistų spynų raktus perdavė išieškotojui, kiekvienos pakeistos spynos raktų komplektas buvo pasiūlytas ir L. G., bet ji raktus paimti atsisakė.
12. Pareiškėjai pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėjos nuomone, skolininko R. G. iškeldinimo iš kartu ir jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto metu antstoliui (jo padėjėjui) veikiant ultra vires, peržengiant vykdomojo dokumento ribas, kai skolininkui pačiam išsikėlus iš turto, vis tiek buvo imtasi priverstinių veiksmų, pjaunant pareiškėjai priklausančias spynas, jėga patenkant į jai kaip bendrasavininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, pažeidžiant jos teisę į privatumą, nuosavybės neliečiamumą, antstolis skundo netenkino, neįžvelgęs atliktų vykdymo veiksmų neteisėtumo. Vilniaus miesto apylinkės teismui, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, konstatavus, kad pareiškėjos skundas yra abstraktus ir pareiškėja turi aiškiai nurodyti, kokius konkrečius vykdymo veiksmus skundžia, nurodant antstolio patvarkymą ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo įformintas antstolio veiksmas, ir kokio teisinio rezultato skundu siekiama, 2023 m. vasario 26 d. nutartimi nustačius pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, pareiškėja patikslino, kad prašydama pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, prašo įpareigoti antstolį savo sąskaita pakeisti visas spynas, kurios buvo išlaužtos skolininko priverstinio iškeldinimo metu, bei visus raktus nuo pakeistų spynų perduoti pareiškėjai. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo patikslinimą, sprendė, kad skundo trūkumai nebuvo pašalinti, o pareiškėja pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi reiškiamas reikalavimas nėra susijęs su konkrečiu antstolio veiksmu, o su galimai pareiškėjos patirtais nuostoliais, dėl ko pareiškėjos teisės galėtų būti ginamos pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka, 2023 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.
13. Pareiškėja pateiktame atskirajame skunde, nesutikdama su minėta teismo nutartimi, mano, kad jos skundo reikalavimai buvo suformuluoti tinkamai pagal CPK nuostatas ir toks skundas dėl antstolio veiksmų gali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, kartu akcentuodama, kad jos pareikštas reikalavimas nelaikytinas reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Visgi, su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.
14. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
15. CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 510 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad, siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimą reglamentuoja CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normos. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019).
16. Visgi, kiekvieno asmens teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio ar kito procesinio dokumento dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėjas taip pat turi aiškiai suformuluoti skundo reikalavimą, nurodyti, kokie konkrečiai antstolio atlikti procesiniai veiksmai pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus. O tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.
17. Aptariamu atveju, susipažinus su pareiškėjos pateiktu skundu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 26 d. nutartyje išdėstyta pozicija dėl skundo abstraktumo, kadangi pareiškėja savo skunde, aprašydama skolininko iškeldinimo procesą ir pateikdama šio proceso vertinimą, aiškiai nenurodė savo teikiamo skundo dalyko, nesuformulavo konkretaus reikalavimo dėl atitinkamo antstolio patvarkymo dėl vykdymo metu atliekamo veiksmo ar reikalavimo įpareigoti antstolį konkretų veiksmą atlikti, todėl teismas pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja, 2023 m. kovo 6 d. pateiktame pareiškime dėl trūkumų šalinimo paaiškino, kad prašo atstatyti padėtį, buvusią iki skundžiamų neteisėtų antstolio (ir jo padėjėjo) veiksmų, kurių pasėkoje buvo išlaužtos pareiškėjai priklausančios spynos, ir patikslino skundo reikalavimą, prašydama pripažinti antstolio ir jo padėjėjo veiksmus vykdomojoje byloje neteisėtais bei įpareigoti antstolį savo sąskaita pakeisti visas spynas, kurios buvo išlaužtos skolininko iškeldinimo metu ir jai perduoti visus raktus nuo pakeistų spynų. Taigi, kaip matyti, pareiškėja, šalindama trūkumus, pateikusi tik abstraktų paaiškinimą apie siekį atstatyti buvusią padėtį iki skundžiamų veiksmų, nors faktiškai vykdymo veiksmai (vykdomoji byla) vykdomi ne jos atžvilgiu, savo reikalavimo vis tiek nesukonkretino, nepatikslino, kokį konkrečiai vykdymo veiksmą / antstolio patvarkymą skundžia, šiuo aspektu pažymint, kad savaime antstolio veiksmų (ne)teisėtumo konstatavimas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje materialiųjų teisinių padarinių nesukelia. Be to, kritiškai vertintinas ir apeliantės argumentas, kad jos reikalavimas nelaikytinas reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai skunde akcentuojant jai priklausančių spynų sugadinimą (sulaužymą) ir pateikus pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, nurodžius reikalavimą įpareigoti antstolį savo sąskaita pakeisti spynas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareikštas reikalavimas visgi galimai yra susijęs su patirtais nuostoliais dėl sulaužytų (pakeistų) spynų, dėl ko pareiškėja, esant teisiniam pagrindui, galėtų kreiptis CPK nustatyta ieškinio teisena pareiškiant ieškinį antstoliui dėl žalos atlyginimo (ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėjant bylą dėl antstolio veiksmų, tokio pobūdžio klausimai nesprendžiami).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos skundo trūkumai nebuvo pašalinti ir patikslintas skundo reikalavimas negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, taigi, pagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
19. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjos statusą aptariamoje vykdomojoje byloje, jos pareikšto skundo kontekste, manytina, kad pareiškėja apskritai neturėjo teisinio pagrindo teikti tokio skundo. Nepaneigiant pareiškėjos teisės kreiptis į teismą dėl antstolio procesiniais veiksmais galimai pažeistų teisių gynimo, pažymėtina, kad tokia teisė gali būti įgyvendinama keliais būdais ir visų pirma priklauso nuo to, ar asmuo, besikreipiantis į teismą, yra vykdymo proceso dalyvis, ar atsitiktinai antstolio atliekamų vykdymo veiksmų metu teisių arba teisėtų interesų pažeidimą patyręs asmuo, taip pat nuo teisės pažeidimo pobūdžio bei nuo to, koks antstolio veiksmas skundžiamas. Skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas. Vykdymo proceso dalyviais laikytini išieškotojas ir skolininkas, taip pat kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis). Šiuo atveju, pareiškėja nenurodė ir nepateikė duomenų, koks konkretus vykdymo veiksmas - antstolio patvarkymas pažeidžia būtent jos subjektines teises ir įstatymų saugomus interesus, antstolis jokių įpareigojimų pareiškėjai taip pat nėra nustatęs, ir vien ta aplinkybė, jog pareiškėja ir išieškotojas yra bendraturčiai, nesudaro teisinio pagrindo jos vertinti kaip kitą suinteresuotą asmenį, kuris gali skųsti antstolio veiksmus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
20. Pažymėtina, jog nors tarp atliktų vykdymo veiksmų ir suinteresuoto asmens, šiuo atveju pareiškėjos, gali egzistuoti ryšys, tačiau šis ryšys nereiškia, kad asmuo yra visiškai laisvas naudotis procesinėmis priemonėmis. Jo laisvę būtent riboja „įstatymų nustatyta tvarka“ (CPK 5 straipsnio 1 dalis), kuriai teisės subjektai turi paklusti. Šios bylos kontekste ,,įstatymų nustatyta tvarka“ reiškia CPK VI dalies nuostatas, kurios nustato kas, kokia tvarka ir kokiais atvejais gali apskųsti antstolio veiksmus ypatingąja teisena (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnio 6 punktas, 643 straipsnio 5 punktas, 603 straipsnis). Civilinį procesą Lietuvos teismuose, įskaitant ir antstolio veiksmų apskundimą, reglamentuoja CPK (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar atitinkamas antstolio procesinis veiksmas gali būti skundžiamas teismui ir kada šia teise galima naudotis, turi vadovautis CPK VI dalies normomis. Jei ši normatyvinė tvarka būtų aiškinama ir taikoma priešingai, iškiltų grėsmė teisinės sistemos stabilumui ir teisinio saugumo principui. Sutikus su pareiškėjos pozicija dėl jos teisės ginčyti vykdymo veiksmus, kiltų grėsmė vykdymo proceso teisinio reguliavimo specifiškumui ir stabilumui: tokiu atveju tiek išieškotojas, tiek skolininkas niekada (skundo padavimo senaties ribose) nebūtų užtikrinti vykdymo nepertraukiamumu, nes visi subjektai, parodę netiesioginį ryšį su ginčijamais vykdymo veiksmais, galėtų juos kvestionuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011, Kauno apygardos teismo 2018 spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1833-555/2018).
21. Apibendrinant pažymėtina, jog CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, teismas patikrina antstolio atliktų vykdymo veiksmų atitiktį vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimams, tačiau nesprendžia vykdymo proceso šalių ir kitų asmenų ginčų dėl teisės. Šią teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje yra išaiškinta, jog kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008).
22. Taigi, nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos teisės skųsti antstolio veiksmus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau visiškai pagrįstai nurodė, jog antstolio veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo konstatavimas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, kad, pareiškėja pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, taip pat tai, kad pareiškėjos teisės galėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjai išaiškintina teisė kreiptis į teismą dėl jos galimai pažeistų teisių gynimo ginčo teisenos tvarka.
24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos L. G. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.