- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- eI2-1508-1066/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04057-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- V. Ž., V. Ž. Lietuvos
- Atsakovas
- Lietuvos transporto saugos administracija prie LRV
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atsakovės Lietuvos transporto saugos administracijos atstovui E. V..
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-10-14 atsakymą „Dėl incidento Nidos uoste“ Nr. 15B-8563 (toliau – ir Atsakymas); 2) įpareigoti Lietuvos transporto saugos administraciją prie LRV iš naujo atlikti tyrimą dėl pareiškėjo pranešime nurodytų aplinkybių; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją (toliau – ir Administracija) pateikdamas 2021-09-11 pranešimą dėl incidento (toliau – ir Pranešimas) dėl 2021-09-11 incidento Nidos uoste, kuris kilo tarp laivo registracijos Nr. LT-12344 įgulos ir laivo Nr. LT-10894 kapitono V. Ž. (toliau – ir Incidentas). Pranešime nurodė tokias esmines incidento aplinkybes ir neteisėtus laivo Nr. LT-12344 laivavedžio ir įgulos veiksmus: 1) 2021-09-11 13:20 -13:35 val buvo įvykdyti laivo LT-12344 laivavedžio ir įgulos organizuoti užpuolimo ir įsiveržimo į pareiškėjui priklausantį laivą Nr. LT-10894 veiksmai. 2) atvykęs laivas Nr. LT-12344 buvo paliktas nevaldomas, be laivavedžio, su užvestu varikliu dreifuoti Nidos uosto akvatorijoje, tokiu būdu sukeliant pavojų aplinkiniams laivams, uosto materialinėms vertybėms, žmonių buvusių laive saugumui; 3) su pašalinių žmonių pagalba ant molo (kitų laivu keleiviai ar savininkai) pareiškėjo laivas Nr. LT-10894 buvo atrištas, ir nustumtas dreifuoti Nidos uosto akvatorijoje pavėjui, taip sukeliant grėsmę pareiškėjo saugumui.
Pareiškėjas, kaip Kapitonas, atliko pirminį incidento tyrimą Nr.2021/09/11-1V (toliau – ir Pirminis incidento tyrimas) ir nustatė šiuos pažeidimus: 1) laivo Nr. LT-12344 laivavedys bei keleiviai nedėvėjo gelbėjimosi liemenių atplaukdami; 2) laivo Nr. LT-12344 laivavedys išlipo iš laivo palikdamas neprišvartuotą be asmens sugebančio jį valdyti, perduodamas laivo valdymą asmeniui be patirties. Kapitonas nuo molo instruktavo balsu kaip priartinti laivą prie molo, tuo sukeldamas grėsmę Uosto infrastruktūrai bei laivams, žmonių saugumui; 3) neadekvatus laivo Nr. LT-12344 laivavedžio elgesys, sklindantis alkoholio kvapas, tikėtinai neblaivi būsena; 4) laivo Nr. LT-12344 laivavedys pasišalino po incidento, pasislėpė nuo pareigūnų, jo nerado įvykio vietoje ir neapklausė. Laivas išvyko iš Nidos Uosto nutaikius progą, kada išvyko pareigūnai;5) nusavinta ar sugadinta dalis pareiškėjo laivo švartavimosi bei kitų priemonių bei apibraižytas laivas Nr. LT-10894, padaryta materialinė žala.
Atsakovas 2021-10-14 pateikė Atsakymą, kuriame buvo padaryta išvada, kad laivybos taisyklių (Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklės, nustatytos 2010 m. liepos 19 d. Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3- 451 „Dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių paskelbimo“ (toliau – ir Laivybos taisyklės) pažeidimų nenustatė.
2.2. Pareiškėjo manymu, Incidento laivo Nr. LT- 12344 buvo padaryti Laivybos taisyklių pažeidimai 1.03 ir 1.04 straipsnių pažeidimai, susiję su reikalavimais vykdyti laivavedžio įsakymus prisidėti prie šių taisyklių nurodymų ir kitų taikomų nuostatų laikymosi, imtis visų atsargumo priemonių, diktuojamų bendrosios pareigos būti budriems ir įsitvirtinusios laivybos praktikos. Atsakymo išvados buvo padarytos iš esmės neištyrus aukščiau nurodyto incidento, neįvertinus laivo Nr. LT-12344 laivavedžio ir įgulos akivaizdžiai neteisėtų veiksmų, apskritai netiriant jokių pareiškėjo pranešime nurodytų aplinkybių. Laivo Nr. LT-12344 laivavedžio ir įgulos veiksmai akivaizdžiai pažeidžia laivybos taisykles yra neteisėti, dėl ko laivo Nr. LT-12344 laivavedžio ir įgulos atžvilgiu turi būti pradėta administracinė teisena ir taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) numatyta atsakomybė. Nagrinėjamu atveju atsakomybės faktiškai išvengė asmenys, kurie padarė akivaizdžius teisės aktų pažeidimus. Pranešime ir pirminiame incidento tyrime pareiškėjas nurodė, kad visas incidentas buvo nufilmuotas pareiškėjo laive esančiomis vaizdo kameromis, tačiau atsakovas nesivargino tokių įrašų pareiškėjo paprašyti. Teismų praktikoje pasisakoma, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, t. y. Administracija, kuri įpareigotina iš naujo atlikti tyrimą.
Šalies argumentai
2.3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus, papildomai akcentavo, kad nors Pranešime nurodė laivo Nr. LT-12344 įgulos akivaizdžiai vandens eismo saugumo neatitinkančius veiksmus, tačiau Administracija į tai nekreipė dėmesio ir jokio tyrimo iš esmės neatliko, tai, kad uoste už saugą atsakingas uosto kapitonas, nepaneigia eismo dalyvių pareigos laikytis taisyklių.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Administracija pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjo nurodomas incidentas (įvykio data 2021-09-11) įvyko Nidos keleiviniame vidaus vandenų uoste, kurio valdytojas yra UAB „Neringos komunalininkas“ (toliau – ir Valdytojas), atstovaujamas Uosto kapitono K. A. (toliau – ir Uosto kapitonas). Būtina patikslinti, kad iš gautos medžiagos apie įvykį ir Pareiškėjo skundo matyti, jog incidentas tarp Pareiškėjo bei laivo, reg. Nr. LT-12344, laivavedžio A. B. bei galimai įgulos įvyko Nidos keleivinio vidaus vandenų uosto akvatorijoje dėl švartavimosi vietos B57.
3.2. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – ir VVTK) 13 str. 21 d. numatyta, kad „Vidaus vandenų uosto valdytojas privalo užtikrinti laivų teisės įplaukti į vidaus vandenų uostą, naudotis vidaus vandenų uosto krantinėmis ir kitais įrenginiais, visomis logistinėmis vidaus vandenų transporto paslaugos, mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas. Laivas (laivą valdantis laivavedys) įplaukimo į vidaus vandenų uostą, naudojimosi vidaus vandenų uostu ir jų įrenginiais sąlygas derina su vidaus vandenų uosto valdytoju“. To pačio straipsnio 23 d. nurodyta, jog „laivybos vidaus vandenų uostų akvatorijose kontrolę atlieka ir saugą vidaus vandenų uoste užtikrina vidaus vandenų uosto kapitonas.“
Konfliktas įvyko vidaus vandenų uosto akvatorijoje, kurioje galioja Nidos keleivinio vidaus vandenų uosto laivybos ir naudojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), užtikrinančios saugų laivų švartavimąsi uoste, keleivių įlaipinimą bei išlaipinimą ir kt. Taisyklių 1.2 p. nurodyta, jog „Už uosto akvatorijos kontrolę ir saugios laivybos užtikrinimo kontrolę atsakingas uosto kapitonas. Uosto kapitono sprendimai šių Taisyklių vykdymo klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant“. Be to, Taisyklių 1.3 p. nustatyta, kad „šios Taisyklės yra privalomos visiems uoste esantiems ir veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir galioja visoje uosto teritorijoje ir akvatorijoje“.
3.3. 2021-10-04 Uosto kapitonas pateikė savo paaiškinimą dėl įvykusio incidento, kuriame nurodė, jog 2021-09-11 incidentas tarp Pareiškėjo ir A. B. įvyko dėl techninės „HARBA“ programėlės klaidos, dėl kurios Pareiškėjas turėjo galimybę nusipirkti švartavimosi vietą B57, kurią jau anksčiau buvo išsipirkęs visam sezonui ir A. B., dėl šios priežasties A. B. atplaukus ir radus savo vietoje prišvartuotą Pareiškėjo laivą, tarp jų kilo konfliktas, kurį šiuo metu tiria policija. Taip pat buvo gautas ir Uosto kapitono asistentės S. D. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog 2021-09-11 rytinės apžiūros metu ji pastebėjo, kad į B-57 vietą atvyko Pareiškėjo laivas, reg. Nr. LT-10894, ir sužinojo, jog į minėtą vietą atplaukia kitas asmuo, turintis sutartį, suteikiančią galimybę švartuotis toje vietoje (B57). Atsižvelgiant į tai, ji paprašė Pareiškėjo, kad jis su savo laivu, reg. Nr. LT-10894, atlaisvintų B-57 vietą ir savo laivą perstatytų į kitą vietą, tačiau Pareiškėjas atsisakė tą padaryti, nes nurodė, jog per HERBA programėlę apmokėjo būtent už šią vietą. Tuomet ji, matydama, jog Pareiškėjas bando provokuoti konfliktą, bandė surasti aplaukusiam laivui kitą vietą. Taip pat minėtame paaiškinime nurodyta, jog asmuo, turintis sutartį, leidžiančią švartuotis B-57 vietoje, bei kiti liudininkai nurodė, jog konfliktą pradėjo Pareiškėjas, po ko jis užėmė kito žmogaus, turinčio sutartį, vietą.
3.4. Administracija nėra teisės aktų įgaliota tirti tokių aplinkybių, nes už teritorijos kontrolę ir saugą vidaus vandenų uoste atsakingas yra Uosto kapitonas, o antra, iš Uosto kapitono paaiškinimo matyti, jog įvykęs konfliktas tarp Pareiškėjo ir laivo, reg. Nr. LT-12344, laivavedžio A. B. jau yra tiriamas policijoje (tą įrodo ir prie incidento medžiagos pateiktų garso įrašų, kuriose girdima, kad Pareiškėjas kreipiasi į policiją dėl grasinimo).
3.5. Dėl Pareiškėjo nurodytų Laivybos taisyklių pažeidimų:
3.5.1. nei Taisyklės, nei Laivybos taisyklės neįpareigoja laive esančius asmenis dėvėti gelbėjimosi liemenių, liemenės turi būti laive nurodytoje vietoje visiems laisve esantiems asmenims. Todėl tai negali būti laikoma nei Laivybos taisyklių, nei Taisyklių pažeidimu;
Šalies argumentai
3.5.2. Pareiškėjas nurodo, kad laivo, reg. Nr. LT-12344, laivavedys išlipo iš laivo, palikdamas jį neprišvartuotą, be asmens sugebančio jį valdyti, perduodamas laivo valdymą asmeniui be patirties ir tuo sukeldamas grėsmę Nidos uosto infrastruktūrai bei laivams ir žmonių saugumui. Tai yra subjektyvus pareiškėjo vertinimas, nes nėra aišku, kodėl Pareiškėjas padarė išvada, jog tuo metu galimai laivo valdymu užsiėmė asmuo be patirties. Be to, Laivybos taisyklių 1.09 str. 1 d. nurodyta, jog „Plaukiojimo metu prie vairalazdės ar vairo rato turi būti bent vienas kvalifikuotas, ne jaunesnis kaip 16 metų asmuo“. Jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog tuo metu prie laivo, reg. Nr. LT-12344, vairo buvo asmuo, jaunesnis nei 16 metų, Pareiškėjas nepateikė, o tik deklaratyviai nurodo, jog tai buvo asmuo be patirties. Dėl šių priežasčių ši Pareiškėjo nurodoma aplinkybė taip pat nelaikytina nei Laivybos taisyklių, nei Taisyklių pažeidimu.
3.5.3. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog laivo, reg. Nr. LT-12344, laivavedžio elgesys buvo neadekvatus, sklido alkoholio kvapas. Dėl tokios aplinkybes galima nurodyti, jog įvykio tyrimo metu, t. y. surinkus visus galimus dokumentus bei įrodymus, nebuvo gauta jokių duomenų, išskyrus pareiškėjo išsakytą poziciją, patvirtinančių, jog laivo, reg. Nr. LT-12344, laivavedys buvo neblaivus.
3.5.4. Kita Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, tai jog laivo, reg. Nr. LT-12344, laivavedys pasišalino iš įvykio vietos po incidento. Pagal Taisyklių 1.2 p. bei VTTK 13 str. 23 d. už šios teritorijos kontrolę ir saugą vidaus vandenų uoste atsako uosto kapitonas, todėl Administracija neturėjo nei galimybės, nei pareigos sulaikyti konfliktuojančių asmenų ar atlikti kitų tuo metu būtinų veiksmų. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta anksčiau, konflikto tyrimu užsiima policija. Be to, net ir esant tokiai situacijai, nelaikytina, jog laivo, reg. Nr. LT-12344, laivavedys tokiais savo veiksmais pažeidė Laivybos taisykles ar Taisykles.
3.6. Administracija, surinkusi visus rašytinius bei kitus tyrimo metu gautus įrodymus, padarė išvadą, jog Laivybos taisyklių pažeidimai nebuvo nustatyti. Pareiškėjas nurodo, jog, jo manymu, laivo, reg. Nr. LT-12344, laivavedys bei įgula pažeidė Laivybos Taisyklių 1.03 str. ir 1.04 straipsnius, tačiau šiuo atveju Pareiškėjas niekaip nedetalizuoja minėto pažeidimo, nenurodo, kieno ir kokių įsakymų įgulos nariai konkrečiai nevykdė, todėl Pareiškėjas pažeidimus nurodo tik deklaratyviai jų niekaip nepatikslindamas, nenurodydamas, kokia žala dėl nesaugaus elgesio jam padaryta. Pareiškėjas nepateikė laivo apgadinimo defektinio akto, kuris leistų nustatyti laivo apgadinimo faktą. Pareiškėjas dėl jam galimai padarytos materialinės žalos ir patirtų nuostolių gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Išnagrinėjus visą tyrimo metu surinktą medžiagą, darytina išvada, jog nebuvo nustatyta, kad kuriuo nors incidento metu būtų kilusi grėsmė žmonių gyvybei ar sveikatai, taip pat nebuvo nustatyta, jog buvo grėsmė, kad gali būti padaryta kokia nors žala Nidos uoste stovintiems laivams ar kitiems uosto objektams. Tą patvirtina ir tai, kad nei Valdytojas, nei Uosto kapitonas, nei kas kitas nesikreipė ir nenurodė, jog minimo incidento metu žmonių gyvybei ar sveikatai būtų kilusi grėsmė ar kad buvo padaryti kokie nors pažeidimai uoste esantiems laivams ar kitiems objektams. Administracija yra gavusi visus surinktus įrodymus iš Valdytojo bei Uosto kapitono, t. y. Administracija turi visus Pareiškėjo minimus vaizdo ir garso įrašus, padarytus iš jo laivo, taip pat nuotraukas bei kitus rašytinius dokumentus, todėl manoma, jog Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, jog Administracija aplaidžiai ir netinkamai vykdo savo funkcijas bei nesikreipė į Pareiškėją dėl vaizdo įrašų, nes tai neatitinka realybės.
Atsiliepimas
3.3. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė argumentus, išdėstytus atsiliepime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjas kreipėsi į Administraciją pateikdamas 2021-09-16 pranešimą dėl incidento „Pranešimas apie incidentą Rugsėjo 11 d/ pirminis tyrimas Nr. 2021/09/11-V“ (toliau – ir Pranešimas) dėl 2021-09-11 incidento Nidos uoste, kuris kilo tarp laivo registracijos Nr. LT-12344 įgulos ir laivo Nr. LT-10894 kapitono V. Ž. (toliau – ir Incidentas). Pranešime nurodė, kad 2021-09-11 prisišvartavo Nidos uoste, tačiau apie 10.30 val. atėjusi moteris, prisistačiusi Uosto kapitone Simona liepė palikti švartavimo vietą, nors Pareiškėjas buvo sumokėjęs už švartavimo vietą. Nurodė, kad apie 13:20 -13:35 val. buvo įvykdyti laivo Nr. LT-12344 laivavedžio ir įgulos organizuoti užpuolimo ir įsiveržimo į pareiškėjui priklausantį laivą Nr. LT-10894 veiksmai, atvykęs laivas Nr. LT-12344 buvo paliktas nevaldomas, be laivavedžio, su užvestu varikliu dreifuoti Nidos uosto akvatorijoje, tokiu būdu sukeliant pavojų aplinkiniams laivams, uosto materialinėms vertybėms, žmonių buvusių laive saugumui, su pašalinių žmonių pagalba ant molo (kitų laivu keleiviai ar savininkai) pareiškėjo laivas Nr. LT-10894 buvo atrištas, ir nustumtas dreifuoti Nidos uosto akvatorijoje pavėjui, taip sukeliant grėsmę pareiškėjo saugumui, išstūmus pareiškėjo laivą, į vietą B-57, laivas LT-12344 ją užėmė. Pranešime nurodoma, kad papildomai pranešama apie šiuos pažeidimus: 1) laivo Nr. LT-12344 laivavedys bei keleiviai nedėvėjo gelbėjimosi liemenių atplaukdami; 2) laivo Nr. LT-12344 laivavedys išlipo iš laivo palikdamas neprišvartuotą be asmens sugebančio jį valdyti, perduodamas laivo valdymą asmeniui be patirties. Kapitonas nuo molo instruktavo balsu kaip priartinti laivą prie molo, tuo sukeldamas grėsmę Uosto infrastruktūrai bei laivams, žmonių saugumui; 3) neadekvatus laivo Nr. LT-12344 laivavedžio elgesys, sklindantis alkoholio kvapas, tikėtinai neblaivi būsena; 4) laivo Nr. LT-12344 laivavedys pasišalino po incidento, pasislėpė nuo pareigūnų, jo nerado įvykio vietoje ir neapklausė. Laivas išvyko iš Nidos Uosto nutaikius progą, kada išvyko pareigūnai;5) nusavinta ar sugadinta dalis pareiškėjo laivo švartavimosi bei kitų priemonių bei apibraižytas laivas Nr. LT-10894, padaryta materialinė žala; 6) Uosto kapitonas Incidento metu buvo išvykęs savo individualios veiklos tikslais. Pranešimas baigiamas prašymu atlikti tyrimą dėl laivo Nr. LT-12344 kapitono bei įgulos veiksmų, nustatyti asmenis bei jų kompetenciją valdyti laivą, nustatyti asmenis, kurie nuo molo talkino neteisėtiems veiksmas, taip pat įvertinti Uosto kapitono elgesį bei tinkamumą pareigoms.
4.2. 2021-10-14 Administracija pateikė Atsakymą, jame pasisakė:
„Vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – ir VVTK) 13 straipsnio 21 dalis) vidaus vandenų uostų valdytojas (UAB „Nidos komunalininkas“) privalo užtikrinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti į vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas, naudotis vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams pakrauti ir iškrauti, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti, visomis logistinėmis vidaus vandenų transporto paslaugomis, mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas. Vežėjas įplaukimo į vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, naudojimosi vidaus vandenų uostu ar komercine prieplauka ir jų įrenginiais sąlygas derina su vidaus vandenų uosto ir komercinės prieplaukos valdytoju.
Nidos uosto valdytojo atstovas, uosto kapitonas K. A., Jūrų departamentui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodo, kad incidentas kilo dėl programos, skirtos sumokėti už laivo stovėjimą Nidos uoste, klaidos, kuri yra šalinama.
Incidentas įvyko vidinėje vidaus vandenų uosto akvatorijoje, kurioje galioja vidinės vidaus vandenų uosto naudojimo taisyklės, užtikrinančios saugų laivų švartavimąsi uoste, keleivių įlaipinimą bei išlaipinimą ir kt. Už minėtų taisyklių nuostatų laikymosi priežiūrą atsako uosto kapitonas. Atsižvelgiant į tai, kad Jūrų departamentas nėra teisės aktais įgaliotas spręsti pranešime aprašytų situacijų, galimą jūsų interesų pažeidimą siūlome spręsti civilinio proceso tvarka.
Jūrų departamentas laivybos taisyklių pažeidimų nenustatė.“
5. Ginčas kilo dėl Atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Saugios laivybos įstatymo 5 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad Administracija įstatymų numatytais atvejais nagrinėja saugios laivybos jūroje reikalavimų pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas;
VVTK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinę laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse priežiūrą atlieka Transporto saugos administracija ir kitos priežiūros institucijos, kurioms įstatymų suteikta valstybinės laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse priežiūros teisė. Transporto saugos administracijos priežiūros įgaliojimus nustato šis kodeksas.
VVTK 27 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi nuo 2017-12-01 iki 2022-01-01) nustato, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse įvykusias avarijas susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruoja ir tiria Lietuvos saugios laivybos Transporto saugos administracija.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkte nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, pateikti sprendimo motyvai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. – VAĮ 10 straipsnio) taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).
7. Pareiškėjas iš esmės skundą grindžia tuo, kad realiai nebuvo atliktas tyrimas dėl jo nurodytų aplinkybių ir kad Atsakymas yra nemotyvuotas.
Pareiškėjas Pranešimu prašė atlikti tyrimą dėl laivo įgulos galimai padarytų pažeidimų, susijusių su vandens transporto eismo saugumo reikalavimais, jam kilusia žala, nustatyti Incidente dalyvavusius asmenis, Uosto kapitono veiksmus, įvertinti jų kvalifikaciją.
8.1. Atsakyme Administracija pacitavo teisinį reguliavimą dėl įplaukimo į vidaus vandenų uostą, rėmėsi tuo, kad vidinėje uosto teritorijoje galioja to uosto taisyklės, už kurių priežiūrą atsako kapitonas ir pasisakė, kad tokių situacijų nenagrinėja. Nepaisant to, Atsakymo 4 punkte Administracija pasisakė, kad Laivybos taisyklių pažeidimų nenustatė, tačiau konkrečių Pranešime nurodytų aplinkybių nevertino. Darytina išvada, kad Atsakymo turinys prieštaringas - nėra aišku, ar Administracija kompetentinga pasisakyti dėl Pranešime nurodytų pažeidimų, ar ne. Viena vertus, Atsakymo 3 punkte pasisako, kad nėra įgaliota „spręsti pranešime aprašytų situacijų“, tačiau sekančiame Atsakymo punkte daro išvadą, kad Laivybos taisyklių pažeidimų nenustatė. Taigi darytina išvada, kad šiuo aspektu Atsakymas yra painus ir klaidinantis. Administracija turėjo aiškiai identifikuoti, dėl kokių Pranešime nurodytų aplinkybių nėra įgaliota priimti sprendimų (jeigu tokių yra) ir paaiškinti kodėl taip vertina šias aplinkybes. Taip pat jeigu atliko Laivybos taisyklių galimų pažeidimų vertinimą, turėjo pasisakyti dėl Pranešime nurodytų konkrečių aplinkybių vertinimo. Tai, kad atsiliepime atsakovė pateikė Pranešime nurodytų pažeidimų vertinimą, nepaneigia Atsakymo trūkumų. Pagal LVAT suformuotą praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015).
8.2. Iš Atsakymo dėstymo galima suprasti, kad Administracija darė išvadą, kad aplinkybė, jog Incidentas (galimi Laivybos taisyklių pažeidimai) įvyko vidaus uosto akvatorijoje, kurioje už vidaus taisyklių laikymąsi yra atsakingas uosto kapitonas, apriboja jos kompetenciją. Su tokia išvada teismas negali sutikti, nes vien ta aplinkybė, kad laivybos pažeidimai buvo padaryti vidaus vandenų uosto teritorijoje nepaneigia Administracijai įstatymais suteiktų įgaliojimų vykdyti valstybinę laivybos priežiūrą. Be to, Pranešime buvo prašoma įvertinti ir uosto kapitono elgesį.
8.3. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad Administracija įstatymų numatytais atvejais nagrinėja ir saugios laivybos jūroje reikalavimų pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas. Iš atsakymo turinio nėra aišku, ar Administracija pasisakys dėl teisenos pagal ANK pradėjimo, ar ne, t. y. atsakymas šiuo aspektu nėra informatyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektai. Kai konstatuojama, jog pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Teismų įstatymo 12 str. 3 d.), ką panašiose bylose spręsdama teismingumo klausimus yra konstatavusi ir Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (žr., pvz., 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-85/2014; 2015 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-10/2015; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-81/2016), o taip pat ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-549-822/2017; 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-552/2018; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-629/2020). Visgi šiuo atveju Pareiškėjo reikalavimas iš esmės susijęs su jo teise gauti išsamų ir informatyvų atsakymą iš atsakovės. Be to, Atsakyme nėra pasisakyta dėl teisenos pagal ANK pradėjimo arba nepradėjimo, taigi laikytina, kad prašomi atlikti veiksmai susiję su viešuoju administravimu.
8.4. Apibendrinant darytina išvada, kad iš gauto Atsakymo Pareiškėjas negalėjo suprasti priimto sprendimo esmės, t. y. kokių teisės aktų pagrindu ir kokių faktinių aplinkybių pagrindu yra priimtas sprendimas, o tai sukliudė identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Todėl Atsakymas neatitinka VAĮ 3 ir 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų administraciniam sprendimui. Todėl Atsakymas naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės teisinės galios aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo Pranešimą.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju skundžiamas Nutarimas naikinamas, taigi laikytina, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Pareiškėjas 2022-10-17 pateikė teismui 2021-10-14 sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje nurodytos pasirengimo ir atstovavimo 2022-10-17 teismo posėdyje paslaugos (2,5 9 val. ir 250 Eur suma) bei sąskaitos apmokėjimą įrodantis dokumentas.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – ir VDU).
Nurodytos paslaugos šioje byloje suteiktos ir sąskaita išrašyta 2022 m. spalio mėnesį, todėl išlaidoms už skundo parengimą taikytinas 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1780,50 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą rekomenduojama priteisti maksimali suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą sudaro 0,1 VDU. Šiuo atveju tai sudarytų 178,05 Eur už valandą. Įvertinus, kad pats teismo posėdis truko apie 1 val. 45 min., pasiruošimas posėdžiui taip pat reikalingas, teismo vertinimu, prašoma priteisti suma už 2,5 val. po 100 Eur (bendra suma 250 Eur) visiškai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Todėl iš atsakovės priteistina 250 Eur atstovavimo išlaidų.
Pareiškėjas už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Ši suma taip pat priteistina iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Ž. skundą tenkinti visiškai ir panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-10-14 atsakymą „Dėl incidento Nidos uoste“ Nr. 15B-8563.
Įpareigoti Lietuvos transporto saugos administraciją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. Ž. 2021-09-16 pranešimą „Pranešimas apie incidentą Rugsėjo 11 d/ pirminis tyrimas Nr. 2021/09/11-V“.
Priteisti pareiškėjo V. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai iš Lietuvos transporto saugos administracijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų ir 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 centų) sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.