- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- T-10/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00769-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Ž. K.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir Inspekcija) pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Ž. K. 2013 m. birželio 6 d. padaryto pažeidimo – neteisėtos informacijos apie pareiškėją R. K. rinkimo Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemoje – ir paskirti pažeidimą padariusiam asmeniui administracinę nuobaudą.
Pareiškėja nurodė, kad Inspekcija 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 3R-12(2.13.-1) pripažino pareiškėjos skundą pagrįstu ir nustatė, kad Ž. K. 2013 m. kovo 22 d. ir 2013 m. rugsėjo 16 d. neteisėtai atliko pareiškėjos asmens duomenų paiešką Gyventojų duomenų paieškos internete programinėje priemonėje, o 2013 m. birželio 6 d. – Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemoje. Atsakovas nustatė, kad buvo praleisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai. Pareiškėja nurodė, kad kai Inspekcija 2013 m. lapkričio 26 d. gavo jos skundą, administracinės nuobaudos skyrimo terminas dėl 2013 m. birželio 6 d. padarytos veikos dar nebuvo suėjęs, buvo likę 10 dienų. Inspekcija turėjo objektyvius pažeidimo padarymą patvirtinančius duomenis ir privalėjo imtis veiksmų, kad Ž. K. už padarytą pažeidimą atsakytų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolo iki sueinant senaties terminui nesurašė. Institucijos neveikimas prieštarauja ATPK tikslams ir pažeidžia pareiškėjos teisėtus interesus. Pareiškėjos nuomone, Ž. K. padarytas pažeidimas yra trunkamasis, 6 mėnesių terminas nesuėjęs ir jis gali atsakyti už savo veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad iš pareiškėjos 2013 m. lapkričio 18 d. skundo matyti, kad juo siekiama pranešti apie administracinio teisės pažeidimo padarymą bei prašoma Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo atžvilgiu taikyti numatytas priemones. Į Inspekciją pareiškėja kreipėsi tinkamai, kadangi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 41 straipsnio 6 punktas suteikia teisę Inspekcijai įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Remdamasis ATPK 214¹⁴ straipsniu, 262 straipsnio 3 dalimi, 224 straipsniu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 51 straipsniu, Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog nors formaliai Inspekcijos sprendimas priimtas kaip viešo administravimo srityje sutinkamas aktas, iš esmės sprendimas savo turiniu atitinka ATPK tvarka priimtą nutarimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 21 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A4-912/2004) konstatavo, jog procesinių sprendimų, kuriais atsisakoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, teisėtumą ir pagrįstumą turi įvertinti teismas: rajono (miesto) apylinkės teismas dėl tų pažeidimų, kuriuos ATPK 224 straipsnio priskirta nagrinėti tos rūšies administracinio teisės pažeidimus; kitais atvejais, t. y. kai tam tikrų rūšių administracinių teisės pažeidimų bylas priskirta nagrinėti atitinkamoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną teisėtumą ir pagrįstumą turi nagrinėti apygardos administracinis teismas. Skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, taikant įstatymo analogiją, priimami ir nagrinėjami laikantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą. Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas buvo pateiktas iki 2010 m. lapkričio 18 d. ATPK 30², 226, 232, 232¹, 239, 239³, 241, 241¹, 246¹, 246², 246⁷, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 257¹, 260¹, 260² straipsniais, dvidešimt trečiuoju¹ ir dvidešimt trečiuoju² skirsniais įstatymo Nr. XI-1142 įsigaliojimo. Šiuo įstatymu buvo pakeistas ATPK 292 straipsnis, nurodant, kad organų (pareigūnų) nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui, o ne apygardos administraciniam teismui.
Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, teismas nurodė, jog klausimai, susiję su ATPK numatytos atsakomybės taikymu nagrinėjami pagal šio kodekso normas, pagal kurias yra įvertinama pažeidimo objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės, o taip pat nustatomi ir patraukimo administracinėn atsakomybėn termino pradžios bei pabaigos momentai. Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, kadangi ginčai kilę iš ATPK normų yra baudžiamojo teisinio pobūdžio, o administracinis teismas administracinio teisės pažeidimo bylų nenagrinėja, Inspekcijos 2014 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 3R-12(2.13-1.) nagrinėjimas turėtų būti priskiriamas bendrosios kompetencijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30², 226, 232, 232¹, 239, 239³, 241, 241¹, 246¹, 246², 246⁷, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257¹, 260¹, 260² straipsniais, dvidešimt trečiuoju¹ ir dvidešimt trečiuoju² skirsniais įstatymu (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1142), Teismų įstatymo 12, 15, 23 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymu (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1145), Administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1143), 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią įgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas institucijų nutarimai šiose bylose yra skundžiami nebe administraciniams, o bendrosios kompetencijos teismams. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30², 226, 232, 232¹, 239, 239³, 241, 241¹, 246¹, 246², 246⁷, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257¹, 260¹, 260² straipsniais, dvidešimt trečiuoju¹ ir dvidešimt trečiuoju² skirsniais įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, tik iki 2011 m. sausio 1 d. pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų teisena toliau vyksta pagal iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką.
Taigi administracinių teisės pažeidimų bylos administraciniuose teismuose po 2011 m. sausio 1 d. turi būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jeigu jos buvo pradėtos iki šios datos.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2014 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 3R-12(2.13-1.), kuriuo buvo nepradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Ž. K. atžvilgiu dėl neteisėtos R. K. asmens duomenų paieškos 2013 m. kovo 22 d. ir 2013 m. birželio 6 d., kadangi buvo pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, numatytas ATPK 35 straipsnyje (b. l. 6-7). Įvertinus skundžiamo VDAI sprendimo turinį, akivaizdu, jog jis priimtas vertinant trečiojo suinteresuoto asmens veikos neteisėtumą ATPK prasme. Pažymėtina, kad byloje pateiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu (b. l. 48-49), kuriame analogiška suinteresuoto asmens veika, atlikta 2013 m. rugsėjo 16 d. buvo kvalifikuota pagal ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos keliamas ginčas yra susijęs ne su VDAI, kaip viešojo administravimo institucijos, priimtu sprendimu viešojo administravimo srityje, o su VDAI sprendimu, pastarajai pagal jos kompetenciją (ATPK 259¹ str. 1 d. 1 p.) tiriant administracinių teisės pažeidimų bylas, susijusias su neteisėtu asmens duomenų tvarkymu.
Skundžiamas VDAI sprendimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos buvo priimtas dėl veiksmų, padarytų 2013 metais, t. y. po 2011 m. sausio 1 d. Todėl pareiškėjos skundas turi būti nagrinėjamas pagal nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojusią tvarką.
Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 292 straipsnio nuostatomis, administracinių komisijų prie savivaldybių tarybų, savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnų, policijos, valstybinių inspekcijų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgaliotų organų (pareigūnų) administracinių teisės pažeidimų bylose priimtus procesinius sprendimus (nutarimus), kad būtų patikrintas jų teisėtumas ir pagrįstumas, suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti apylinkės teismui pagal pažeidimo padarymo vietą. Tačiau sprendimų nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, nustačius kad atitinkamoje veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių nėra, apskundimo tvarkos ATPK nereglamentuoja, ir taip asmenys, manantys, kad atsisakymas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, tarsi praranda teisę į tolimesnę savo teisių ir interesų gynybą administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-912/2004 yra išaiškinusi, kad tokia situacija negali būti pripažįstama teisinga, ši įstatymo spraga turi būti pašalinta. Asmens teisė į pažeistų teisių ar laisvių gynybą teisme įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Konstitucijos 109 straipsnyje skelbiama, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Atsižvelgdama į šias nuostatas, taip pat teismų bei kitų valstybės institucijų kompetenciją administracinių teisės pažeidimų bylų procese, išplėstinė teisėjų kolegija darė išvadą, kad procesinių sprendimų, kuriais atsisakoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, teisėtumą ir pagrįstumą turi įvertinti rajono (miesto) apylinkės teismas dėl tų pažeidimų, kuriuos ATPK 224 straipsnio priskirta nagrinėti tos rūšies administracinio teisės pažeidimus. Skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, taikant įstatymo analogiją, priimami ir nagrinėjami laikantis ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą.
Įvertinus ATPK 224 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) nagrinėja šio kodekso 214¹⁴ straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, ir minėtos ATPK 292 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjos skundas dėl Valstybinės duomenų inspekcijos sprendimo, kuriuo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal pažeidimo padarymo vietą, t. y. Kauno apylinkės teisme.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys