Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarimo, kuriuo S. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 500 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi (vadovu įregistruotas nuo 2019 m. kovo 5 d.) ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei turimus finansinius įsipareigojimus kreditoriams (kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) mokestinė nepriemoka 29 621,34 Eur susidarė nuo 2018 m. spalio 26 d.) privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau į teismą nesikreipė ir taip nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymas galiojo iki 2020 m. sausio 1 d.), o nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, dėl ko VMI 2021 m. gegužės 27 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo ir teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Šiais veiksmais (neveikimu) S. A. pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas S. A. nurodo, kad pažeidimas, dėl kurio jis nubaustas, neturi administracinio nusižengimo požymių, o jeigu jie būtų nustatyti, nėra jo tyčios jį padaryti.

5. Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, skundžiamos nutarties motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo kaltę padarius administracinį nusižengimą įrodo byloje surinktų įrodymų visuma.

7. Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

8. Iš bylos duomenų matyti, kad S. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2019 m. kovo 6 d., duodamas parodymus apylinkės teisme jis nurodė, kad bendrovės vadovu buvo dar ilgiau, nuo 2018 m., o VĮ „Registrų centre“ nurodyta klaidinga data (b. l. 46), taigi abejonių, kad jis turėjo žinoti apie įmonės finansinę padėtį, nėra. Tą patvirtina ir 2019 m. balandžio 17 d. VMI pateikta išvada dėl 2019 m. kovo 27d. gauto UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo. Išvadoje buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau 2018 m. veikė nuostolingai, turėjo 2 782 Eur nuostolį, bendrovės mokestinės nepriemokos atžvilgiu buvo nuolat vykdomas priverstinis išieškojimas, pagal 2019 m. kovo 5 d. debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų suvestines, kreditorinis įsiskolinimas buvo ženkliai didesnis nei debitorinis – kreditorinis 101 671,09 Eur, debitorinis 617,92 Eur, nebuvo duomenų, kad laikinus finansinius sunkumus padėtų spręsti bendrovės akcininkas, antstolių duomenų bazės 2019 m. balandžio 17 d. duomenimis antstolis bendrovės atžvilgiu vykdė 29 600,64 Eur išieškojimą iš turto vienoje vykdomojoje byloje (pateikus šią išvadą 2019 m. buvo pradėtos dar keturios vykdomosios bylos už 28 740,02 Eur, 651,30 Eur, 3 Eur ir 4 345,41 Eur b. l. 11‑12), trumpalaikiai įsipareigojimai (109 201 Eur) viršijo pusę į preliminarų 2018 m. balansą įrašyto turto vertės (111 667 Eur). Taip pat šioje VMI išvadoje konstatuota, kad bendrovė pagal preliminarų balansą už 2018 m. atitinka nemokios įmonės statusą pagal ĮBĮ, išaiškinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 42). Pastebėtina, kad vėliau situacija negerėjo, nuo 2019 m. spalio 17 d. bendrovėje nebebuvo jokių darbuotojų, o nuo 2020 m. ji nebevykdė jokios ūkinės veiklos, šiuo metu (2021 m. gegužės 14 d. duomenimis) antstoliai vykdo 5 vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams už bendrą 36 497,36 Eur sumą (b. l. 11). Visi šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu buvo S. A., atitiko išvardintus įstatymuose ir teismų praktikoje suformuotus nemokumo požymius, bendrovė negalėjo vykdyti įsipareigojimų ir jau 2019 m. iš jos buvo vykdoma išieškojimų už didesnę sumą nei šios bendrovės pusė į balansą įrašyto turto vertės (didžioji dalis vykdomųjų bylų ir šiai dienai nėra įvykdyta), kaip minėta, situacija po to negėrėjo, todėl bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip tai numatyta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (iki 2020 sausio 1 d.) ir JANĮ 5 straipsnio 1 punkte (nuo 2020 m. sausio 1 d.).

9. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad S. A. gavęs VMI 2019 m. balandžio 17 d. išvadą neišdėstyti mokestinės nepriemokos, jau suvokė arba privalėjo suvokti, kad jo vadovaujama įmonė yra nemoki ir jis turi pareigą inicijuoti bankroto procedūrą, tačiau to nepadarė, taigi veikė tyčia. Pagal teismų praktiką laikoma, kad šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020), taigi S. A. noras išspręsti įmonei susidariusią nepalankią finansinę situaciją stabdant įmonės veiklą ir tikintis, kad ateityje ji pagerės, negali būti laikomas pakankamu pagrindu nesikreipti dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai nešalina jo atsakomybės, numatytos ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

10. Skunde nurodoma, kad bendrovė neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo dar ir dėl to, kad 2020 m. prasidėjus COVID-19 pandemijai, bendrovė iš pradžių buvo įtraukta į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 asmenų sąrašą ir turėjo teisę kreiptis dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo, ką ir ketino daryti, tačiau patikslinus sąrašą į jį ji nebebuvo įtraukta, be to, 2020 m. balandžio 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas, pagal kurio 2 straipsnio 1 dalį bendrovės vadovo pareiga kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo karantino laikotarpiu buvo sustabdyta ir pratęsta 3 mėnesiams nuo karantino pasibaigimo. Taigi VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo Vilniaus apygardos teismui metu 2021 m. gegužės 27d., ši pareiga buvo galiojanti ir terminas nebuvo praleistas, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad bendrovės vadovas pažeidė savo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pagal JANĮ.

11. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu aukštesnysis teismas taip pat nesutinka. Pastebėtina, kad minėtas įstatymas taikomas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino (1 straipsnio 1 dalis). Kaip buvo nustatyta prieš tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki dar 2019 m., t. y. iki šio karantino paskelbimo, karantino paskelbimo metu 2020 m. kovo 16 d. ji savo veiklos nebevykdė, taigi šio įstatymo nuostatos jai nėra ir negali būti taikomos.

12. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nutarimas apylinkės teisme buvo priimtas praleidus ANK 39 straipsnyje numatytą senaties terminą, kadangi apie įmonės tariamą nemokumą VMI tapo žinoma vėliausiai 2019 m. kovo 15 d., yra cituojama teismų praktika, pažymima, kad nutarime žemesnės instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, tačiau nurodytose bylose nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, kada kreditorius turėjo visą informaciją apie tai, jog skolininkas yra nemokus.

13. Pažymėtina, kad kaip teisingai apeliantas nurodo savo skunde, apylinkės teismas, spręsdamas dėl administracinio nusižengimo padarymo senaties termino, rėmėsi naujausia teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto trunkamojo nusižengimo pabaigą žymi kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021). Apeliantas nurodo, kad VMI apie bendrovės nemokumą buvo žinoma vėliausiai 2019 m. kovo 15 d., kadangi tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė VMI raštą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka, vien bendrovės prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti, kad bendrovė jau yra nemoki, o jos vadovas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia išvada darytina tik išnaudojus galimybes išieškoti skolą, surinkus reikiamus duomenis apie bendrovės finansinę padėtį. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pateikusi finansinės atskaitomybės už penkis metus, 2019 m. direktoriui S. A. iš ties buvo surašytas ne vienas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką, 2019 m. liepos 1 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau 2020 m. kovo 18 d. bendrovė buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, po to 2021 m. kovo 18 d. buvo priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, 2021 m. rugsėjo 29 d. buvo gauti papildomi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką. Taigi tik įvertinus visus šiuos duomenis VMI atsirado pagrindas konstatuoti, kad bendrovė yra nemoki, o jos vadovas nevykdo pareigos kreiptis į teismą, dėl to ji pati 2021 m. gegužės 27 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Taigi šią dieną bendrovės vadovui išnyko pareiga kreiptis į teismą, o kartu paaiškėjo ir administracinio nusižengimo padarymo diena, nuo kurios teismui atsirado pagrindas skaičiuoti ANK 39 straipsnyje nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo termino eigą iki teismo nutarimo priėmimo dienos. Įvertinus šiuos duomenis akivaizdu, kad nutarimo priėmimo senaties terminas dar nėra suėjęs ir S. A. nubaustas pagrįstai.

14. Taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomoje teismų praktikoje pateikiami tokie patys išaiškinimai, kaip ir apylinkės teismo nutarime, kuris, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, yra pagrįstas ir teisingas.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.