- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- II-248-890/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00277-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, rusės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, netekėjusios, turinčios vidurinį išsilavinimą, nedirbančios, registruotos Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, skundą dėl 2021 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo Nr. 30-ANR_N-1935-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. sausio 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K., surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį, už tai, kad ji 2020 m. gegužės 6 d., 12.31 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, kai tokios teisės nėra įgijusi, bei esant nustatytam 50 km/h greičiui, važiavo 75 km/h greičiu, taigi nustatytą greitį, po paklaidos, viršijo 25 km/h. Tokiu būdu V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 ir 129 punktų reikalavimus (b. l. 6-7).
2021 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K., priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-1935-2021, kuriuo V. K. pripažino kalta pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį, ir skyrė jai galutinę administracinę nuobaudą - 300 Eur dydžio baudą (b. l. 4-5).
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. kovo 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto asmens V. K. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vasario 25 d. nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad ji pažeidimo dieną automobilio nevairavo, tuo metu automobilis buvo pardavinėjamas, kas vairavo tą dieną, ji nežino, nes parduodant automobilį, pirkėjui buvo galima leidžiama išbandyti automobilį, ji asmens duomenų nefiksavo. Prašo panaikinti jos atžvilgiu priimtą nutarimą (b.l. 3).
Teismo posėdžio metu pareiškėja V. K. palaikė skundo reikalavimus ir paaiškino, kad ji neturi teisės vairuoti automobilį ir jai policija neteisėtai surašė baudą. Automobilis registruotas jos vardu. Vyras nupirko jai automobilį dovanų. Ji niekada nevairavo šio automobilio. Vieną kartą ji gavo 15 eurų baudą ir ją apmokėjo. Buvo vyro vardu bauda, ji apmokėjo. Buvęs vyras 5 metus jau Lietuvoje negyvena. Ji suprato, kad automobilis jos vardu, todėl turi sumokėti paskirtą baudą. Ji gavo iš policijos 2020 m. gruodžio 8 d. pranešimą, bet nieko neatsakė. 2020 m. gegužės 6 d. automobilį galėjo vairuoti pirkėjas, nes ji tuo metu pardavinėjo automobilį. Ji pardavinėjo automobilį gera kaina, todėl žmonės atvažiuodavo jį išbandyti. Ji negalėjo pasakyti, kas vairavo. Jai parodytų nuotrauką, ji galbūt galėtų pasakyti. Ji minėtą automobilį pardavė 2020 m. gruodžio mėnesį. Ji sutiko sumokėti baudą pareigūnams taip nurodė, nes kiti sakė geriau sumokėti ir nebus problemų tada. Ji negalėjo pateikti policijai asmens duomenų, nes nežinojo, kas vairavo. Ji tikrai niekada nevairavo, nes neturėjo tokios teisės įgijusi. Mašina visada stovėdavo garaže ir ji nesinaudojo. Paprašė parduoti taksi vairuotojo automobilį, nes reikėjo pinigų išlaikyti vaiką.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba 2021 m. kovo 16 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos V. K. skundą, kuriame nurodoma, jog Institucija su pareiškėjos pateiktu skundu nesutinka. Vadovaujantis ANK 611 straipsnio 1 dalimi „<..kai administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją, kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone. Automobilio savininkas privalo žinoti kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį – automobilį. Pagal teisinį reglamentavimą administracinė atsakomybė pareina kitam asmeniui tik tada, jeigu automobilio savininkas (valdytojas) pateikia patikimus duomenis, įrodančius, kad jo automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo kitas asmuo. Įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo, jog tuo atveju, jei pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne savininkas (valdytojas), o kitas asmuo, pareigą suteikti visą informaciją apie pastarąjį asmenį turi transporto priemonės savininkas (valdytojas). Priešingu atveju atsakomybė kyla savininkui (valdytojui). Šiuo atveju V. K.. V. K. skundas nepagrįstas ir turi būti netenkintas (b.l. 28-29).
Žemesnės instancijos teismas
Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas ir skundžiamas nutarimas Nr. 30-ANR_N-1935-2021 išsiųsti V. K. el. paštu – (duomenys neskelbtini) (b.l. 18).
Iš pažeidimą fiksuojančios nuotraukos matyti, kad 2020 m. gegužės 6 d., 12.31 val., automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 50 km/h greitį, t.y. po paklaidos važiavo 75 km/h greičiu. Iš Institucijos pateiktos pažeidimą fiksuojančios nuotraukos automobilį vairuojančio asmens nesimato (b.l. 8).
2020 m. gruodžio 8 d. V. K. išsiųstas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas „Dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo“, kuriame nurodoma ir išaiškinta tvarka nurodant „Jei šį administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, ji turi per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi“. Taip pat nurodoma, kad „per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ji gali pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių“ (b.l. 11).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjos V. K. skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).
Administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, atlikęs Administracinių nusižengimų kodekse uždraustą pavojingą veiką (veikimą ar neveikimą), atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Tinkamas administracinio nusižengimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas asmuo kaltas nusižengimo padarymu. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą turi būti nustatyta, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų priešingumas teisei bei juos atlikęs asmuo. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinėn atsakomybėn nebūtų patrauktas asmuo, kuris neatliko teisei priešingo veiksmo, nors jis ir nebuvo sąžiningas ir atsakingas proceso dalyvis, dėl jo veiksmų ar neveikimo buvo suklaidinta nutarimą priėmusi institucija.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu nutarimu pareiškėja V. K. nubausta už tai, kad ji 2020 m. gegužės 6 d., 12.31 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, kai tokios teisės nėra įgijusi, bei esant nustatytam 50 km/h greičiui, važiavo 75 km/h greičiu, taigi nustatytą greitį, po paklaidos, viršijo 25 km/h. Tokiu būdu V. K. pažeidė KET 14 ir 129 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje bei ANK 424 straipsnio 2 dalyje.
Tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu, pareiškėja V. K. su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. vasario 25 d. priimtu nutarimu nesutiko ir prašė jį panaikinti, kadangi ji pažeidimo dieną automobilio nevairavo, tuo metu automobilis buvo pardavinėjamas, kas vairavo tą dieną, ji nežino, nes parduodant automobilį, pirkėjui buvo leidžiama išbandyti automobilį, o ji asmens duomenų nefiksavo.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs pareiškėjos V. K. paaiškinimus duotus teisme, neturi pagrindo sutikti su Institucijos nutarime pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje yra surinkta patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl V. K. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir ANK 424 straipsnio 2 dalyje. Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnis ir ANK 611 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Taigi, tikslus asmens duomenų nurodymas yra būtina sąlyga, siekiant tinkamai nustatyti kaltą asmenį, priešingu atveju baudžiamas savininkas (valdytojas).
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju, ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai buvo užfiksuoti ne asmens, įtariamo šių nusižengimų padarymu, akivaizdoje. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos surašytas 2021 m. sausio 28 d. administracinio nusižengimo protokolas bei skundžiamas 2021 m. vasario 25 d. nutarimas priimtas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – V. K. nedalyvaujant. 2020 m. gruodžio 8 d. V. K. išsiųstas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas „Dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo“, kuriame nurodoma ir išaiškinta tvarka nurodant „Jei šį administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, ji turi per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi“. Taip pat nurodoma, kad „per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ji gali pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių“ (b.l. 11). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Institucijai V. K. nepateikė paaiškinimų bei nenurodė ir (ar) nepateikė duomenų kito asmens, kuris galimai administracinių nusižengimų padarymo metu naudojosi jai priklausančiu automobiliu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (valdytojas) administracinių nusižengimų padarymo metu buvo V. K.. Todėl administracinio nusižengimo protokolas dėl užfiksuotų KET pažeidimų buvo surašytas V. K. kaip transporto priemonės, kuria padarytas pažeidimas, registruotai valdytojai, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Žemesnės instancijos teismas
Tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu, pareiškėja V. K. nepripažino padariusi administracinius nusižengimus ir nurodė, kad ji automobilio nevairavo ir teisės vairuoti neturi. Teigė, kad tuo metu automobilis buvo pardavinėjamas, todėl. kas vairavo tą dieną, ji nežino, nes parduodant automobilį, pirkėjui buvo leidžiama išbandyti automobilį, o ji asmens duomenų neužfiksavo.
Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, jog aplinkybė, kad V. K. kaip ji teigia, nevairavo automobilio Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neatleidžia jos nuo transporto priemonių savininkų valdytojų pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, rūpintis ir atsakyti už jai nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga transporto priemonės savininkui pateikti duomenis įgaliotai tirti administracinius nusižengimus institucijai apie transporto priemonės valdytoją nusižengimo darymo metu, suponuoja ir savininko pareigą žinoti, kam šis automobilis buvo perduotas valdyti konkrečiu momentu. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas aplinkybe, kad automobilis galėjo būti perduotas valdyti bet kam iš šeimos narių, svečių, įmonės darbuotojų, ir (ar) kitų asmenų, pavyzdžiui galimų automobilio pirkėjų, kaip šiuo atveju nurodė pareiškėja V. K. teismo posėdžio metu. Transporto priemonės savininko pareiga gavus informaciją (šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolą), kad jam priklausančia transporto priemone padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, privalo imtis aktyvių veiksmų išsiaiškinti, kas konkrečiai valdė šį automobilį nusižengimo padarymo metu, jei jis to dar nežino. Šiuo atveju, tiek iš bylos medžiagos, tiek pareiškėjos V. K. paaiškinimų duotų teisme matyti, kad V. K. nesiaiškino automobilio valdymo aplinkybių, t.y. pardavinėdama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, nefiksavo jį ketinančių pirkti ir išbandžiusių asmenų bei nepateikė duomenų Institucijai, įgaliotai tirti administracinius nusižengimus apie transporto priemonės valdytoją nusižengimo darymo metu.
Kita vertus, aplinkybė, jog pareiškėja V. K. Institucijai nenurodė konkretaus asmens, vairavusio automobilį, nesudaro pagrindo teigti, kad automobilį skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairavo būtent ji. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 7 d. nutartyje Nr. N575-371/2012 taip pat konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo automobilio savininko nenurodymas konkretaus asmens, vairavusio jam priklausantį automobilį ir galimai juo padariusio pažeidimą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad inkriminuojamą pažeidimą padarė pats automobilio savininkas. Iš šioje byloje esančio Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo su nuotraukomis matyti, kad 2020 m. gegužės 6 d., 12.31 val., automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 50 km/h greitį, t.y. po paklaidos važiavo 75 km/h greičiu, tačiau nuotraukoje nesimato nei automobilį vairuojančio asmens, nei jo veido bruožų, automobilis užfiksuotas tolstantis nuo greičio matavimo prietaiso (b.l. 8). Pareiškėja V. K. nuosekliai tvirtino, kad minėto automobilio ji nevairavo, automobilis buvo pardavinėjamas ir išbandomas kitų asmenų. Be to, nurodė, kad 2020 m. gruodžio mėnesį minėtą automobilį pardavė. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais pareiškėjos teiginiais.
Asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, nutarimą dėl administracinio nusižengimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (2018 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-199-327/2018).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, jog spręsti, ar buvo padaryti ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai ir kas kaltas jų padarymu bei rinkti atitinkamus įrodymus yra įgalioti organai (pareigūnai), tiriantys bei nagrinėjantys administracinio nusižengimo bylą (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 569 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis), bet ne asmuo, kurio transporto priemone toks nusižengimas galimai padarytas. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad būtent V. K. 2020 m. gegužės 6 d., 12.31 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, kai tokios teisės nėra įgijusi, bei esant nustatytam 50 km/h greičiui, važiavo 75 km/h greičiu, taigi nustatytą greitį, po paklaidos, viršijo 25 km/h, t.,y padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje. Byloje esančiais įrodymais – kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu ir jame esančiomis nuotraukomis, administracinio nusižengimo protokolu, objektyviai nustatytas tik KET 129 punkto pažeidimo faktas, šio nusižengimo padarymo vieta ir laikas, tačiau ne nusižengimą padaręs asmuo ir jo kaltė.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo specialistas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas skundžiamą nutarimą, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio aplinkybių, susijusių su administracinį nusižengimą padariusio asmens nustatymu, o nesant objektyvios galimybės nustatyti nusižengimą padariusį asmenį, nesprendė, ar V. K. veikoje nėra kito administracinio nusižengimo, galimai numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. vasario 25 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-1935-2021 naikintinas, o byla grąžintina institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą papildomam aplinkybių tyrimui (ANK 642 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pareiškėjos V. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. vasario 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1935-2021 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tai yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai papildomam tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.