- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-18
- Bylos Nr.
- I-1897-609/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00674-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- G. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. A. (toliau – ir pareiškėjas) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK), jam priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b.l. 3) nurodo, jog nuo 2015-01-08 periodiškai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Areštinė) jis buvo laikomas perpildytose, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, kamerose, kurios neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų: buvo drėgna, blogas kvapas, trūko oro, nebuvo galima laisvai judėti, nebuvo mechaninės vėdinimo sistemos ir šaldytuvo, tualetas neatitvertas, t.t. ant lubų ir sienų buvo pelėsis, į t.t. kameras nepatekdavo dienos šviesa. Teigia, kad dėl tokių laikymo sąlygų buvo pažemintas jo orumas, jam buvo sužalota sveikata – atsirado galvos, gerklės, akių skausmai bei buvo chroniška sloga. Mano, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui, žiaurioms gyvenimo sąlygoms ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 3 dalį.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, atsiliepime į skundą (b.l. 8-12) nurodyta, jog Klaipėdos apskrities VPK su skundo argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodoma, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas periodiškai laikotarpiu nuo 2015-01-09 iki 2015-06-04. Pripažįstama, jog pareiškėjo laikymo Areštinėje metu 12 parų laikotarpiu teisės aktais nustatytas 5 kv.m. minimalus kameros plotas, turintis tekti vienam laikomam asmeniui, galėjo būti nežymiai pažeistas. Pažymima, jog pareiškėjo laikymo Areštinėje metu ji atitiko 2009-09-29 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) nustatytus reikalavimus. Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui 2015-03-30 ir 2015-10-02 atlikus Areštinės patikrinimus, buvo konstatuota, kad santykinė oro drėgmė atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, įrengtas centrinis šildymas, mechaninė ir dirbtinė ventiliacija (galimybė atsidaryti langus), pelėsio nėra. Nurodytuose patikrinimo aktuose konstatuota, kad natūralaus apšvietimo srautas ir oro judrumas HN 37:2009 reikalavimų neatitikimas nežymus, neatitikčiai pašalinti reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl pagal HN 37:2009 2 punkto reikalavimus tokia neatitiktis nevertintina kaip pažeidimas. Nurodo, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka HN 37:2009 20 punkto reikalavimus, jie nuo gyvenamosios paskirties ploto yra atskirti 120-130 cm aukščio pertvarka ir tokiu būdu užtikrina privatumą. Pažymi, kad galiojantys teisės aktai nenumato pareigos aprūpinti areštinėse laikomus asmenis šaldytuvais. Pabrėžia, kad pareiškėjo buvimo Areštinėje metu nusiskundimų dėl jo sutrikusios sveikatos negauta, pareiškėjas nėra reiškęs pretenzijų dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų. Pažymima, kad pareiškėjas yra 7 kartus teistas. Nesutinka, kad laikymo Areštinėje metu pareiškėjas buvo kankinamas, žiauriai su juo elgiamasi ar būtų pažeistas jo žmogiškasis orumas. Akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie savo sveikatos būklę, kuri galimai galėjo pablogėti dėl netinkamų Areštinėje laikymo sąlygų. Argumentuojama, jog neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas ir nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija turėtų būti pripažinimas, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam tinkamomis sąlygomis.
Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą proceso dalyviai informuoti šaukimais (b.l. 27, 30), todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
Konstatuojama
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, jo patirta neturtinė žala pasireiškė kankinimu, orumo pažeminimu ir sužalota sveikata – atsirado galvos, gerklės, akių skausmai bei nuolatinė sloga.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001-04-21 sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..
Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, LVAT praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte reglamentuota, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą.
Byloje esantis Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2016-05-04 tarnybinis pranešimas (b.l. 13) patvirtina, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas įvairiais periodais laikotarpiu nuo 2015-01-09 iki 2015-06-04. Iš minėto pranešimo matyti, kad t.t. laikotarpiais pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko Taisyklių 80 punktu nustatyto laikomam asmeniui turinčio tekti 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimo: nuo 2015-01-09 iki 2015-01-12 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 32, kurios plotas 20,14 kv.m., kartu su dar 3 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,75 kv.m. (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo plotą), nuo 2015-01-14 iki 2015-01-15 – kameroje Nr. 4, kurios plotas 14,15 kv.m., kartu su dar 3 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,23 kv.m., nuo 2015-03-05 iki 2015-03-09 – kameroje Nr. 10, kurios plotas 6,18 kv.m., vienas, tačiau atskaičius sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui tenkantis kameros plotas sudarė 4,98 kv.m., nuo 2015-03-09 iki 2015-03-13 – kameroje Nr. 10, kurios plotas 6,18 kv.m., kartu su dar 1 asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 2,49 kv.m..
Iš to, kas nustatyta, matyti, jog pažeidžiant minimalų vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą pareiškėjas buvo laikomas 12 parų. Nors konstatuota, jog pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, vertintina, jog laikotarpiais nuo 2015-01-09 iki 2015-01-12 ir nuo 2015-03-05 iki 2015-03-09 pažeidimas buvo nežymus, nes pareiškėjui teko atitinkamai 4,75 kv.m. ir 4,98 kv.m. kameros ploto ir tik laikotarpiais nuo 2015-01-14 iki 2015-01-15 ir nuo 2015-03-09 iki 2015-03-13 vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto neatitikimas buvo nuo 2,49 kv.m. iki 3,23 kv.m..
Atkreiptinas dėmesys, kad laikotarpiu nuo 2015-03-05 iki 2015-03-09 (4 paras) kameroje Nr. 10, kurios plotas 6,18 kv.m., pareiškėjas buvo laikomas vienas. tačiau atskaičius sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui tenkantis kameros plotas sudarė 4,98 kv.m.. Kadangi matyti, jog kameros plotas tik 0,02 kv.m. buvo mažesnis, nei vienam asmeniui turintis tekti plotas, vertintina, jog nurodytu laikotarpiu kamera buvo perpildyta, todėl šis laikotarpis nelaikytinas pažeidimu Taisyklių 80 punkto prasme.
Pagal tai, kas aukščiau nurodyta, darytina išvada, kad pažeidžiant minimalų vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą pareiškėjas buvo laikomas 8 paras.
Ginčo laikotarpiu higienos normas policijos areštinėse reglamentavo HN 37:2009.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-04-13 patikrinimo akte (b.l. 14-17) nurodyta, kad 2015-03-30 atlikus patikrinimą kamerose Nr. 4, 39, buvo nustatyta, jog dirbtinė apšvieta neatitiko HN 37:2009 21 punkto reikalavimų. Nurodoma, kadangi minėtose kamerose reikia atlikti apšvietos sistemos pakeitimus, o tam reikia atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus. Tai nevertinta kaip pažeidimas, nes nurodyta, kad pagal HN 37:2009 2 punktą veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nurodyta, kad kamerose yra mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, taip pat kameros vėdinamas ir per skaidraus stiklo atidaromus langus. Pažymima, kad oro santykinė drėgmė kamerose Nr. 4, 39 atitiko HN 37:2009 24 punkto reikalavimus. Kitų HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-10-08 patikrinimo akte (b.l. 18-20) nurodyta, kad 2015-10-02 atlikus patikrinimą kamerose Nr. 14, 23, nustatyta, jog yra mechaninė patalpų vedinimo sistema, taip pat vėdinama ir per atidaromus langus; kameroje Nr. 23 sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara; kamerose ant sienų ir lubų paviršių pelėsių nebuvo. Pažymėta, kad oro temperatūra ir oro santykinė drėgmė kamerose Nr. 14, 23 atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, dirbtinė apšvieta, natūralaus apšvietimo koeficientas ir oro judrumas neatitinka HN 37:2009 reikalavimų. Kitų HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta. Nurodyta, kad Areštinės patalpas valo UAB „Radvydė“. Pažymima, jog Areštinėje laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose, tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Patikrinimo metu kameroms skirtas valymo inventorius buvo tvarkingas ir švarus.
Iš to, kas aukščiau nurodyta, matyti, jog atliktų patikrinimų metu dalis pareiškėjo nurodytų pažeidimų nebuvo nenustatyti. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpiu jis kreipėsi į Areštinės administraciją su skundais dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų. Esant nustatytoms aplinkybėms vertintina, kad dalis patikrinimo metu konstatuotų neatitikimų higienos normų reikalavimams galėjo sukelti tam tikrus nepatogumus, tačiau nebuvo skunde nurodytų pasekmių priežastimi.
Nors pareiškėjas nurodė, kad kamerose nėra šaldytuvų, teisės aktų, numatančių pareigą teritorines policijos įstaigų areštines kamerose aprūpinti šaldytuvais, nėra.
Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Taisyklės. Pagal Taisyklių 7.13 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (LVAT 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015). Nors ir nustačius, kad sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.
Į bylą nepateikti įrodymai patvirtina, kad kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo erdvė buvo visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto.
Kadangi visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuris kreipėsi su skundu, naudai (žr., pvz., LVAT 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015), darytina išvada, kad nurodytu būdu pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus.
Kadangi konstatuota, jog 8 paras pareiškėjas buvo laikomas kamerose, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti minimalų kameros plotą, o sanitarinio mazgo erdvės neatitvėrimu nuo likusio kameros ploto pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus, vertintina, jog atsakovės atstovo neveikimas, t.y. neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus). CK 6.250 straipsnio prasme laikytina, kad byloje nustatyta, jog nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus pareiškėjas patyrė dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.
Vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjo patirta žala vertintina pinigais.
Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta neturtinė žala vertintina 100,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127 straipsniu
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100,00 Eur (vieną šimtą eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą G. A.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.