Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Inkomlita“ atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Inkomlita“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. D., I. D., antstolė S. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Inkomlita“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, juo prašė nustatyti, kad skolininkui D. D. priklauso 1/2 dalis po santuokos sudarymo įgyto ir bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine I. D. priklausančio turto, t. y. 1) 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/2 dalis pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1/2 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1/2 dalis transporto priemonės AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leisti šį turtą realizuoti, 1/2 dalį lėšų, gautų šį turtą realizavus, pervesti skolininko sutuoktinei; 5) 1/2 dalis transporto priemonės VOLKSWAGEN PASSAT, valst. (duomenys neskelbtini) leisti šį turtą realizuoti ir 1/2 dalį lėšų, gautų šį turtą realizavus, pervesti skolininko sutuoktinei; 6) 1/2 dalis transporto priemonės MERCEDES BENZ C230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leisti šį turtą realizuoti ir 1/2 dalį lėšų, gautų šį turtą realizavus, pervesti skolininko sutuoktinei; 7) 1/2 dalis transporto priemonės VOLKSWAGEN TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leisti šį turtą realizuoti ir 1/2 dalį lėšų, gautų šį turtą realizavus, pervesti skolininko sutuoktinei; 8) 1/2 dalis transporto priemonės VOLKSWAGEN CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leisti šį turtą realizuoti ir 1/2 dalį lėšų, gautų šį turtą realizavus, pervesti skolininko sutuoktinei; 9) 1/2 dalis transporto priemonės MERCEDES BENZ 1528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leisti šį turtą realizuoti ir 1/2 dalį lėšų, gautų šį turtą realizavus, pervesti skolininko sutuoktinei; 10) 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 11) 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 12) 1/2 dalis turtinės teisės į pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13) 1/2 dalis esamų ir būsimų skolininko sutuoktinės I. D. pajamų, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais. Pareiškėja nurodė, kad antstolė S. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 00184/16/02346 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-952-479/2015 dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. D. išieškotojos UAB „Inkomlita“ naudai. Paaiškino, kad vykdydama išieškojimą, antstolė areštavo skolininkui D. D. ir jo sutuoktinei I. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Pareiškėja nurodė, kad skolininko turimo turto nepakanka skolai išieškoti, todėl siekiant įvykdyti išieškojimą, turi būti nustatyta skolininko turto dalis areštuotame turte.

Suinteresuotas asmuo I. D. pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl skolininko D. D. ir suinteresuoto asmens I. D. santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-04-20 nutartimi suinteresuoto asmens prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė. Teismas konstatavo, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nėra tiesioginio prejudicinio ryšio, todėl ši byla gali būti išnagrinėta ir nelaukiant, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Teismas taip pat nurodė, jog bylos sustabdymas nepagrįstai vilkintų vykdymo procesą, tuo būtų pažeidžiami išieškotojos interesai.

Suinteresuotas asmuo I. D. pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-20 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl skolininko D. D. ir suinteresuoto asmens I. D. santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Nurodė, jog teismas nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią esant iškeltoms santuokos nutraukimo ir skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo byloms, tikslinga ir operatyvu pirmiau išnagrinėti santuokos nutraukimo bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Pažymėjo, kad civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo išnagrinėjimo rezultatas turės įtakos šioje byloje sprendžiant klausimą, koks turtas yra priskirtinas kiekvienam sutuoktiniui. Be to, kreditoriai savo teises gali ginti santuokos nutraukimo byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-05-05 nutartimi sutiko su suinteresuoto asmens I. D. atskiruoju skundu, panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-20 nutartį ir sustabdė civilinę bylą, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-1585-204/2017. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog priimant nutartį buvo nepagrįstai remtasi Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-18 nutartimi, kuri buvo priimta iš esmės analogiškoje byloje, nors ši nutartis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2013-11-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013 nurodė, kad nagrinėjant bylą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo ir žinant, kad sutuoktiniai yra pradėję santuokos nutraukimo procesą ir kita byla dėl santuokos nutraukimo yra nagrinėjama teisme, byla dėl turto dalies nustatymo turi būti sustabdyta, iki bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad tikslinga panaikinti teismo 2017-04-20 nutartį, o civilinę bylą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Inkomlita“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-05-05 nutartį ir atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, suformuota praktika, pagal kurią klausimą dėl civilinės bylos dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo sustabdymo teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Apeliantės teigimu, šiuo atveju skolininkas ir jo sutuoktinė nesiekia operatyviai spręsti santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimą, vilkina kreditoriui aktualių turto padalijimo klausimų sprendimą, todėl prašymas dėl bylos sustabdymo turėjo būti atmestas. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo I. D. prašo pareiškėjos skundą atmesti, Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-05-05 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2YT-1585-204 pagal D. D. ir I. D. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurioje bus išspręsti santuokos metu įgyto turto padalijimo, kreditorių reikalavimų, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir kiti klausimai. Pažymėjo, kad atskirojo skundo argumentai dėl santuokos nutraukimo bylos vilkinimo yra nepagrįsti, nes teismo procesas užsitęsė ne dėl sutuoktinių kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla, iki kol bus išnagrinėta kita civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolė S. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 00184/16/02346 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-952-479/2015 dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. D. išieškotojos UAB „Inkomlita“ naudai. Nustatyta, kad skolininkas D. D. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su I. D. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad vykdydama išieškojimą antstolė areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtines nuosavybės teise priklausantį turtą ir įpareigojo išieškotoją, skolininką ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės turėtoją CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo. Išieškotoja UAB „Inkomlita“ 2017-01-10 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti, kad skolininkui D. D. priklauso 1/2 dalis pareiškime nurodyto po santuokos sudarymo įgyto ir bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine I. D. priklausančio turto. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2017-04-14 Šilutės rajono apylinkės teismui buvo pateiktas D. D. ir I. D. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (civilinė byla Nr. 2-1585-204/2017). Skundžiama 2017-05-05 nutartimi teismas sustabdė civilinę bylą, iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal D. D. ir I. D. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą ir priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, pateiktų išaiškinimų. Apeliantės teigimu, skolininkas ir jo sutuoktinė nesiekia operatyviai spręsti santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimo, todėl teismas neturėjo pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimo ir privalėjo spręsti dėl skolininko turto dalies areštuotame turte nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais sutinka.CPK 162³ straipsnis nustato, jog byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 163 straipsnyje yra reglamentuoti privalomieji bylos sustabdymo pagrindai, o CPK 164 straipsnis numato atvejus, kuriems esant teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, kuris numato, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/20120).Šioje byloje pareiškėja UAB „Inkomlita“ pasirinko CPK 667 straipsnyje nustatytą išieškotojo teisių gynimo būdą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, pareiškimą teismui teikė laikydamasi CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad nagrinėjant išieškotojų prašymus pagal CPK 667 straipsnį vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Nors skolininkas ir jo sutuoktinė yra pradėję santuokos nutraukimo procesą, kurio metu bus nustatyta, koks turtas yra priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, tačiau šios aplinkybės gali būti nustatytos ir šioje byloje. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, jog CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka spręsdamas skolininko turto dalies nustatymo klausimą teismas pats negali nustatyti teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių. Taigi vien santuokos nutraukimo bylos iškėlimo faktas šiuo atveju nesudaro CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyti privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo pagrindu sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepažeisdami įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spęsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Įvertinus aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog sprendžiant dėl galimybės sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, būtina įvertinti skolininko D. D. ir I. D. pastangas santuoką nutrauki operatyviai ir nepažeidžiant įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad skolininkas D. D. ir jo sutuoktinė I. D. dar 2015-04-02 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo (civilinė byla Nr. 2-55-733/2016). Teismo 2015-05-28 nutartimi byla sustabdyta, nes teisme buvo nagrinėjama kita civilinė byla Nr. A2-459-733/2015, kurioje skolininkas D. D. siekė atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje dėl skolos priteisimo. Išnykus bylos sustabdymo pagrindui ir atnaujinus santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą, teismo 2016-04-13 nutartimi byla vėl buvo sustabdyta, iki kol sutuoktiniai sudarys ir teismui pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neprieštaraujančią kreditorių interesams. Kadangi sutuoktiniai per CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nesudarė ir nepateikė teismui naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismo 2016-10-24 nutartimi jų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu paliktas nenagrinėtas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų taip pat nustatyta, kad skolininkas D. D. ir jo sutuoktinė I. D. 2017-04-14 iš naujo kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo (civilinė byla Nr. 2-1585-204/2017). Teismo 2017-05-31 nutartimi byla sustabdyta, nes sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitiko kreditorės UAB „Inkomlita“ interesų, todėl sutuoktiniams buvo pasiūlyta pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų aptartas santuokoje įgyto turto ir skolų padalijimo klausimas, nepažeidžiant kreditorės UAB „Inkomlita“ interesų. Šilutės rajono apylinkės teisme 2017-08-16 buvo priimtas I. D. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl civilinė byla buvo pradėta nagrinėti nebe ypatingosios teisenos, o ginčo teisenos tvarka. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad santuokos nutraukimo procesas buvo pradėtas dar 2015-04-02, tačiau iki šiol nėra baigtas, ginčo teisenos tvarka pradėta nagrinėti civilinė byla šiuo metu vis dar yra pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog teikdami teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo D. D. ir jo sutuoktinė I. D. nesiekė teisiškai operatyviai išspręsti santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimo, per įstatyme nustatytą terminą nepateikė teismui patikslintos ir kreditorių interesų nepažeidžiančios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Dėl tokio jų neveikimo skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iki šiol nenustatyta, todėl išieškojimas į šią skolininkui priklausančią turto dalį negali būti nukreiptas. Pažymėtina, kad dėl šių aplinkybių yra vilkinamas vykdymo procesas, tuo pažeidžiant išieškotojos UAB „Inkomlita“ teisėtus interesus.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, todėl siekiant vykdymo proceso operatyvumo, ekonomiškumo, taip pat skolininko kreditoriaus teisėtų interesų apsaugos, klausimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tikslinga spręsti CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, nelaukiant, kol bus priimtas teismo procesinis sprendimas D. D. ir I. D. santuokos nutraukimo byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymą, ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 328 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.