Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nutarime nurodyta, jog Protokolas surašytas 2021 m. gruodžio 14 d. atlikus VMU (duomenys neskelbtini) regioniniame padalinyje patikrinimą dėl Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašo laikymosi priimant, perduodant ir perklasifikuojant pagamintą apvaliąją medieną ir nustačius, kad buvo pažeistos Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Medienos matavimo taisyklės), 3.3 punkto nuostatos bei dėl užfiksuoto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo – surašytas Departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus 2021 m. gruodžio 30 d. Patikrinimo aktas Nr. (21.3)-PA-8198 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Nurodo, kad patikrinimas buvo atliktas VMU Šalčininkų regioniniame padalinyje (toliau – ir Padalinys) dėl Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-672 (toliau – ir Tvarkos aprašas), laikymosi priimant, perduodant ar perklasifikuojant pagamintą apvaliąją medieną. Padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijoje patikrinti 6 medienos sandėliai. Protokole pažymėta, jog pagal Medienos matavimo taisyklių 3.3 papunktį, apvaliosios medienos, matuojamos vienetiniu metodu, rankiniu būdu, tūrio nustatymo paklaida neturi būti didesnė už ± 5 procentus, kai matuojamos medienos kiekis neviršija 10 kietmetrių, už ± 3 procentus, kai matuojamos medienos kiekis nuo 10 iki 50 kietmetrių imtinai ir neturi būti didesnė už ± 2 procentus, esant didesniam nei 50 kietmetrių medienos kiekiui. Apvaliosios medienos, matuojamos grupiniu metodu, tūrio nustatymo paklaida neturi būti didesnė ± 7 procentus, kai matuojamos medienos kiekis neviršija 10 kietmetrių, už ± 5 procentus, kai matuojamos medienos kiekis nuo 10 iki 50 kietmetrių imtinai ir neturi būti didesnė už ± 3 procentus, esant didesniam nei 50 kietmetrių medienos kiekiui.

Pažymi, jog Medienos matavimo taisyklių 1.2 papunktyje nustatyta, kad šios taisyklės privalomos visiems miškų savininkams, valdytojams, nepriklausomiems medienos matuotojams, pardavėjams ir pirkėjams, atsiskaitant Lietuvoje už pirktą arba parduotą medieną, vykdant mainus, medienos gamintojams, atsiskaitant už medienos ruošos darbus, taip pat visais atvejais, kai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio tiesiogiai priklauso valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimas. Apvalioji mediena matuojama gamybos, pardavimo, pirkimo ir kontrolinio matavimo vietose šalių susitarimu. Apvaliąją medieną turi teisę matuoti pirkėjas, pardavėjas arba jų įgalioti asmenys ir nepriklausomi medienos matuotojai nustatyta tvarka gavę nepriklausomų medienos matuotojų kvalifikacijos atestatus (Medienos matavimo taisyklių 4.1 papunktis). Įvertinus šias nuostatas, daro išvadą, jog šios Medienos matavimo taisyklės VMU turi būti taikomos tik tada, kai esant civiliniams sutartiniams santykiams keičiasi medienos savininkas, t. y. VMU parduodant medieną ar VMU atsiskaitant už medienos ruošos darbus, ir pagal nustatytą medienos kiekį apskaičiuojant valstybei skirtus mokesčius. Tuo tarpu atsakovas nėra nė vienas iš subjektų, numatytų Medienos matavimo taisyklių 1.2 papunktyje ir nedalyvauja civiliniuose sutartiniuose santykiuose su pareiškėja. Taip pat atsakovo pareigūnai nėra nepriklausomi medienos matuotojai, kaip jie suprantami pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje, 9¹ straipsnyje, Medienos matavimo taisyklių 4.1 papunktyje.

Pagal Tvarkos aprašo nuostatas, apvalioji mediena VMU priimama ir apskaičiuojama dviem atvejais: kai mediena priimama į medienos sandėlį, siekiant ateityje ją parduoti ar panaudoti kitoms VMU reikmėms bei, kai mediena esant civiliniams sutartiniams santykiams iš karto paruošiama parduoti ir parduodama. Pirmuoju atveju apvalioji mediena tiesiog apskaitoma įmonės vidinėje apskaitoje, kaip gamybinis produktas, kuris gali kisti. Antruoju atveju, mediena priimama ir apskaitoma civilinių sutartinių santykių pagrindu keičiantis apvaliosios medienos savininkui ir apskaičiuojant mokesčius valstybei dėl medienos pardavimo.

Pažymi, jog medienos apskaitymas nėra vienkartinis ir nekintantis procesas. Medienos matavimo taisyklės tiesiog nustato principus kaip apskaičiuojamas medienos tūris. Be to, mediena, kaip gamybinis biologinis produktas, gali kisti, pvz. gali būti paveikta aplinkos sąlygų, dėl ko pasikeičia medienos kokybė, net asortimentas, tada ji perklasifikuojama; mediena gali būti perklasifikuojama dėl jos ydų, gamybos broko, kuris dažniausiai pastebimas paties pardavimo metu šalims apžiūrint ir kraunant medieną transportavimui; taip pat nustatytas asortimentas, kokybė gali kisti ją išmatavus nepriklausomam medienos matuotojui ir t. t. Galutinis medienos tūris yra nustatomas medienos pardavimo metu, kai šalys apžiūri ir iš naujo pakartotinai paskaičiuoja medienos tūrį pagal Medienos matavimo taisykles, kuris užfiksuojamas medienos pardavimo dokumentuose, nuo kurių yra apskaičiuojami mokesčiai valstybei.

Atkreipia dėmesį, jog matuojama ir apskaitoma vidinėje VMU apskaitoje visa konkrečiame sandėlyje esanti mediena pagal jos asortimentų rūšis. Šiam medienos matavimui yra taikomos Medienos matavimo taisyklių 3.3 papunktyje numatytos leistinos paklaidos, apskaičiuojamos nuo kiekvieno atskiro asortimento viso medienos kiekio, esančio medienos sandėlyje. Vėliau mediena yra parduodama. Pažymi, jog pirkėjas ne visada įsigyja visą medienos sandėlyje esantį medienos kiekį, todėl lieka jos likučiai.

2021 m. gruodžio 14 d. pareigūnai, vykdydami patikrinimą dėl Tvarkos aprašo laikymosi priimant, perduodant ir perklasifikuojant pagamintą apvaliąją medieną VMU (duomenys neskelbtini) regioniniame padalinyje, patikrinimui pasirinko medienos sandėlius, kuriuose buvo medienos likučiai. Pareiškėjos manymu, kad pareigūnai, patikrinimo metu leistiną skaičiavimo paklaidą nustatinėjo ne nuo viso konkretaus medienos sandėlio tūrio, o nuo konkrečiame medienos sandėlyje rasto medienos likučio, taip įvertindami savo atlikto medienos matavimo paklaidą, o ne paklaidą, taikomą visam medienos sandėlio tūriui.

VMU direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymu yra patvirtintas Žaliavinės (apvaliosios) medienos apskaitos, kai fiksuojamas priimtos medienos tūrio pokytis pardavėjo sandėlyje, tvarkos aprašas (toliau – ir VMU aprašas). Vadovaujantis VMU aprašo 5.3 papunkčiu, leistina matavimo paklaida skaičiuojama nuo sandėlyje priimto ir apskaityto viso medienos asortimento tūrio. Minėtas VMU aprašas priimtas remiantis teorijomis ir bendradarbiaujant su mokslininkais.

Nurodo, kad VMU pati atliko vidinį patikrinimą ir nustatė kad Padalinys, apskaitydamas žaliavinę medieną viršijo leistinas paklaidas, tačiau ne tokias, kokias nustatė pareigūnai. Visi nustatyti trūkumai buvo išsiaiškinti, rastas medienos perteklius buvo įtrauktas į vidinę apskaitą, o vėliau visa mediena buvo realizuota, ją pamatuojant ir apskaitant civilinių sutartinių santykių pagrindu keičiantis apvaliosios medienos savininkui ir apskaičiuojant mokesčius valstybei dėl medienos pardavimo. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso normomis, Padalinio darbuotojams už nustatytus darbo pareigų pažeidimus buvo skirti įspėjimai.

Nutarime nėra įrodyta visa Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisės pažeidimo sudėtis. Visų pirma, teisinis gėris – tai teisiškai saugoma vertybė, interesas. Pačios medienos matavimo taisyklės negali būti valstybės saugomu teisiniu gėriu (ar interesu) savaime, todėl ir šios taisyklės negali būti tiesioginiu teisės pažeidimo objektu. Atkreipia dėmesį, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja veikė kaip nors neteisėtai, ar neturint savo veiklai reikiamų leidimų. Žalos aplinkai požymių, nustatytų Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 pastraipoje, atsakovė pareiškėjos veikloje nekonstatavo – jų nenustatė, jie neapibrėžti Nutarime, nei Protokole. Tokių žalos aplinkai požymių atsakovė ir negalėjo nustatyti, nes pareiškėja žalos aplinkai savo veiksmais neįvykdė, nepadarė. Taigi, nebuvo nustatytas teisės pažeidimo sudėties vienas iš būtinųjų požymių – žala ar neigiamos pasekmės aplinkai. Tyrimo metu nebuvo nagrinėjama juridinio asmens kaltės forma. Atsakovas tik nurodė, jog subjektyvųjį požymį – VMU darbuotojų kaltę įrodo į bylą pateikta medžiaga (nustatyti VMU darbuotojų darbo pareigų pažeidimai). Atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, o ne fiziniai asmenys, kurie yra pareiškėjos darbuotojai. Vadinasi, bylos nagrinėjimas ir atsakomybės nustatymas nebuvo individualizuotas, nebuvo subjektiškai apibrėžtas, o tai nustatant teisės pažeidimo sudėtį yra privaloma – tai yra kaltės nustatymo pagrindas. Nutarime nurodytų nustatytų neatitikčių pobūdis – vykdant medienos vidinę apskaitą leistinų matavimo paklaidų pažeidimas, kuris buvo nedelsiant ištaisytas ir nesukėlė jokių neigiamų padarinių – nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad užtrauktų atsakomybę juridiniam asmeniui pagal Aplinkos apsaugos įstatymą.

Nurodo, kad jeigu teismas spręstų, kad pareiškėjos prašymas panaikinti Nutarimą būtų nepagrįstas, prašo sumažinti skirtą baudos dydį. Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad teismas turi diskreciją spręsti dėl baudos juridiniam asmeniui sumažinimo, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, mažinančias veikos pavojingumą ir dėl kurių bauda gali būti akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga. Pareiškėja ėmėsi visų būtinų, skubių ir reikalingų veiksmų, kad vidinės pareiškėjos apskaitos netikslumai būtų nedelsiant ištaisyti ir dėl to nekilo jokia žala pareiškėjos valdomam valstybės turtui, be to, pareiškėja nepadarė žalos gamtai, aplinkai, nepažeidė gamtos pusiausvyros ir vientisumo, nepadarė jokio kito neigiamo poveikio gamtai, nesukėlė neigiamų pasekmių, nepažeidė įstatymo saugomų vertybių. Pareiškėja pradėjo savo vidaus kontrolės procedūras, atliko vidaus darbo pareigų atlikimo teisėtumo tyrimus, nustatė darbo pareigų pažeidimus, koregavo savo veiklos procesus, oficialiai įspėjo savo darbuotojus, kad šie ateityje nedarytų darbo pareigų pažeidimų. Pareiškėjo įsitikinimu, visos šios aplinkybės mažina jos atsakomybės laipsnį, jei tokia teisinė pareiškėjos atsakomybė būtų pripažinta, todėl bauda pareiškėjai yra netaikytina arba mažintina.

Pažymi, jog pareigūnai, vykdydami veiklą vadovaujasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, kurio 12 straipsnis reglamentuoja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas: pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, imti ėminius, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus < ... >.

Nesutikdamas su pareiškėjos nurodyta apskaičiavimo tvarka, kad pirmuoju atveju apvalioji mediena tiesiog apskaitoma įmonės vidinėje apskaitoje, kaip gamybinis produktas, kuris gali kisti, teigia jog gaunami netikslūs duomenys, patikrinimo metu nustatyti neapskaitytos medienos atvejai tai ir parodo. Pažymi, jog pareigūnai ir tikrino likučius, kaip mediena buvo apskaityta / neapskaityta po pardavimo. Departamento tikslas ir yra nustatyti atvejus, kai apskaitoma netinkamai. Atkreipia dėmesį, jog VMU nurodoma apskaita netinkama, nes medieną vieną kartą priėmus pirminiame sandėlyje ir po to priėmus tik pardavimo metu, per laikotarpį nuo pirminės apskaitos ir pardavimo metu daromos apskaitos nežinomas ir neapskaitomas realus medienos tūris, esantis medienos sandėlyje.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su „medienos likučiais“ nurodo, kad apskaitoje niekur neatsispindi, ar tai medienos likučiai, ar ne. Duomenų apie pradinius tūrius nebuvo pateikta. Patikrinimui atsakovo pareigūnai pasirinko medienos sandėlius, kuriuose nebuvo vykdomas medienos pervežimas ar atliktos kitos operacijos, kurios galėtų būti neapskaitytos programoje „Miško skaita“. Kadangi nebuvo pateikta informacija, ar tai likučiai, ar pirmo priėmimo mediena, todėl buvo pavadinta likučiais.

Atsakydamas į pareiškėjos argumentus, kad patikrinimo metu leistina skaičiavimo paklaida buvo nustatoma ne nuo viso konkretaus medienos sandėlio tūrio, o nuo konkrečiame medienos sandėlyje rasto medienos likučio nurodo, kad pareigūnai vadovavosi aktualiais duomenimis, kuriuos pateikė VMU Padalinys iš programos „Miško skaita“. Atkreipia dėmesį, jog skundo 17 punkte pateiktuose pavyzdžiuose pareiškėja nesivadovauja Medienos matavimo taisyklėmis, nes taisyklėse nėra nustatyta, kad paklaida skaičiuojama tik nuo pirminio matavimo.

Dėl pareiškėjos minimo VMU Aprašo nurodo, kad priimtame Nutarime yra nurodyta, jog Departamento pareigūnai vadovaujasi paskelbtais ir galiojančiais teisės aktais – Medienos matavimo taisyklėmis. Apie tai, jog Įmonė yra nusistačiusi kitokią tvarką, t. y. priimtas VMU aprašas, kaip nurodė Departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas B. B. bylos nagrinėjimo metu, Departamento pareigūnams tapo žinoma tik iš Įmonės generalinio direktoriaus V. K. 2022 m. rugpjūčio 23 d. rašto, t. y. paaiškinimų, nei 2021 m. gruodžio 14 d. patikrinimo metu, nei teikiant pirminius paaiškinimus informacijos apie kitokią tvarką pateikta nebuvo.

Pabrėžia, kad svarbu yra tai, jog pati pareiškėja skunde pripažįsta kaltę: „Padalinys, apskaitydamas žaliavinę medieną viršijo leistinas paklaidas, tačiau ne tokias, kokias nustatė AAD MKD VMKS pareigūnai. Pažymi, jog kiekio skirtumas neturi įtakos, nes yra faktas, kad paklaidos buvo viršytos.

Dėl VMU 2022 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinimų „dėl nustatyto medienos pertekliaus ir jo atsiradimą įtakojusių oro sąlygų ar sąlygų, nepriklausančių nuo VMU valios (pvz., kai pirkėjas dar neišsivežė įsigytos medienos, kuri buvo rasta patikrinimo metu) ir pan.“, pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovų buvo paklausta, kaip jie vertina tokius paaiškinimus, jog „sandėliuose buvo tiek sniego, jog pareiškėjos darbuotojai nematė medienos dėl sniego dangos“. Pareiškėjos atstovai nurodė, jog tai tik subjektyvūs darbuotojų paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, jog tai tik subjektyvūs pareiškėjos darbuotojų paaiškinimai, t. y. nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (fotonuotraukomis ar pan.), tai Departamentas tų parodymų nevertino, atsižvelgdami į pačios pareiškėjos tokį paaiškinimą. Dėl darbuotojų paaiškinimų, jog dar nebuvo pirkėjo išsivežta mediena, kuri buvo rasta patikrinimo metu, pažymi, jog patikrinimo metu pareiškėjos darbuotojai turėjo pateikti pareigūnams tokią informaciją, be to, su minėtu paaiškinimu nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų tokius pareiškėjos darbuotojų paaiškinimus.

Nurodo, kad dauguma Aplinkos apsaugos įstatyme juridinių asmenų padarytų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų sudėčių (nagrinėjamu atveju ir Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalis) yra formaliosios – baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo, todėl nurodo, kad pareiškėjos argumentai dėl pasekmių nebuvimo yra neaktualūs.

Atsakydami į pareiškėjos argumentą, jog „Tyrimo metu nebuvo nagrinėjama juridinio asmens kaltės forma“ atkreipia dėmesį, jog Nutarime, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pažymėta, kad teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Įmonė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad įmonė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes (LVAT 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1809-502/2021).

Dėl pažeidimo pavojingumo nurodo, kad Patikrinimo akte yra konstatuota, kad 6 iš 10 tikrintų sandėlių buvo nustatyti neatitikimai, t. y. daugiau negu pusėje tikrintų sandėlių (tai pripažino ir pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinimuose). Tik po atlikto patikrinimo buvo nustatyti VMU darbuotojų (3 darbuotojų) darbo pareigų pažeidimai, suformuotos naujos politikos, įdiegtos naujos sistemos, kas suponuoja išvadą, jog valstybės įmonė, kuri patikėjimo teise valdo miškus, vykdo miškų ūkio veiklą, neveikia skaidriai ir sąžiningai ir tai patvirtina pažeidimo pavojingumą. Taip pat atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos paaiškinimai tyrimo metu nebuvo nuoseklūs ir nuolat besikeičiantys.

Byloje nustatyta, kad Departamento MKD Vilniaus miškų kontrolės skyrius, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsniu bei 2021 m. liepos 30 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-453 patvirtintu Departamento 2021 m. veiklos planu, 2021 m. gruodžio 14 d. atliko patikrinimą VMU Padalinyje dėl Tvarkos aprašo laikymosi priimant, perduodant ir perklasifikuojant pagamintą apvalią medieną ir 2021 m. gruodžio 30 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. (21.3)-PA-8198. Patikrinimo akte nustatyta, kad buvo pažeistos Medienos matavimo taisyklių 3.3 papunkčio nuostatos.

Departamentas 2022 m. rugsėjo 12 d. priėmė Nutarimą, kuriuo nutarė pareiškėjai, už pažeidimą nustatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje, skirti minimalią ekonominę sankciją – 850 Eur.

Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai už Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirta 850 Eur ekonominė sankcija, teisėtumo bei pagrįstumo.

Iš pareiškėjos skundo bei teisminio nagrinėjimo metu išdėstytų argumentų spręstina, kad Nutarimas turi būti panaikintas, nes atsakovo pareigūnai nėra nepriklausomi medienos matuotojai, todėl negalėjo atlikti tikslių matavimų; pareiškėja ir atsakovas nedalyvavo civiliniuose sutartiniuose santykiuose, o Medienos matavimo taisyklių nuostatos taikomos tik tada, kai esant civiliniams sutartiniams santykiams keičiasi medienos savininkas; anksčiau už tokius pažeidimus juridinis asmuo nebuvo baudžiamas, nuobaudos buvo skiriamos tik atsakingam darbuotojui, tačiau šiuo atveju yra nubaustas ir atsakingas darbuotojas ir juridinis asmuo; nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Tvarkos aprašo nuostatos (apskaitos teisės pažeidimas), tačiau ne Medienos matavimo taisyklių nuostatos; apskaitant medieną buvo viršytos leistinos paklaidos, tačiau ne tokios, kokios buvo nustatytos atsakovo pareigūnų; Nutarime nėra įrodyta visa Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisės pažeidimo sudėtis.

Aplinkos apsaugos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad juridinių asmenų padarytus pažeidimus tiria, juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja: vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55–128 straipsniuose numatytų pažeidimų.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi šias teises ir pareigas: pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, imti ėminius, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolei atlikti, aplinkos ministro nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 20 darbo dienų (aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu šis terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip 20 darbo dienų) paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti, jeigu šių dokumentų ar daiktų paėmimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

Pareiškėjos teigimu, Medienos matavimo taisyklės turi būti taikomos tik esant civiliniams sutartiniams santykiams, kuomet keičiasi medienos savininkas. Pareiškėja nurodė, kad mediena nebuvo prarasta ir buvo Įmonės dispozicijoje. Darbuotojas tik nebuvo apskaitęs medienos kiekio vidaus apskaitoje. Vertina, kad pažeidimas ir buvo neįtraukimas į apskaitą.

Tvarkos aprašo 1 punkte nustatyta, kad apvaliosios medienos apskaitos tvarka nustato apvaliosios medienos priėmimą, perdavimą, perklasifikavimą, judėjimo fiksavimą apskaitoje ir yra privalomas valstybės įmonėms miškų urėdijoms, kitiems valstybinių miškų valdytojams (patikėtiniams), gaminantiems ir parduodantiems medieną. Tvarkos aprašu gali vadovautis ir kiti asmenys, gaminantys ir parduodantys medieną. Medienos priėmimas – medienos matavimas, tūrio nustatymas, klasifikavimas pagal medžių rūšis, asortimentus, ženklinimas ir reikiamų duomenų įrašymas medienos priėmimo dokumentuose (Tvarkos aprašo 2.1 papunktis). Medienos priėmimą vykdo miškų urėdijos darbuotojai, kurių sąrašą tvirtina miškų urėdijos miškų urėdas įsakymu arba nepriklausomi medienos matuotojai (Tvarkos aprašo 4 punktas). Mediena matuojama ir jos tūris nustatomas vadovaujantis Medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis (Tvarkos aprašo 5 punktas). Iš medienos priėmimo apibrėžimo matyti, jog medienos priėmimas apima ne tik priimtos medienos duomenų įrašymą, bet ir medienos matavimą ir kt. Taigi, pareiškėjos argumentai, kad mediena buvo Įmonės dispozicijoje, nebuvo prarasta, tačiau tik nebuvo įtraukta į vidaus apskaitą, neeliminuoja pareigos laikyti Medienos matavimo taisyklių 3.3 papunkčio nuostatų, nustatančių, kad apvaliosios medienos, matuojamos vienetiniu metodu, rankiniu būdu, tūrio nustatymo paklaida neturi būti didesnė už ± 5 procentus, kai matuojamos medienos kiekis neviršija 10 kietmetrių, už ± 3 procentus, kai matuojamos medienos kiekis nuo 10 iki 50 kietmetrių imtinai ir neturi būti didesnė už ± 2 procentus, esant didesniam nei 50 kietmetrių medienos kiekiui. Apvaliosios medienos, matuojamos grupiniu metodu, tūrio nustatymo paklaida neturi būti didesnė ± 7 procentus, kai matuojamos medienos kiekis neviršija 10 kietmetrių, už ± 5 procentus, kai matuojamos medienos kiekis nuo 10 iki 50 kietmetrių imtinai ir neturi būti didesnė už ± 3 procentus, esant didesniam nei 50 kietmetrių medienos kiekiui.

Non bis in idem principo pažeidimo kontekste sprendžiant juridinio asmens ir fizinio asmens kaip subjektų tapatumo klausimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles sau nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Taigi, teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. eA-178-520/2022, A-344-502/2022). Tais atvejais, kai institucijos nutarimu nuobauda – ekonominė sankcija – už padarytą teisės pažeidimą pagal specialųjį įstatymą administracinio proceso tvarka yra paskirta ribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, pvz., UAB, VšĮ, o jo atstovas, pvz., direktorius, už tą patį pažeidimą yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal atitinkamą ANK straipsnį, nepripažįstama buvus non bis in idem principo pažeidimą (pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. eA-141-756/2022, eA-411-492/2022) pažymint, kad nors juridinis asmuo veiklą vykdo per savo darbuotojus – fizinius asmenis, taikomos atsakomybės rūšys ir tikslai ir už padarytus pažeidimus kylančios pasekmės skiriasi: ekonominė sankcija skiriama juridiniam asmeniui, bauda administracinio nusižengimo byloje – fiziniam asmeniui, tai skirtingi teisinės atsakomybės subjektai, kurie nėra atsakingi už vienas kito prievoles, todėl patiria savarankiškas teisines pasekmes (pvz., LVAT byloje Nr. eA-411-492/2022), be to, atsakomybė šiems subjektams nustatyta net ir skirtinguose teisės aktuose.