Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-1586-561/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04524-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10; 55.1.3

2023 m. spalio 19 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. lapkričio 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-608 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 2) panaikinti Departamento 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. AD5-23315 „Sprendimas dėl 2022-11-03 privalomojo nurodymo Nr. PN-608“ (toliau – ir Sprendimas).

Skunde teismui nurodo, kad nesutinka nei su Privalomuoju nurodymu, nei su Departamento Sprendimu. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-600 redakcija) buvo patvirtinti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (priimtų skundžiamų aktų metu NŽT savininko teises ir pareigas įgyvendino Žemės ūkio ministerija) nuostatai (toliau – Nuostatai) (redakcija galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nustatė, jog Tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse (Nuostatų 1 punktas).

Nuostatų 6 punktu nustatyta, jog svarbiausieji Tarnybos uždaviniai yra įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos ir valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse; užtikrinti žemės santykių teisinio reglamentavimo įgyvendinimą; atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas; organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę; valdyti įstatymuose nustatytas informacines sistemas ir kadastrus; užtikrinti žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą ir atlikti jų priežiūrą. Remiasi taip pat Nuostatų 7 punktu bei Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir teigia, jog paminėtos teisės aktų nuostatos nenustato pareiškėjai pačiai vykdyti patikėjimo teise valdomojoje valstybinėje žemėje esančių šiukšlių tvarkymo darbus ar pastatytų laikinų statinių nugriovimo darbus.

Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepagrįstai remiasi Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 21 straipsnio nuostatomis. Pažymi, kad Tarnybos savininkė yra valstybė (Nuostatų 3 punktas), savininko perduotas ir Tarnybos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso savininkui (Nuostatų 5 punktas), o žemės naudotoju pripažįstamas žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu (Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Todėl Tarnybos, įgyvendinančios valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse (Nuostatų 1 punktas, Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalis), atžvilgiu Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatos nėra taikomos.

Pasak pareiškėjos, Tarnybai nei įstatymu, nei Nuostatais nėra priskirta valstybinė funkcija vykdyti ūkinę veiklą valstybinėje miško žemėje, saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Dėl šių priežasčių Tarnyba nėra Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo subjektas.

Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalis nustato, jog Miškų urėdija atlieka šias valstybines funkcijas: patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą; miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą; Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose; diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas; vykdo miško medžių selekciją ir vysto sėklinę miško bazę; organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, siekdama užtikrinti šio įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintų miško apsaugos uždavinių įgyvendinimą.

Miškų įstatymo 17 straipsnyje nurodyti miško apsaugos uždaviniai – saugoti mišką ir jo išteklius nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, naminių gyvulių daromos žalos; taip pat saugoti mišką nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, ligų, kenkėjų ir kitų stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų. Savivaldybės atlieka valstybinę funkciją – prižiūri, saugo ir tvarko joms viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui patikėjimo teise perduotus valstybinės miško žemės sklypus (Miškų įstatymo 5 straipsnio 51 dalis). Sprendžia, kad remiantis Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 6 punkto ir 17 straipsnio nuostatomis, būtent Miškų urėdija yra atsakinga už miškų (ir jų išteklių), neperduotų savivaldybėms, apsaugą nuo teršimo ir šiukšlinimo.

Pareiškėjos įsitikinimu, Miškų urėdija, neužtikrinusi jai priskirtų valstybinių funkcijų ir prevencinės veiklos tinkamo vykdymo, turi pareigą pašalinti miško savininkui atsiradusius neigiamus padarinius, t. y. pašalinti valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 120 kvartalo 35, 18 ir 23 sklypuose esančias organines, mišrias atliekas, lauko tualetą ir tvoros fragmentus.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad Departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai 2022 m. spalio 20 d. (apžiūros aktas Nr. TVR-7175) nesuformuotame žemės sklype valstybinėje miško žemėje valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 120 kvartalo 23 sklype (LKS koordinatės X:568391, Y:6068855), 120 kvartalo 18 sklype (LKS koordinatės X:568458, Y:6068902), 120 kvartalo 35 (LKS koordinatės X:568463, Y:6068927) atliko apžiūrą, kurios metu rastos organinės ir mišrios atliekos (atliekų kiekis virš 5 m³ ). 120 kvartalo 35 sklype miško žemėje pastatytas lauko tualetas ((WGS koordinatės 54,752231 25,064346), (LKS koordinatės X; 568516, Y:6068954)) ir tvoros fragmentų likučiai (LKS koordinatės X: 568462,94, Y: 6068932,25). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas žemės sklypas nėra suformuotas, todėl šio žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika, o patikėjimo teisę įgyvendina pareiškėja (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl buvo surašytas Privalomasis nurodymas pareiškėjai.

Atkreipia dėmesį, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjai duotas kaip žemės valdytojai, o ne tvarkytojai. Skunde pareiškėja ginčija Privalomojo nurodymo subjektą, teigdama, jog Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityse, tačiau pareiškėja valstybinėje žemėje neatlieka jokių ūkinių funkcijų.

Pabrėžia, kad viešo registro duomenimis nėra jokios informacijos ir tai patvirtinančių dokumentų, jog minėtas žemės sklypas būtų perduotas kitam subjektui (t. y. Valstybinių miškų urėdijai). Nekilnojamojo turto registro duomenimis šis žemės sklypas nesuformuotas, todėl vertinama, jog jis priklauso valstybei, o šį žemės sklypą patikėjimo teise valdo pareiškėja. Atsižvelgdamas į tai, kas įtvirtinta, taip pat į tai, jog pareiškėja nepateikė jokių NŽT vadovo sprendimų, suderintų su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, ar Vyriausybės nutarimo, jog minėtas sklypas yra perduotas kitai institucijai, o tik cituoja ir interpretuoja teisės aktus sau palankia kryptimi, Departamentas vertina, jog minėtas žemės sklypas nėra patikėtas kitam subjektui, todėl jį patikėjimo teise valdo pareiškėja.

Remiasi Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalies, 21 straipsnio, 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir teigia, kad pareiškėjai priskiriamos ir pareigos, kaip miško valdytojui, įtvirtintos Miškų įstatymo 9 straipsnyje.

Kadangi Departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai, atlikę tyrimą, negalėjo nustatyti atliekų savininko, todėl vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymo 21 straipsnio 4 punktu, pareiškėja, kaip atliekų turėtoja, privalo sutvarkyti atliekas, esančias jai patikėjimo teise priklausančiame žemės sklype. Pareiškėja, vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.106 straipsnio 1 dalimi, turto patikėjimo teisė reiškia patikėtinio teisę patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Pagal CK 4.109 straipsnį valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Sisteminė šių nuostatų analizė, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad Žemės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos taikytinos ir pareiškėjai (kaip valstybinės žemės patikėtinio) atžvilgiu, todėl Departamento pareigūnai, atlikę tyrimą, pagrįstai ir pagal kompetenciją kreipėsi į pareiškėją, kaip žemės (kurioje vyksta aplinko tarša) savininkę / valdytoją / patikėtinę, duodami Privalomąjį nurodymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir VMU) atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog nagrinėjamu atveju valstybinės žemės, kurioje Apžiūros akto duomenimis ir Privalomojo nurodymo duomenimis 2022 m. spalio 20 d. rastos atliekos bei lauko tualetas, tvoros fragmentų likučiai, patikėtinė yra NŽT (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.108 str., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro viešais duomenimis (1, 2 priedai) atliekos ir lauko tualetas, tvoros fragmentų likučiai 2022 m. spalio 20 d. rasti toje valstybinės žemės dalyje (nesuformuotame žemės sklype), kur naudmena – miško žemė, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalį. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre žymėjimas „VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 120 kvartalo 18 sklypas, 23 sklypas, 35 sklypas“ nereiškia, kad valstybinės žemės patikėtinė yra VMU. Iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro viešų 2021 m. gruodžio 20 d. duomenų bei 2023 m. sausio 10 d. duomenų matyti, kad „VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 120 kvartalo 18 sklypas, 23 sklypas, 35 sklypas“ (2023 m. keitėsi girininkijos pavadinimas į Neries g-ją ir kvartalo Nr. į 163) pažymėta kaip miško žemė, o ne kaip valstybinės reikšmės miškas.

Miško žemė, kur aptariamu byloje atveju 2022 m. spalio 20 d. buvo rastos atliekos ir lauko tualetas, tvoros fragmentų likučiai, nepatenka prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ 1.1 papunktyje nurodytųjų valstybinės reikšmės miškų, atitinkamai, VMU (nesančiai žemės patikėtine) nurodytoje vietoje nėra pavesta vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą. Taip pat CK 4.108 straipsnyje, 4.109 straipsnio 1 dalyje, Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, Miškų įstatymo 4 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka toks valstybinės miško žemės sklypas (be kita ko, dar nesuformuotas žemės sklypas ir neturintis nei daikto kadastro bylos, nei registruoto unikalaus Nr.), kuriame nagrinėjamos bylos atveju buvo rasta atliekos ir lauko tualetas, tvoros fragmentų likučiai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu VMU nėra perduotas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo, bei vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą (kaip ji suprantama pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį).

Atkreipia teismo dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-864-821/2022 jau nustatytas prejudicinis faktas: „Byloje nustatyta, ir ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nėra, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos 120 kvartalo 35 sklypas nėra perduotas VMU patikėjimo teise, valdyti, naudoti ir disponuoti. Šis nesuformuotas valstybinės žemės sklypas pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.“

Nesutinka su NŽT teiginiais, kad Žemės įstatymo ir Nuostatų normos nenumato, kad NŽT nepavesta inicijuoti ir organizuoti patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje esančių šiukšlių tvarkymo darbus ir pabrėžia, kad pareiškėjos minimuose teisės aktų nuostatose nustatyta pareiga laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų bei atkreipia dėmesį, kad NŽT atlieka kitas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas.

Sisteminė CK 4.106 straipsnio 1 dalies, 4.109 straipsnio, Žemės įstatymo 2 straipsnio 26 dalies, 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 21 straipsnio 3, 4 punktų, 21 straipsnio 12 punkto (galiojo iki 2023 m. sausio 3 d.), 32 straipsnio 3 dalies 16 punkto, Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies, Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnio, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies analizė pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad Žemės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos pareigos, taip pat Miškų įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintos pareigos, taikytinos ir NŽT (kaip valstybinės žemės patikėtinio) atžvilgiu, todėl atsakovės pareigūnai, atlikę tyrimą, ir nenustatę tikrojo atliekų savininko, pagrįstai būtent NŽT, kaip žemės (kurioje rastos atliekos) valdytojos / miško valdytojos, atžvilgiu surašė Privalomąjį nurodymą dėl rastų atliekų ir lauko tualeto, tvoros fragmentų likučių tinkamo sutvarkymo.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad VMU yra atsakinga už miškų (jų išteklių), neperduotų savivaldybėms apsaugą nuo teršimo ir šiukšlinimo. Miškų urėdija – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą (Miškų įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Byloje aptariamos valstybinės žemės VMU patikėjimo teise nevaldo, nevykdo joje kompleksinės miškų ūkio veiklos. Vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 34 dalimi Valstybinių miškų apsaugos pareigūnas – miškų urėdijos darbuotojas, atliekantis miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų valstybinių miškų apsaugą ir turintis šio įstatymo nustatytus įgaliojimus. Pagal Miškų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reglamentavimą valstybinių miškų apsaugos pareigūnai: 32.1. „organizuoja ir vykdo miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų valstybinių miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – , atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo“; 32.2. gavę pranešimą apie aukščiau nurodytą pažeidimą, šie pareigūnai privalo imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jeigu patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti.

VMU Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytą valstybinę funkciją organizuoti ir vykdyti prevencinę veiklą, siekiant užtikrinti šio įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinto miško apsaugos uždavinio – saugoti mišką ir jo išteklius nuo teršimo, šiukšlinimo – įgyvendinimą vykdo būtent jos patikėjimo teise valdomuose valstybiniuose miškuose. Nagrinėjamu atveju VMU nėra patikėtinė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad neturi įstatyminės pareigos NŽT patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje sutvarkyti aptiktas atliekas pati arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, atlikti kitus reikalingus veiksmus. Būtent pareiškėja turi Žemės įstatymo 21 straipsnio 3, 4 punktuose, 12 punkte (galiojo iki 2023 m, sausio 3 d.), 32 straipsnio 3 dalies 16 punkte, Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, apimančias ir jos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės apsaugą nuo užteršimo atliekomis. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio, 28 straipsnio 7 dalies, Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, atsiliepimo 40 punkte nurodytų Vilniaus rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių nuostatų analizė leidžia teigti, kad, NŽT prireikus gali kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę dėl pagalbos organizuojant NŽT patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje rastų atliekų sutvarkymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nustatyta, kad atsakovas 2022 m. spalio 20 d. surašė Apžiūros aktą Nr. TVR-7175 (toliau – ir Apžiūros aktas). Apžiūros akte nurodoma, kad vykdant tarnybinę veiklą, pakartotinės apžiūros metu, apžiūrėta teritorija, esanti nesuformuotame žemės sklype, valstybinėje miško žemėje VĮ valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio, (duomenys neskelbtini) girininkijos 120 kvartalo 23 sklype (koordinatės LKS X:568391, Y:6068855), 120 kvartalo 18 sklype (koordinatės LKS X:568458, Y:6068902), 120 kvartalo 35 sklype ir nustatyta, kad organines ir mišrias atliekas nepašalintos (atliekų kiekis virš 5 m³). 120 kvartalo 35 sklype miško žemėje (toliau – ir Ginčo sklypai) pastatytas lauko tualetas (LKS koordinatės X:568516, Y:6068954) ir tvoros fragmentų likučiai (LKS koordinatės X:568462.94 Y:6068932.25) nepašalinti.

Departamentas 2022 m. lapkričio 3 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsniu, patikėjimo teise valdančiai, naudojančiai ir disponuojančiai valstybinio miško žeme NŽT, valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 120 kvartalo 23 sklype (koordinatės LKS X:568391, Y:6068855), 120 kvartalo 18 sklype (koordinatės LKS X:568458, Y:6068902), 120 kvartalo 35 sklype pašalinti organines ir mišrias atliekas, jas priduoti atliekų tvarkytojui ir pateikti tai įrodančius dokumentus, 120 kvartalo 35 sklype pašalinti lauko tualetą (LKS koordinatės X:568516, Y:6068954) ir tvoros fragmentų likučius (LKS koordinatės X:568462.94 Y:6068932.25). Nurodyta reikalavimus privaloma įvykdyti iki 2022 m. lapkričio 26 d.

NŽT, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, 2022 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 48SD-17419-(14.48.136 E.) kreipėsi į Departamentą, prašydama panaikinti Privalomąjį nurodymą.

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2022 m. lapkričio 15 d. skundą, Sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.

Pareiškėja, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu ir Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Privalomąjį nurodymą ir Sprendimą.

Byloje ginčas kilo dėl Privalomojo nurodymo ir Sprendimo, kuriuo Privalomasis nurodymas nebuvo panaikintas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėja, ginčydama administracinius aktus ir prašydama juos panaikinti nurodo, kad jie neteisėti, nes surašyti netinkamo subjekto atžvilgiu. Pareiškėjos teigimu, Privalomasis nurodymas turėjo būti surašytas ne NŽT, bet VMU, nes būtent VMU yra atsakinga už miškų (ir jų išteklių), neperduotų savivaldybėms, apsaugą nuo teršimo ir šiukšlinimo. Tiek atsakovas, tiek VMU su pareiškėjos argumentais nesutinka, nurodydami, kad būtent pareiškėja, kaip valstybinės žemės patikėtinė, yra atsakinga už nustatytų atliekų pašalinimą. VMU atkreipia dėmesį, kad ginčo sklypas yra pažymėtas kaip miško žemė, o ne kaip valstybinės reikšmės miškas, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu jai nėra perduotas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti bei nėra pareigos vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo byloje nėra, jog nagrinėjamu atveju valstybinės žemės, kurioje Apžiūros akto duomenimis rastos atliekos, patikėtinė yra NŽT.

Iš 2021 m. gruodžio 20 d. bei 2023 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų matyti, kad Ginčo sklypai pažymėti kaip miško žemė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ 1.1 papunktyje nustatyta, kad valstybės įmonėms miškų urėdijoms – valstybinės reikšmės miškuose, kurių plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2002, Nr. 54-2121) ir paskirstyti pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas (1–42 priedai) ir sąrašą (43 priedas), vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą – atkurti, prižiūrėti, saugoti miškus, racionaliai naudoti miškų išteklius ir prekiauti mediena bei miško ištekliais.

Valstybiniai miškai – valstybinės reikšmės miškai ir kiti valstybei nuosavybės teise priklausantys miškai (Miškų įstatymo 2 straipsnio 33 punktas). Miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės (Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 punktas). Miškų įstatymo 2 straipsnio 22 dalis nustato, kad Miškų urėdija – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą. Taigi, kaip pagrįstai VMU nurodo, Ginčo sklypai – pažymėti kaip miško žemė nėra perduoti patikėjimo teise VMU, ji jų nevaldo ir nevykdo kompleksinės miškų ūkio veiklos. Dar daugiau, šios minimos aplinkybės taip pat buvo konstatuotos ir įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-864-821/2022.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nustatyta, jog žemės valdytojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgijęs teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise.

Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte (ginčo metu galiojusi redakcija) įtvirtinta, jog valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) NŽT patikėjimo teise valdo visos Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Minėto straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta, kad esant atitinkamam poreikiui, Vyriausybės nustatyta tvarka NŽT vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, arba Vyriausybės nutarimu valstybinės žemės sklypai gali būti perduodami savivaldybėms patikėjimo teise. Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, jog Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos.

Teismas pažymi, jog pareiškėja teismui nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Ginčo sklypai būtų perduoti kitiems subjektams. Pažymėtina, jog pareiškėja skunde teismui neginčija, kad ji Ginčo sklypus valdo patikėjimo teise, tačiau teigia, kad NŽT įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityse, tačiau jokių ūkinių funkcijų neatlieka. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalis nustato, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. Žemės įstatymo 21 straipsnis nustato žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas, kurių 3 ir 4 punkte įtvirtinta, kad privalu racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius; įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė. Dar daugiau, Žemės įstatymo 21 straipsnio 12 punktas nustato pareiga laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų. Nuostatų 7.36. papunktis nustatė, kad NŽT atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas. Taigi, NŽT taip pat nustatyta ir pareiga laikytis kitų teisės aktų nuostatų bei atlikti ir kitas funkcijas.

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu.

Nustatyta, kad atsakovas, atlikęs tyrimą, negalėjo nustatyti atliekų savininko, todėl vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymo 21 straipsnio 4 punktu, pagrįstai sprendė, jog NŽT, kaip atlieku turėtoja, turi sutvarkyti atliekas, esančias jai patikėjimo teise priklausančiame sklype.

Turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti (CK 4.106 straipsnio 1 dalis). Šios teisės normos ir CK 4.109 str. 1 d. nuostatos įpareigoja patikėjimo teise valdantį valstybės turtą subjektą valdyti, naudoti jam perduotą turtą, juo disponuoti patikėtinio įstatuose (nuostatuose) ir jo veiklą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.

Sistemiškai įvertinus paminėtų teisės aktų nuostatas, sprendžiama, kad Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos taikomos ir pareiškėjai, todėl atsakovas pagrįstai surašė Privalomąjį nurodymą.

Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, jog Departamento surašytas Privalomasis nurodymas ir priimtas Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti. Atsakovas priimdamas skundžiamus aktus teisės aktų nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo jų naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamus aktus, nenustatyta, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsniu, 132–134 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.