- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-365-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29135-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB "Promano LIT", R. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-36648-535/2015 pagal pareiškėjos J. J. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB "Promano LIT", R. P., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja prašė panaikinti 2015-07-14 antstolės V. M. padėjėjos A. D. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 2 15 2015 07 14 17457, nustatyti trijų mėnesių iškeldinimo iš buto, esančio Subačiaus g. 17-3 Vilnius, terminą. Nurodė, kad 2015-07-14 raginimu antstolis ragina per 45 dienas nuo šio raginimo gavimo dienos išsikelti pareiškėją bei nepilnamečius vaikus iš išieškotojui UAB „Promano LIT“ priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), su atsakovams priklausančiais asmeniniais daiktais. Nurodė, kad toks trumpas antstolio duotas terminas išsikelti yra neproporcingai trumpas ir neprotingas, todėl turėtų būti pratęstas. Nurodė, kad per tris mėnesius planuoja išvykti į užsienį su vaikais.
Antstolis 2015-08-21 patvarkyme nurodė, kad pareiškėjos motyvai nesudaro pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą nei vienu pagrindu, kuriuos numato LR CPK 626-627 straipsniai. Antstolis neturi teisės savo iniciatyva sustabdyti vykdomąją bylą, nesant tam įstatymu numatyto pagrindo. Vilniaus apygardos teismas 2013-11-19 nutartyje Nr. 2A-2108-258/2013 nurodė, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Taip pat pažymėjo, kad vaiko interesų gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Nurodė, kad vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisiu gynimo principams. LR nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-19 nutartis civ. b. Nr. 2A-2108-258/2013). LR CPK 18 straipsnis aiškiai numato, kad įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-22 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos J. J. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų.
Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 659 straipsnio 2 dalį numatyta, kad, kai iškeldinama iš gyvenamosios patalpos, terminas įvykdyti sprendimą nustatomas ne trumpesnis kaip trisdešimt dienų ir ne ilgesnis kaip keturiasdešimt penkios dienos. Antstolė nustatė maksimalų terminą išsikelti pareiškėjai ir jos šeimai. Teismas sutiko su antstolės argumentu, kad pareiškėjos motyvai nesudaro pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą nei vienu pagrindu, kuriuos numato LR CPK 626-627 straipsniai, o antstolis neturi teisės savo iniciatyva sustabdyti vykdomąją bylą, nesant tam įstatymu numatyto pagrindo. Byloje esančių įrodymų visumos pagrindu teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti, pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl jį atmetė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja J. J. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2015-07-14 antstolės V. M. padėjėjos A. D. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 2 15 2015 07 14 17457, nustatyti trijų mėnesių iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-0111-1860:5506, terminą arba panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad teismas neišnagrinėjo pareiškėjos skundo objektyviai, visapusiškai ir nešališkai, o savo išvadas grindė aiškiai neteisingais ir klaidinančiais antstolio argumentais, o taip pat neteisingu teisės normų interpretavimu. Teismas neanalizavo jokių pareiškėjos argumentų, tačiau tik formaliai perrašė antstolio išdėstytus neteisingus ir klaidinančius argumentus, netgi nepastebėdamas, kad pareiškėja prašė panaikinti skundžiamą raginimą visai kitais pagrindais. Pareiškėja neprašė sustabdyti vykdomosios bylos, o prašė, kad būtų nustatytas protingas ir realiai pagrįstas terminas savanoriškai išsikeldinti iš gyvenamųjų patalpų, kuris, pareiškėjos nuomone, turėtų būti ne trumpesnis kaip trys mėnesiai. Teismas nepagrįstai nurodė ir kitą skundo atmetimo pagrindą, t.y. CPK 18 straipsnį. Pareiškėja neprašė leisti nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Teismas nepateikė motyvų dėl pareiškėjos argumentų, todėl nutartis yra nemotyvuota ir pareiškėja negali pateikti argumentų dėl teismo nutarties nepagrįstumo. Pareiškėja ilgesnio termino nustatymą grindžia nepilnamečių vaikų teise į būstą ir pareiškėjos galimybėmis išvykti į užsienio valstybę. Teismas privalėjo užtikrinti tiek vaiko teisių apsaugos, tiek privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „PROMANO LIT“ atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėja nuosavybės teises į turtą, iš kurio neišsikelia, prarado dar 2013-12-31, todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog ji neturėjo pakankamai laiko susirasti kitos gyvenamosios vietos sau ir savo nepilnamečiams vaikams. Akivaizdu, kad skundas yra pateiktas formaliai, tik siekiant sustabdyti vykdymo veiksmus, kadangi materialiąja prasme antstolės veiksmai visiškai atitinka įstatymą. CPK 627 straipsnyje aiškiai ir konkrečiai detalizuoti pagrindai, kada vykdymo veiksmai gali būti atidedami, tačiau pareiškėjos nepasitenkinimas nustatytu 45 dienų terminu nėra tarp sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindų. Antstolė pareiškėjos skundžiamu raginimu nepažeidė jokių teisės nuostatų, veikė pagal civilinio proceso kodekso nuostatas, maksimaliai užtikrindama skolininkės interesus, kadangi skolininkams suteikė maksimalų įstatymo numatytą 45 dienų terminą išsikeldinimui. Be to teismas sprendimu jau buvo atidėjęs sprendimo vykdymą 60 dienų terminui. Pareiškėjos prašymas nustatyti papildomą 3 mėnesių iškeldinimo terminą iš turto, negali būti išspręstas antstolio veiksmų teisėtumo vertinimo kontekste, kadangi teismas nagrinėdamas bylas dėl antstolio veiksmų sprendžia tik antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti, teisėtumą, o ne papildomus prašymus. Pareiškėja ne kartą buvo supažindinta su jos pareigomis užtikrinti nepilnamečių vaikų teisių į būstą, tačiau nepaisant įsiteisėjusiuose sprendimuose nurodytų argumentų, ji pateikė visiškai nepagrįstą skundą ir tokiu būdu piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis sustabdė įsiteisėjusio sprendimo vykdymą. Nutartyje yra aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kokiu pagrindu atmetamas pareiškėjos skundas, todėl pareiškėjos argumentai dėl nutarties nemotyvavimo atmestini.
Antstolė V. M. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutartį nepakeistą.
Nurodo, kad teismas aiškiai nurodė, kad pagrindo stabdyti vykdomosios bylos vykdymą nėra ir teismo sprendimas privalo būti vykdomas. Atsižvelgiant į CPK 659 straipsnio 2 dalies imperatyvią nuostatą antstolis neturi teisės nustatyti kitokį terminą, nei numato įstatymas. Antstolė 2015-07-14 raginime įvykdyti sprendimą nustatė maksimalų terminą išsikelti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-09-22 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-09-22 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Byloje nustatyta, kad apeliantė nesutinka su jai nustatytu antstolės 45 dienų terminu išsikelti iš gyvenamųjų patalpų. Pasak apeliantės, terminas yra neprotingas ir per trumpas išsikeldinti iš gyvenamųjų patalpų.
Teismo sprendimo įvykdymo terminus reglamentuoja CPK 659 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad kai iškeldinama iš gyvenamosios patalpos, terminas įvykdyti teismo sprendimą yra nustatomas ne trumpesnis kaip trisdešimt dienų ir ne ilgesnis kaip keturiasdešimt penkios dienos. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-16 sprendimas įsiteisėjo 2015-04-02 ir kad skolininkė nuo šios datos turėjo pakankamai laiko išsikelti iš užimamų patalpų dar iki priverstinio iškeldinimo, antstolė, skundžiamame raginime nustačiusi 45 dienų terminą pareiškėjai įvykdyti teismo sprendimą, minėtos CPK nuostatos nepažeidė, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Apeliantė nurodo, kad teismas nepateikė motyvų dėl jos išdėstytų argumentų, todėl esą nutartis yra nemotyvuota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Nagrinėjamuoju atveju, teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl esminio apeliantės skundo argumento dėl antstolės nustatyto 45 dienų termino, todėl nėra pagrindo konstatuoti procesinio sprendimo visiško nemotyvavimo ar esminio motyvų trūkumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai pasisakė dėl vykdomosios bylos sustabdymo (CPK 626-627 str.) ir įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 str.), kadangi apeliantė neprašė nei stabdyti vykdomosios bylos, nei nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus laiko nepagrįstais, kadangi apeliantė, reikšdama prašymus nustatyti ilgesnį, nei įstatyme numatytas, iškeldinimo terminą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti išieškojimą, siekė įsiteisėjusio sprendimo nevykdymo. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartis nors ir glausta, tačiau joje išdėstyti pagrindiniai argumentai, kodėl apeliantės skundas yra nepagrįstas.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Suinteresuotas asmuo UAB „PROMANO LIT“ pateikė įrodymus apie patirtas 203,24 EUR atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl suinteresuoto asmens UAB „PROMANO LIT“ naudai iš apeliantės J. J. priteisiamos 162,5 EUR dydžio atstovavimo išlaidos, atitinkamai netenkinant pareikšto prašymo visa apimtimi (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti UAB „PROMANO LIT“ naudai iš apeliantės J. J. 162,5 EUR dydžio atstovavimo išlaidas. Likusioje dalyje prašymo netenkinti.