- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- 1A-25-300/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00620-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- V. G.
- Advokatai
- Remigijus Bukėnas, Irina Petkienė
- Kategorijos
- 1.1.6.2Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Bukėno apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą paskirtos bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje.
Priteista UAB „B.T.S.“ naudai iš V. G. 100 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. G. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad neatliks pavedimo už du lėktuvo bilietus Odesa–Vilnius, kurių bendra vertė 418 eurų, gavęs elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) iš UAB „B.T.S.“ kelionių konsultanto M. R. banko sąskaitos numerį ir visus reikiamus pavedimui atlikti duomenis, 2018 m. rugpjūčio 10 d. 11.32 val. UAB „B.T.S.“ kelionių konsultantui M. R. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) atsiuntė fiktyvią 418 eurų sumos mokėjimo pavedimo kopiją, tačiau iš tikrųjų jokio bankinio pavedimo neatliko, o UAB „B.T.S.“ kelionių konsultantui M. R. patikėjus, kad pavedimas atliktas, į V. G. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) išsiuntė du lėktuvo bilietus Odesa–Vilnius, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „B.T.S.“ priklausantį turtą – 418 eurų vertės lėktuvo bilietus Odesa–Vilnius.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. ir jo gynėjo advokatas Remigijus Bukėnas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 38 straipsniu atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą bei baudžiamąją bylą nutraukti. Teismui atsisakius tenkinti šį reikalavimą, prašo atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsniu arba remiantis BK 61 straipsniu sušvelninti paskirtą bausmę.
2.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis po skundžiamo nuosprendžio priėmimo susitaikė su UAB „B.T.S.“, visiškai pripažįsta padaręs BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, labai gailisi, savanoriškai atlygino UAB „B.T.S.“ padarytą turtinę žalą ir susitarė atlyginti bendrovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, be to, pasižada nedaryti naujų nusikaltimų veikų. 2019 m. spalio 9 d. nuteistasis ir UAB „B.T.S.“ pasirašė susitaikymo protokolą, kuriame bendrovė pareiškė, kad nuteistajam visiškai atlyginus bendrovei padarytą 420 Eur dydžio turtinę žalą ir 484 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nebeturi jam jokių pretenzijų. UAB „B.T.S.“ sutinka ir neprieštarauja, kad nuteistasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Skunde pažymima, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltę neigė iš dalies, nes taip jam patarė pažįstami. Su advokatu nesikonsultavo, gynėjo neturėjo ir bylą nagrinėjant teisme, todėl padarė labai didelę klaidą. Šiuo metu supranta, jog pasielgė neteisingai bei klydo vertindamas savo veiksmus. Apeliantui, neturinčiam teisinio išpursimo, nebuvo žinoma, kad kaltės nepripažinus visiškai, negali būti sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Apelianto įsitikinimu, nėra jokių kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes jis nusikalto, būdamas anksčiau neteistas. Duomenų, kad būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, taip pat byloje nėra. Šiuo metu jis dirba, eina UAB „P.“ vadovo pareigas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Aplinkybė, kad nuteistasis savo noru atlygino turtinę žalą, leidžia pagrįstai manyti, kad jis nebedarys naujų nusikaltimų. Akivaizdu, kad pats baudžiamasis procesas leido nuteistajam kritiškai įvertinti savo veiksmus. Baudžiamasis procesas turėjo įtakos nuteistajam kaip auklėjamojo ir prevencinio pobūdžio priemonė.
2.2. Skunde teigiama, kad teismas, individualizuodamas ir skirdamas bausmę, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jų skaičių, nuteistojo asmenybę, nesivadovavo BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis, todėl paskyrė netinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Apelianto manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos mažareikšmiškumą, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių santykį (nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių), kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (pirmą kartą teisiamas), neturintis polinkio nusikalsti, paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Egzistuoja pagrindas kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo arba paskirti švelnesnę bausmę.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. G. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, kelia tik baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą.
Dėl BK 38 straipsnio taikymo
5. BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019, 20 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes toks prašymas buvo suformuotas tik apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojo proceso metu nuteistojo duotus parodymus, konstatuoja, kad V. G. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, nes jis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018, 16 punktas). Šiuo konkrečiu atveju nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, kad jis 2018 m. rugpjūčio 10 d. 11.32 val. UAB „B.T.S.“ kelionių konsultantui M. R. elektroniniu paštu nusiuntė bankinio pavedimo kopiją apie atliktą 418 Eur dydžio finansinę operaciją, bet iš tikrųjų pinigų nepervedė. Tačiau, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nuteistasis tam tikras aplinkybes interpretuoja subjektyviai ir taip siekia „neutralizuoti“ savo nusikalstamus veiksmus, t. y. siekė pasiteisinti, kodėl bankinis pavedimas nebuvo atliktas (manė, kad areštas jo banko sąskaitoms jau panaikintas), kodėl ilgą laiko tarpą vengė bendravimo su civiline ieškove, jos darbuotojais (Odesoje nebuvo ryšio, vėliau išvyko į Didžiąją Britaniją, prašė draugo atlikti pavedimą, bet šis jo neatliko, po to parado mobiliojo ryšio telefoną). Visa tai rodo, kad nuteistasis nepripažino BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės sudėties požymio – apgaulės, neigė tyčią (siekį apgaule įgyti svetimą turtą – 418 eurų vertės bilietus į Odesą), nesiekė duoti teisingus parodymus apie įvykio aplinkybes, o siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės keldamas naujas įvykio versijas. Nuteistajam nepripažinus padarius nusikalstamą veiką, nėra vienos iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, įtvirtintų BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl prašymas V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį atmestinas.
Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį
7. Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo nustatytas BK 37 straipsnyje, pagal kurį nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taikant šias nuostatas, kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai veika, turinti konkretaus nusikaltimo sudėties požymius, iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus tokios žalos atsiradimo pavojaus, ji vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinė. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-648/2019, 24 punktas). Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (iš lot. konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016, 2K-169-689/2018).
8. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl nuteistojo padaryta nusikalstama veika turėtų būti pripažinta mažareikšme, tokių aplinkybių nenurodė ir nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei pagal objektyviuosius kriterijus (nepadaryta reikšminga žala įstatymo saugomoms vertybėms, turtinė žala atlyginta), nei pagal subjektyviuosius kriterijus (atsižvelgiant į kaltininko tyčios kryptingumą, motyvus ir pan.), V. G. veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė, todėl prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį atmestinas.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
10. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį – padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), į kaltės formą (tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: anksčiau neteistas, dirbantis. Pirmosios instancijos teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad V. G. atlygino turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visumos šių aplinkybių pagrindu už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas V. G. skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo terminą numatydamas artimą šios bausmės rūšies minimumui. Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės apribojimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.
11. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant V. G. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, bausmė paskirta laikantis BK 61 straipsnio nuostatų. Paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Bukėno apeliacinį skundą.