Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00157-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.8.; 3.3.1.13.; 3.4.2.5.; 3.4.2.8.

2016 m. spalio 7 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rafesa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1062-459/2016, kuria netenkintas skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorių komiteto susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“ (toliau – BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“) iškėlė bankroto bylą, administratore paskyrė UAB ,,Restrus“. Teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi, kuri buvo priimta rašytinio proceso tvarka, patenkino BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ bankroto administratorės 2013 m. birželio 7 d. prašymą ir patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą bendrai 17 063 336,46 Eur (58 916 288,13 Lt) sumai, iš jų 11 584,80 Eur (0,068 proc.) – kreditorės UAB ,,Rafesa“, 4 838,02 Eur (0,028 proc.) – kreditoriaus M. J.. Tarp pirmąja eile tenkintinų 146 kreditorių, kurių reikalavimų bendra suma sudarė 1 244 616,84 Eur (4 297 413,03 Lt), buvo patvirtintas bankroto administratorės neginčytas kreditorės UAB ,,Valdinga“ 557 430,51 Eur (1 924 696,05 Lt) finansinis reikalavimas, grindžiamas reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pagrindu iš buvusių BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ darbuotojų supirktais reikalavimais (nesumokėtas darbo užmokestis) (bankroto byla Nr. B2-36-479/2016). Ši teismo nutartis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta.Įmonės kreditoriai UAB „Rafesa“ ir M. J. 2016 m. sausio 11 d. pateikė teismui skundą dėl 2015 m. liepos 9 d. BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorių komiteto nutarimo antrojo darbotvarkės klausimo, kuriuo patvirtinta bankroto administratorės ataskaitą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. birželio 30 d. ir tokiu būdu pritarta jos sprendimui iš dalies patenkinant kreditorės UAB „Kamineros grupė“ finansinį reikalavimą pirmajame etape pirmąja eile sumokėti jai apie 462 000 Eur, kurį sudaro vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką skola. Kreditoriai prašė panaikinti šį nutarimą, įpareigoti įmonės bankroto administratorę grąžinti pirmajame reikalavimų tenkinimo etape nepagrįstai šiai bendrovei išmokėtas lėšas. Mano, kad dėl tokio neteisėto ir nepagrįsto bankroto administratorės sprendimo buvo padaryta žala kitiems BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreditoriams, kurių reikalavimai būtų tenkinami vėlesne eile. Teigia, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 straipsnio 1 dalis nenumato reikalavimų, kuriuos sudaro vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, tenkinimo pirmąja eile.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi kreditorių UAB ,,Rafesa“ ir M. J. skundus atmetė.Teismas nustatė, kad teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla; kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi įmonės bankroto administratore paskyrė UAB ,,Restrus“; kad teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas, kuris vėliau buvo patikslintas; kad 2014 m. kovo 31 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinis kreditorė UAB ,,Valdinga“ perleido savo reikalavimo teisę naujajai kreditorei UAB ,,Kamineros grupė“; kad 2014 m. gegužės 9 d. sutartimi Garantinis fondas patvirtino, jog UAB ,,Valdinga“ turi teisę gauti Garantinio fondo išmoką, susijusią su perimtais darbuotojų kreditoriniais reikalavimais; kad teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtinti patikslinti pirmosios eilės kreditorių reikalavimai; kad Įmonių bankroto valdymo departamentas (toliau – Departamentas) pateikė išvadą; kad išvadoje nurodė, jog reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką turi būti tenkinamas pirmąja eile pirmajame etapu; kad teismo nutartis patvirtinti šį reikalavimą įsiteisėjo 2015 m. birželio 16 d. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad bankroto administratorės sprendimas pirmąja eile pirmajame etape UAB ,,Kamineros grupė“ išmokėti 404 418,27 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką skolą priimtas įsitesėjusios teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties pagrindu, todėl atmetė kaip nepagrįstus kreditorių argumentus, kad tokiu būdu pažeistos ĮBĮ 35 straipsnio nuostatos. Teismas taip pat pažymėjo, kad skundžiamo kreditorių komiteto nutarimo panaikinimas nesukeltų kreditorių siekiamų teisinių padarinių. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pagrindo vadovautis kreditorių nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2014 išaiškinimais nagrinėjamu atveju nėra, nes skiriasi minėtosios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi, kasacinės instancijos teismas nekvalifikavo vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką instituto ĮBĮ nuostatų dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos kontekste – nevertino ar jos pagal savo pobūdį priskirtinos palūkanoms ir netesyboms ir kuriame etape turi būti tenkinamos. Dėl nurodytų priežasčių teismas kreditorių skundus atsisakė tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Kreditorė UAB ,,Rafesa“ atskirajame skunde prašo panaikinti teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti kreditorių komiteto 2015 m. liepos 9 d. nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, įpareigoti bankroto administratorę sugrąžinti bankrutuojančiai įmonei nepagrįstai pirmajame reikalavimų tenkinimo etape išmokėtas vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumas. Pateikia tokius argumentus:Teismas klaidingai aiškina aplinkybę, kad 2014 m. gegužės 9 d. Garantinio fondo lėšų pervedimo sutartis patvirtina, jog UAB ,,Kamineros grupė“ turi teisę gauti Garantinio fondo išmoką, nes ji buvo sudaryta tik dėl pagrindinės darbuotojams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, apie vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką mokėjimą joje nepasisakyta. Klaidinga teismo išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis lėmė bankroto administratorės pareigą išmokėti šias sumas, nes kreditorių sąrašas ir jų reikalavimų dydis nuolat keitėsi, bankroto administratorė nesutikdama su tokia reikalavimų tenkinimo tvarka galėtų kreiptis dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo, patvirtintas reikalavimas neužkerta kelio ginčyti pažeistas kreditorių teises ir interesus. Teismas rėmėsi Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos išvada, kuri priimta dėl kitos kreditorės reikalavimo, kurį skirtingai nei UAB ,,Kamineros grupė“ atveju, įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir vykdomuoju raštu patvirtino teismas. Neteisėta teismo išvada, kad skundo patenkinimas nesukeltų kreditorių siekiamų teisinių padarinių, nes patenkinus ieškinį bankroto administratorė turėtų kreiptis į teismą dėl teismo 2015 m. birželio 20 d. nutartimi nustatytų aplinkybių patikslinimo, o vėliau ir į asmenis, neteisėtai gavusius šias sumas, dėl pinigų grąžinimo. Nepagrįsta teismo išvada, kad nagrinėjamos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-327/2014 ratio decidendi skiriasi, nes šioje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį teisinio instituto esme ir kilme yra bendro pobūdžio. Kreditorė UAB ,,Kamineros grupė“ galėjo perimti iš bankrutuojančios įmonės darbuotojų tik reikalavimus, susijusius su neišmokėto darbo užmokesčio skola.

Atsakovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad šios ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-327/2014 ratio decidendi sutampa, nes teismas nekvalifikavo vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką instituto ĮBĮ nuostatų dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos kontekste – nevertino ar šios išmokos priskirtinos palūkanoms ir netesyboms, kuriame etape turi būti tenkinamos. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas neprivalėjo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi, joje nustatytoms aplinkybėmis, nes ši nutartis yra priimta šios įmonės bankroto byloje, ji įsiteisėjusi ir privaloma tiek teismui, tiek proceso dalyviams (CPK 18 straipsnis). Teismas pagrįstai vadovavosi Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos išvada bei sprendimu, kuriuose konstatuota, kad vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką bankroto procese nėra kvalifikuotinas kaip netesybos CPK prasme, todėl turi ir gali būti dengiamas pirmąja eile pirmajame etape. Teismas teisingai nurodė, kad ĮBĮ nuostatos tiesiogiai nesieja jokių teisinių padarinių su administratorės ataskaitos patvirtinimu. Administratorės ataskaitos trūkumai neįrodyti.

Kreditorė UAB „Kamineros grupė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad nagrinėjimai bylai neturi reikšmės Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartyje nustatytos aplinkybės, nes įsiteisėjusi nutartis tiek teismui, tiek bylos šalims yra privaloma. Pirmosios instancijos teismas negali savo iniciatyva panaikinti įsiteisėjusios teismo nutarties ar tas pačias aplinkybes kitoje byloje aiškinti kitaip. Kreditorinis reikalavimas gali būti tikslinamas tik tam esant teisiniam pagrindui. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas negalėjo vadovautis Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos išvada, nes visų pirmos eilės kreditorių reikalavimai teisine prasme yra lygiaverčiai, todėl kreditorės R. A. reikalavimas negali būti išskirtas iš kitų. Vienintelis realus teisinis padarinys, kurį gali sukelti administratorės ataskaitos nepatvirtinimas, yra pačios administratorės atstatydinimas. Nė viename iš savo procesinių dokumentų apeliantė nenurodė ataskaitos trūkumų. Pagrįsti teismo argumentai, kad šios ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-327/2014 ratio decidendi skiriasi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nepatenkino atsakovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorių UAB ,,Rafesa“ ir M. J. skundo panaikinti dalį 2015 m. liepos 9 d. kreditorių komiteto nutarimo antru darbotvarkės klausimu dėl patvirtinimo dalies bankroto administratorės ataskaitos, kurioje numatyta pirmame etape patenkinti pirmąja eile tenkintino kreditorės UAB ,,Kamineros grupė“ finansinio reikalavimo dalį, kurią sudaro 404 418,27 Eur vidutinio darbo užmokesčio, paskaičiuoto už laiką, per kurį buvo uždelsta atsiskaityti su darbuotojais, ir jam sumokėti šias lėšas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės skundu, pažymi, kad juo siekiama panaikinti pirmiau nurodytą dalį atsakovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorių komiteto nutarimo antru darbotvarkės klausimu, tačiau tokiu būdu iš esmės ginčijant kreditorės UAB ,,Kamineros grupė“ teisę gauti minėto finansinio reikalavimo patenkinimą pirmajame etape, tiek iš viso – pirmąja eile.Nesutikdama su teismo išvada, kad nėra pagrindo panaikinti minėtą susirinkimo nutarimą, kaip jau minėta šioje nutartyje pirmiau, apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos išvada, nes ji pateikta ne dėl šio kreditoriaus reikalavimo; neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2014 m. gegužės 9 d. Garantinio fondo lėšų pervedimo sutartis sudaryta tik dėl finansinių reikalavimų, kuriuos sudaro pagrindinė darbuotojams neišmokėto darbo užmokesčio dalis; neįvertino aplinkybės, kad patenkinus skundą išmokėti pinigai turėtų būti grąžinti bankrutuojančiai įmonei, todėl be pagrindo spręsta, jog netgi patenkinus jo skundą nekiltų teisiniai padariniai; be pagrindo nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais dėl vidutinio darbo užmokesčio, paskaičiuoto už laiką, per kurį buvo uždelsta atsiskaityti, teisinį kvalifikavimą (civilinė byla Nr. 3K-3-327/2014). Teisėjų kolegija, prieš pradėdama nagrinėti paminėtus atskirojo skundo argumentus bei aplinkybes, susijusias su reikalavimo teisių perleidimu, mano, kad tikslinga pirmiausia paminėti šiai bylai aktualias faktines aplinkybes. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėjai V. R., UAB „IREC Klaipėda“, UAB „Gargždų geležinkelis“, UAB „Inkaso“, K. S., A. U., A. B., Midona A. G., VSDFV Klaipėdos skyrius, V. M., K. S., T. B., R. D., J. A., N. Š., A. Š., VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, A. J., V. P., UAB „FA Rationis“, A. A., R. A., UAB „Logista“ 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl bankroto bylos UAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ iškėlimo.Klaipėdos apygardos teismo 2011 m sausio 28 d. nutartimi buvo atidėtas nagrinėjimas klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo iki tol, kol bus išspręstas kitoje byloje nagrinėjamas klausimas dėl šios įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartimi UAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB ,,Valeksa“. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ bankroto administratore paskirta UAB „Valeksa“, panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – bankroto administratore paskyrė UAB „Restrus“ (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1988/2013) (Klaipėdos apygardos teismo bankroto civilinė byla Nr. B2-36-479/2016). UAB ,,Valdinga“ laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. liepos 22 d. iš 31 darbuotojo nusipirko reikalavimo teisę į darbdavio – atsakovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“, jiems nesumokėtą darbo užmokestį bei į ,,prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (baudas, delspinigius, palūkanas, vidutinį darbo užmokestį)“. Sutartyse nurodyta tik darbo užmokesčio skola bei kaina, už kurią įsigyjama visa reikalavimo teisė. Tokiu būdu UAB ,,Valdinga“ už 57 448,97 Eur (198 359,81 Lt) iš viso įsigijo reikalavimo teisę į 146 147,78 Eur (504 619,06 Lt), bei neįvardintą sumą su darbo užmokesčiu susijusių išmokų (skolininkui taikytinų sankcijų) (t. 1, b. l. 149).Teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorius bei jų reikalavimus, tarp jų pirmos eilės UAB ,,Valdinga“ 557 430,51 Eur (1 924 696,05 Lt) reikalavimą. UAB ,,Valdinga“ ir UAB ,,Kamineros grupė“ 2014 m. kovo 31 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pirmoji perleido naujajam kreditoriui UAB ,,Kamineros grupė“ 557 430,51 Eur (1 924 696,05 Lt) reikalavimo teisę į skolininkę BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“, kurią sudarė: jau minėta darbo užmokesčio skola – 146 147,78 Eur (504 619,06 Lt), o taip pat jau paskaičiuoti su tuo susiję reikalavimai – 6 864,47 Eur (23 701,64 Lt) delspinigiai už pavėluotą su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą, 404 418,27 Eur (1 396 375,39 Lt) vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (t. 1, b. l. 146-149).Teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi (t. 1, b. l. 153-154) išnagrinėjo UAB ,,Kamineros grupė“ 2014 m. gegužės 19 d. prašymą pakeisti BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pradinę kreditorę UAB ,,Valdinga“ jos teisių perėmėja UAB „Kamineros grupė“ su pirmąja eile tenkintinu 557 430,52 Eur (1 924 696,09 Lt) dydžio reikalavimu. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos ir atsakovė, atstovaujama bankroto administratorės UAB ,,Restrus“, 2014 m. gegužės 9 d. sudarė garantinio fondo lėšų pervedimo sutartį, pagal kurią šis departamentas įsipareigojo organizuoti 205 804,17 Eur (710 600,63 Lt) pervedimą į atsakovės atidarytą banko sąskaitą, o bankroto administratorė įsipareigojo šias lėšas išmokėti nurodytiems darbuotojams (bankroto bylos t. 2, b. l. 46-49). Teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi (t. 1, b. l. 7-8) įvertinęs tai, kad atsakovės pirmos eilės kreditoriams iš Garantinio fondo lėšų buvo išmokėta 205 578,09 Eur (709 820,04 Lt), kad pirmosios eilės kreditorių reikalavimų dalis taip pat buvo padengta iš įmonėje sukauptų lėšų – patikslino šios eilės kreditorių reikalavimus ir, be kita ko, nustatė, kad pirmąja eile tenkintinas kreditorės UAB ,,Kamineros grupė“ finansinis reikalavimas yra 411 282,74 Eur (1 420 077,03 Lt) ir jį sudaro delspinigiai bei vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi (t. 1, b. l. 52), atsižvelgęs į šioje bankroto byloje Įmonių bankroto valdymo departamento pateiktą išvadą dėl administratorės UAB ,,Restrus“ veiksmų (t. 1, b. l. 60-64), pagal kurią reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką turi būti tenkinami pirmąja eile bei pirmajame etape, – patikslino pirmosios eilės kreditorių finansinius reikalavimus, kartu nustatydamas, kokia jų dalis tenkintina pirmajame bei antrajame etapuose. Šioje teismo nutartyje kreditorių reikalavimai, kuriuos sudaro vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, be kitų, taip pat ir UAB „Kamineros grupė“ reikalavimas, įtraukti į pirmajame etape tenkintinus (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-36-479/2016). BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorių komitetas 2015 m. liepos 9 d. vykusiame susirinkime antru darbotvarkės klausimu patvirtino bankroto administratorės ataskaitą (už – 3, prieš – 1, susilaikė – 0), kuria, be kita ko, įtvirtintas bankroto administratorės sprendimas patenkinti kreditorės UAB „Kamineros grupė“ pirmąja eile tenkintino finansinio reikalavimo dalį, kurią sudaro vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką – pirmajame etape, o dalį, kurią sudaro paskaičiuoti delspinigiai – antrajame etape (t. 1, b. l. 9-10; t. 2, b. l. 27-30). Bankroto administratorė 2015 m. rugsėjo 15 d. kreditorei UAB ,,Kamineros grupė“ atlygino dalį – 404 418,27 Eur (1 396 375,40 Lt) finansinio reikalavimo, kurią sudarė vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (t. 3, b. l. 59).

Dėl atskirojo skundo argumentų

Kaip yra žinoma, bankroto bylose, kaip susijusiose su viešojo intereso apsauga, teismas turi būti daug aktyvesnis, nei kitų kategorijų bylose, nes jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005). Dėl to teisėjų kolegija, turėdama omenyje tai, kad apeliantė, be kita ko, kelia klausimą dėl UAB „Kamineros grupė“ finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš vidutinio darbo užmokesčio už delsimą atskaityti, tenkinimo pirmąja eile ir jo teisės iš Garantinio fondo lėšų gauti tokios finansinio reikalavimo dalies patenkinimą, – sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra būtina pasisakyti dėl juridinio asmens, perėmusio iš darbuotojų teisę reikalauti iš bankrutuojančio darbdavio ne tik nesumokėtą darbo užmokestį, bet taip pat ir su darbo užmokesčiu susijusias išmokas – vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, kurios dengiamos iš Garantinio fondo. Kaip minėta, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorių komiteto 2015 m. liepos 9 d. nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu dalis, kurioje patvirtinus 2015 m. sausio 9 d. – 2015 m. birželio 30 d. administratorės veiklos ataskaitą taip pat buvo patvirtintas bankroto administratorės sprendimas aukščiau nurodytu būdu patenkinti kreditorės UAB „Kamineros grupė“ pirmąja eile tenkintiną finansinį reikalavimą, – yra teisėta ir nepažeidžia kitų kreditorių teisių. Šiuo klausimu teisėjų kolegija visų pirma pažymi tai, kad pagal CK kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis); pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės; reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis (CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalys); draudimai perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo (CK 6.102 straipsnis) arba sutarties; įstatymas kreditoriui draudžia perleisti reikalavimą, be kita ko, šiais atvejais: be skolininko sutikimo, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis); reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis); reikalavimą, kuris neatskiriamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.) (CK 6.102 straipsnio 3 dalis). Antra, pagal ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalį įmonės bankroto proceso metu vieno kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta ĮBĮ 35 straipsnyje, nesikeičia. Pagal ĮBĮ 35 straipsnio 1 ir 2 dalis kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile, be kita ko, yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais. Trečia, pagal DK 141 straipsnį darbdavys yra įpareigotas visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais, ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Tuo atveju, jeigu uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, jam sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Ketvirta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pasibaigus darbo sutarčiai neišnyksta jos šalių teisės ir pareigos, atsiradusios, bet neįvykdytos sutarties galiojimo metu, pavyzdžiui, darbo sutarties šalies pareiga atlyginti kitai šaliai padarytą žalą, darbdavio pareiga išmokėti darbuotojui darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-112/2014); kad DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija, kuri, nepaisant to, jog jos dydis susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu, nėra darbo užmokestis ir, remiantis sisteminiu DK normų aiškinimu bei atsižvelgiant į šios išmokos teisinę prigimtį, negali būti prilyginama darbo užmokesčiui. Darbo užmokesčiui gali būti prilyginamos tokios išmokos, į kurias darbuojas įgyja teisę dėl atlikto darbo, o ne tokios, į kurias teisę įgyja dėl darbdavio padaryto pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-327/2014).Penkta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens, kuriam darbuotojas cesijos sutartimi perleido savo reikalavimo teisę į darbdavį, teisės gauti lėšas iš Garantinio fondo yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį, kai darbuotojas savo iš darbo santykių kylantį ir galiojantį reikalavimą į neišmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas perleidžia cesijos sutartimi trečiajam, fiziniam arba juridiniam, asmeniui, tai šiam asmeniui – reikalavimo teisės įgijėjui pereina ir teisė pagal GFĮ nuostatas gauti lėšas iš Garantinio fondo; kad GFĮ nuostatos, jog lėšos iš Garantinio fondo skiriamos išmokoms bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams, rodo ne konkretų išmoką turintį teisę gauti subjektą, bet kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrindiniam skolininkui – bankrutuojančiam (bankrutavusiam) juridiniam asmeniui kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-672/2013). Nagrinėjamu atveju, bankroto administratorė teismui pateikė Reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kurias atsakovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ darbuotojai sudarė su UAB ,,Valdinga“ (vėlesnis kreditorius – UAB ,,Kamineros grupė“). Iš minimų sutarčių matyti, kad darbuotojai šiam juridiniam asmeniui atlygintinai perleido tiek reikalavimo teisę į jiems nesumokėtą darbo užmokestį, tiek į ,,prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (baudas, delspinigius, palūkanas, vidutinį darbo užmokestį)“. Bankroto administratorės pateiktos 2013 m. rugpjūčio 18 d. pažymos (t. 4, b. l. 1) duomenys rodo, kad UAB ,,Valdinga“, teikdama aukščiau šioje nutartyje nurodytą 557 430,52 Eur (1 924 696,09 Lt) finansinį reikalavimą šioje bankroto byloje, be nesumokėto darbo užmokesčio, į jį įtraukė ir delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo reikalavimų įsigijimo dienos iki bankroto bylos iškėlimo, o taip pat vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, apskaičiuotą – nuo darbuotojų atleidimo dienos iki bankroto bylos iškėlimo (žr. lentelės 6, 10 stulpelius). Kaip žinoma, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą kreditoriai bankrutuojančiai bendrovei turi teisę teikti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo, pagal 7 dalies 3 punktą, iškėlus tokią bylą nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, o ĮBĮ 35 straipsnio 1 ir 2 dalis kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile, be kita ko, yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais.Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga ir vadovaudamasi šios nutarties 32-36 punktuose išdėstytomis įstatymų normomis bei teismų praktikos išaiškinimais, sprendžia, kad atmestini apeliantės argumentai, susiję su finansinio reikalavimo, kurį sudaro vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, tenkinimu ne pirmąja eile. Iš tiesų, DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija nėra darbo užmokestis ir negali būti jam prilyginama. Tačiau nagrinėjamu atveju tokių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarka yra reglamentuota minėto specialiojo įstatymo ĮBĮ 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse vienareikšmiai nurodant, kad tokiu būdu yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taigi – su darbo užmokesčiu (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu atmestini atskirojo skundo argumentai dėl šios finansinio reikalavimo dalies tenkinimo ne pirmąja eile, taip pat ir iš Garantinio fondo lėšų.Teisėjų kolegija, tuo remdamasi, taip pat atmeta apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartyje pateikti išaiškinimai netaikytini, nes skiriasi šio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-327/2014 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi. Kaip minėta, apeliantė nurodo, kad kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį yra bendro pobūdžio, todėl taikytini taip pat ir bankroto byloje, sprendžiant dėl finansinių reikalavimų, grindžiamų tokia skola, tenkinimo tvarkos (ĮBĮ 35 straipsnis). Tačiau turint omenyje ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalies nuostatas ir minėtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-672/2013), netgi sutinkant su apeliante, kad jos minimoje kasacinio teismo nutartyje yra pateikiami bendro pobūdžio išaiškinimai, jie šiuo atveju negali būti taikomi dėl skirtingo bylų ratio decidendi (CPK 3 straipsnis).Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos argumentus, šioje nutartyje be pagrindo rėmėsi aukščiau jau paminėta Departamento išvada, nes ši buvo pateikta dėl kitos kreditorės – fizinio asmens, buvusios darbuotojos – reikalavimo. Iš tiesų, išvada, kad remiantis DK 141 straipsnio 3 dalimi vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką yra susijęs su darbo santykiais, todėl tuo grindžiami finansiniai reikalavimai tenkinami pirmajame etape, pateikta šioje bankroto byloje dėl kito asmens finansinio reikalavimo, tačiau ji atitinka tiek aukščiau minėtų įstatymų, tiek ir teismų praktikos nuostatas (CPK 185 straipsnis). Pirmiau buvo minėta, kad apeliantė UAB ,,Rafesa“ skunde tvirtina, jog pradiniai atsakovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ kreditoriai jų teisių perėmėjai UAB ,,Valdinga“ perleido reikalavimą vien tik į darbo užmokesčio skolą. Tačiau, tiek ne kartą minėtų sutarčių sąlygos, kad darbuotojai šiam juridiniam asmeniui atlygintinai perleido tiek reikalavimo teisę į jiems nesumokėtą darbo užmokestį, tiek į ,,prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (baudas, delspinigius, palūkanas, vidutinį darbo užmokestį)“ (Sutarčių 1.2 punktas) (t. 3 b. l. 121-213), tiek ir cituotos kasacinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties nuostatos, be kita ko, ir apie tai, kad pradinis kreditorius naujajam kreditoriui gali perleisti taip pat ir visus kitus reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių, jeigu tokių yra arba atsirastų ateityje, įskaitant teisę reikalauti kompensacijų, baudų, delspinigių ir kt., – paneigia šiuos apeliantės argumentus (CPK 185 str.). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad taip pat yra būtina papildomai pasisakyti dėl šioje byloje nustatytų faktų, kurie rodo, jog atsakovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ 31 darbuotojo reikalavimo teisės į 504 619, 06 Lt darbo užmokesčio skolą, o taip pat į visas su darbo teisiniais santykiais susijusias neįvardinto dydžio išmokas, minėtomis sutartimis, sudarytomis per laikotarpį nuo 2013-05-31 iki 2013-07-22, buvo įsigytos už 198 359,81 Lt (57 448,97 Eur). Tuo tarpu 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarčiai dėl šios bankroto bylos iškėlimo (šis procesas tęsėsi nuo 2010 m.), jau 2013-08-18 kreditorius nustatė, kad vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti, o taip pat ir delspinigių skolos bendra suma sudaro 411 282,74 Eur (1 420 076,90 Lt). Tuo remiantis buvo pateiktas bei teismo patvirtintas 557 430,51 Eur (1 924 696,05 Lt) dydžio reikalavimas. Taip pat buvo minėta, kad Garantinio fondo bei pačios bendrovės lėšomis yra patenkintas iš esmės visas kreditorės UAB ,,Kamineros grupė“ finansinis reikalavimas – pagal bylos duomenis nepatenkinta 6 864,47 Eur jo dalis. Šie sandoriai sudaryti tarp privačių asmenų, yra galiojantys, reikalavimų dėl jų pripažinimo negaliojančiais nėra pareikšta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti ar jie buvo sąžiningi darbuotojų atžvilgiu – sudaryti jiems atskleidus visas esmines aplinkybes, faktus, susijusius su jų finansinių reikalavimų patenkinimo galimybėmis, ar sandoriai sudaryti nepažeidžiant CK 6.101 straipsnio 1 dalies, 1.5 straipsnio 1 dalies nuostatų.Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, kuria atmestas kreditorės UAB ,,Rafesa“ skundas dėl BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorių komiteto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu dalies, kuria pritarta bankroto administratorės ataskaitos daliai – sprendimui išmokėti pirmosios eilės kreditorei UAB ,,Kamineros grupė“ pirmame etape 404 418,27 Eur reikalavimo dalį, kurią sudaro vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, o antrame etape kitą dalį – 6 864,47 Eur, kurią sudaro paskaičiuoti delspinigiai (ĮBĮ 13, 35 straipsniai, CPK 330 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė pareiškėjų reikalavimą įpareigoti bankroto administratorę sugrąžinti bankrutuojančiai įmonei nepagrįstai UAB ,,Kamineros grupė“ sumokėtą vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką, nes toks klausimas spręstinas įmonės kreditorių susirinkime / kreditorių komitete (ĮBĮ 25 straipsnio 2 dalis). Todėl atitinkami atskirojo skundo argumentai taip pat atmetami šią teismo nutarties dalį paliekant nepakeistą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.