Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2-1062-459/2016

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-04-20
Bylos Nr.: 2-1062-459/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00157-2016-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimonda Andrulienė
Ieškovas: UAB „Rafesa“
Atsakovas: UAB „Klaipėdos hidrotechnika“
Trečiasis asmuo: UAB „Kamineros grupė“

Civilinė byla Nr. 2-1062-459/2016(Proceso Nr. 2-57-3-00157-2016-9)Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.4.2.5; 3.4.2.8; 3.1.9

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Rafesa“ atstovui advokato padėjėjui V. B., atsakovės UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atstovams - administratorės UAB „Restrus“ atstovui įgaliotam asmeniui V. U. ir advokato padėjėjui K. D., trečiojo asmens UAB „Kamineros grupė“ atstovui advokatui V. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bendraieškių UAB „Rafesa“ ir M. J. skundus atsakovei BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“, trečiajam asmeniui UAB „Kamineros grupė“ dėl kreditorių komiteto sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorė UAB „Rafesa“ pateikė ieškinį (skundą), jame prašė panaikinti 2015-07-09 BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorių komiteto nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu patvirtinti bankroto administratorės ataskaitą; įpareigoti BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ bankroto administratorę UAB „Restrus“ sugrąžinti nepagrįstai pirmajame reikalavimų tenkinimo etape išmokėtas vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumas. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ iškelta bankroto byla, 2014-12-03 nutartimi patvirtintas 40 000 Lt dydžio UAB „Rafesa“ kreditinis reikalavimas. BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorių komitetas 2015-07-09 antruoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą patvirtinti bankroto administratorės ataskaitą. Ieškovės žiniomis, ataskaitoje yra įtvirtintas bankroto administratorės sprendimas išmokėti kreditorių komiteto narei UAB „Kamineros grupė“, kuri perėmė iš UAB „Valdinga“ supirktus iš buvusių bendrovės darbuotojų reikalavimus į darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimą, apie 462 000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką I-ajame etape pirmąja eile. Mano, kad dėl tokio neteisėto ir nepagrįsto bankroto administratorės sprendimo kitiems BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreditoriams, kurių reikalavimai būtų tenkinami vėlesne eile, buvo padaryta didelės vertės žala. ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais etc. Vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką reikalavimų tenkinimas pirmąja eile nenumatytas, priešingai – pirmąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, o taip pat šiuo klausimu suformuotą Aukščiausiojo Teismo praktiką, akivaizdu, jog bankroto administratorė, priėmusi sprendimą išmokėti kreditorių komiteto narei UAB „Kamineros grupė“ apie 462 000 Lt I-ajame etape, pažeidė ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas ir padarė žalą kitiems kreditoriams. Posėdžio metu ieškovės atstovas prašė skundą tenkinti.

Ieškovas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorius M. J. pateikė skundą, kuriame prašo tenkinti UAB „Rafesa“ ieškinį ir panaikinti 2015-07-09 BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorių komiteto nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu patvirtinti bankroto administratorės ataskaitą. Nurodo, jog kreditorių komiteto 2015-07-09 nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo legalizuotas bankroto administratorės sprendimas išmokėti UAB „Kamineros grupė“, perėmusiai iš UAB „Valdinga“ supirktus iš buvusių bendrovės darbuotojų reikalavimus į vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumas jau I-ajame etape pirmąja eile, yra akivaizdžiai neteisėtas ir turi būti panaikintas. Kreditorius sutinka su ieškovės argumentu, jog vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką išmokėjimas yra sankcija ir pagal savo esmę nėra darbo užmokestis, todėl reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką išmokėjimo tenkinimas I-ąja eile nenumatytas. Į teismo posėdį M. J. neatvyko, apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą atsakovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Restrus“, prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos pozicija, nes pagal dabartinį teisinį reglamentavimą ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie LR ūkio ministerijos išvadą, vidutinis darbo užmokestis bankroto procese nekvalifikuotinas kaip netesybos. Vidutinis darbo užmokestis yra kompensacinis mechanizmas, kuriuo kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, todėl toks reikalavimas tenkintinas pirmąja eile pirmuoju etapu. Klaipėdos apygardos teismas 2015-06-02 nutartimi pagal atsakovės administratorės pateiktą prašymą ir atsižvelgdamas į Įmonių bankroto valdymo departamento prie LR ūkio ministerijos išaiškinimą patikslino atsakovės pirmosios eilės kreditorių finansinius reikalavimas, išskirdamas pirmosios eilės pirmąjį ir antrąjį etapus. Teismas, įsiteisėjusia 2015-06-02 nutartimi, vidutinio darbo užmokesčio reikalavimą įtraukė į pirmosios eilės pirmąjį etapą. Pagal įsiteisėjusią teismo nutartį UAB „Kamineros grupė“ pirmąja eile pirmuoju etapu buvo išmokėta 404 418,27 Eur suma. Vadovaudamasi išdėstytu, atsakovė mano, kad skundas nepagrįstas, ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime į kreditoriaus M. J. skundą atsakovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Restrus“, prašo skundą atmesti, o pareiškėjui M. J. skirti iki 5792 Eur baudą, nurodant, kad 50 proc. paskirtos baudos pareiškėjas privalo sumokėti atsakovei, bei priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į UAB „Rafesa“ skundą. Papildomai nurodo, jog pareiškėjas kvestionuoja vidutinio darbo užmokesčio išmokėjimo tvarką, kuri patvirtinta įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-02 nutartimi. Ši nutartis priimta atsakovės bankroto byloje, kurioje pareiškėjas yra kreditorius, tačiau nutarties jis neginčijo, taigi nutartis įgijo res judicata galią. M. J., D. J. ir UAB „Rafesa“ yra susijusių subjektų ratas, kurie įvairiais užklausimais, nepagrįstais skundais vilkina bankroto procesą. Atsakovės administratorė visas funkcijas vykdo tinkamai, tai ne kartą yra patvirtinęs Įmonių bankroto valdymo departamentas prie LR ūkio ministerijos, nagrinėdamas nurodytų subjektų skundus dėl administratorės veiksmų. Pateikti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas M. J. nepagrįstais skundais piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, vilkindamas bankroto procesą. Dėl šios priežasties prašo skirti pareiškėjui baudą, nurodant, jog 50 proc. baudos mokėtina atsakovei.

Posėdžio metu atsakovės atstovai prašė skundus atmesti kaip visiškai nepagrįstus.

Atsiliepime į skundus trečiasis asmuo UAB „Kamineros grupė“ prašo skundus atmesti, kaip paduotus praleidus Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą 14 dienų terminą skundui dėl 2015-07-09 kreditorių komiteto nutarimo paduoti, bei kaip visiškai nepagrįstus; skirti pareiškėjams baudas už piktnaudžiavimą procesu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas, tenkindamas pareiškėjų reikalavimus, pažeistų Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-02 nutartį. Kita vertus, iš pareiškėjos UAB „Rafesa“ reikalavimo nėra aišku, kokių veiksmų turėtų imtis administratorė – ar kompensuoti išmokėtas lėšas bankrutavusiai UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, ar kreiptis į šias lėšas gavusius asmenis dėl išmokėtų lėšų priteisimo, o tai patvirtina UAB „Rafesa“ reikalavimo nepagrįstumą. UAB „Rafesa“ savo skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2014. Toje nutartyje UAB „Rafesa“ keliamas vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priskyrimo darbo užmokesčiui klausimas buvo nagrinėjamas visiškai kitame kontekste nei šioje byloje. Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmajame etape pagal straipsnyje numatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Taigi ši norma prie antrojo reikalavimo tenkinimo etapo priskiria tik palūkanas ir netesybas, o vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, nors pagal prasmę yra sankcija darbdaviui, nėra nei bauda, nei delspinigiai. Dėl M. J. skundo nurodo, jog administratorės veiklos ataskaita yra vienas iš dokumentų, kuriais pateikiama informacija kreditoriams, o taip pat ir teismui apie įmonės bankroto bylos eigą. Pats ataskaitos patvirtinimas negali legalizuoti administratorės veiksmų. Jeigu ataskaita yra su tam tikrais trūkumais, kreditorių susirinkimas turi teisę jos netvirtinti, tačiau privalo nurodyti, kokius trūkumus administratorė turėtų pašalinti. Tačiau 2015-07-09 bankrutavusios UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorių komiteto nutarimu patvirtintos administratorės ataskaitos trūkumai nėra nurodyti nei M. J., nei UAB „Rafesa“ skunduose, todėl nėra jokio pagrindo naikinti ginčijamo nutarimo. Kiti M. J. skundo argumentai visiškai nesusiję nei su ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu, nei su galbūt neteisėtu vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką išmokėjimu pirmosios eilės kreditoriams pirmuoju etapu. UAB „Kamineros grupė“ taip pat nurodo, jog tiek UAB „Rafesa“, tiek M. J. praleido skundų pateikimo terminus. Posėdžio metu trečiojo asmens atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-07 nutartimi UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-08-19 nutartimi UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ bankroto administratore paskyrė UAB „Restrus“. Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-03 nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, kuris vėliau buvo patikslintas 2014-02-18, 2014-03-10, 2014-03-31, 2014-04-08, 2014-05-02, 2014-06-10, 2014-12-03, 2015-06-02, 2015-06-26, 2015-09-04 ir 2015-10-13 nutartimis. Garantinis fondas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013, 2014-05-09 pasirašydamas Garantinio fondo lėšų pervedimo sutartį, patvirtino, kad UAB „Valdinga“, kuri vėliau savo 1 924 696,05 Lt kreditinį reikalavimą 2014-03-31 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido UAB „Kamineros grupė“, turi teisę gauti Garantinio fondo išmoką, susijusią su perimtais darbuotojų kreditiniais reikalavimais. Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-02 nutartimi tenkintas bankroto administratorės UAB „Restrus“ įgalioto asmens V. U. prašymas dėl kreditorių reikalavimo patikslinimo ir patvirtinti patikslinti pirmosios eilės kreditorių reikalavimai. Nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyta, jog 2015-05-26 teisme gautas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ administratorės UAB „Restrus“ įgalioto asmens V. U. prašymas dėl kreditorių reikalavimų sąrašo tikslinimo. Administratorės įgaliotas asmuo nurodė, kad pirmos eilės kreditoriams iš Garantinio fondo lėšų atlyginta 709 820,04 Lt suma. Be to, įmonės pirmos eilės kreditorių reikalavimai buvo tenkinami ir iš įmonės turto. Administratorės įgaliotas asmuo paaiškino, kad pirmosios eilės kreditorių reikalavimai buvo tenkinami be vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Įmonių bankroto valdymo departamentas pateikė išvadą, kurioje konstatuota, kad reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką turi būti tenkinamas pirmosios eilės pirmuoju etapu. Dėl to administratorės įgaliotas asmuo teismo prašė patvirtinti patikslintą BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pirmosios eilės kreditorių sąrašą, pirmosios eilės kreditorių reikalavimus išskirstant etapais. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2015-06-16. BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorių komitetas 2015-07-09 antruoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą patvirtinti bankroto administratorės veiklos ataskaitą (tomas II, b. l. 27-30). BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreditoriai UAB „Rafesa“ ir M. J. pateikė skundus, prašydami panaikinti kreditorių komiteto nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu patvirtinti bankroto administratorės ataskaitą; taip pat įpareigoti BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ bankroto administratorę UAB „Restrus“ sugrąžinti nepagrįstai pirmajame reikalavimų tenkinimo etape išmokėtas vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumas. Savo skundus pareiškėjai iš esmės motyvuoja tuo, jog ataskaitoje įtvirtintas administratorės sprendimas išmokėti UAB „Kamineros grupė“, kuri perėmė iš UAB „Valdinga“ supirktus iš buvusių bendrovės darbuotojus reikalavimus į darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimą, 462 000 Lt sumą vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką pirmajame etape pirmąja eile. Pareiškėjai teigia, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnį, numatantį kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką, kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais: pirmajame etape kreditorių reikalavimai tenkinami be priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, taigi vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką išmokėjimas pirmąja eile nenumatytas. Savo pozicijai pagrįsti pareiškėjai taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2014, kurioje išaiškinta, jog darbo užmokesčiui gali būti prilygintos tik tokios išmokos, į kurias darbuotojas įgyja teisę dėl atlikto darbo, o ne tokios, į kurias įgyja teisę dėl darbdavio padaryto pažeidimo, taigi vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką negali būti prilyginamas darbo užmokesčiui. Pareiškėjai mano, jog kreditorių komitetui patvirtinus administratorės ataskaitą buvo pažeista Įmonių bankroto įstatyme numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė, taigi padaryta žala kitiems bendrovės kreditoriams.

Pasisakydamas dėl pareiškėjų skundų argumentų, teismas visų pirma pažymi, jog, kaip jau minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-02 nutartimi tenkintas bankroto administratorės UAB „Restrus“ įgalioto asmens V. U. prašymas dėl kreditorių reikalavimo patikslinimo ir patvirtinti patikslinti pirmosios eilės kreditorių reikalavimai. Nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyta, jog 2015-05-26 teisme gautas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ administratorės UAB „Restrus“ įgalioto asmens V. U. prašymas dėl kreditorių reikalavimų sąrašo tikslinimo. Administratorės įgaliotas asmuo nurodė, kad pirmos eilės kreditoriams iš Garantinio fondo lėšų atlyginta 709 820,04 Lt suma. Be to, įmonės pirmos eilės kreditorių reikalavimai buvo tenkinami ir iš įmonės turto. Administratorės įgaliotas asmuo paaiškino, kad pirmosios eilės kreditorių reikalavimai buvo tenkinami be vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Įmonių bankroto valdymo departamentas pateikė išvadą, kurioje konstatuota, kad reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką turi būti tenkinamas pirmosios eilės pirmuoju etapu. Dėl to administratorės įgaliotas asmuo teismo prašė patvirtinti patikslintą BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pirmosios eilės kreditorių sąrašą, pirmosios eilės kreditorių reikalavimus išskirstant etapais. Nutartimi pirmąja eile pirmuoju etapu, be kitų, buvo patvirtintas ir UAB „Kamineros grupė“ 404 418,27 Eur dydžio reikalavimas. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2015-06-16, taigi yra teisėta ir galiojanti. Pagal įsiteisėjusią teismo nutartį pirmąja eile pirmuoju etapu UAB „Kamineros grupė“ buvo išmokėta 404 418,27 Eur suma. Akivaizdu, jog administratorės sprendimas buvo priimtas įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra konstatuota, jog išskirtinos 3 įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) savybės: 1) teismo sprendimo (nutarties) privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo (nutarties) prejudicinė galia. Materialieji sprendimo (nutarties) res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose. Taigi šiuo atveju administratorė buvo saistoma įsiteisėjusios ir nenuginčytos teismo 2015-06-02 nutarties privalomumo. Reikšminga šiuo atveju ir ta aplinkybė, jog kreipdamasi į teismą dėl patikslintų kreditorių reikalavimų patvirtinimo, išskirstant juos etapais, administratorė vadovavosi Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vyriausiojo specialisto 2015-03-04 išvada, kurios pagrindu buvo priimtas Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2015-03-12 sprendimas. Išvadoje ir sprendime, nagrinėjant vienos iš kreditorių - R. A. skundą, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog reikalavimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką yra susijusi su darbo santykiais ir tenkintina pirmajame etape pirmąja eile (tomas I, b. l. 61). Kaip numatyta Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų ūkio ministro 2007-12-20 įsakymu, 9.8 punkte, viena iš departamento funkcijų – teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti bankroto administratorių, bankroto administratorių padėjėjų ir restruktūrizavimo administratorių veiklą, taip pat ar šie asmenys ir jų vykdoma veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Taigi esant tokiai situacijai, kai departamentas, kaip institucija, prižiūrinti bankroto administratorių veiklą, išaiškino, jog reikalavimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką išmokėjimo tenkintina pirmąja eile pirmuoju etapu, bankroto administratorės veiksmai, kreipiantis į teismą ir prašant patvirtinti patikslintus pirmosios eilės reikalavimus, išskirstant juos etapais, yra visiškai pateisinami ir racionalūs. Aktualu ir tai, jog Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-02-18 rašte Nr. D2-471 patvirtino, kad jos pozicija dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2015-03-04 išvados nesikeičia (tomas I, b. l. 134).

Kita vertus, teismas pažymi, jog šiuo atveju kreditorių komiteto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita, panaikinimas nesukeltų tų teisiškai reikšmingų padarinių, kurių siekia pareiškėjai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog Įmonių bankroto įstatymo nuostatos tiesiogiai nesieja jokių teisinių padarinių su administratoriaus ataskaitos patvirtinimu. Administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jos daliai, dėl kurios tvirtinama ataskaita. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2011, kadangi tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą Civilinio kodekso 6.123 straipsnio prasme. Administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama tik tuo atveju, jeigu egzistuoja konkretūs duomenys apie tai, jog administratorius akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį. Šiuo atveju pareiškėjai, ginčydami kreditorių komiteto nutarimą, neįrodė jokių konkrečių administratoriaus ataskaitos trūkumų. Nors pareiškėjai teigia, jog išmokant vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką pirmąja eile pirmuoju etapu, buvo pažeistos kitų įmonės kreditorių teisės ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, tačiau akivaizdu, jog administratorė veikė įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-02 nutarties pagrindu, todėl jos veiksmai šiuo aspektu negali būti laikomi neteisėtais.

Pareiškėjai savo teiginiams pagrįsti remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2014, kurioje išaiškinta, jog DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija, kuri, nepaisant to, kad jos dydis susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu, nėra darbo užmokestis ir, remiantis sisteminiu DK normų aiškinimu bei atsižvelgiant į šios išmokos teisinę prigimtį, negali būti prilyginama darbo užmokesčiui. Darbo užmokesčiui gali būti prilyginamos tokios išmokos, į kurias darbuotojas įgyja teisę dėl atlikto darbo, o ne tokios, į kurias įgyja teisę dėl darbdavio padaryto pažeidimo. Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais etc. Pareiškėjai teigia, jog vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką reikalavimų tenkinimas pirmąja eile nenumatytas, priešingai – pirmąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o, esant tokiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir teisiniam reglamentavimui, bankroto administratorė, priėmusi sprendimą išmokėti kreditorių komiteto narei UAB „Kamineros grupė“ apie 462 000 Lt I-ajame etape, pažeidė ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas ir padarė žalą kitiems kreditoriams. Visų pirma, teismas pažymi, jog šios bylos ir bylos, kurioje priimta Aukščiausiojo Teismo nutartis, racio decidendi skiriasi: Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo spręsta, ar yra pagrindas taikyti CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatytą sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimą. CPK 762 straipsnio 4 dalies nebus pagrindo taikyti ir sprendimų įvykdymo atgręžimas bus galimas tais atvejais, kai darbuotojui iš darbdavio buvo priteistos išmokos, kurios nepriskirtinos nei darbo užmokesčiui, nei jam prilygtinoms išmokoms, taip pat tais atvejais, kai nors priteistos išmokos bus darbo užmokestis ar jam prilygintos išmokos, tačiau darbdavys įrodys, kad darbuotojas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Taigi Aukščiausiasis Teismas nekvalifikavo vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką instituto Įmonių bankroto įstatymo nuostatų dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos kontekste: nevertino, ar šios tokio pobūdžio išmokos pagal savo pobūdį priskirtinos palūkanoms ir netesyboms ir kuriame etape turi būti tenkinamos. Dėl šios priežasties teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis pareiškėjų nurodoma Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kaip formuojančia precedentines nuostatas šioje byloje.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju pareiškėjai neįrodė esant pagrindą skundžiamą kreditorių komiteto 2015-07-09 nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta administratorės veiklos ataskaita, laikyti neteisėtu, todėl skundai, kaip neįrodyti, atmestini. Kita vertus, kaip jau minėta, skundžiamo nutarimo panaikinimas, esant įsiteisėjusiai teismo 2015-06-02- nutarčiai, nesukeltų pareiškėjų siekiamų teisinių padarinių.

Iš esmės atmesdamas skundus, dėl kitų skunduose ir atsiliepimuose nurodytų aplinkybių, kaip teisiškai nereikšmingų, teismas nepasisakys.

Atsakovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir trečiasis asmuo UAB „Kamineros grupė“ prašė skirti bendraieškiams baudą už piktnaudžiavimą procesu. Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, jog bendraieškiai akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu, teismo nuomone, šiuo atveju nėra jokio pagrindo tokiai išvadai. Kaip numatyta Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstatuotina, jog bendraieškių skundai šiuo atveju atitiko tokiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, tai, kad teismas jį atmetė, nereiškia, jog jie buvo akivaizdžiai nepagrįsti, be to, nenustatyta ir bendraieškių veikimo prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą požymių: nėra duomenų, kad bendraieškiai būtų specialiai vilkinę bylos nagrinėjimą, todėl prašymas skirti bendraieškiams baudą už piktnaudžiavimą procesu atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, jog patyrė 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimų į skundus parengimą (tomas II, b. l. 13-14, 179-180). Atsiliepimų surašymo kaina neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyto maksimumo, išlaidos laikytinos protingomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

nutaria:

bendraieškių kreditorių UAB „Rafesa“ ir M. J. skundus atmesti.

Atsakovei BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ iš bendraieškių UAB „Rafesa“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Raimonda Andrulienė